- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-11
- Bylos Nr.
- A-82-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00053-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Veslava Ruskan (pran.)
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Pareiškėjas
- I. M. J.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. M. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse“, kuriuo nuspręsta neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad Komisija ginčijamą Sprendimą priėmė, susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-856-815/2023, Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-722-780/2022, 2023 m. lapkričio 13 d. L. P. paaiškinimu, A. M. paaiškinimu ir pateiktomis nuotraukomis. Pareiškėja paaiškino, kad L. P. prižiūri kairėje pusėje nuo pareiškėjos senelio V. R. (toliau – ir senelis) kapo visą kapinių plotą. Riba tarp pareiškėjos senelio kapo ir kapo iš kairės pusės buvo didelė pušis, kuri vėliau nukirsta. Pareiškėjos senelio kapo identifikavimo byla keturis metus buvo nagrinėjama Lietuvos teismuose. Teisminio proceso metu buvo surinkta daug naujų įrodymų, kurie iki tol nebuvo žinomi, tačiau Komisijos narių tai neįtikino. Pareiškėjai greitai sueis 86 metai, ji sunkiai vaikšto, bet turi dar gerą atmintį. Joks Komisijos narys jai nei paskambino, nei pakvietė į Komisijos posėdį. Komisijos nariai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, Sprendimą priėmė neobjektyviai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja su 2021 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl kapavietės identifikavimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių, kuriuo prašė identifikuoti V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kapą Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kapavietė). Su Prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus, galbūt pagrindžiančius jos senelio palaidojimo minėtoje kapavietėje faktą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei apžiūrėjusi kapavietę, 2021 m. spalio 1 d. įvykusio Komisijos posėdžio metu nusprendė neidentifikuoti kapavietės kaip kapo, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kuris 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-722-780/2022 iš dalies tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl kapo indentifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse“, įpareigodamas Savivaldybės administraciją pavesti Komisijai iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-856-815/2023 atmetė Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą.
5. Atsakovas teigė, kad Komisija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Prašymą ir pakartotiniai įvertinusi visus pateiktus dokumentus bei duomenis ginčijamu Sprendimu konstatavo, jog Komisijai nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad kape, esančiame Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse, tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra palaidotas pareiškėjos senelis. Komisija nustatė, kad pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse. Nors įraše matyti, kad buvo pradėtas rašyti žodis „Petr“, tačiau jis akivaizdžiai nubrauktas ir ištaisytas į žodį „Amaliai“, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo įrašu; pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytos skirtingos senelio mirties datos; pagal pareiškėjos nurodytą mirties datą, rastas įrašas apie Petrašiūnų kapinėse (duomenys neskelbtini) palaidotą J. R.; pagal nurodytą mirties datą – (duomenys neskelbtini) – įrašų nėra; Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti liudijimai, kad pareiškėjos senelis buvo palaidotas kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai, nes minėtame liudijime užfiksuoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai, be to, asmenys, dalyvavę pareiškėjos senelio laidotuvėse, t. y. B. G. ir I. M. J., tuo metu buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu; pareiškėja pateikė bažnyčios įrašą, kuriame nurodyta, kad T. U. palaidota Amalių kapinėse, nors iš tikrųjų ji palaidota Petrašiūnų kapinėse, tačiau tai niekaip nepatvirtina, jog pareiškėjos senelis palaidotas ginčo kapavietėje. Atsakovas pažymėjo, kad pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse, kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir pažymos apie kapavietes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat niekaip nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje Petrašiūnų kapinėse yra palaidotas pareiškėjos senelis.
6. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad ginčo kapavietėje yra palaidotas jos senelis, todėl Komisija vienbalsiai nutarė neidentifikuoti kapavietės kaip kapo, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis. Komisijai pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 pareiškėjos senelio palaidojimo vieta nurodyta – Amalių kapinės; kiti pateikti dokumentai neįrodė pareiškėjos senelio palaidojimo fakto ginčo kapavietėje, todėl Komisija pagrįstai netenkino pareiškėjos Prašymo.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 26 d. sprendimu tenkino pareiškėjos I. M. J. skundą – panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją tenkinti pareiškėjos Prašymą ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
9. Teismas byloje nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2022 m. liepos 7 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-722-780/2022 nurodyta, jog: Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos senelis mirė (duomenys neskelbtini); Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., mirusį (duomenys neskelbtini), palaidojo tėvai kapucinai (duomenys neskelbtini), tačiau kapinių pavadinimas nėra aiškiai nurodytas – įrašas pradėtas rašyti „Petr“, o ant jo užrašyta „Amalių“; J. R. 2013 m. liepos 22 d. pateikė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriui prašymą dėl kapo įteisinimo, kuriame nurodė, jog Petrašiūnų kapinėse k. v. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas jos prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), prašoma šios kapavietės priežiūrą įteisinti J. R. vardu; 2013 m. liepos 22 d. rezoliucija nurodyta „įteisinti“; J. R. 2018 m. gruodžio 27 d. pateikė Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ prašymą dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiūrėtojo paskyrimo, kuriame nurodė, jog 2013 m. liepos 22 d. jos vardu buvo užregistruota kita kapavietė, kurioje palaidotas J. R., miręs (duomenys neskelbtini), prašoma įregistruoti V. R. laidojimo faktą, suteikti faktinei jo kapavietei numerį ir paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu; 2018 m. gruodžio 28 d. rezoliucija ant prašymo „Įtraukti mirimo faktą ir įteisinti kapavietę, gavus dokumentus“; 2019 m. vasario 25 d. antstolio Mareko Petrovskio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 nurodyta, kad J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J. ir B. G., atvykusios prie ginčo kapo Nr. (duomenys neskelbtini) Petrašiūnų kapinėse, pateikė liudijimus, kad toje kapavietėje yra palaidotas jų giminaitis (senelis arba prosenelis) V. R.; Komisija 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse, tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini); į bylą pateiktos ginčo kapavietės nuotraukos, darytos 2003–2006 metais, kuriose matyti siaura, galbūt vienam asmeniui skirta kapavietė, apjuosta betoniniu borteliu, be paminklo ar kryžiaus, iš kurio galima būtų identifikuoti ten palaidotą asmenį; iš naujai darytų nuotraukų matyti, jog betoninis bortelis nuimtas, pastatytas naujas medinis kryžius, ant kurio yra užrašas „V. R. (duomenys neskelbtini)“.
10. Teismas byloje taip pat nustatė, kad Komisija 2021 m. spalio 4 d. sprendimu nusprendė neidentifikuoti kapo, tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Petrašiūnų kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini) Sprendime nurodyta: „pareiškėjos pateikti dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados ir neabejotinos išvados, kad Kapavietėje palaidotas V. R., kadangi: 1) pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse. Nors įraše matyti, kad buvo pradėtas rašyti žodis Petr, tačiau jis akivaizdžiai nubrauktas ir aiškiai ištaisyta į žodį Amaliai, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo įrašu; 2) pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytos skirtingos V. R. mirties datos; pagal pareiškėjos nurodytą mirties datą (duomenys neskelbtini) rastas įrašas apie Petrašiūnų kapinėse palaidotą J. R.; pagal nurodytą mirties datą (duomenys neskelbtini) įrašų nėra; 3) Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti liudijimai, nurodant kad V. R. palaidotas kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai, kadangi jame užfiksuoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai, be to, asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse, t. y. B. G. ir I. M. J., tuo metu buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu; 4) pareiškėja pateikė bažnyčios įrašą, kuriame nurodyta, kad T. U. palaidota Amalių kapinėse, nors iš tikrųjų ji palaidota Petrašiūnų kapinėse. Pažymėtina, kad tai niekaip nepatvirtina, jog V. R. palaidotas ginčo kapavietėje. Pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pažymos apie kapavietes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje Petrašiūnų kapinėse yra palaidotas V. R.“.
11. Teismas nurodė, kad šis Komisijos 2021 m. spalio 4 d. sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-722-780/2022 buvo panaikintas, įpareigojant Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjos Prašymą. Teismas minėtame sprendime išanalizavo visus keturis Komisijos 2021 m. spalio 4 d. sprendime nurodytus punktus, dėl kurių Komisija netenkino pareiškėjos Prašymo, ir padarė išvadą, kad Komisija savo išvadų pakankamai neargumentavo.
