Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-520-227/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-08-20
Bylos Nr.: 2A-520-227/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01776-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimutė Sankauskaitė, Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
Ieškovas: V. V.
Atsakovas: J. A.

Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-520-227/2019

Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01776-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.4.1; 3.3.1.20(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-233-356/2019 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovams J. A. ir J. A. dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, B. T., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. ieškiniu prašė: nustatyti servitutus „S1“ ir „S2“ (tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas– gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal matininko Š. L. 2018-03-12 Servitutų žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo planą (toliau – Planas), išmokant atsakovams vienkartinę 105,34 EUR dydžio kompensaciją; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovės sutuoktinis, kurio palikimą ieškovė yra priėmusi, vykdydamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus pagal 2008-06-16 išduotą Statybos leidimą ūkio būdu atliko namo rekonstrukciją. 2017-06-26 paaiškėjo, kad po rekonstrukcijos namo dalis pateko į gretimo sklypo ((duomenys neskelbtini)) teritoriją: patenkančios į gretimo sklypo teritoriją namo dalies ilgis yra apie 5 m, o plotis apie 28 cm. Paaiškėjo, kad 2008-01-22 Žemės sklypo plane galimai klaidingai buvo nurodyta ginčo namo padėtis: pagal planą namas nutolęs nuo bendros sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribos ne mažiau kaip 52 cm dydžio atstumu, o iš matininko Š. L. 2018-09-12 Pastato padėties iki rekonstrukcijos atstatymo plano matyti, kad 2008-01-22 namo dalis jau buvo kaimyninio sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje. Manytina, kad neteisingi 2008-01-22 Žemės sklypo plano duomenys apie namo padėtį iki rekonstrukcijos sąlygojo tokias aplinkybes, kad A. V., iš 2008-01-22 Žemės sklypo plano mastelio padarė išvadą, kad nuo ginčo namo sienos iki rekonstrukcijos iki gretimo sklypo ribos yra 50 cm, todėl neperkeldamas minėtos namo sienos, ją apšiltino 47 cm sluoksniu. Ieškovė kreipėsi į atsakovus ir trečiąjį asmenį, nurodydama, kad jų žemės sklypo plotas sumažėjo nežymiai, todėl manė esant protinga ir sąžininga įforminti servitutą, kad ieškovė galėtų dislokuoti ginčo ugniasienės dalį atitinkamoje kaimyninio sklypo dalyje, išmokant vienkartinę 105,34 EUR dydžio kompensaciją. Trečiasis asmuo B. T. nurodė, kad jo teisės nebus pažeistos, o atsakovai iš viso neatsakė. Matininkas Š. L. 2018-03-12 parengė Planą, pagal kurį ieškovė prašo nustatyti servitutus „S1“ ir „S2“, tarnaujantis daiktas – atsakovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, viešpataujantis daiktas – ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas. Vienkartinės kompensacijos dydį – 105,34 EUR ieškovė apskaičiavo už 11 m², pagal atsakovų žemės sklypo vertę, nurodytą VĮ Registrų centro išraše.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams 863 Eur išlaidų advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti bei 11,01 Eur valstybei.

4. Nustatė, kad ieškovė 1998-06-30 Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2017-01-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir 0,1121 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovai ir trečiasis asmuo B. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai po 325/661 ir 336/661 dalis, valdo kaimyninį 0,0661 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ant kurio yra jiems nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atsakovai nuosavybės teises į žemės sklypą įgijo 2011-06-29 Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, trečiasis asmuo – 2009-11-18 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, nuo 2011 m. įregistruotas juridinis faktas, kad tarp atsakovų ir trečiojo asmens yra sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais: žemės sklypu, gyvenamuoju namu, nuo 2011 m. žemės sklypui ir pastatams įregistruota hipoteka. Gyvenamojo namo rekonstravimui, keičiant stogo konstrukciją ir įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje, 2008 metais UAB „Romas ir Virgis“ parengė Projektą, ieškovei buvo išduotas Statybos leidimas Nr.171/2008-R, techniniu prižiūrėtoju paskirtas V. S. (16-17 b. l., t.1). Ieškovės tvirtinimu, rekonstravimo darbai buvo atliekami ūkio būdu 2008-2010 metų laikotarpiu, o 2017 m. paaiškinime (107 b. l., t.1) ieškovė buvo nurodžiusi, kad statybos darbus vykdė laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo iki 2013 metų. Gyvenamajam namui 2017-08-01 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-170801-00070 pagrindu yra įregistruota kadastro žyma apie savavališką statybą. Atsakovams kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ši, 2017-06-28 gauto skundo pagrindu, atliko patikrinimą ir nustatė, kad ugniasienė, kuri pastatyta iš keramzitbetonio blokelių, apšiltinta putų polisterolu ir nutinkuota (plotis – 0,35 m., aukštis – apie 7,25 m.), patenka į kaimyninį žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (96-100 b. l., t.1). Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovai įgijo tik 2011 metais, iki to tiek V. G., tiek A. M. notarine tvarka 2007 ir 2008 metais patvirtino savo sutikimus, kad ieškovė rekonstruotų gyvenamąjį namą (113-114 b.l.), o V. G. sutiko, kad gyvenamojo namo priestatas būtų statomas arčiau jo žemės sklypo ribos, taip pat, kad ugniasienė stovėtų ant sklypo ribos (23 b. l., t. 2). Todėl teismas sprendė, kad rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog V. G. būtų davęs sutikimą ugniasienę statyti jo sklypo dalyje.

