Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. J. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja I. M. J. patikslintu skundu prašo panaikinti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos 2021-10-08 sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinėse”, kuriuo ši komisija nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)), pripažįstant kapą (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kapinėse, V. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) kapu.

Išnagrinėjusi Pareiškėjos 2021-07-15 prašymą Komisija 2021-10-08 priėmė sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinėse” (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)). Komisija Skundžiamą sprendimą grindė tokiais motyvais: 1. Pateiktame šv. A. P. bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse; įraše matyti, kad buvo pradėtas rašyti žodis (duomenys neskelbtini), tačiau jis akivaizdžiai nubrauktas ir aiškiai ištaisyta į žodį (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo abejoti šiuo įrašu; 2. Pagal nurodytą mirties datą (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini)kapinėse palaidotą J. R. įrašų nėra; 3. Antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti liudijimai, nurodant, kad V. R. palaidotas prašomoje identifikuoti kapavietėje vertintini kritiškai, kadangi jame užfiksuoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai, be to, asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse, t. y. B. G. ir I. M. J. (Pareiškėja), tuo metu buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu; 4. Pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotas V. R..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Mirties liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos senelis V. R. mirė (duomenys neskelbtini)Šv. A. P. bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodoma, kad V. R., mirusį (duomenys neskelbtini), palaidojo tėvai kapucinai (duomenys neskelbtini)., tačiau kapinių pavadinimas nėra aiškiai nurodytas: įrašas pradėtas rašyti „(duomenys neskelbtini)“, o ant jo užrašyta „(duomenys neskelbtini)“.

J. R. 2013 m. liepos 22 d. Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui pateikė prašymą dėl kapo įteisinimo, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) kapinėse k. v. (duomenys neskelbtini) yra palaidotas jos prosenelis V. R., miręs (duomenys neskelbtini), prašoma šios kapavietės priežiūrą įteisinti J. R. vardu. 2013 m. liepos 22 d. rezoliucija nurodyta „įteisinti“.

2018 m. gruodžio 27 d. J. R. Kauno savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą dėl palaidojimo įteisinimo ir prižiūrėtojo paskyrimo, kuriame nurodoma, jog 2013 m. liepos 22 d. jos vardu buvo užregistruota kita kapavietė, kurioje palaidotas J. R., miręs (duomenys neskelbtini), prašoma įregistruoti V. R. laidojimo faktą, suteikti faktinei jo kapavietei numerį ir paskirti ją už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu. 2018 m. gruodžio 28 d. rezoliucija ant prašymo „Įtraukti mirimo faktą ir įteisinti kapavietę, gavus dokumentus“ .

2019 m. vasario 25 d. antstolis M. P. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J., B. G. atvykę prie ginčo kapo Nr. (duomenys neskelbtini) kapinėse pateikė liudijimus, kad toje kapavietėje yra palaidotas jų giminaitis (senelis arba prosenelis) V. R.. Pridedamas vaizdo įrašas.

2019 m. birželio 20 d. buvo priimtas Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimas, kuriuo nuspręsta neidentifikuoti kapo, esančio Kauno miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R., miręs (duomenys neskelbtini).

Į bylą pateiktos ginčo kapavietės nuotraukos, darytos 2003–2006 m., kuriose matyti siaura, galimai vienam asmeniui, skirta kapavietė, apjuosta betoniniu borteliu be paminklo ar kryžiaus, iš kurio galima būtų identifikuoti ten palaidotą asmenį.

Iš naujai darytų nuotraukų matyti, jog betoninis bortelis nuimtas, pastatytas naujas medinis kryžius, ant kurio yra užrašas V. R. (duomenys neskelbtini).

I. M. J. 2021 m. liepos 15 d. prašymu Dėl kapavietės identifikavimo kreipėsi į Komisiją ir prašė pagal pridedamus įrodymus identifikuoti V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kapą Kauno miesto (duomenys neskelbtini) viešosiose kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

Nagrinėjamu atveju Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Taisyklių 32 punktu ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklių 96 punktu, pagal kuriuos sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo priima Komisija pagal pateiktą medžiagą, bei grindžiamas pateiktos medžiagos vertinimu, pagal kurį pareiškėjos pateikti dokumentai, Komisijos vertinimu, neleidžia daryti pagrįstos ir neabejotinos išvados, kad Kapavietėje palaidotas V. R.. Tačiau išnagrinėjus bylą teisme ir patikrinus Komisijai pateiktą medžiagą bei papildomai apklausus liudytojus teismas konstatuoja, kad Komisijos vertinimas dėl jai pateiktos medžiagos pakankamumo ir patikimumo yra nepagrįstas, duomenys buvo vertinti atskirai vienas nuo kito ir neatsižvelgiant į jų visumą bei sąsajumą ir platesnį kontekstą, išvados apie dokumentuose esančius neaiškumus neatitinka pačių dokumentų turinio, o dalis duomenų nepagrįstai atmesti kaip nepatikimi.

