Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi skundą J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka (paskutinį kartą – 2014 metais), administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje J. V. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 131 str. 5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio Vyresnysis patrulis E. U. 2014 m. rugsėjo 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10AN-18287548-14, kuriame nurodė, kad J. V. 2014-09-12, 17:40 val., į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje vietoje, kai jo matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Taip J. V. padarė ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Už ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskirta 30 Lt bauda (b.l. 7).

J. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad jo matomumo zonoje nebuvo pėsčiųjų perėjos, jis jos nematė, perėjo gatvę stačiu kampu, kai buvo mašinų kamštis, niekam netrukdė (b.l. 7).

J. V. 2014 m. rugsėjo 12 d. paaiškinime papildomai nurodoma, kad apie 17.30 jis ėjo Žirmūnų gatve, ties Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžos. Žirmūnų gatvėje stovėjo mašinų spūstis. Jam reikėjo pereiti į Lakūnų g. Arti nematė pėsčiųjų perėjos, todėl palaukė, kol į Žirmūnų g. – Kareivių g. sankryžos pusę nebus važiuojančiųjų transporto priemonių. Stačiu kampu, niekam netrukdydamas, kirto važiuojamąją kelio dalį. Taip pat nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo nagrinėjime 2014-10-03 dalyvauti negalės, kadangi bus išvykęs į Vokietiją. Prašė pakeisti bylos nagrinėjimo laiką į vėlesnį laiką ir jį apie tai informuoti raštu. Ppaildomai nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant (b.l. 9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio Vyresniojo patrulio N. B. 2014 m. rugsėjo 12 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, jis, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu E. U., Žirmūnų gatvėje pastebėjo, kaip per gatvę, pažeidžiant KET 49 punktą, perėjo vyras. Minėtas vyras buvo sulaikytas Lakūnų gatvėje, jam buvo paaiškinta, dėl ko jis buvo sulaikytas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. V., gim. 1974-04-16. J. V. iš karto ėmė konfliktuoti, pradėjo ant jų šaukti, neva nemokam dirbti, kad neturim ką veikti, prisikabinom lygioje vietoje ir esame nežmoniški. Dėl ko ne vietoje perėjo gatvę, J. V. paaiškino, kad labai skubėjo j parduotuvę, o iki pėsčiųjų perėjos buvo toli eiti, su savo automobiliu nevažiavo, nes buvo automobilių spūstis. Dėl pažeidimo J. V. nesutiko, nes teigė, kad KET nepažeidė ir niekam netrukdė. Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 131 str. 5 d. su administraciniu nurodymu. Teisės ir pareigos išaiškintos, paskirta bylos nagrinėjimo data bei vieta (b.l. 8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio Vyresniojo patrulio N. B. 2014 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, patruliuodamas kartu su vyr. patruliu E. U., Žirmūnų gatvėje pastebėjo, kaip per gatvę, pažeidžiant KET 49 punktą, perėjo vyras. Nuvykus į įvykio vietą papildyti medžiagą, buvo nustatyta, kad vyras gatvę perėjo adresu ties Žirmūnų g. 29 namo, ėjo ne sankryžoje, o apie 20 metrų atstumu nuo jos. Pažeidimo vietoje buvo padarytos foto nuotraukos, kuriuose tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės gerai matosi pėsčiųjų perėjos. J. V. pažeidimo vietoje neneigė, kad iš abiejų pusių yra pėsčiųjų perėjos, tačiau paaiškino, kad iki jų jam eiti labai toli, o jis labai skuba į parduotuvę. J. V. per gatvę ėjo sukeldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, kadangi ėjo per gatvę, kur yra penkios eismo juostos, ėjo piko metu, kaip buvo intensyvus automobilių eismas. Pridedamos pažeidimo vietos nuotraukos (b.l. 17).