5. Nustatė, kad ieškovei buvo nurodyta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo dalis, tokiu būdu atstatyti padėtį pagal 2008 m. parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto Nr. 1505 sprendinius, pagal kurį išduotas statybos leidimas, ir sutvarkyti statybvietę, terminas nustatytas iki 2018-02-07, 2018-02-20 sprendimu terminas pratęstas iki 2018-05-07. 2018-05-21 ieškovė prašė nesiimti veiksmų, nes kreipsis į teismą dėl servituto nustatymo, tačiau ieškovei neįvykdžius Privalomojo nurodymo, negavus statybą leidžiančio dokumento, iki rugsėjo nesikreipus į teismą, Privalomasis nurodymas buvo perduotas vykdyti priverstinai antstolei (31-32, 93-94, 89 b. l., t. 1). Dėl Privalomojo nurodymo skundas paduotas nebuvo, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kad ėmėsi kokių nors kitų, išskyrus, kad raštu kreipėsi į atsakovus ir trečiąjį asmenį dėl sutikimo nustatyti servitutą (24-25 b. l., t.1), veiksmų, kad įteisinti savavališką statybą, t. y. savo sąskaita pertvarkyti neteisėtai pastatytą ugniasienę taip, kad nebūtų pažeidžiamos atsakovų nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad viena iš priežasčių, dėl ko ieškovė negali įteisinti pastato rekonstrukcijos, yra ta, kad gyvenamojo namo ugniasienė yra savavališkai (neteisėtai) pastatyta atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje, šalys ginčo sprendimo būdo nesurado ir nenustatyta, kad atsakovai kada nors savanoriškai būtų įsipareigoję sudaryti sutartį dėl žemės sklypo dalies perdavimo valdyti ir naudotis ieškovei.

6. Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111, 4.124, 4.126 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis servituto sąvoką, sąlygas, kada jis nustatomas teismo sprendimu, pažymėjo, kad teismų praktikoje aplinkybės, jog pastatas fiziškai jau pastatytas ar rekonstruotas, tačiau nustatytas savavališkos statybos faktas, nepašalina galimybės priimti nagrinėti ieškinio reikalavimą bei ir taikyti CK 4.123 straipsnį, atsižvelgiant į tai, ar nustatytos CK normose reglamentuotos servituto nustatymo sąlygos. Pažymėjo, kad atsakovai teisėtai yra įgiję žemės sklypą, kurio dalimi servituto teisės pagrindu siekia naudotis ieškovė, todėl kyla savininko nuosavybės teisės ir kito asmens teisės į servituto nustatymą interesų pusiausvyros klausimas, o pagal kasacinio teismo praktiką servituto teisė yra mažesnė už savininko teises. Iš Plano nustatė, kad, servitutas „S1“ (4 m²) suteiktų teisę ieškovei naudoti atsakovų žemės sklypo dalį ieškovės gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui, o servitutas „S2“ (7 m²) suteiktų teisę ieškovei naudoti atsakovų žemės sklypo dalį prieigai prie gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų (28 b. l., t.1).

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinio reikalavimą suformulavo taip, kad viešpataujantis daiktas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po 2008 m. viešame registre nėra įregistruota jokių naujų ieškovės gyvenamojo namo, pastatyto 1922 metais, duomenų. Todėl, vadovaujantis tokiais registro duomenimis, gyvenamąjį namą, pastatytą 1922 m., pripažinti viešpataujančiuoju pagrindo nebūtų, nes statinio vieta yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nors nurodoma, kad servitutą „S1“ ieškovei būtina nustatyti gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui, jos faktiškai jau yra įrengtos. Teismas vadovavosi CK 4.47 straipsnio nuostatomis, numatančiomis nuosavybės teisių įgijimo pagrindus, pažymėjo, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Ieškovei nėra registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą tokį, koks buvo sukurtas rekonstravus namą, pastatytą 1922 metais. Pripažino, kad rekonstruotas namas viešpataujančiuoju daiktu negali būti, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimo dėl servituto nustatymo šiam daiktui naudoti pagal jo tikslinę paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis), kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

8. Pripažino, kad nustačius servitutą „S1“ gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui, atsakovai dalimi – 4 m² žemės sklypo - netektų galimybės naudotis tol, kol egzistuotų ieškovės gyvenamasis namas toks, koks yra po atliktos rekonstrukcijos, jeigu šalys nesikreiptų dėl servituto panaikinimo. Pažymėjo, kad atsakovai, kurie naudojasi tik 325/661 dalimis viso žemės sklypo, t. y. jiems lieka naudojimui tik 0,0057 ha neužstatytos žemės: 0,0027 ha sodų ir 0,0030 ha ariamos žemės. Tą sklypo dalį, kurią ieškovė prašo skirti jai naudoti namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui ir prieigai prie jų, atsakovai naudoja įvažiavimui ir malkų sandėliavimui. Ieškovės sklypas yra beveik dvigubai didesnis (0,1121 ha), tačiau ji 2008 m. nusprendė namą rekonstruoti taip, kad visa likusi sklypo dalis, besiribojanti su atsakovų žemės sklypu, būtų užstatyta. Iki namo rekonstrukcijos, ieškovės nuomone, atstumas iki gretimo sklypo ribos buvo apie 50 cm, todėl namą apšiltino 47 cm sluoksniu. Nustatė, kad pagal Planą (28 b. l., t.1), ugniasienė tarp taškų 9-10 įsiterpia į atsakovų žemės sklypą 0,44 m, o tarp taškų 11-1 – 0,27 m. Aplinkybė, kad ugniasienė pastatyta iš 25 cm akyto betono blokelių, iš lauko pusės apšiltinta 10 cm storio putų polistirolo sluoksniu, kuris yra aptinkuotas, leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės nurodytas atstumas nuo namo iki sklypų ribos galėjo būti mažesnis.

9. Pažymėjo, kad CK 4.126 straipsnyje nurodyta ieškovo pareiga įrodyti, jog nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis viešpataujančiojo daikto naudoti pagal paskirtį, apima ir pareigą įrodyti, jog negalima viešpataujančiojo daikto pakeisti taip, kad nebereikėtų nustatyti servituto. Ieškovė neginčijo, kad rekonstruojant gyvenamąjį namą nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, todėl pažeidė Statybos įstatymo reikalavimus bei atsakovų nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, jai tenka neteisėtų veiksmų neigiamos pasekmės. Ieškovė sukūrė tokią situaciją, dėl ko, siekdama išvengti Privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo vykdymo, kreipėsi dėl servituto nustatymo. Ieškovė, nors Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-02-07 (31-32 b. l., t. 1) jai buvo išaiškinta apskundimo tvarka bei nurodyta, kad ieškovė gali imtis atitinkamų veiksmų, kad savavališką statybą įteisinti, nenurodė ir neįrodinėjo, nors tokią pareigą turėjo, kad savo sąskaitą ėmėsi kokių nors veiksmų, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo daikto pakeisti taip, kad nebereikėtų nustatyti servituto.