12. Teismas pažymėjo, kad Komisija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą, ginčijamame Sprendime iš esmės atkartojo identiškus atsisakymo netenkinti pareiškėjos Prašymo motyvus ir argumentus, kurie Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime buvo išsamiai išanalizuoti, ir buvo pripažinta, kad Komisija pateiktus duomenis vertino izoliuotai vieną nuo kito, netyrė pateiktų duomenų tarpusavio ryšio ir nevertino jų visumos, nepagrįstai kaip nepatikimą įrodymą pripažino 2019 m. vasario 25 d. antstolio Mareko Petrovskio surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 nurodytų asmenų liudijimus, o taip pat padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos senelis palaidotas Amalių kapinėse. Taip pat teismas akcentavo, kad Komisija, iš naujo nagrinėdama šį klausimą, neturi pagrindo 2019 m. vasario 25 d. antstolio Mareko Petrovskio surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 ir jo priede – vaizdo įraše – nurodytų asmenų liudijimų laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, kai šių asmenų liudijimų patikimumas yra nustatytas teisme.
13. Teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime konstatavo, jog Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nėra akivaizdžiai nubrauktas pradėtas rašyti žodis „Petr“, o įrašas „PertAmalių kap.“ nereiškia ir nepatvirtina fakto, jog pareiškėjos senelis yra palaidotas Amalių kapinėse, kaip teismo panaikintame 2021 m. spalio 4 d. sprendime nepagrįstai nurodė Komisija. Komisija, priimdama naują Sprendimą, pažodžiui nurašė 2021 m. spalio 4 d. sprendime įrašytą tekstą dėl įrašo „PertAmalių kap.“ ir vėl, nenurodant jokių naujų motyvų, nepagrįstai konstatavo, kad šis įrašas įrodo, jog pareiškėjos senelis palaidotas Amalių kapinėse. Teismas vertino, kad Komisija, iš naujo nagrinėjama pareiškėjos Prašymą, nesivadovavo Regionų administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.
14. Teismas akcentavo, kad Komisijos Sprendime įrašyti gretimos kapavietės prižiūrėtojos L. P. ir liudytojo A. M. liudijimai nei paneigia, nei patvirtina faktą, jog prašomame identifikuoti kape palaidotas pareiškėjos senelis. Tai, jog, anot L. P., iki 2000 metų aptariamo kapo niekas neprižiūrėjo, nepagrindžia Komisijos išvados dėl negalimumo identifikuoti kapą. Taip pat abejotinas A. M. liudijimas, jog šalia prašomo identifikuoti kapo (duomenys neskelbtini) buvo palaidota M. M., o šalia jos kapo jokios kapavietės nebuvo, nes byloje nėra ginčo, kad aptariamoje vietoje yra kapas, be to, pareiškėjos senelis mirė vėliau nei M. M., todėl, tikėtina, kad jos laidojimo metu, šalia jos kapo, kitos kapavietės nebuvo. Šiuo atveju teismui nesuprantami Komisijos motyvai įrašyti šiuos liudijimus į skundžiamą Sprendimą, kadangi jie jokios reikšmingos informacijos nei suteikia, nei paneigia. Taip pat iš Komisijos Sprendimo neaišku, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia tai, jog Komisija minimą kapą apžiūrėjo vietoje.
15. Teismas pažymėjo, kad Komisija jau antrą kartą priėmė objektyviais įrodymais nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nevykdė įsiteisėjusių teismų sprendimų, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) nustatytus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus.
16. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos amžių ir sveikatos būklę, į išdėstytus skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, gero administravimo principo nesilaikymo aspektus, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimus, į Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendime išdėstytus argumentus, kuriuos atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, ignoravo, siekdamas padėti pareiškėjai įgyvendinti jos teisę į tinkamą Prašymo nagrinėjimą, vadovaudamasis operatyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, darė išvadą, kad ginčas teisme turi būti išspręstas iš esmės. Todėl teismas panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisija priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą – tenkinti pareiškėjos Prašymą.
III.