Nors (duomenys neskelbtini) kapinių kapų registravimo knygoje nėra įrašo apie V. R., mirusio (duomenys neskelbtini) palaidojimą šiose kapinėse, tačiau tiek Komisijai, tiek teismui pateiktų dokumentų visuma ir jų sisteminė lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad tokio įrašo nebuvimas savaime nereiškia nei fakto, kad šis asmuo palaidotas Amalių kapinėse, kaip teigia Komisija, nei užkerta kelią identifikuoti šio asmens kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse, remiantis kitų duomenų visuma.

Skundžiamo sprendimo argumentas, kad pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytos skirtingos V. R. mirties datos ir pagal nurodytą mirties datą - (duomenys neskelbtini), rastas įrašas apie (duomenys neskelbtini) kapinėse palaidotą J. R., o pagal nurodytą mirties datą - (duomenys neskelbtini) įrašų nėra ir negali būti pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą, nes ji savo 2021 m. liepos 15 d. prašyme nenurodė skirtingų V. R. mirties datų. Priešingai, su prašymu ji pateikė V. R. mirties liudijimą, todėl jokių neaiškumų dėl jo mirties datos nėra ir tokiais tariamais neaiškumais negalima grįsti atsisakymo identifikuoti kapą. Toks neaiškumas buvo paaiškėjęs anksčiau, kai analogišką prašymą 2013 m. liepos 22 d. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriui pateikė J. R., tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o pareiškėja niekada savo senelio mirties datos nepainiojo ir prieštaringai Komisijai nenurodė.

Teismas taip pat konstatuoja, kad Komisija be pakankamo pagrindo Skundžiamame sprendime konstatavo ir tai, jog Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti liudijimai, nurodant, kad V. R. palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai dėl to, kad asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse, buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu. Toks asmenų paliudijimų vertinimas yra grindžiamas tik prielaida, kad jie negali žinoti prieš daugiau nei 70 metų įvykusių įvykių ar negali jų teisingai prisiminti, ir jų galimu suinteresuotumu, tačiau visiškai neturint duomenų, kad nagrinėjamu atveju tokios prielaidos yra pagrįstos. Visų pirma, pats prašymas ir galimybė pagal Taisykles identifikuoti artimo giminaičio kapą reiškia, kad Komisija visuomet svarsto suinteresuotų asmenų prašymus dėl giminaičių kapų identifikavimo, todėl bet kokių duomenų, tame tarpe ir giminaičių paliudijimų, atmetimas kaip nepatikimų vien dėl giminystės ryšio negali būti teisėtas pagrindas vien dėl to nesivadovauti tokiais asmenų paliudijimais, nes tokia nuostata prieštarauja Taisyklių esmei – identifikuoti kapą, kai duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko. Būtent asmenų žinios ir jų paliudijimai ir gali padėti identifikuojant kapą, kai nėra išlikusių pakankamų dokumentų. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne asmenų, kurie teikia tam tikras žinias, savybės ir jų ryšys su pareiškėju, o tokių asmenų teikiamos informacijos turinys, t. y. tai, ką jie žino ir gali patvirtinti.