10. Nustatė, kad pagal Projektą (27 b. l., t. 2), rekonstruojamojo namo šiaurinė išorinė siena turėjo būti įrengta kaip ugniasienė, ją įrengti numatyta iš akyto betono blokelių mūrinio, šiltinto akmens mineralinės vatos plokštėmis, ugniasienėje suprojektuoti 2 langai, kurių ugniai atsparumas projekte nurodytas EI 60. Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 2019 m. kovą atlikus patikrinimą (39-40 b. l., t. 2) nustatyta, kad namo išorinė (šiaurinės pusės siena) yra įrengta pagal Projekte nurodytus matmenis, kaip ugniasienė, sienos storis – 25 cm akyto betono blokelis, iš lauko pusės apšiltintas 10 cm storio putų polistirolo sluoksniu, kuris yra aptinkuotas; ugniasienėje įrengti du langai, kurių ugniai atsparumą įrodančių dokumentų ieškovė nepateikė. Patikrinimo metu nustatyta, kad ugniasienė iš lauko pusės apšiltinta ne mineraline akmens vata, o putų polistirolo plokštėmis, degumo klasę nurodančių dokumentų ieškovė neturi. Taigi, 10 cm (iš 44 cm ir 27 cm (28 b. l., t.1)) užima statybinė medžiaga, kuri iš viso neturėjo būti naudojama.

11. Pažymėjo, kad ieškovė už servitutų nustatymą siūlė atsakovams sumokėti 105,34 EUR dydžio vienkartinę kompensaciją, kurią apskaičiavo ne pagal žemės sklypo rinkos vertę, o Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų apie atsakovų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę pagrindu. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės, jeigu reikėtų išardyti ugniasienę ir pakeisti pamatų buvimo vietą, jo nuomone, nuostoliai siektų apie 5 tūkstančius eurų, tačiau atsakovams išmokėti tokio dydžio kompensaciją ieškovė ieškiniu nesiūlė. Atsakovai laikėsi pozicijos, jog jie nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas, nepageidauja gauti kompensaciją ar ieškovei priverstinai parduoti dalį savo žemės sklypo, nes jų sklypo dalis ir taip yra labai maža. Atsakovų žemės sklypas yra įkeistas, jie sutartimi UAB Medicinos bankas yra įsipareigoję nesuvaržyti teisių į jį ir nesumažinti jo vertės (58-65, 133-138 b. l., t.1), o ieškovė nesikreipė į atsakovų kreditorių ir neprašė sutikimo įkeistam žemės sklypui nustatyti servitutą. Kreditorius nesutinka. Ieškovė neįrodinėjo, kad neįmanoma ugniasienės pašalinti iš atsakovų žemės sklypo ar kad toks kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, o todėl servituto nustatymas būtų vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu. Ieškovė tik nurodė, kad šalinti kliūtis jai būtų brangu, ieškovės atstovo teigimu, tai kainuotų apie 5 tūkstančius eurų, ir sudėtinga, nes keistųsi ir ugniasienės pamato buvimo vieta, o atsakovų teisės iš esmės nepažeidžiamos, nes sklypo vidutinė rinkos vertė – maža, ugniasienė užima tik 4 m², jos buvimas nekliudo atsakovams naudoti likusią žemės sklypo dalį įvažiavimui ir malkų sandėliavimai. Teismas pripažino, kad ieškovei teismo sprendimu nustatyti servitutą būtų patogu, nes išvengtų savavališkai pastatyto gyvenamojo namo dalių išardymo, ir naudinga, nes visos išlaidos, kurias turėtų dėl neteisėtos statybos įteisinimo, būtų tik vienkartinė 105,34 EUR dydžio kompensacija atsakovams. Sprendė, kad ieškovės noro naudotis svetimu daiktu dėl patogumo ir naudingumo, negalima pripažinti pagrindu servitutui taikyti ir riboti atsakovų nuosavybės teises, tai būtų nesuderinama su CK 4.126 straipsnyje nustatytu reglamentavimu. Teismas ieškinį atmetė ieškovei neįrodžius esant CK 4.126 straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms nustatyti servitutą, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, mato galimybę sudaryti taikos sutartį, išmokant atsakovams kompensaciją bei suteikiant jiems teisę neatlygintinai sandėliuoti malkas ieškovės žemės sklypo dalyje.

13. Nurodo, jog ieškiniu buvo prašoma nustatyti servitutą S1, suteikiantį teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi, patenkančia po apeliantės namo pamatais (servitutas S1, servituto plotas 4 m²) ir nustatyti servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalį prieigai prie namo išorinės sienos (ugniasienės), esančios atsakovų žemės sklype (servitutas S2, servituto plotas 7 m²), tačiau teismas nepagrįstai ieškinį atmetė. Tuo atveju, kai naudojimasis svetimu daiktu yra numatytas ateityje ir yra susijęs su tam tikrų sąlygų įvykdymu (pvz., statinių pertvarkymu ar nugriovimu, remontu, žemės sklypo pertvarkymu, kelio įrengimu ir pan.), servitutas tampa realus ir gali būti teisiškai įregistruotas tik po to, kai šios sąlygos įvykdomos. Todėl aplinkybė, kad VĮ „Registrų centras“ nėra įregistruoti rekonstruoto namo duomenys, nesudaro kliūčių servitutų nustatymui, kadangi nustačius servitutus ir įregistravus registre rekonstruoto namo kadastrinius matavimus, būtų galima įregistruoti ir servitutus. Teigia, kad apeliaciniame skunde 1 paveikslėlis paneigia išvadą, jog pagal registro duomenis namas yra ieškovei priklausančiame sklype.

14. Teigia, kad servitutai nesumažina atsakovų galimybių naudotis jų žemės sklypu, kadangi jie pagal įstatymo reikalavimus neturi teisės naudoti (ir nenaudoja) pravažiavimui ir malkų sandėliavimui sklypo dalies, esančios arčiau kaip 1 m nuo sklypų bendros ribos. Prašomi servitutai užima teritorijos juostą, kurios plotis yra 94 cm, šiuo servitutams skirtu plotu atsakovai negali naudotis pravažiavimui ir malkų sandėliavimui.