17. Atsakovas Savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
18. Atsakovo teigimu, teismas peržengė savo kompetenciją, įpareigodamas Komisiją tenkinti pareiškėjos Prašymą ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas ir nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos, nes iš esmės priėmė Komisijos kompetencijai priklausantį administracinį sprendimą. Kapaviečių identifikavimas yra išimtinai savivaldybės vykdomosios institucijos (pagal šiuo metu galiojančio vietos savivaldos įstatymo redakciją – mero) sudarytos komisijos kompetencija. Komisija pripažintina viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sudaryta komisija pagal VAĮ nuostatas (VAĮ 4 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
19. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja skunde išreiškė vienintelį reikalavimą – panaikinti Komisijos Sprendimą. Reikalavimo dėl įpareigojimo priimti konkretų administracinį sprendimą pareiškėja skunde nereiškė, todėl teismas, priimdamas minėtą įpareigojimą, peržengė administracinės bylos nagrinėjimo ribas.
20. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Komisija Sprendime iš esmės atkartojo identiškus atsisakymo tenkinti pareiškėjos Prašymą motyvus ir argumentus, nurodytus Komisijos 2021 m. spalio 4 d. Atsakovas nurodo, kad Komisija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos Prašymą, vertino daugiau duomenų – buvo gauti gretimų kapaviečių prižiūrėtojų L. P. ir A. M. paaiškinimai, kurių teismas nevertino, formaliai nurodydamas, jog jie nei paneigia, nei patvirtina faktą, kad prašomame identifikuoti kape palaidotas pareiškėjos senelis. Atsakovas pažymi, kad minėtų asmenų liudijimai nebuvo vertinti atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų, tačiau susiejant juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pasak atsakovo, Komisija, įvertinusi visus Sprendime nurodytus argumentus, taip pat ir gretimų kapaviečių prižiūrėtojų liudijimus bei pateiktas nuotraukas, kurių nevertino teismas, bei kurios iš esmės dar labiau sustiprino Komisijos abejones dėl pareiškėjos senelio palaidojimo prašomame identifikuoti kape, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti pareiškėjos Prašymo.
21. Atsakovo teigimu, teismas, paneigdamas Komisijos nagrinėtus ir byloje esančius įrodymus dėl kapavietės identifikavimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir įrodinėjimo naštą dėl pareiškėjos senelio palaidojimo fakto prašomoje identifikuoti kapavietėje paneigimo nepagrįstai perkėlė Komisijai. Tokiu būdu buvo įtvirtinta nepagrįsta prezumpcija, kad toks faktas objektyviai egzistuoja, nors nei Komisijos nagrinėtoje medžiagoje, nei teismo nagrinėtoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Pareiškėja savo Prašymą grindžia tik suinteresuotų giminaičių liudijimais ir taisytu Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įrašu, kuriame, priešingai, nei teigė pareiškėja, korekcija atlikta iš žodžio „Petrašiūnų“ į „Amalių“, o ne atvirkščiai.
22. Atsakovas laikosi pozicijos, kad nei vienas objektyvus įrodymas nepatvirtina galimybės
identifikuoti pareiškėjos nurodytoje kapavietėje esant palaidotą jos senelį. Priešingai, byloje esant kaimyninių kapaviečių prižiūrėtojų liudijimams, pareiškėjos laiškuose nurodytos senelio pavardės neatitikimais (2013 m. liepos 16 d. el. laiške rašoma apie V. R.), klaidoms mirimo datose, nurodytose teikiant 2013 m. liepos 22 d. prašymą dėl kapo įteisinimo ir 2018 m. gruodžio 27 d. prašymą dėl palaidojimo įteisinimo bei prižiūrėtoja paskyrimo, kurių visuma ne patvirtina, o paneigia galimybę minėtą kapavietę identifikuoti kaip kapavietę, kurioje palaidotas pareiškėjos senelis. Teismas, formaliai įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažeidė ABTĮ 10 straipsnio 2 dalį, kuriame įtvirtinta teismo pareiga tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, bei priėmė nepagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas identifikuoti Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse, tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kapą, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), teisėtumo.
24. Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą, 2023 m. lapkričio 20 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis.
25. Pirmosios instancijos teismas panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją tenkinti pareiškėjos Prašymą ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą.
26. Atsakovas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas peržengė savo kompetenciją, įpareigodamas Komisiją tenkinti pareiškėjos Prašymą ir šiuo klausimu priimti atitinkamą sprendimą, nes priėmė Komisijos kompetencijai priklausantį administracinį sprendimą. Atsakovo teigimu, kapaviečių identifikavimas yra išimtinai savivaldybės vykdomosios institucijos (pagal šiuo metu galiojančio vietos savivaldos įstatymo redakciją – mero) sudarytos komisijos kompetencija. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Sprendimo esmės.