Komisijai pateiktame 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede vaizdo įraše yra užfiksuoti J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J., B. G. paliudijimai, kad atvykę prie ginčo kapo(duomenys neskelbtini) kapinėse, jie patvirtino, jog ginčo kapavietėje yra palaidotas jų giminaitis (senelis arba prosenelis) V. R.. Nors Komisija šiuos paliudijimus vertino kaip nepatikimus be pakankamo argumentavimo savo abejonei pagrįsti, kas jau yra pagrindas tokį vertinimą pripažinti nepakankamu tam, kad tokius paliudijimus atmesti, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme metu teismas patikrino tokio vertinimo pagrįstumą ir betarpiškai išklausė pareiškėjos I. M. J. paaiškinimų, o I. J., J. R., V. K., o taip pat ir giminystės ryšiais nesusijusią V. Š. apklausė kaip liudytojas. Tačiau teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti tiek liudytojų parodymais teisme, tiek jų ir kitų asmenų paliudijimais, užfiksuotais antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytoja V. K. taip pat patvirtino, kad jos prosenelis V. R. palaidotas ginčo kape (duomenys neskelbtini) kapinėse. Tai žino iš savo tėvų ir močiutės, nes nuo mažens lankė su jais prosenelio kapą. Amalių kapinėse jie niekada nesilankė, ten nėra artimųjų kapų. Ant kapo buvo tulpės formos antkapis ir medinis kryžius, bet jis laikui bėgant nulūžo. 2013 metų J. R. prašyme dėl kapo priežiūros buvo padaryta prosenelio mirties datos klaida, todėl tas kapo įteisinimas buvo panaikintas. Dėl Amalių kapinių nurodymo bažnytinėje knygoje ji nurodė, kad (duomenys neskelbtini)kapinės buvo atidarytos 1940 metais, bet tuo metu jos buvo Amalių apskrityje, todėl galėjo suklysti kapines pavadinant Amalių pavadinimu.

Liudytoja V. Š. patvirtino, kad ji nėra nei pareiškėjos, nei V. R. giminaitė, tačiau pareiškėją I. M. J. pažįsta jau 40 metų. Kartu su ja ir jos dukra I. J. ne kartą lankė jų senelio ir prosenelio V. R. kapą (duomenys neskelbtini) kapinėse, kur yra ir jos pačios giminaičių kapai. Ji prisimena, kad ant V. R. kapo buvo tulpės formos antkapis, kurį jos tvarkė.

Taigi, liudytojos teisme patvirtino 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) jų ir kitų asmenų nurodytą faktą, kad V. R. kapas yra (duomenys neskelbtini) kapinėse. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais teisme vien dėl to, kad jos yra pareiškėjos ir mirusio V. R. giminaitės ar dėl to, kad jos nedalyvavo jo laidotuvėse. Liudytojos patvirtina ne aplinkybes apie laidotuves ir neteigia, kad matė kuriame kape buvo laidojamas V. R., tačiau jos nuosekliai, įtikinamai ir neprieštaringai patvirtina iš savo tėvų sužinotą faktą apie prosenelio kapo vietą, patvirtina šio kapo lankymą nuo pat vaikystės. Todėl liudytojų amžius V. R. laidotuvių metu, kuris Komisijai sudarė pagrindą atmesti jų ir kitų asmenų paliudijmus, neturi reikšmės jų parodymų ir minėtų antstolio užfiksuotų paliudijimų patikimumui.

Nagrinėjamu atveju įrodomąja prasme svarbus faktas, kad liudytojos nuo mažens lankė identifikuojamą kapavietę, žinodamos, kad lanko V. R. kapą, ir tai, kad žino šį faktą iš savo tėvų, kurie ir perdavė joms tradiciją bei pareigą lankyti prosenelio kapavietę.

Galiausiai visos liudytojos teisme parodymus davė įspėtos dėl pareigos sakyti tiesą ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu, nuoširdumu ir juos atmesti kaip nepatikimus.

Teismas pažymi, kad pareiškėja, skirtingai nei liudytojos, pati dalyvavo senelio V. R. laidotuvėse būdama aštuonerių metų amžiaus, todėl ji tiesiogiai matė ir žino V. R. palaidojimo vietą. Jos paaiškinta aplinkybė apie tai, kaip būdama vaiku buvo pasodinta greta senelio karsto į tą patį vežimą, kuriuo jį vežė į kapines, yra išskirtinė, todėl teismui nekyla abejonių, kad aštuonerių metų vaikui toks faktas ir įspūdis išliko visam gyvenimui. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kodėl pareiškėja prisimena savo senelio palaidojimo vietą. Be to, ji ne tik dalyvavo laidotuvėse, bet ir visą gyvenimą lankė ir lanko šį senelio kapą. Todėl tokia pareiškėjos gyvenimiška patirtis ir įvykių seka yra visiškai įtikinanti, logiška ir abejoti jos paaiškinimais nėra jokio pagrindo.