15. Kompensacija už servitutais užimamą teritorija yra nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis apie atsakovų žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, kurių atsakovai ir UAB „Medicinos bankas“ neginčijo, todėl šiais duomenimis teismas privalėjo vadovautis. Teismų praktikoje nustatant kompensacijos dydį, galima remtis ir sklypo rinko verte. Mano, kad kompensacijos apskaičiavimo metodika tinkama, dydis protingas, galimybės naudotis žemės sklypo dalimis iki namo rekonstrukcijos taip pat buvo mažos, įvertinus 14 punkte numatytus teiginius.

16. Nurodo, kad ugniasienės perkėlimas yra susijęs su esminių namo išorinių sienų ir namo stogo pertvarkymu, kas matyti namo rekonstrukcijos projekte, jo metu atsakovė objektyviai negalės gyventi savo name. Kaštai, susiję su tokiais pertvarkymais ženkliai viršija protingą kompensaciją už atsakovų nepatogumus dėl prašomų servitutų. Todėl protingumo ir proporcingumo principai, apeliantės nekaltumas (statybos darbus vykdė jos sutuoktinis, darbų techninę priežiūrą – V. S., dėl jų susidarė ši situacija) bei šalių interesų balansas sudaro pagrindą išvadai, kad vienintelis ir sąžiningas susidariusios situacijos sprendimas yra nustatyti servitutus. Mano, kad nėra reikšmingos aplinkybės, jog ji neskundė Privalomojo nurodymo perstatyti ugniasienę, tai nesusiję su servitutų nustatymo sąlygomis, ugniasienės apšiltinimas kitokioms medžiagomis taip pat neturi sąsajų su servituto nustatymo sąlygomis.

17. Taip pat nurodo argumentus, kodėl nesutinka su atsakovų teiginiais. Statybos techninis reglamentas „Statybą leidžiantys dokumentai“ paneigia atsakovų teiginį, jog statybos leidimas nebegalioja. Projekte esantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko sutikimas paneigia teiginį, jog sutikimas buvo duotas ne namo statybos darbams, o ugniasienės statybai. Ginčas kilęs ne iš statybos teisinių santykių, o iš santykių, susijusių su daiktinėmis teisėmis, ieškiniu neprašoma priteisti nuosavybės teisės į atsakovų žemės sklypą, atsakovų teiginiai apie žemės sklypo užgrobimą yra klaidingi. Nesutinka, kad sprendimas pažeistų specialius reikalavimus, taikomus pastatų tarpusavio išdėstymui, kadangi pagal teisės aktus galima sumažinti 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos iki pastato esant gretimo sklypo savininko sutikimui, leistinas priešgaisrinis atstumas tarp pastatų gali būti sumažinamas įrengiant ugniasienę. Kasacinis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, nurodė, kad kliūčių įregistruoti servitutą, pagal kurį servituto teisės reikalingos nebaigto statyti statinio savininkui, nėra. Antstolis, vykdantis Priverstinį nurodymą, laukia bylos baigties, patenkinus ieškinį išnyktų jo vykdymo pagrindas.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai J. A. ir J. A. prašo skundo netenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

19. Nurodo, kad skunde klaidingai nurodomas pareikšto ieškinio reikalavimo turinys, kadangi ieškiniu buvo prašoma nustatyti servitutus S1 ir S2 (tarnaujantis daiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) pagal Planą, išmokant atsakovams 105,34 eurų dydžio kompensaciją. Ieškinio reikalavime, nėra nurodyta, kokie konkrečiai servitutai prašomi nustatyti, kokios teisės suteikiamos šiais servitutais, koks žemės sklypo plotas užimamas prašomais nustatyti servitutais, ieškovė atsisakė tikslinti reikalavimus. Byloje buvo pateiktas Planas, kuriame numatyti servitutai S1 (suteikiantis teisę naudoti žemės sklypo dalį dėl gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui (tarnaujantis) ir S2 (suteikiantis teisę naudoti žemės sklypo dalį prieigai prie gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų (tarnaujantis). Nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nei dėl gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimo, nei dėl prieigos prie laikančiųjų konstrukcijų. Byloje nėra ginčo, kad faktiškai ugniasienė yra pastatyta, jokių kitų laikančiųjų konstrukcijų statyti nėra numatyta. Pateiktas Planas neatitiko pareikštų reikalavimų, jis nėra suderintas NŽT.

Žemesnės instancijos teismas

20. Teismas pagrįstai nustatė, jog namas negali būti viešpataujančiu daiktu, nes nepatenka į atsakovams priklausančio žemės sklypo ribas. Ieškovė reikalauja nustatyti tokį servitutą, kuris viešpataujančio daikto (t. y. gyvenamojo namo, statyto 1992 m. ir kurio kadastriniai duomenys užfiksuoti 1998 m.) tinkamam eksploatavimui nėra būtinas. Ieškovė pati pareiškė reikalavimą ne dėl rekonstruoto gyvenamojo namo, o dėl senojo, iki rekonstrukcijos buvusio namo pripažinimo viešpataujančiu. Teismas pasiūlė patikslinti pareikštus ieškinio reikalavimus, tačiau tai daryti atsisakyta. Argumentai, kad teismas sumaišė servituto nustatymą ir servituto įregistravimą yra teisiškai nereikšmingi, niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla, tik patvirtina, kad ieškovė nesupranta, jog teismas sprendė pagal jos pačios pareikštus reikalavimus, t.y., ar prašomi nustatyti servitutai yra reikalingi iki rekonstrukcijos buvusio gyvenamojo namo eksploatavimui.

21. Nesutinka su skundo teiginiu, kad paveikslėlis Nr. 1 paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis ginčo gyvenamasis namas yra pačios apeliantės žemės sklypo ribose. Tai yra tik nupieštas apskritimas su žymomis, jame nepažymėtos sklypo, namo, rekonstruotos jo dalies koordinatės, neaišku kuo remiantis ir kas jį braižė, paveikslėlis neatitinka faktinės situacijos, nepavaizduota veranda.

