Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui A. D. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po savaitgalių, praleistų pas tėvą, vaikai, ypač M., būna įsierzinę, pavargę, nelaimingi, nes prasėdi nedideliame bute kartu su tėvu, jo drauge ir jos mažu vaiku. Grįžę vaikai guodžiasi, kad tėvas ant jų šaukia, jie jaučiasi nesaugūs. Kiek anksčiau M. norėdavo, kad tėvas jį pasiimtų, tiek dabar nenori, išvažiuoja pas jį su ašaromis. Psichologė nurodė, kad reikia pabendrauti su tėvu, tačiau atsakovas eiti pas psichologę atsisako. Atsakovas atsisako priimti bet kokią informaciją kaip bendrauti, kaip auklėti, kaip elgtis su negalią turinčiu sūnumi. Jis neturi kantrybės ramiai reaguoti į sūnaus elgesį ir tai išreiškia šaukimu, vaiko žeminimu.

Pakeitus teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką į tinkamesnę, t.y. tokią, kokią buvome nusistatę bendru susitarimu - kad tėvas su vaikais bendrauja po vieną dieną kiekvieną savaitgalį, tiek vaikai, tiek tėvas vieni nuo kitų nepavargs, kartu praleistas laikas bus kokybiškesnis, ramesnis, be pykčių, didelio susierzinimo, vaikai jausis saugesni ir laimingesni.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad šalių sūnus M. yra neįgalus, jam nustatyti sveikatos sutrikimai. Todėl kyla pagrįstų abejonių, dėl ieškovės prašomos nustatyti maksimalios tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašoma nustatyti nauja tėvo ir vaikų bendravimo tvarka šalys naudojasi jau apie šešis mėnesius ir įsitikino, kad ji, atsižvelgus į vaikų interesus, šiuo metu yra tinkamesnė.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė sutiko su ieškovės reikalavimais, mano, kad siūloma bendravimo tvarka labiau atitiks vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis – ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 8050-980/2020 buvo pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartimi nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Iki 2021 m. balandžio mėnesio atsakovas su vaikais bendravo pagal teismo nustatytą tvarką. Nuo 2021 m. bendravimo tvarką, atsižvelgę į nepilnamečių vaikų interesus, bendru tarpusavio sutarimu šalys pakeitė - A. D. vaikus pasiimdavo kiekvieną savaitgalį, dažniausiai sekmadienį ryte ir pirmadienį nuveždavo į darželį. Toks tėvo ir vaikų bendravimas truko iki 2021 m. spalio mėnesio, kol pas A. D. gyventi atsikraustė jo draugė. Nuo to laiko atsakovas vaikus pradėjo imti tik pagal teismo sprendime nustatytą bendravimo tvarką - kas antrą savaitgalį dviem dienom.

Šalių sūnus M. yra neįgalus, jam nustatyti mišrūs specifiniai raidos sutrikimai, mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, į bylą pateiktoje neįgalumo lygio pažymoje nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM specifikaciją- (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu pasikeitus bendravimo tvarkai sūnus M. tapo agresyvus, piktas, nesukalbamas, nebenori važiuoti pas tėvą, kai anksčiau su noru važiuodavo. Vaikai grįžę iŠ tėvo guodžiasi, jog tėvas ant jų šaukia, jie jaučiasi nesaugūs.

Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-82-687/2018, 24 punktas).

Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-663/2004).

Sprendžiant dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pakeitimo reikia vadovautis būtent vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais (į juos atsižvelgtina tuo atveju, jeigu jie atitinka vaiko geriausius interesus). Jeigu paaiškėja, kad teismo nustatyta tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų, tai gali būti pripažinta pagrindu keisti tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką. Pasikeitusiomis aplinkybėmis CK 3.175 straipsnio 3 dalies prasme tokiu atveju laikytinas vaiko savijautos blogėjimas, sutrikdytas dienos, ugdymo režimas ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sūnus M. yra neįgalus, jam nustatyti mišrūs specifiniai (duomenys neskelbtini), mišrūs (duomenys neskelbtini), kiti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (į bylą pateiktoje neįgalumo lygio pažymoje nurodytos diagnozės pagal TLK-10-AM specifikaciją – (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas neįgalumas. Dėl šių priežasčių jam būtinas aiškus jo veiklos, užimtumo planas bendravimo su tėvu metu, bet kokie netikėtumai, nukrypimai nuo įprastos veiklos, maisto, poilsio rėžimo pasikeitimai jam sukelia pykčio priepuolius. Šalys jau apie pusę metų yra sutarusios dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, jo laikosi. Todėl, siekiant, kad bendravimo su vaikais tvarka geriausiai atitiktų jų poreikius, nustatyta bendravimo tvarka keistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė turėjo 85,00 Eur žyminio mokesčio, 450,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 35,00 Eur išlaidų patirtų už procesinių dokumentų atsakovui įteikimą per antstolį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8050- 980/2020 nustatytos bendravimo tvarkos 1, 2 ir 3 punktus ir nustatyti, kad atsakovas A. D. su nepilnamečiais vaikais M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka:

1. Pirmą ir trečią mėnesio savaitę penktadieniais pasiima vaikus M. D. ir M. D. iš ugdymo įstaigų ir grąžina į namus šeštadienį 19 val.;

2.1. Pasiima vaikus M. ir M. ketvirtadieniais iš ugdymo įstaigų ir pernakvojus jo namuose kitą rytą nuveža į ugdymo įstaigas;

2.2. Pasiima vaikus sekmadienį 9 val. ryto iš jų gyvenamosios vietos ir prižiūri juos iki pirmadienio ryto, kol nuveža į ugdymo įstaigas.

Priteisti iš atsakovo A. D. 570,00 Eur bylinėjimosi išlaidų I. D..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.