Taigi, nagrinėjant ginčą dėl Skundžiamo sprendimo teisme Komisijos išvada dėl Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų liudijimų apie V. R. palaidojimą (duomenys neskelbtini) kapinėse nepatikimumo buvo paneigta tiek pareiškėjos paaiškinimais teismui, tiek nurodytais liudytojų parodymais, kas reiškia, kad Skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, nes jis pagrįstas neargumentuotomis Komisijos išvadomis dėl jai pateiktų duomenų nepatikimumo.

Teismas konstatuoja, kad Komisija, iš naujo nagrinėdama šį klausimą, neturi pagrindo 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priede vaizdo įraše nurodytų J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J., B. G. paliudijimų laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, kai šių asmenų paliudijimų patikimumas yra nustatytas teisme.

Šiuo aspektu atsakovė savo atsiliepime nepagrįstai teigia, kad priešingai nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teismine tvarka, identifikuojant kapavietę Komisija sprendimą priima vadovaujantis pateiktais dokumentais: išrašais iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijančiais dokumentais, nuotraukomis ir kitais, patvirtinančiais pateiktus duomenis, nes identifikuojant kapavietes pagal liudytojų parodymus būtų sukurta teisė asmenims identifikuoti neįregistruotas ir nepažymėtas kapavietes savo vardu. Teismas pažymi, kad Taisyklės ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklės nenumato imperatyvaus įpareigojimo Komisijai remtis vien tik rašytiniais dokumentais ir neįtvirtina draudimo ar ribojimo remtis asmenų paliudijimais. Nors Taisyklės nenumato, kokia forma asmenų paliudijimai gali būti pateikti, tačiau jeigu jie yra pateikiami, kaip šiuo atveju antstolio aplinkybių konstatavimo forma, jie negali būti atmetami kaip draudžiama įrodinėjimo priemonė administracinėje procedūroje. Tokiems duomenis gali būti taikomas mažesnis patikimumo standartas ir didesnis dėmesys jų patikrinimui dėk patikimumo nei rašytiniams įrodymams, tačiau tokie asmenų paliudijimai negali būti atmetami savaime, kaip netinkama įrodinėjimo priemonė. Pati Taisyklių 31 punkto formuluotė: „asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi: pateikti rašytinį prašymą savivaldybei, kurios teritorijoje yra kapinės; prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą); pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kita), patvirtinantys pateiktus duomenis“ išskiria Komisijai pateikiamus duomenis ir juos patvirtinančius dokumentus. Šios sąvokos nėra tapačios, nes sąvoka duomenys yra platesnė ir apima rašytinius dokumentus, tačiau neapsiriboja vien tik jais. Todėl duomenys, kuriais gali vadovautis komisija, gali būti ne vien tik išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kiti dokumentai, bet ir asmenų paliudijimai. Kadangi Komisija kapo identifikavimą sprendžia posėdyje, kuris yra protokoluojamas, tai asmenų paliudijimus Komisija gali išklausyti ir betarpiškai bei juos užfiksuoti ir savo posėdžio protokole. Be to, Komisijos sprendimas yra skundžiamas teismui, o teisme įrodinėjimo priemonės nėra ir negali būti ribojamos tik rašytiniais dokumentais. Todėl galutiniam ginčo išsprendimui administracinėje procedūroje, kuris atitinkamoje stadijoje buvo sprendžiamas ir teisme, negali būti apribojimo vadovautis ir liudytojų parodymais, duotais teisme.

Nagrinėjamu atveju, teisme patikrinus ir teismui įsitikinus, kad nėra pagrindo atmesti liudytojų parodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, kurie yra reikšmingi kapo identifikavimui, kaip nepatikimus, Komisija, nagrinėjanti pareiškėjos prašymą iš naujo, turi teisėtą pagrindą vadovautis tiek 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)bei jo priede vaizdo įraše nurodytų J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J., B. G. paliudijimais, tiek teisme apklaustų liudytojų I. J., J. R., V. K., V. Š. parodymais ir pareiškėjos I. M. J. paaiškinimais.

Teismas sutinka su Komisijos skundžiamame sprendime nurodytu teiginiu, kad su pareiškėjos prašymu pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senųjų kapinių kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymos apie kapavietes Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidotas V. R., nes tai iš tiesų savaime neįrodo siekiamo nustatyti pareiškėjos fakto, tačiau nėra ir pagrindas nevertinti šių pažymų kaip netiesioginių įrodymų, kurie visumoje visų kitų duomenų patvirtina V. R. palaidojimą (duomenys neskelbtini) kapinėse.

