- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- eA-856-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02864-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- I. M. J.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. J. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. M. J. (toliau – ir pareiškėja) skunde, kurį patikslino, prašė panaikinti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse“, kuriuo ši komisija nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse (toliau – ir Kapavietė), kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)), pripažįstant kapą (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Petrašiūnų kapinėse, V. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) kapu (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:
2.1. Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl naikintinas. Skundžiamą Sprendimą Komisija priėmė grubiai pažeisdama teisiniame reguliavime nustatytą 20 dienų terminą, dėl ko toks sprendimas taip pat negalėtų būti laikomas teisėtu.
2.2. Duomenų apie kapavietę (kapą) neišliko dėl to, kad palaidojimas yra labai senas (tuoj po antrojo pasaulinio karo), o įrašai pirminėje Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygoje nebuvo vedami tvarkingai. Ši aplinkybė paaiškėjo teisme ištyrus kapinių pirminių įrašų knygą (sąsiuvinį) bei joje esančius kitų asmenų įrašus lyginant su įrašais Kauno Šv. Antano parapijos bažnytinių įrašų apie palaidojimus knygoje.
2.3. Bendrosios kompetencijos teisme surinkus ir kitus tam tikrų laikotarpių Petrašiūnų kapinių bei bažnytinės knygos įrašus matyti, kad iki tam tikros datos įrašas bažnytinėje knygoje nurodant palaidojimo vietą „Amaliai“ galėjo reikšti ir palaidojimą Petrašiūnų kapinėse. Šią aplinkybę akivaizdžiai iliustruoja tokie faktai ir įrodymai: 1) iki 1946 metų įrašuose (t. y. 1944–1945 metų laikotarpiu) nėra nei vieno įrašo, kuriame būtų nurodyta palaidojimo vieta Amalių kapinės. Tačiau yra keletas įrašų, kuriuose palaidojimo vieta nurodyta „Petrašiūnų kapuose“ (paskutinis mirties įrašas (duomenys neskelbtini)). Vėlesniu 1945–1946 metų laikotarpiu nėra nei vieno įrašo, kuriame palaidojimo vieta būtų nurodyta „Petrašiūnų“. Tačiau tuo laikotarpiu (1946 metais) yra keli įrašai, kuriuose palaidojimo vieta nurodyta „Amalių kapinėse“; 2) pavyzdžiui, bažnytinės knygos 1946 metų įrašų dalyje Nr. 6 yra įrašas apie velionę T. U., kurios mirties data nurodyta (duomenys neskelbtini), o skiltyje „kas ir kada jį (ją) palaidojo“ yra toks įrašas: „Tėvai kapucinai (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse“. Tie patys asmens ir palaidojimo laiko duomenys yra nurodyti Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygoje 1946 metų puslapyje, eilės Nr. 9. Iš šio įrašo matyti, kad kitas asmuo, toje pačioje bažnytinėje knygoje įrašytas kaip palaidotas Amalių kapinėse, vis dėlto pagal Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygą yra palaidotas Petrašiūnų kapinėse; 3) taip pat Bažnytiniuose įrašuose 1946 metų dalyje yra įrašas Nr. 41 apie velionį V. R., kurio mirties data nurodyta (duomenys neskelbtini), o skiltyje „kas ir kada jį (ją) palaidojo“ yra toks įrašas: „Tėvai kapucinai (duomenys neskelbtini); PetrAmalių kapinėse“ (užrašyti vienas ant kito žodžiai: „Petr“ ir „Amalių“); 4) taip pat susipažinus su Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygomis pastebėta, kad jose nėra jokių duomenų ir apie kai kuriuos asmenis, kurių Bažnytiniuose įrašuose palaidojimo vieta nurodyta „Petrašiūnų kapuose“. Be to, Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygos nėra taip sutvarkytos (technine prasme), kad jose įrašytus duomenis galima būtų laikyti visiškai patikimais – knygos nėra susiūtos, suantspauduotos, nėra jų užvedimo datų, nėra jokių kitų techninių prielaidų, galinčių užtikrinti jose įrašytų duomenų pilnumą bei patikimumą (knygos buvo apžiūrėtos nagrinėtoje juridinio fakto byloje teisme). Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad ne visi tuometiniai įrašai kapinių knygoje buvo surašyti tiksliai, kad dalis palaidojimų nebuvo įtraukti į sąrašus ir kad kapinių knygos įrašai, nurodant palaidojimą Amalių kapinėse, galėjo reikšti palaidojimą Petrašiūnų kapinėse.