22. Nesutinka, kad servitutai nesumažina atsakovų galimybių naudotis žemės sklypu, kadangi ieškovė be teisinio pagrindo užgrobė 11 m² sklypo. Atsakovai yra žemės sklypo dalies teisėti savininkai, turi teisę reikalauti pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus. Statytojas privalo užtikrinti imperatyvių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Bet kokia statyba arčiau teisės aktuose leidžiamo atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos yra laikoma neteisėta ir kaimyninio žemės sklypo savininko nesutikimas leisti statyti arčiau žemės sklypo ribos negali būti nuginčytas teismine tvarka. O šiuo atveju ieškovė siekia įteisinti statinį, kuris pastatytas kaimyniniame žemės sklype, per servituto institutą. Atsakovai nesutinka su servituto nustatymu, todėl kompensacijos nustatymas yra išvestinis klausimas, pačios ieškovės nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai paneigia pasirinktos kompensacijos apskaičiavimo metodikos teisingumą. Ieškovės teiginys, kad ugniasienės perkėlimas yra susijęs su esminiu išorinių gyvenamojo namo sienų stogo pertvarkymu, deklaratyvus, nepateikta įrodymų dėl tokio pertvarkymo ar jo sąnaudų. Ugniasienė įrengta pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus, pažeidimai dėl priešgaisrinių atstumų, gaisrinės saugos turės būti pašalinti. Kadangi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Utenos priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai 2019 m. kovo 4 d. atlikus patikrinimą nustatyta, jog ugniasienė yra apšiltinta ne akmens mineralinės vatos plokštėmis, o putų polisterolo plokštėmis, kurių degumo klasę nurodančių dokumentų apeliantė nepateikė, taip pat nepateikti dokumentai, patvirtinantys ugniasienėje įrengtų langų degumo klasę, atsakovai kreipsis dėl ugniasienės neatitikimo techninio projekto reikalavimams pašalinimo.

23. Privalomasis nurodymas laikytinas vykdytinu dokumentu, kuris tiesiogiai jį priėmusios institucijos perduodamas vykdyti antstoliui. Vykdymo proceso metu pašalinus savavališkos statybos padarinius bus atlaisvinta neteisėtai užstatyta žemės sklypo dalis. Taigi, neliks apeliantės deklaruojamos būtinybės nustatyti servitutą. Vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais. Apeliantė nutylėjo reikšmingą aplinkybę, kad atsakovams priklausančioms 325/661 dalims 0,0661 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra registruota hipoteka. Atsakovai kaip paskolos gavėjai yra įsipareigoję be raštiško banko sutikimo neperleisti įkeičiamo turto kitiems asmenims, jo neįkeisti, neišnuomoti ir neperduoti panaudai, kitaip nesuvaržyti nuosavybės teisės į šį turtą. Hipotekinis kreditorius nesutinka su prašomu nustatyti servitutu ir įkeisto žemės sklypo apsunkinimu, ieškovė kreditoriui jokių reikalavimų nereiškė.

24. Nurodo, kad ieškovė siekia kitokio aplinkybių vertinimo, nenurodo pirmosios instancijos teismo padarytų proceso ar materialiosios teisės normų pažeidimų, kurie darytų įtaką priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, apeliacinio skundo turinys iš esmės identiškas ieškiniui.

Atsiliepimas

25. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo jį nagrinėti savo nuožiūra.

26. Trečiasis asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo jo netenkinti.

27. Nurodo, kad 2008-06-16 statybos leidimu ieškovei leista atlikti namo rekonstravimą, keičiant stogo konstrukciją ir įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje. Tačiau atliekant namo rekonstrukcijos darbus buvo atlikti pakeitimai, nenumatyti statybą leidžiančiame dokumente - beveik 0,5 m. pastorinta ieškovės gyvenamojo namo siena ir dalis namo pateko į atsakovų žemės sklypo teritoriją. Pagal Statybų įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, savavališka statyba laikytina statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, taip pat ir pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ieškovė neturi nuosavybės teisės į atsakovams priklausantį žemės sklypą, jo nevaldo ir nenaudoja jokiu teisiniu pagrindu. Ieškovės atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai yra neteisėti, t.y. ji nukrypo nuo jai išduoto 2008-06-16 statybos leidimo bei tuo pačiu pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nes be teisėto pagrindo užėmė dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo. Ieškovės atliktus teisės aktų pažeidimus ir nelegalios statybos faktą patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017-12-07 raštas, kuriame nurodoma, jog namo rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento sąlygas ir ieškovė neteisėtai atliko statybos darbus atsakovų žemės sklype. Raštas nenuginčytas ir byloje turi didesnę įrodomąją galią. Neteisėtai pastatytas statinys negali būti nuosavybės teisės objektu ir nuosavybės teisė į tokį statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama. Servituto institutas yra taikytinas tik išimtinais atvejais, siekiant apginti viešpataujančio daikto savininko interesus, bei jam neturint jokios kitos galimybės įgyvendinti savo, kaip daikto savininko, teisių. Šiuo atveju, kad namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento sąlygas bei tuo pačiu atsakovų teises, nelegaliais rekonstravimo darbais atsakovams ir kitiems tretiesiems asmenims negali būti sukuriamos pareigos. Atsakovams tenkantis žemės sklypo plotas sudaro tik 0,0324 ha, kuris ir įkeistas bankui, dėl neteisėtų statybos darbų ieškovės gyvenamasis namas buvo priartintas prie atsakovų namo neturint tam statybos leidimo, neįvertinus, ar apskritai toks statinio praplėtimas yra galimas ir saugus. Ieškiniu prašoma tik nustatyti servitutus, tačiau nedetalizuojama, kokių konkrečių naudojimosi daiktu (atsakovams priklausančiu žemės sklypu) teisių prašoma. Taigi šiuo aspektu ieškinio reikalavimas nėra konkretus, o prašomas nustatyti servitutas neatitinka CK 4.112 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Bankas, kaip atsakovų kreditorius, yra suinteresuotas, jog įkeistas turtas išliktų, jo vertė nesumažėtų bei, esant pagrindui, iš įkeisto turto realizavimo pajamų galėtų būti dengiama atsakovų skola pagal paskolos sutartį. Servitutas yra susijęs su tam tikrais daikto apsunkinimais, ribojimų pritaikymu, kas tuo pačiu sąlygoja ir mažesnį tokio daikto patrauklumą bei galimą realizavimo kainą. Ieškovė savo neteisėtais veiksmais pažeidžia tiek atsakovų teises į jų nuosavybę, tiek bankui didina prisiimtą kredito riziką. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė siūlo atsakovams tik 105,34 Eur kompensaciją, nesudaro pagrindo teigti, jog banko kaip kreditoriaus interesai bus apginti. Šios kompensacijos sumokėjimas atsakovams nepaneigia fakto, jog įkeistas sklypas bus apsunkintas servitutais, skirtais nelegaliai statybai, ir jo vertė bus sumažėjusi. Tokiu būtu įkeisto turto potenciali realizavimo kaina nepagrįstai sumažės, o banko teisės bus pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju nenustatyti absoliutūs negaliojimo pagrindai.

29. Pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

30. Nagrinėjamu atveju, ieškovė apeliaciniame skunde pareikštą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad mato galimybę sudaryti taikos sutartį, išmokant atsakovams kompensaciją bei suteikiant jiems teisę neatlygintinai sandėliuoti malkas ieškovės žemės sklypo dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas, įvertintina, kad atsakovai nesutinka su servituto nustatymu, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo savo nesutikimo argumentus, nenurodo kad jie sutiktų su tokiomis taikos sutarties sąlygomis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde suformuluoti nesutikimo su teismo sprendimu motyvai; skunde nenurodyta, kad tam tikrų esminių aplinkybių apeliantė negalėjo nurodyti ir nenurodė (ir dėl kokių priežasčių) apeliaciniame skunde, juolab skundo apimtis nėra ribojama. Apeliacinės instancijos teismas bylą gali nagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.

31. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, kuriuo buvo prašoma nustatyti servitutus „S1“ ir „S2“ (tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) pagal matininko Š. L. 2018-03-12 Servitutų žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatymo planą (toliau – Planas), išmokant atsakovams vienkartinę 105,34 EUR dydžio kompensaciją. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jos ieškinys buvo atmestas.

32. Pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi viena iš būtinų sąlygų yra būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Be to, servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608-701/2015). Nustatyti servitutą galima tik tokiu atveju, kai daikto savininkas, siekiantis įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų, o servituto būtinybei esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.

33. Byloje nustatyta, kad 1998-06-30 Pirkimo-pardavimo sutarties ir 2017-01-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą ir 0,1121 ha ploto žemės sklypą, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), o atsakovai ir trečiasis asmuo B. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise, atitinkamai po 325/661 ir 336/661 dalis, valdo kaimyninį 0,0661 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovai įgijo tik 2011 metais, iki to buvo gauti savininkų sutikimai, kad ieškovė rekonstruotų gyvenamąjį namą (113-114 b.l., t. 1), o V. G. sutiko, kad gyvenamojo namo priestatas būtų statomas arčiau jo žemės sklypo ribos, taip pat, kad ugniasienė stovėtų ant sklypo ribos (23 b. l., t. 2). 2008 metais UAB „Romas ir Virgis“ parengė Projektą, ieškovei buvo išduotas Statybos leidimas Nr.171/2008-R, techniniu prižiūrėtoju paskirtas V. S. (16-17 b. l., t.1), atlikti namo rekonstrukcijos darbai. Atsakovams kreipusis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ši, 2017-06-28 gauto skundo pagrindu, atliko patikrinimą ir nustatė, kad ugniasienė, kuri pastatyta iš keramzitbetonio blokelių, apšiltinta putų polisterolu ir nutinkuota (plotis – 0,35 m., aukštis – apie 7,25 m.), patenka į kaimyninį žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (96-100 b. l., t.1). Gyvenamajam namui 2017-08-01 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-170801-00070 pagrindu yra įregistruota kadastro žyma apie savavališką statybą. Ieškovei nurodyta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo dalis, tokiu būdu atstatyti padėtį pagal 2008 m. parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto Nr. 1505 sprendinius, pagal kurį išduotas statybos leidimas, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas perduotas vykdyti priverstinai antstolei (31-32, 93-94, 89 b. l., t. 1). Viena iš priežasčių, dėl ko ieškovė negali įteisinti pastato rekonstrukcijos, yra ta, kad gyvenamojo namo ugniasienė yra savavališkai (neteisėtai) pastatyta atsakovams priklausančio žemės sklypo dalyje, šalys ginčo sprendimo būdo nesurado ir nenustatyta, kad atsakovai kada nors savanoriškai būtų įsipareigoję sudaryti sutartį dėl žemės sklypo dalies perdavimo valdyti ir naudotis ieškovei. Dėl to ieškovė siekia nusistatyti servitutus.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; kt.). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015).

35. Nors apeliantė skunde teigia prašiusi ieškiniu nustatyti servitutą S1, suteikiantį teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalimi, patenkančia po apeliantės namo pamatais (servitutas S1, servituto plotas 4 m²) ir nustatyti servitutą S2, suteikiantį teisę naudotis atsakovų žemės sklypo dalį prieigai prie namo išorinės sienos (ugniasienės), esančios atsakovų žemės sklype (servitutas S2, servituto plotas 7 m²), pažymėtina, kad ieškinio reikalavimas buvo suformuluotas kitaip ir ieškovė jį tikslinti atsisakė. Iš skunde nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad ieškovės siekis yra nusistatyti servitutus, kad galėtų eksploatuoti gyvenamąjį namą tokį, koks jis yra po atliktos renovacijos, tačiau ieškinyje suformuluotas reikalavimas yra nustatyti servitutus „S1“ ir „S2“ (tarnaujantis daiktas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), viešpataujantis daiktas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)) pagal Planą. Pateiktame Plane, kuriame numatyti servitutai S1 ir S2 nurodoma, kad S1 - suteikiantis teisę naudoti žemės sklypo dalį dėl gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų įrengimui (tarnaujantis), S2 - suteikiantis teisę naudoti žemės sklypo dalį prieigai prie gyvenamojo namo laikančiųjų konstrukcijų (tarnaujantis). Ieškinio reikalavime nurodoma, kad viešpataujantis daiktas, kurio tinkamam naudojimui nustatytinas servitutas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o tarnaujančiu daiktu laikytinas kaimyninis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi būtent tokio pobūdžio reikalavimas buvo formuluojamas ieškinyje (ieškinio dalykas), pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų.