Nagrinėjamu atveju atsisakant identifikuoti kapavietę kaip V. R. palaidojimo vietą Komisijai būtų svarbūs faktai, galintys paneigti prašomą nustatyti faktą. Tokiu atveju įrodymas, kad V. R. yra palaidotas kitoje vietoje, o ne (duomenys neskelbtini) kapinėse, kaip ir įrodymas, kad konkrečiame pareiškėjos nurodomame kape yra palaidotas kitas asmuo, leistų pagrįstai atmesti pareiškėjos prašymą kaip akivaizdžiai neatitinkantį tikrovės. Todėl šiuo atveju, kai nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos nurodomame kape buvo palaidotas šiuo metu oficialiai dar nenustatytas asmuo ir buvo antkapis, tačiau jokių duomenų apie šį palaidojimą (duomenys neskelbtini) kapinių registravimo knygoje nėra, svarbūs yra ir netiesioginiai įrodymai, kurie kitų įrodymų visumoje leidžia daryti labiau tikėtiną ir pakankamą išvadą apie V. R. palaidojimą šiame kape.

Pareiškėjos pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra palaidoti V. R. artimieji, o taip pat ir jo žmona J., patvirtina, kad V. R. nėra palaidotas kartu su savo artimaisiais (taip pat su savo žmona J.), o (duomenys neskelbtini) kapinių registravimo knygoje nėra duomenų, kad ginčo kape yra palaidotas kitas konkretus asmuo. Todėl, nurodytos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kurių nėra V. R., netiesiogiai patvirtina pareiškėjos ir teisme apklaustų liudytojų bei 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų asmenų paliudytą faktą, kad V. R. palaidotas ginčo kape, apie kurį nėra jokių duomenų, patvirtinančių kito asmens palaidojimą šiame kape.

Apibendrinant nurodytus Komisijos tirtus duomenis, nustatytas aplinkybes ir Skundžiamame sprendime padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad Komisija pateiktus duomenis vertino izoliuotai vieną nuo kito, nustatinėjo kiekvieno dokumento reikšmę tik kaip vieno atskiro, bet netyrė jų tarpusavio ryšio ir nevertino jų visumos, nepagrįstai sumenkino netiesioginių įrodymų reikšmę ir nepagrįstai nepatikimais pripažino 2019 m. vasario 25 d. antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų asmenų paliudijimus, o taip pat padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse. Visa tai turėjo įtakos nepagrįsto Skundžiamo sprendimo priėmimui dėl pažeistų reikalavimų duomenų vertinimui, įtvirtintų Taisyklėse ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklėse, todėl Skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams - Taisyklėms ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklėms, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo panaikinant Skundžiamą sprendimą pripažinti identifikuojamą kapą V. R. kapu.

Nors teisme ištyrus Komisijos vertintą duomenų visumą ir patikrinus jų patikimumą papildomai apklaustų liudytojų parodymų bei pareiškėjos paaiškinimų kontekste teismui nekyla abejonių, kad tokių duomenų visuma yra pakankama nustatyti, jog V. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau teismas neturi įgaliojimų savo sprendimu pats konstatuoti tokį juridinį faktą, kaip to prašo pareiškėja.

Pareiškėja papildyta skundo reikalavimo dalimi, kuria prašo teismo pripažinti kapą (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kapinėse) V. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) kapu, iš esmės prašo identifikuoti kapavietę, o tai, pagal Taisyklių 32 punktą, yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos kompetencija.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, administracinius sprendimus priimti turi teise tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

Pažymėtina, kad šiame ginče tą jau yra nustatęs ir Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1474-601/2020, kurioje konstatavo, kad kapaviečių identifikavimo tvarka yra reglamentuota ir tai yra priskirta savivaldybės kompetencijai, o teismo sprendimu nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, būtų paneigta savivaldybės kompetencija.

Analogiška praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurispridencijoje. Pasisakydamas dėl teismo kompetencijos ribų LVAT pažymi, jog teismas, vykdydamas teisingumą, neatlieka ir iš esmės negali perimti viešojo administravimo funkcijų bei išspręsti klausimą, kurį pagal kompetenciją priklauso nagrinėti viešojo administravimo institucijai (LVAT 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-603/2009).