V.
27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtino Kapinių tvarkymo taisykles. Taisyklių 31 punkte (2022 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 1000 punkto redakcija) nustatyta, kad asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio(-ės), partnerio(-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: 31.1 pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; 31.2 prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); 31.3 pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis.
28. Taisyklių 33 punkte (2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 143 redakcija) nustatyta, kad sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo savivaldybės tarybos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami <...>.
29. Šis Taisyklėse įtvirtintas reguliavimas nenustato, kad sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo (asmeniui palankus sprendimas) priimamas tik visiškai tiksliai nustačius palaidoto asmens tapatybę, šis procesas vykdomas ir sprendimas priimamas, įvertinus su suinteresuoto asmens prašymu pateiktus dokumentus, jų visumą.
VI.
30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Komisijos Sprendimas priimtas apžiūrėjus prašomą identifikuoti Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinių kapą, susipažinus su pareiškėjos Prašymu ir jo priedais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-856-815/2023, įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-722-780/2022 (kuriuo panaikintas Komisijos ankstesnis sprendimas pagal pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą), įvertinus 2023 m. lapkričio 13 d. L. P. ir A. M. paaiškinimus, pateiktas nuotraukas.
31. Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad byloje nėra abejonių dėl to, jog aptariamoje vietoje yra kapas.
32. Iš bylos dokumentų matyti, kad nebuvo aiškių duomenų, kas yra palaidotas minėtame kape. Pareiškėja kreipėsi dėl kapo identifikavimo ir pateikė visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis (jos senelį), prie prašymo pridėti turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis, kaip tai yra įtvirtinta Taisyklėse.
33. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos kartu su Prašymu pateikti dokumentai leidžia daryti pareiškėjai palankią išvadą dėl jos senelio kapo identifikavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Komisija netinkamai vertino įrodymus, Komisija, neįvertinusi įrodymų visumos, padarė neteisingą išvadą ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas (Taisykles) atmetant pareiškėjos Prašymą.
34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės yra visiškai aiškios ir du kartus išnagrinėtos teisme – šiame teismo procese ir minėtoje ankstesnėje byloje, kurioje priimtą sprendimą Komisija turėjo vykdyti, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos Prašymą. Iš bylos dokumentų matyti, kad klausimas, susijęs su pareiškėjos senelio kapo identifikavimu, buvo nagrinėjamas taip pat kitų šeimos narių iniciatyva kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (teisminio proceso Nr. 2-69-3-12277-2019-1). Minėtoje byloje buvo įvertinti analogiški įrodymai kaip ir šioje byloje, apklausti liudytojai, buvo priimtas pareiškėjoms palankus teismo sprendimas, kuris vėliau panaikintas konstatavus, jog juridinis faktas negali būti nustatytas, nes šio klausimo sprendimui teisės aktai nustato kitokią tvarką, kuri ir buvo taikoma nagrinėjamoje byloje.
35. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad susidariusi situacija, kai dėl pareiškėjos Prašymo priimamas analogiškas teismo panaikintam, pripažintam neteisėtu, sprendimas, pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, gero administravimo, objektyvumo ir teisėtumo principus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija jau antrą kartą priėmė objektyviais įrodymais nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, nevykdė teismų sprendimų, tuo pažeisdama Viešojo administravimo įstatyme nustatytus įstatymo viršenybės ir objektyvumo principus, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai panaikino Sprendimą kaip nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą.
36. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos amžių ir sveikatos būklę, į ankščiau išdėstytus skundžiamo Sprendimo neteisėtumo, gero administravimo principo nesilaikymo aspektus, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų pažeidimus, teisingai sprendė, kad vadovaujantis operatyvumo, teisingumo ir sąžiningumo principais Komisija įpareigotina priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą – tenkinti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl kapavietės identifikavimo“.
37. Administracinis teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-603/2009, 2012 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-647/2012 ir kt.).
38. Nagrinėjamą atvejį teismas teisingai įvertino kaip visiškai išimtinį atvejį, kai atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, į minėtus teisės principus yra būtina įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti nustatyto turinio administracinį sprendimą.
39. Apibendrinant spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, proceso teisės normų nepažeidė, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.