Į bylą pateiktomis foto nuotraukomis (b.l. 13, 14, 15, 16) įrodinėtas J. V. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 131 straipsnio 5 dalyje. Taip pat į bylą pateiktas Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašas apie asmeniui (J. V.) registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l. 18-20).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas G. B. 2014 m. spalio 3 d. surašė J. V. administracinio nutarimą Nr. 10N-19382680-14, kuriame nurodė, kad J. V. 2014-09-12, 17:40 val., į kitą važiuojamosios dalies pusę ėjo nenustatytoje vietoje, kai jo matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja. Taip J. V. padarė ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Už ATPK 131 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jam paskirta 30 Lt bauda. Taip pat nurodoma, kad J. V. buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą ir vietą. Byloje esančiame administraciniame nurodyme yra įrašas „Nesumokėta 20141003“. Nėra duomenų, kad būtų gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Byloje yra Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykio vietos nuotraukos bei policijos pareigūno tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodytos Kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatymo ir įforminimo aplinkybės ir kuriomis, manoma, nėra pagrindo netikėti. Byloje taip pat yra J. V. paaiškinimai, kuriuose nurodytos įvykio aplinkybės. Išnagrinėjus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus sprendžiama, kad J. V. neįvykdė Kelių eismo taisyklių 49 punkto reikalavimų (b.l. 6).

2014 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. V. skundas, kuriuo jis skundžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto G. B. 2014 m. spalio 3 d. jam surašytą nutarimą. Mano, kad jam administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, nepagrįstai ir turi būti naikinama, o administracinė byla nutraukta, kadangi jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Skunde nurodo, kad jam buvo pasakyta, jog perėjo Žirmūnų gatvę neleistinoje vietoje, tuo pažeidė KET 49 punktą. J. V. jiems paaiškino, kad gatvę perėjo nieko nepažeisdamas. Važiuojamąją dalį kirto sankryžoje, stačiu kampu ir įsitikinęs, kad nekelia pavojaus nei sau, nei kitiems eismo dalyviams. Arti nebuvo pėsčiųjų perėjos, todėl gatvę Žirmūnų g. - Lakūnų g. sankryžoje kirto, vadovaudamasis KET 49 punktu. Į jo argumentus policininkai neatsižvelgė ir surašė jam administracinės teisės pažeidimo protokolą. Su padarytu pažeidimu nesutiko, tai parašė protokole ir paaiškinime. Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2014 m. spalio 3 d., su tuo jis nesutiko, motyvuodamas, kad tuo metu bus išvykęs iš Lietuvos. Prašė paskirti kitą bylos nagrinėjimo datą ir apie tai jį informuoti raštu. Tą parašė pasiaiškinime prie protokolo. Vilniaus apskrities PK Keliu policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas G. B.. priimdamas sprendimą byloje, neįsigilino i faktines aplinkybes - Žirmūnų gatvę kirto sankryžoje stačiu kampu, matomumo zonoje nematė pėsčiųjų perėjos. Prašo panaikinti 2014 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities PK Keliu policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. nutarimą skirti jam 30 Lt baudą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. V. paaiškino, kad skundą palaiko. Nurodė, kad per perėją nėjo, ten nėra perėjos. Artimiausia perėja yra už 400 metrų. Paaiškino, kad, kai kirto gatvę, ji buvo visa užsikimšusi dėl mašinų spūsčių. J. V. teigimu, jis palaukė, kol nėra mašinų, ir stačiai kirto gatvę. J. V. teigė, jog, logiškai pažiūrėjus pagal vietovę, jis ėjo tiesiai. Taip pat atkreipia dėmesį, niekur nėra apibrėžta, kas ir kokia yra matomumo zona. Jis mano, kad ji yra skirtinga. Jo nuomone, šiuo atveju, jo matomumo zonoje nebuvo pėsčiųjų perėjos. Pažymi, kad toje vietoje yra daug tankių medžių, todėl tikrai ten nieko nesimato.

Teismo posėdžio metu liudytojas (pareigūnas) N. B. paaiškino, kad Lukšio gatvių ir Lakūnų gatvėje sankirtoje, buvo piko valanda, toliau nuo sankryžos buvo eismo įvykis. Pamatė, kaip ne per pėsčiųjų perėją eina pėstytis. Pradėjo konfliktuoti, nes jis pasakė, kad policijos pareigūnai neturi, ką veikti. Jis nurodė, kad nėjo per pėsčiųjų perėją, nes jam buvo nepatogu ir jam reikėjo skubėti. Taip pat pažymėjo, kad pėsčiųjų perėja yra netoli, ji matosi ir, pagal KET, J. V. privalėjo eiti per ją. N. B. nuomone, J. V. žinojo, kad pėsčiųjų perėja ten yra, nes sakė, kad ligi jos neis. Nurodė, kad J. V. ėjo tarp mašinų. J. V. ėjo ne per sankryžą, o kažkur penkiolika metrų nuo jos. J. V. ėjo ne stačiu kampu, o laviruodamas (tarp automobilių). Atkreipia dėmesį, kad nuotraukos (b.l 23-26) atspindi perėją. Nuotraukas ne pareigūnai pridėjo, o pareiškėjas. Jos akivaizdžiai darytos, kad nesimatytų perėja. Nuotraukos darytos kitą dieną.

Teismo posėdžio metu liudytojas (pareigūnas) E. U. paaiškino, kad J. V. jam yra nepažįstamas, bet jis jam surašė administracinio teisės pažėidimo protokolą. Nurodė, kad įvykio vietoje dirbo su N. B.. Buvo apie penkta valanda, nebuvo tamsu, vasaros laikas, rugsėjo mėnuo. Kai protokolą surašė, J. V. buvo piktas, gąsdino. Sakė, kad skųs. Pažymi, kad J. V. buvo įteikta kopija, išaiškintos teisės ir pareigos dėl atvykimo ir neatvykimo. J. V. apie nagrinėjimą tikrai žinojo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 131 str. 1 d. numatyta, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat asmenų, vairuojančių mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų. ATPK 131 str. 5 d. numatyta, kad ATPK 131 str. 1 d. nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius ATPK, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų (atitinkamai nuo 5 iki 11 eurų).

ATPK 131 straipsnio 5 dalies norma yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą, o, šiuo atveju, tokia nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 49 punkto, numatančiu, kad į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, pažeidimu. Tuo tarpu, kas yra laikoma pėsčiųjų perėja, įtvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014-07-12) 2 str. 43 p., kur nurodyta, jog „Pėsčiųjų perėja - perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią“.

J. V. argumentai, jog jis neturėjo galimybės pamatyti artimiausios pėsčiųjų perėjos ir pereiti ja Žirmūnų gatvę, nes artimiausia pėsčiųjų perėja yra 400 metrų atstumu nuo Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžos ir todėl jis jos nematė, pamatyti artimiausią pėsčiųjų perėją trukdė tankūs medžiai, yra paneigti liudytojo policijos pareigūno N. B. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad pėsčiųjų perėja yra netoli, ji matosi, taip pat E. U. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad J. V. ATPK 131 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo metu nebuvo tamsu, fotonuotraukomis, kuriose matyti pėsčiųjų perėjos iš dešinės ir iš kairės pusės nuo Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžos (b.l. 13, 15), duomenų, jog pėsčiųjų perėja įrengta pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 43 p. reikalavimus, ir dėl to pėsčiųjų perėjos nesimatė, byloje nėra, taip pat bylos medžiaga nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, galėjusių sutrukdyti J. V. pamatyti pėsčiųjų perėją, todėl šie J. V. argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti nuobaudos ir dėl to atmestini.

Atmestina J. V. skunde (b.l. 2) ir teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, jog jis perėjo per Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžą pagal šaligatvio arba kelkraščio liniją, t.y. stačiai, tiesiai, o ne 15-20 metrų atstumu nuo Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžos, laviruodamas (kaip teigė liudytojas policijos pareigūnas N. B. 2014-09-24 tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu). Įvertinus byloje esančius įrodymus, t.y. fotonuotrauką (b.l. 16), iš kurios matyti, kad J. V. ėjo ne per Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžą pagal šaligatvio arba kelkraščio liniją, į liudytojo policijos pareigūno N. B. 2014-09-24 tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, jog jis su E. U. pamatė, kaip J. V. ties Žirmūnų g. 29 namu ėjo ne per pėsčiųjų perėją, ėjo ne stačiu kampu, o laviruodamas, tarp mašinų, į žemėlapį, iš kurio matyti, kad Žirmūnų g. 29 namas tęsiasi lygiagrečiai Žirmūnų g. (b.l. 10), darytina išvada, jog J. V. perėjo Žirmūnų gatvę 15-20 metrų atstumu nuo Žirmūnų g. – Lakūnų g. sankryžos, ties Žirmūnų g. 29 namu, ne stačiai, ne tiesiai, ne pagal šaligatvio ar kelkraščio linija, o laviruodamas.

Teismo vertinimu, pareigūnų N. B. ir E. U. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitą administracinio teisės pažeidimo fiksavimo metu surinktą medžiagą, todėl jais abejoti nėra teisinio pagrindo. Pareigūnas vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu. Teismas pažymi, kad pagrindo netikėti pareigūno teismo posėdyje nurodytomis ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis nėra.

J. V. teigimu, jis, eidamas per gatvę, prieš tai įsitikino, ar nėra automobilių, ar eiti yra saugu. Tačiau pažymėtina, kad KET nenumato galimybės jų nesilaikyti tada, kai tai nekelia pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taisyklių turi būti laikomasi visada nepriklausomai nuo subjektyvios nuomonės apie jų reikalingumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-135-580/2009, kurioje išaiškinta, kad „konkrečius atvejus, kada draudžiama pereiti važiuojamąją kelio dalį arba ja eiti, numato KET 55 punktas. Tačiau šiame punkte nurodytas sąrašas nėra baigtinis: kiti KET VI skyriaus punktai, tame tarpe 49 punktas, taip pat numato pėsčiųjų pareigas t. y. netiesiogiai draudžia kelyje elgtis vienokiu ar kitokiu būdu ir už tokių pareigų nesilaikymą taip pat turi būti baudžiama pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį. Kadangi yra speciali norma, kurioje numatytas padarytas pažeidimas, tai R. Š. veika negali būti kvalifikuota pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.“. Tokios LR ATPK 131 str. 1 d. ir ATPK 131 str. 5 d. aiškinimo praktikos laikytąsi ir kituose teismų sprendimuose, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-329-244/2010, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-84-659/2012. Atsižvelgiant į tai, kad, įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, J. V. 2014 m. rugsėjo 12 d., 17 val. 40 min., Vilniuje, Žirmūnų gatvę perėjo draudžiamoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, bei, remiantis išdėstyta teismų praktika, spręstina, jog skundžiamame nutarime nurodyta J. V. veika, t.y. ėjimas Žirmūnų gatve į kitą važiuojamosios dalies pusę, kai jo matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, turėtų būti kvalifikuojamas pagal ATPK 131 str. 1 d. Tačiau atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, pagal kurią, teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, suteikta teisė pakeisti veikos kvalifikaciją pritaikant tinkamą ATPK straipsnį (jo dalį) ar kitą teisės aktą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, pagal teismų praktiką asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, padėtis negali būti bloginama dėl jo paties paduoto skundo; procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės, tarp jų – ir teisė skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus; dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama (priešingu atveju, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje įtvirtintas draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – lot. non reformatio in peius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. 2AT-23/2013). Palyginus ATPK 131 str. 1 d. ir 131 str. 5 d. sankcijas matyti, kad ATPK 131 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika yra sunkesnė už to paties straipsnio 5 dalyje nurodytą, todėl J. V. padarytas pažeidimas, pasireiškęs tuo, kad J. V. 2014 m. rugsėjo 12 d., 17 val. 40 min., Vilniuje, Žirmūnų gatvę perėjo draudžiamoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, ir taip pažeidė KET 49 p. reikalavimus, neperkvalifikuotinas pagal ATPK 131 straipsnio 1 dalį.

Teismo vertinimu, Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto G. B. 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 10N-19382680-14, kuriuo J. V. už ATPK 131 str. 5 d. nustatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 12 d., 17 val. 40 min., Vilniuje, Žirmūnų gatvę perėjo draudžiamoje vietoje, kai matomumo zonoje yra pėsčiųjų perėja, paskirta 30 Lt bauda, iš esmės laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Veikų, numatytų ATPK 131 str. 5 d., padarymas užtraukia baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų. J. V. paskirta 30 Lt (trisdešimties litų) dydžio bauda, t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkis.

Nuobaudos skyrimo taisyklės įtvirtintos ATPK IV skirsnyje. ATPK 30 str. nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 str. ir 32 str. Pagal ATPK 30² str. 1 ir 3 d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime.

Nei J. V. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl todėl darytina išvada, kad remiantis ATPK 30 str., 30² str. ir 32 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, teisingumo ir protingumo kriterijais, Vilniaus apskr. VPK KPV Administracinės veiklos skyrius 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 10N-19382680-14 J. V. pagrįstai paskyrė sankcijoje baudą, kurios dydis atitinka ATPK 131 str. 5 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkį, t. y. 30 Lt.

Taip pat konstatuotina, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos, administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. V. skundas netenkintinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 10N-19382680-14 dėl administracinio teisės pažeidimo paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės apžeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. skundo, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. spalio 3 d. nutarimą Nr. 10N-19382680-14 dėl administracinio teisės pažeidimo palikti nepakeistu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.