Kaip nurodo LVAT, sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatoma, kokiu būdu ginama pažeistoji teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 88 str.), o teismo nustatytų bylos aplinkybių, grindžiamų surinktų ir ištirtų byloje įrodymų visuma, konstatavimas nurodomas sprendimo motyvuojamoje dalyje. Todėl teismo nurodymai, kad pripažįstamas koks nors faktas, turėtų būti įrašyti ne rezoliucinėje, o motyvuojamoje sprendimo dalyje (LVAT 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-674/2011).

Pasisakydamas dėl apribojimo teismui perimti viešojo administravimo funkcijas LVAT yra pasisakęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktą reikalavimų (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A-1150-502/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas, kaip minėta, pagal Komisijai pateiktų duomenų visumą ir teisme papildomai išklausytus liudytojų parodymus bei pareiškėjos paaiškinimus pripažįsta, kad tokių duomenų visuma yra pakankama nustatyti, jog V. R., miręs (duomenys neskelbtini)., yra palaidotas Kauno miesto (duomenys neskelbtini) kapinėse, kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis valdžių atskyrimo principu ir savo bei savivaldybės vykdomosios institucijos kompetencijų ribomis, atsižvelgdamas į nurodytus LVAT praktikos išaiškinimus, negali teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje konstatuoti tokio juridinio fakto.

Nustačius, kad Komisija priėmė Skundžiamą sprendimą nesilaikant teisės aktų, teismas, vadovaujantis ABTĮ 94 straipsnyje numatytomis akto panaikinimo pasekmėmis, paveda atsakovei įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą dėl kapavietės identifikavimo.

Tačiau teismas taip pat įvertina ir tai, kad Komisija, kaip kolegiali institucija, net ir iš naujo išnagrinėjus prašymą, formaliai turi galimybę priimti tokį pat pareiškėjai nepalankų sprendimą, jeigu dauguma Komisijos narių, turėdami kitokią nuomonę nei teismo sprendime nurodytų duomenų pakankamumo ir patikimumo vertinimas bei galimybė remtis liudytojų parodymais, balsuotų už prašymo atmetimą. Vadinasi, teismo sprendimas panaikinti Skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą dėl kapavietės identifikavimo vien tik savo nuožiūra nėra pakankamas, kad formaliai taikant teisės aktus būtų realiai apgintos pareiškėjos teisės.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1542/2012; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-46/2011 Administracinė jurisprudencija. 2011, 21).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi išskirtinė faktinė situacija, kuri reikalauja ne formalaus teismo sprendimo, o teismo pareiga yra teisingai išspręsti kilusį ginčą. Išimtinai formalus teisės taikymas negali sudaryti galimybės tęstis ginčui net ir po ginčo išnagrinėjimo teisme ir užkirsti kelio sąžiningai pareiškėjai pasinaudoti teisės aktuose numatyta materialiąja teise identifikuoti artimo giminaičio kapą. Todėl vien tik teismo įpareigojimo priimti sprendimą iš naujo Komisijos nuožiūra šiuo atveju nepakanka.

Būtent teisingo sprendimo priėmimas akcentuojamas ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Savo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia –tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Teismo įsitikinimu, bylos duomenų visuma, įskaitant teisme apklaustų liudytojų parodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti faktą dėl jos senelio palaidojimo vietos, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi, šiuo atveju ginčas spręstinas iš esmės, t. y. įpareigojant atsakovę pavesti Komisijai iš naujo sprendimą priimti ne vien tik savo nuožiūra ir vertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei Komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, užfiksuotus teismo sprendime.

Pažymėtina, kad ir LVAT laikosi praktikos, jog išimtiniais atvejais panaikindamas administracinį aktą teismas gali ne vien įpareigoti viešo administravimo subjektą iš naujo spręsti atitinkamą klausimą, bet ir nurodyti konkretų būdą, kaip viešo administravimo subjektas privalo vykdyti savo funkcijas (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-492/2015).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. J. patikslintą skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) kapinėse”, kuriuo komisija nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)).

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pavesti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijai iš naujo išnagrinėti I. M. J. 2021 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl kapavietės identifikavimo“ ir priimti sprendimą įvertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus bei pareiškėjos I. M. J. paaiškinimus, užfiksuotus šiame teismo sprendime.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.