Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinio skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodyta, kad abiejų instancijų teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalį ir 308¹ straipsnį, dėl to G. K. neteisėtai nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo nutrauktas ir G. K. buvo perduotas pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties motyvuojamoje dalyje buvo nurodytas dvejų metų laidavimo terminas, jos rezoliucinėje dalyje buvo nurodytas vienerių metų laidavimo terminas. Tuo tarpu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį G. K. pradėtas 2021 m. birželio 1 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo pirmiau nurodytos nutarties priėmimo. Taigi BK 140 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaryta jau pasibaigus nutartimi nustatytam vienerių metų laidavimo terminui.

Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų vertinimu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartyje dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodytas vienerių metų laidavimo terminas laikytinas aiškiu rašymo apsirikimu ir išvadomis, kad teismo nutartimi G. K. buvo nustatytas ne vienerių, o dvejų metų laidavimo terminas. Tačiau tiek G. K., tiek už jį laidavęs asmuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį suprato pažodžiui, t. y. taip, kaip buvo išaiškinta rezoliucinėje dalyje.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal BPK 308¹ straipsnio nuostatas teisę taisyti nuosprendyje identifikuotus rašymo apsirikimus (klaidas) turi tik tą nuosprendį priėmęs teismas. Vadinasi, ši teisė apima tik šio teismo diskreciją spręsti, kas priimtame procesiniame sprendime laikytina ar nelaikytina rašymo apsirikimu. Ir jeigu toks teismo sprendimas (nuosprendis ar nutartis) yra įsiteisėję, tai net vertinant tokį procesinį sprendimą kitoje susijusioje byloje, teismai neturi teisės konstatuoti, kad įsiteisėjusiame teismo priimtame procesiniame dokumente buvo palikta klaida ir ją interpretuoti kaltinamojo nenaudai. Tokiu atveju abu teismai privalėjo vadovautis in dilbio pro reo principu ir esant prieštaravimas dėl nurodytų dviejų skirtingų terminų, vadovautis tuo terminu, kuris yra trumpesnis ir, be to, nurodytas nutarties rezoliucinėje dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis G. K. ir jo gynėjas A. Krištapavičius, nesutikdami su abiejų instancijų teismų vertinimu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas vienerių metų laidavimo terminas yra aiškus rašymo apsirikimas ir išvadomis, kad G. K. naują BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką padarė minėta nutartimi nustatytu laidavimo laikotarpiu, subjektyviai interpretuodami situaciją nurodo, kad buvo padaryti BPK 308¹ straipsnio nuostatų bei in dubio pro reo principo pažeidimai. Kasacinio skundo teiginiai, grindžiami subjektyviu situacijos vertinimu ir baudžiamojo proceso įstatymo normų interpretavimu, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Andriaus Krištapavičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.