36. Byloje buvo nustatyta reikšminga aplinkybė, kad viešpataujančiu daiktu yra nurodomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1922 metais, o po 2008 m., t.y. po statybos leidimo išdavimo ir rekonstrukcijos darbų pradžios viešame registre nėra įregistruota jokių naujų ieškovės gyvenamojo namo duomenų. Iš VĮ Registrų centras 2018-08-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (10-11 b.l., t. 1) nustatyta, kad gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatyto data yra 1998-06-30, namo baigtumas 100 proc. Ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plane, 1998 metais parengtame G. K. tyrinėjimo įmonės (14-15 b.l., t.1), pažymėti jame esantys statiniai, koordinačių žiniaraštyje nurodytos atitinkamų taškų koordinatės. Įvertinus žemės sklypo plano duomenis pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad gyvenamojo namo, pastatyto dar 1922 m., vieta buvo ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl tokio gyvenamojo namo pripažinti viešpataujančiuoju pagrindo nebūtų.

37. Nors apeliantė teigia, kad tokią teismo išvadą dėl nerekonstruoto namo vietos paneigia 1 paveikslėlis (ištrauka iš Š. L. 2018-09-12 pastato padėties iki rekonstrukcijos atstatymo plano) apeliaciniame skunde, su tuo sutikti nėra pagrindo. Nors šiame plane vaizduojama, kad iki rekonstrukcijos faktinė gyvenamojo namo padėtis buvo kitokia, ir viena statinio dalis neženkliai buvo patekusi į kaimyninį žemės sklypą, tačiau plane nurodoma, kad tai yra tikėtina statinio padėtis. Įvertinus, kad planas parengtas 2018-09-12, jau po statinio rekonstrukcijos bei ugniasienės pastatymo, žemės sklypui esant suformuotam pagal nepakeistus 1998 metais atliktus kadastrinius žemės sklypo matavimus, kuriuose yra pažymėtas gyvenamasis namas, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad tokia tikėtina matininko išvada dėl namo padėties iki rekonstrukcijos yra teisinga ir pagrįsta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Plane (28 b. l., t.1) nurodoma, jog ugniasienė tarp taškų 9-10 įsiterpia į atsakovų žemės sklypą 0,44 m, o tarp taškų 11-1 – 0,27 m. Tačiau 2017-06-26 J. D. žemės sklypo fragmente nurodoma, kad nuo 0,18 m iki 0,30 m pločio namas patenka į kaimyninį sklypą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-12-07 rašte ieškovei (22, b.l. 2 t.), atsiliepime į ieškinį nurodė, kad namo ugniasienės dalis (nuo 0,18 iki 0,30 m pločio) patenka į kaimyninį sklypą, kurio ieškovė nevaldo nuosavybės teise ar kitais pagrindais, t.y. trečiasis asmuo išvadas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo darė įvertinęs būtent J. D. atliktus matavimus bei jo nurodytus atstumus. Pažymėtina, jog pati ieškovė ieškinyje teigė, kad jos sutuoktinis, neperkeldamas namo sienos, ją apšiltino 47 cm sluoksniu, klaidingai manydamas, kad iki gretimo sklypo ribos yra 50 cm. Iš gyvenamojo namo rekonstravimo, keičiant stogo konstrukciją ir įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje plano (18 b.l., t.1) matyti, kad rekonstrukcijos metu numatoma naudoti būtent tokio storio detalę Nr. „6“ (Paroc FAS 4, klijų sluoksnis, akmens vatos tvirtinimo detalė, išorės apdaila (tinko sluoksnis), armavimo skiedinys bei tinklelis ir kt.), kas, manytina, ir sąlygojo rekonstruoto namo dalies patekimą į kaimyninį sklypą. Įvertinus, kad ieškovės ieškinio reikalavimas buvo nustatyti servitutus, kai viešpataujančiu daiktu nurodomas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), o byloje nenustatyta, kad 1922 metais pastatyto namo, kurio baigtumas 100 proc. eksploatavimui būtų reikalinga nustatyti servitutus, pagrįstai teismas sprendė, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas.

38. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo pareigą įrodyti, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis viešpataujančio daikto naudoti pagal paskirtį, ar egzistuoja objektyvus bei konkretus poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, jog nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius, ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Jeigu į dalį žemės sklypo ar jame esantį pastatą arba kitą nekilnojamąjį daiktą nėra galimybių patekti, atlikti jo remonto ar priežiūros darbus, nepasinaudojant gretimo sklypo dalimi kaip tarnaujančiuoju daiktu, tai gali būti pagrindas nustatyti servitutą. Servituto būtinumas tokiu atveju yra tol, kol nėra galimybės patekti į visą sklypą ar juo visu naudotis. Pripažintina, jog šiuo atveju aplinkybių, kad nebūtų galima eksploatuoti gyvenamojo namo, tokio, koks jis buvo iki rekonstrukcijos, patekti į namą, byloje nenustatyta.

39. Apeliantė neginčija teismo išvados, kad gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos, kurių įrengimui bei prieigai prie jų prašoma nustatyti servitutus, faktiškai jau yra įrengtos atlikus namo rekonstrukciją, taip pat neginčija, kad ugniasienė patenka į atsakovams priklausančią sklypo dalį, dėl ko yra surašytas Privalomasis nurodymas, perduotas antstoliui vykdyti. Apeliantė skunde teigia, kad rekonstruoto namo duomenų neįregistravimas registre, nesudaro kliūčių servitutų nustatymui, kadangi nustačius servitutus bei įregistravus namo kadastrinius matavimus, būtų sąlygos ir servitutų įregistravimui. Nurodo, kad kasacinis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, yra pasisakęs, jog kliūčių įregistruoti servitutą, pagal kurį servituto teisės reikalingos nebaigto statyti statinio savininkui, nėra.

40. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra registruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą tokį, koks buvo sukurtas rekonstravus namą, pastatytą 1922 metais, todėl viešpataujančiuoju daiktu rekonstruotas namas negali būti. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad savavališkai pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos, nuosavybės teisės objektu, į tokį statinį negali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal CK 4.47 straipsnio 4 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė tokių teismo išvadų neginčija. Kaip minėta aukščiau, byloje nebuvo įrodinėjama, kad gyvenamojo namo, pastatyto 1922 metais eksploatavimui, yra reikalingas prašomų servitutų nustatymas. Ieškovė siekia, kad būtų nustatyti servitutai jau rekonstruoto namo eksploatavimui bei statinio įteisinimui, tačiau kaip minėta, byla nagrinėjama ieškinio reikalavimų ribose.

41. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, nepasisakė dėl to, ar gali būti nustatomas servitutas tuo atveju, kai yra nebaigtas statinys, kadangi servituto objektyvus būtinumas šalių nebuvo kvestionuojama ir esminis šalių nesutarimas šioje byloje buvo kilęs dėl kompensacijos atsakovui už servituto nustatymą. Be to, įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad jos nesutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi byloje buvo kilęs klausimas dėl 8 proc. baigtumo statinio užbaigimo, nebuvo svarstoma dėl savavališkos statybos. Byloje buvo pripažinta, kad reikalinga nustatyti servitutą turint tikslą užbaigti viešpataujančiojo daikto statybą ir vykdyti viešpataujančiojo daikto eksploatavimą: prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie viešpataujančiojo daikto, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti viešpataujančiojo daikto statybos, techninės priežiūros, remonto, rekonstravimo ir kitus darbus, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, susijusius su viešpataujančiojo daikto eksploatavimu pagal jo paskirtį. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovės žemės sklype esantis gyvenamasis namas, statytas 1922 metais buvo 100 proc. baigtumo, ieškovė neįrodinėjo, kad negali patekti prie gyvenamojo namo (tokio, koks jis buvo iki rekonstrukcijos) ar jį prižiūrėti. Šiuo atveju nėra reikšmingi apeliantės argumentai, kad ji negalės gyventi name, kad ugniasienės perkėlimas susijęs su esminių namo išorinių sienų ir stogo pertvarkymu, ji patirs didelių išlaidų, kadangi ugniasienė pastatyta namo rekonstrukcijos metu, šie pakeitimai registre neįregistruoti, dėl nukrypimų nuo projekto bei statinio patekimo į atsakovų žemės sklypo dalį yra surašytas Privalomasis nurodymas, kuris perduotas vykdyti priverstinai antstoliui. Kaip minėta, rekonstruotas namas negali būti pripažįstamas viešpataujančiu daiktu. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl kaštų, esminių pakeitimų būtinybės yra nepagrįsti įrodymais.

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantės nurodomoje, anksčiau minėtoje nutartyje buvo pasisakyta dėl kito skunde keliamo klausimo – kompensacijos atsakovui už servituto nustatymo. Šioje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, taip pat pripažino, kad konkrečiu atveju galėjo būti priteista net ir viso sklypo rinkos vertės dydžio kompensacija (nors servitutas nustatytas tik daliai sklypo). Kasacinis teismas pažymėjo, kad galimi atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei, įvertinus, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė siūlė už servitutų nustatymą atsakovams sumokėti tik 105,34 Eur dydžio vienkartinę kompensaciją, kurią apskaičiavo ne pagal žemės sklypo dalies rinkos vertę, bet pagal registre nurodytą vidutinės rinkos vertę. Aplinkybė, kad atsakovai savo paskaičiavimo neteikė, dydžio apskaičiavimo metodikos neginčijo, nepaneigia teismo išvados, kad 105,34 Eur dydžio kompensacija nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad atsakovų žemės sklypo dalis yra labai maža, jai nustatyta hipoteka, būtų neadekvati. Apeliantės teiginiai, kad kompensacijos dydis yra proporcingas atsakovų prarastoms galimybėms naudotis sklypo dalimi, nes jie ir taip neturėtų teisės naudoti sklypo dalies, esančios arčiau kaip 1 metras iki ieškovės sklypo ribos, malkų sandėliavimui ar pravažiavimui, atmestini kaip nepagrįsti, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes.

43. Nagrinėjamu atveju nėra sprendžiama dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat dėl kieno kaltės susidarė tokia situacija, kad dalis renovuoto namo pateko į atsakovų žemės sklypo dalį, todėl nėra reikšmingi apeliantės teiginiai, jog ji nekalta dėl susidariusios situacijos. Be to, aplinkybė, kad ieškovė bei jos šiuo metu jau miręs sutuoktinis, kurio palikimą priėmė ieškovė, prieš rekonstrukcijos darbų atlikimą neįsitikino, ar tokių darbų atlikimas nepažeidžia kaimyninio sklypo dalies savininkų teisių, neįvertino savo žemės sklypo dydžio, dislokacijos, patys priėmė sprendimą statyti ugniasienę ant žemės sklypų ribos, nepasitikslinę, ar tos ribos tinkamai nustatytos, leidžia spręsti, kad tokia situacija susidarė būtent dėl subjektyvių priežasčių. Tokias priežastis nulėmė būtent neatidūs rekonstruojamo namo savininkų veiksmai. Šalies netinkamas elgesys negali būti pagrindas suvaržyti kitų asmenų nuosavybės teisę.

44. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais siekiama atsikirsti į atsakovų bylos nagrinėjimo metu išreikštą poziciją, kadangi šiuo atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas jo teisėtumo, pagrįstumo aspektais. Pažymėtina, kad byloje nebuvo sprendžiama dėl statybos leidimo galiojimo, nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį nustatymo, įstatymų reikalaujamo 3 metrų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo sumažinimo galimybių, dėl kurių skunde pasisako apeliantė.

45. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, iš jos atsakovei J. A.(mokėjimą atlikusiam asmeniui) priteistina 550 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 EUR (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Teisėjai Margarita DzelzienėZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė