- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2S-694-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01973-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- E. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo E. Š. (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovui A. M. (toliau – ir atsakovas) ir priteisė iš atsakovo 1 200 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 627 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Teismas nurodė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė paruošiamojo dokumento (tripliko), procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (asmeniškai), todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
Šalies argumentai
2. Atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas nurodė, kad jis tripliką į ieškovo dubliką išsiuntė 2021 m. kovo 29 d., t. y. teismo nustatytu terminu, todėl šiuo atveju negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taip pat ginčijo priteistą skolą ir nurodė, kad jis yra pateikęs originalius liudytojų parodymus (O. L. 2021 m. kovo 26 d. parodymus, G. M. 2021 m. kovo 26 d. parodymus), kurie nebuvo nagrinėti ir kurie parodė, kad atsakovo asmenine sąskaita buvo pasinaudota, kad būtų greičiau gauti pinigai transporto priemonės „Mercedes Benz 313“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri priklausė G. M., remontui. Prašė remtis šiais liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė pareiškimo netenkinti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kas atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis nepraleido termino pateikti tripliką nagrinėtoje byloje, o atsakovo pateiktas Lietuvos pašto čekis niekaip nepatvirtina, jog būtent triplikas buvo siunčiamas Klaipėdos apylinkės teismui ir kad būtent atsakovas siuntė dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi netenkino atsakovo A. M. pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, jog sprendimas už akių byloje buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus paruošiamojo dokumento – tripliko. Atsakovas pareiškime nurodė, kad jis tripliką į ieškovo dubliką išsiuntė 2021 m. kovo 29 d., t. y. teismo nustatytu terminu. Teismas su tokiu atsakovo vertinimu nesutinka. Pirma, atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ne vien paprastu paštu, tačiau, nustačius, kad jis yra aktyvus Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) vartotojas, procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti ir elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. ir per EPP sistemą, ir jie atsakovui buvo įteikti 2021 m. kovo 3 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis), o atsakovo triplikas teisme gautas tik 2021 m. balandžio 2 d., t. y. jau po 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių priėmimo. Ir nors atsakovas nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisykles, patvirtintas Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – atsakovas), aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis, ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu patvirtinama, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenų nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra aktyvus EPP sistemos vartotojas (paskutinis atsakovo prisijungimas prie EPP, LITEKO duomenimis, fiksuotas 2021 m. gegužės 12 d. 21.12 val.). Todėl nesant duomenų, kad atsakovo LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje (toliau – ir VEP posistemis) paskyra būtų neaktyvi ar kad jis būtent šioje konkrečioje byloje būtų atšaukęs savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad atsakovui visi procesiniai dokumentai per LITEKO VEP posistemį buvo siųsti teisėtai ir pagrįstai. Taigi tai, kad atsakovas, būdamas aktyvus EPP sistemos vartotojas, ką patvirtina ir LITEKO sistemos duomenys, rodantys, kad atsakovas prie EPP paskyros paskutinį kartą buvo prisijungęs 2021 m. gegužės 12 d. 21.12 val., pasirinko kitą procesinių dokumentų teikimo teismui būdą ir procesinius dokumentus teismui siuntė paprastu paštu, o ne per EPP sistemą, to, kad atsakovas be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikė paruošiamojo dokumento (šiuo atveju tripliko), kas ir sudarė prielaidas teismui priimti sprendimą už akių, nepaneigia. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo teisinis pagrindas teismui priimti sprendimą už akių.
7. Teismas taip pat nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 23 d. ieškovas E. Š. pervedė atsakovui 1 200 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas – „paskola“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo prievolę ieškovui įvykdė, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą. Be to, pats atsakovas atsiliepime pripažino, kad 1 200 Eur yra gavęs iš ieškovo ir kad šios sumos jam nėra grąžinęs. Tokias nustatytas aplinkybes patvirtina ir paties atsakovo pateiktas susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovo pinigus atsakovas gavo. Ir nors šiame susirašinėjime atsakovas nurodo: „Kokia ans bl... paskola čia man pravedė... ka taip daro aš tuoj padarysiu paskolos grąžinimas ir sukitės patys kaip norit“, tačiau duomenų, kad atsakovas taip būtų ir padaręs, t. y. kad būtų grąžinęs ieškovui, kaip pats nurodo, iš jo nesiskolintus pinigus, nepateikė. Be to, kaip matyti iš atsakovo kartu su atsiliepimu pateikto susirašinėjimo su ieškovu, atsakovas šiame susirašinėjime neneigia aplinkybės, kad jis ieškovui negrąžino paskolos, tik nurodo: „Tada įmonė man neapmokėjo čekio už 12 080 kronų.“ Šios aplinkybės, jas įvertinus kartu su atsakovo pateiktais O. L. ir G. M. rašytiniais liudijimas, rodo, kad galbūt tarp ieškovo ir atsakovo būta ir kitų nei paskolos teisinių santykių, tačiau tuomet atsakovas, manydamas, kad jam ieškovas nėra grąžinęs 12 080 Švedijos kronų, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir reikšti atitinkamus reikalavimus ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir O. L., ir G. M. savo rašytiniuose liudijimuose nurodo: „Tąkart kiek žinau, A. M. nebuvo apmokėta 12 080 Švedijos kronų sąskaita.“
8. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad tarp šalių yra susiklostę sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1–6.4 straipsniai, 6.154 straipsnis, 6.305 straipsnis), o būtent tai, kad ieškovas paskolino atsakovui 1 200 Eur sumą, kurios atsakovas jam negrąžino, aplinkybė, kad tarp ieškovo ir atsakovo galbūt yra ir kitų teisinių santykių, to, kad ieškovas atsakovui paskolino 1 200 Eur, kurių atsakovas jam negrąžino, nepaneigia. Todėl teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taip pat atsakovas nepateikė jokių svarių su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Konstatuotina ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai).
9. Teismas išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu konstatavo, kad nėra nė vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kuri sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovo pareiškimas netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
11. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovas būdamas aktyvus, nepraleisdamas pirmosios instancijos teismo nustatyto termino tripliką į ieškovo dubliką pateikė laiku. Atsakovui Klaipėdos apylinkės teismo pranešimas dėl tripliko pateikimo, kuriuo buvo nustatytas 14 dienų terminas triplikui pateikti nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, buvo įteiktas 2021 m. kovo 16 d. Triplikas buvo išsiųstas 2021 m. kovo 29 d. registruotu pirmenybiniu laišku per Lietuvos paštą. Išsiuntimo kopija buvo pateikta pirmosios instancijos teismui su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pirmenybiniai laiškai pristatomi skubos tvarka. Atsakovas laikėsi visų numatytų ir nustatytų teismo terminų, triplikui pateikti paskutinė diena buvo 2021 m. kovo 30 d. Tačiau teismas, nesulaukęs procesinio dokumento, galbūt dėl savo aplaidumo skubos tvarka, neišlaukęs terminų, priėmė sprendimą už akių. Taigi, šiuo atveju pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktą negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Toks teismo sprendimas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nurodoma, kad teisėjas privalo savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai, taip pat 15 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nustatantį pareigą gilintis į nagrinėjamų bylų esmę, vengti skubotumo ir paviršutiniškumo.
12. Atskirajame skunde teigiama, kad su tripliku buvo pateikti liudytojų originalų parodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pateikti originalūs liudytojų parodymai (O. L. 2021 m. kovo 26 d. parodymų originalas – 2 lapai, G. M. 2021 m. kovo 26 d. parodymų originalas – 2 lapai) net nebuvo nagrinėti ir paminėti, tiek priimant sprendimą už akių, tiek vertinant vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytų aplinkybių. Visi paminėti įrodymai pateikti su 2021 m. kovo 29 d. tripliku, taigi pirmosios instancijos teismas pats sau prieštarauja priimdamas tokią nutartį.
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad visus procesinius dokumentus atsakovas gaudavo registruotu paštu. Atsakovas nėra vienas iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo gauti procesinius dokumentus per EPP sistemą, tačiau pirmą kartą pagal susižinojimą prisijungė prie EPP sistemos, tai yra aktyvavo paskyrą tik 2021 m. gegužės 3 d., dėl tų aplinkybių, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą procesinius dokumentus siuntė visai kitu adresu (arba tai vėl teismo aplaidumas, arba galbūt tyčiniai veiksmai dėl tokios bylos baigties). Atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose nurodė adresą (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., tačiau keletą kartų kažkodėl teismas procesinius dokumentus šioje byloje siuntė kitu adresu – (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Atsakovas visada buvo aktyvus šio proceso metu, niekada nepraleisdamas terminų teikė procesinius dokumentus, ėmėsi papildomų aktyvių veiksmų ir pagal susižinojimą 2021 m. gegužės 3 d. prisijungė – aktyvavo savo paskyrą EPP sistemoje tam, kad registruoti laiškai paštu nenukeliautų vėl kitu adresu. Keisčiausia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje akcentuoja paskutinio prisijungimo laiką – 2021 m. gegužės 12 d. 21.12 val., bet neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas neakcentuoja paskyros aktyvavimo datos ir laiko.
14. Atskirajame skunde teigiama, kad šiuo atveju sprendimas negalėjo būti priimtas už akių, nes atsakovas, taip pat kaip ir pareiškėjas, laikėsi visų nustatytų procesinių terminų, buvo papildomai aktyvus prisijungdamas prie EPP sistemos, ir antra, pateikti įrodymai (liudytojų originalūs parodymai), kurių pirmosios instancijos teismas net nevertino kartu su 2021 m. kovo 29 d. tripliku, gali turėti įtakos bylos teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
15. Atsiliepimų į atskirąjį skunda nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis, kuria netenkintas atsakovo A. M. pareiškimas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
19. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. nepanaikindamas sprendimo už akių ir neatnaujindamas bylos nagrinėjimo iš esmės, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo, jo panaikinimo sąlygas ir tvarką, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
20. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 1 200 Eur skolos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2020 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 627 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendime nurodė, kad atsakovas paruošiamojo dokumento (tripliko) per teismo nustatytą terminą teismui nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (asmeniškai), todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių.
21. Atsakovas teigia, kad, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, paruošiamąjį dokumentą (tripliką) pateikė per teismo nustatytą terminą, kartu su tripliku ir su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė įrodymus, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, be to, atsakovas buvo papildomai aktyvus 2021 m. gegužės 3 d. prisijungdamas prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemos.
22. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka.
23. Vadinasi, esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).
25. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
26. Iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019). CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais šiame kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad, CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
27. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.
28. Vadinasi, kaip matyti iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, asmeniui, kuris pagal įstatymus neturi imperatyvios pareigos gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, kaip kad ir atsakovas, teismas gali siųsti dokumentus per LITEKO VEP posistemį tik tuo atveju, jei tokio adresato LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi ir tik jei jis pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje.
29. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų šių taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
30. Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas visuose procesiniuose dokumentuose atsakovo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r. LITEKO duomenimis, viso teisminio proceso metu atsakovui siunčiami procesiniai dokumentai buvo įteikiami būtent adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r. LITEKO duomenų apie atsakovui 2021 m. vasario 18 d., 2021 m. kovo 2 d., 2021 m. balandžio 2 d., 2021 m. balandžio 6 d. per EPP siunčiamų procesinių dokumentų įteikimą nėra – nenurodyta nei pristatymo, nei perskaitymo data, laikas – šių duomenų langeliai tušti. Taigi, pažymėtina, kad byloje iki tripliko pateikimo, sprendimo už akių priėmimo, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra duomenų ne tik apie atsakovo susipažinimą su per EPP siunčiamais teismo procesiniais dokumentais, bet ir apskritai apie šių dokumentų pristatymą per EPP. Pavyzdžiui, 2021 m. gegužės 14 d. per EPP atsakovui siųsti dokumentai, LITEKO duomenimis, jau buvo pristatyti – nurodyta pristatymo data ir laikas. Iki tol LITEKO duomenys patvirtina prieštaringas aplinkybes – atsakovui per EPP siųsti procesinius dokumentus sistema leido, tačiau nebuvo pristatytas ir nebuvo perskaitytas nė vienas teismo siunčiamas dokumentas.
31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos padaryta išvada, jog atsakovas buvo aktyvus EPP sistemos vartotojas. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos nurodyti duomenys, kuriais remiantis buvo padaryta ši išvada, t. y. jog paskutinis atsakovo prisijungimas prie EPP Lietuvos teismų informacinės sistemos, LITEKO duomenimis, fiksuotas 2021 m. gegužės 12 d. 21.12 val., niekaip nepatvirtina, kad atsakovas ir anksčiau buvo aktyvus EPP sistemos vartotojas. Šie duomenys patvirtina aplinkybes jau po to, kai buvo pateiktas atsakovo triplikas, buvo priimtas sprendimas už akių, buvo pateiktas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
32. Ieškovo dubliką ir pranešimą dėl tripliko pateikimo per 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos teismas paštu ir per EPP išsiuntė 2021 m. kovo 2 d., tačiau byloje yra tik duomenys, kad atsakovas šiuos procesinius dokumentus gavo 2021 m. kovo 16 d. asmeniškai – tai patvirtina 2021 m. kovo 2 d. įteikimo pažyma, kuri teisme buvo gauta 2021 m. kovo 19 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas siųsdamas procesinius dokumentus tiek per EPP, tiek paštu siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti atsakovą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad per EPP atsakovui siunčiami procesiniai dokumentai būtų ne tik kad perskaitomi, bet ir apskritai pristatomi, turint tik duomenis, jog atsakovas ieškovo dubliką ir pranešimą apie pareigą pateikti tripliką gavo tik asmeniškai 2021 m. kovo 16 d., nesant atsakovo tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jo LITEKO VEP posistemį, byloje nesant duomenų, kad atsakovas buvo prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio paskyros iki teismo sprendimo už akių priėmimo, taip pat nesant kitų įrodymų, kad atsakovas iki 2021 m. kovo 16 d. žinojo apie jam 2021 m. kovo 2 d. išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, t. y. kitą dieną po išsiuntimo per EPP. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis faktine aplinkybe, jog ieškovo dubliką ir pranešimą dėl tripliko pateikimo atsakovas gavo tik 2021 m. kovo 16 d. asmeniškai. Taigi, paskutinė tripliko pateikimo teismui diena – 2021 m. kovo 30 d.
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo triplikas teisme gautas 2021 m. balandžio 2 d. Pagal ant voko, kuriame buvo atsiųstas triplikas, nurodytą siuntos numerį, Lietuvos pašto interneto svetainės www.post.lt duomenis ir atsakovo kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktą mokėjimo už siuntą kvitą nustatyta, kad triplikas teismui buvo išsiųstas 2021 m. kovo 29 d. Jokių kitų duomenų, paneigiančių šią faktinę aplinkybę, byloje nėra. Taigi iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu ir vienareikšmiškai konstatuotina, jog nėra esminės ir pagrindinės CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, dėl kurios nagrinėjamu atveju galėjo būti priimtas sprendimas už akių – nenustatyta, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą nebūtų pateikęs paruošiamojo dokumento. Kaip minėta, bylos duomenimis, atsakovui paskutinė tripliko pateikimo teismui diena buvo 2021 m. kovo 30 d., o atsakovas tripliką teismui išsiuntė 2021 m. kovo 29 d., t. y. dieną anksčiau nei paskutinė nustatyto termino diena.
34. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė paruošiamojo dokumento – tripliko. Vadinasi, vadovaujantis CPK 227 straipsnio 3 dalimi, CPK 285 straipsnio 2 dalimi, Klaipėdos apylinkės teismas negalėjo priimti 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 5 punktas), o tai, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išnagrinėjus atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Esant šiam civilinės bylos atnaujinimo pagrindui, kiti atskirojo skundo argumentai, taip pat ir dėl atsakovo pareiškime nurodytų įrodymų galimybės turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas) šioje nutartyje nenagrinėjami, kadangi pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį pakanka konstatuoti bent vieną iš šioje dalyje nurodytų dviejų aplinkybių. Taip pat nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, priklausantis nuo bylos išnagrinėjimo iš esmės galutinio rezultato.
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir sąlygas peržiūrėti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas už akių ir atnaujintinas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
P. K. apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.