2.4. Prašomam identifikuoti kapui nebuvo suformuota atskira nustatyto dydžio kapavietė, o palaidojimas buvo įterptas tarp kitų dviejų kapų. Ginčo kapavietė yra akivaizdžiai įsiterpusi tarp kitų dviejų kapaviečių, o senos fotografijos patvirtina, kad kapavietę (iki tol, kol kilo konfliktas dėl svetimo asmens palaidojimo šioje vietoje) žymėjo gana įprastinės betoninės „tulpės“ formos antkapis. Svarbu ir tai, kad ginčo dėl to, kad toje vietoje egzistuoja nenustatyto asmens palaidojimas ir ant jo buvo minėtas tulpės formos antkapis, nėra. Tačiau jokių duomenų apie šį palaidojimą Petrašiūnų kapinių registravimo knygoje taip pat nėra, nors tokia aplinkybė taip pat leistų paneigti kapavietės identifikavimą, kurioje palaidoti V. R. palaikai.
2.5. V. R. proanūkė J. R. 2013 m. liepos 22 d. kreipėsi į Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorių su prašymu V. R. kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu. J. R. prašymas buvo priimtas. Išnagrinėjus šį prašymą jai buvo išduota šio prašymo kopija su administratorės inžinierės I. D. rezoliucija „įteisinti galima“ ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus A. V. rezoliucija „įteisinti“. Šie administraciniai sprendimai buvo priimti tikėtina turint ir papildomų duomenų, kurių pareiškėja nežino. Apie tokio sprendimo atšaukimą J. R. niekada nebuvo informuota ir toks sprendimas nebuvo panaikintas. Tačiau 2018 metais kapavietę prižiūrinti J. R. buvo informuota, kad minėtas 2013 metų įteisinimas nėra pakankamas, o tais metais pateiktame prašyme nurodyta neteisinga V. R. mirties data neatitinka jo mirties liudijime nurodytos datos. Šią klaidą J. R. padarė dėl jai tuometinio kapinių vedėjo A. P. padiktuotos V. R. mirties datos, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, priklausė kitam asmeniui. Kapavietę prižiūrėjusi J. R. gimė gerokai po V. R. mirties, todėl, suprantama, kad šios jai padiktuotos mirties datos klaidos nepastebėjo. Komisija 2018 m. gruodžio 27 d. J. R. prašymo identifikuoti kapą netenkino, kadangi tuo metu tokiam identifikavimui pritrūko įrodymų. Tačiau minėto teisminio proceso metu, siekiant teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą identifikuojant kapavietę, buvo surinkta pakankamai daug naujų įrodymų, kurie šiuo metu sudaro pagrindą kapavietę identifikuoti.
2.6. Komisija be jokio pagrindo sprendė, kad Antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (ir video įraše) užfiksuoti liudijimai vertintini kritiškai vien todėl, kad jame užfiksuoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai; o asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse (B. G. ir I. M. J. (pareiškėja)), tuo metu buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų ir todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu. Pareiškėja pažymi, kad joks liudytojų suinteresuotumas nėra nustatytas bei skundžiamame Sprendime nėra nurodytas. Nagrinėjamu atveju liudytojai yra giminės bei šeimos draugai, kurie ne kartą dalyvavo lankant kapavietę per Visų Šventųjų bei Vėlinių šventes žinodami, jog lanko V. R. kapą, nors tiesioginio ryšio su jo palaidojimu neturėjo dėl to, kad yra gimę gerokai vėliau po jo mirties. Tai yra objektyvios faktinės aplinkybės, kad identifikuojant seną kapavietę tiesiogiai laidojusių asmenų gali ir nebūti, o ir tokie asmenys nebūtinai gali žinoti palaidojimo vietą, jeigu vėliau tokios kapavietės nėra nuolat lankę.
2.7. Komisijos išvada, jog pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje Petrašiūnų kapinėse yra palaidotas V. R., yra pagrįsta tik iš dalies. Pareiškėja pažymi, kad ji nėra atsakinga už tai, kad nėra išlikusios Amalių kapinių laidojimo registravimo knygos. Šiuo aspektu atsakomybė dėl šių duomenų praradimo veikiau tenka atsakovui. Vis dėlto svarbūs yra ir netiesioginiai įrodymai – pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose yra palaidoti V. R. artimieji, taip pat jo žmona J.. Pateikti duomenys apie palaidojimus Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad V. R. nėra palaidotas kartu su savo artimaisiais (taip pat su savo žmona J.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas) atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą prašė juos atmesti.
4. Atsakovas atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą nurodė, kad:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja iš esmės teismo prašo identifikuoti kapavietę, o tai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Kapinių tvarkymo taisyklės, Taisyklės) 32 punktą, yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos kompetencija. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, administracinius sprendimus priimti turi teise tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.
4.2. Pareiškėja 2021 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl kapavietės identifikavimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrių, kuriuo prašė identifikuoti V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kapą Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Su Prašymu pareiškėja pateikė turimus dokumentus galbūt pagrindžiančius V. R. palaidojimą minėtoje Kapavietėje. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą ir su juo pateiktus dokumentus bei apžiūrėjusi Kapavietę, 2021 m. spalio 1 d. įvykusio Komisijos posėdžio metu nusprendė neidentifikuoti Kapavietės kaip kapo, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis V. R.. Komisijos 2021 m. spalio 8 d. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjos pateikti dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados ir neabejotinos išvados, kad Kapavietėje palaidotas V. R., todėl Komisija nusprendė neidentifikuoti Kapavietės, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R..
4.3. Amalių kapinės ir Petrašiūnų kapinės yra atskiros Kauno miesto viešosios kapinės, kurios niekada nebuvo sujungtos, yra skirtingose miesto vietose, todėl palaidojimo vieta Amalių kapinėse negali reikšti palaidojimo Petrašiūnų kapinėse. Pareiškėjos nurodomas T. U. palaidojimo duomenų nesutapimas niekaip nepatvirtina V. R. palaidojimo Kapavietėje fakto. Pareiškėjos pateiktos pažymos paneigia, jog V. R. nėra palaidotas tam tikrose kapavietėse Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse, o būtent kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau niekaip nepaneigia, jog V. R. yra palaidotas kitur, pavyzdžiui, Amalių kapinėse, kaip kad nurodyta į bylą pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 ir nepatvirtina fakto, kad V. R. palaidotas Petrašiūnų kapinių Kapavietėje.
4.4. Pareiškėjos giminaitės anksčiau kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl juridinio fakto nustatymo, t. y. dėl V. R. Kapavietės identifikavimo, tačiau bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka, byla buvo nutraukta, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog įstatymu yra numatyta neteisminė tvarka nustatyti pareiškėjų prašomą faktą, t. y. kapavietės identifikavimas nepriklauso teismo kompetencijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos giminaičių kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4.5. Atsižvelgiant į Kapinių tvarkymo taisyklių nuostatas ir minėtą teismo sprendimą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas ir kapavietės identifikavimas administracine tvarka yra skirtingos procedūros, kurių metu skiriasi ir įrodinėjimo procesas. Priešingai nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teismine tvarka, identifikuojant kapavietę Komisija sprendimą priima vadovaujantis pateiktais dokumentais: išrašais iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijančiais dokumentais, nuotraukomis ir kita, patvirtinančiais pateiktus duomenis. Toks teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, kad identifikuojant kapavietes pagal liudytojų parodymus, būtų sukurta teisė asmenims identifikuoti neįregistruotas ir nepažymėtas kapavietes savo vardu. Šiuo atveju Komisijai pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta V. R. palaidojimo vieta yra Amalių kapinės, kiti pateikti dokumentai taip pat neįrodo V. R. palaidojimo fakto Kapavietėje, todėl Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškėjos Prašymo netenkinti.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 7 d. sprendimu pareiškėjos I. M. J. patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse“, kuriuo Komisija nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)); įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pavesti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijai iš naujo išnagrinėti I. M. J. 2021 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl kapavietės identifikavimo“ ir priimti sprendimą, įvertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus bei pareiškėjos I. M. J. paaiškinimus, užfiksuotus šiame teismo sprendime; kitą skundo dalį atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad I. M. J. 2021 m. liepos 15 d. prašymu „Dėl kapavietės identifikavimo“ kreipėsi į Komisiją ir prašė pagal pridedamus įrodymus identifikuoti V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), kapą Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse kapavietėje, esančioje tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Komisija ginčijamu 2021 m. spalio 8 d. Sprendimu nusprendė neidentifikuoti kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse, kaip kapo, kuriame palaidotas V. R. (miręs (duomenys neskelbtini)). Skundžiamame Sprendime nurodyta: „pareiškėjos pateikti dokumentai neleidžia daryti pagrįstos išvados ir neabejotinos išvados, kad Kapavietėje palaidotas V. R., kadangi: 1) pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse. Nors įraše matyti, kad buvo pradėtas rašyti žodis Petr, tačiau jis akivaizdžiai nubrauktas ir aiškiai ištaisyta į žodį Amaliai, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo įrašu; 2) pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytos skirtingos V. R. mirties datos; pagal pareiškėjos nurodytą mirties datą (duomenys neskelbtini) rastas įrašas apie Petrašiūnų kapinėse palaidotą J. R.; pagal nurodytą mirties datą (duomenys neskelbtini) įrašų nėra; 3) Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti liudijimai, nurodant kad V. R. palaidotas kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) vertintini kritiškai, kadangi jame užfiksuoti suinteresuotų asmenų paaiškinimai, be to, asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse, t. y. B. G. ir I. M. J., tuo metu buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu; 4) pareiškėja pateikė bažnyčios įrašą, kuriame nurodyta, kad T. U. palaidota Amalių kapinėse, nors iš tikrųjų ji palaidota Petrašiūnų kapinėse. Tai niekaip nepatvirtina, jog V. R. palaidotas ginčo kapavietėje. Pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senose kapinėse kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymos apie kapavietes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) niekaip nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje Petrašiūnų kapinėse yra palaidotas V. R..
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas vertino, kad Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nėra akivaizdžiai nubrauktas pradėtas rašyti žodis „Petr“, o įrašas „PertAmalių kap.“ nereiškia ir nepatvirtina fakto, jog V. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas Amalių kapinėse, kaip skundžiamame Sprendime nepagrįstai nurodo Komisija. Teismas atkreipė dėmesį, kad įraše „PetrAmalių kap.“ jokių akivaizdžių nubraukimų nėra. Šiame įraše yra vienas ant kito parašyti du žodžiai, tačiau nei vienas nėra aiškiai nubrauktas, kaip teigiama skundžiamame Sprendime. Be to, nėra jokio prierašo, kaip tokį dviprasmišką įrašą teisingai traktuoti, kuriuo pavadinimu vadovautis, o kurį laikyti neteisingu. Kitaip tariant, įrašas „PetrAmalių kap.“ nėra aiški ir neabejotina nuoroda į Amalių kapines, todėl tokia išvada, kuria grindžiamas Sprendimas, yra nepagrįsta faktiniais duomenimis, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktui, įpareigojančiam nurodyti administraciniame sprendime jo teisinį ir faktinį pagrindą. Teismas pažymėjo, kad tokio fakto negalima konstatuoti ir dėl to, jog Amalių kapinių laidojimo registravimo knygos nėra išlikusios, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad neaiškus įrašas bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 „PertAmalių kap.“ sutaptų su Amalių kapinių laidojimo registravimo knygos atitinkamu įrašu. Vadinasi, skundžiamas Sprendimas nepagrįstai grindžiamas neteisingu faktinės situacijos vertinimu neva bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse. Kadangi tokiai išvadai pagrįsti nėra pakankamai duomenų, Komisija turėjo itin atidžiai, o ne formaliai vertinti pareiškėjos pateiktų duomenų visumą apie V. R. palaidojimą Petrašiūnų kapinėse.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad, nors Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygoje nėra įrašo apie V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palaidojimą šiose kapinėse, tačiau tiek Komisijai, tiek teismui pateiktų dokumentų visuma ir jų sisteminė lyginamoji analizė leidžia daryti išvadą, kad tokio įrašo nebuvimas savaime nereiškia nei fakto, kad šis asmuo palaidotas Amalių kapinėse, kaip teigia Komisija, nei užkerta kelią identifikuoti šio asmens kapą Petrašiūnų kapinėse, remiantis kitų duomenų visuma. Pavyzdžiui, bažnytinės knygos 1946 metų įrašas Nr. 6 patvirtina, kad T. U., mirusi (duomenys neskelbtini), palaidota tėvų kapucinų (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse, tačiau Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygoje, eilės Nr. 9, yra įrašas, kad (duomenys neskelbtini) T. U. yra palaidota Petrašiūnų kapinėse. Tai patvirtina, jog pasitaikydavo atvejų, kai net ir tais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) metais mirusių asmenų bažnytinėje knygoje buvo įrašoma apie asmens palaidojimą Amalių kapinėse, iš tiesų asmuo būdavo palaidojamas Petrašiūnų kapinėse. Todėl tai, kad bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 įrašyta, jog V. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas „PertAmalių kap.“ savaime neužkerta galimybės identifikuoti jo palaidojimą Petrašiūnų kapinėse, jeigu tą gali patvirtinti visuma kitų duomenų.
9. Teismas pažymėjo, kad skundžiamo Sprendimo argumentas, jog pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nurodytos skirtingos V. R. mirties datos ir pagal nurodytą mirties datą – (duomenys neskelbtini), rastas įrašas apie Petrašiūnų kapinėse palaidotą J. R., o pagal nurodytą mirties datą – (duomenys neskelbtini), įrašų nėra ir negali būti pagrindu atmesti pareiškėjos prašymą, nes ji savo 2021 m. liepos 15 d. prašyme nenurodė skirtingų V. R. mirties datų. Priešingai, su prašymu ji pateikė V. R. mirties liudijimą, todėl jokių neaiškumų dėl jo mirties datos nėra ir tokiais tariamais neaiškumais negalima grįsti atsisakymo identifikuoti kapą. Toks neaiškumas buvo paaiškėjęs anksčiau, kai analogišką prašymą 2013 m. liepos 22 d. Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriui pateikė J. R., tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o pareiškėja niekada savo senelio mirties datos nepainiojo ir prieštaringai Komisijai nenurodė.
10. Teismas taip pat pažymėjo, kad Komisija be pakankamo pagrindo Sprendime konstatavo ir tai, jog Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti liudijimai, nurodant, kad V. R. palaidotas Petrašiūnų kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), vertintini kritiškai dėl to, kad asmenys, dalyvavę V. R. laidotuvėse, buvo vos kelių metų, laidotuvės vyko prieš daugiau nei 70 metų, todėl abejojama jų paaiškinimų tikslumu. Toks asmenų paliudijimų vertinimas yra grindžiamas tik prielaida, kad jie negali žinoti prieš daugiau nei 70 metų įvykusių įvykių ar negali jų teisingai prisiminti, ir jų galimu suinteresuotumu, tačiau visiškai neturint duomenų, kad nagrinėjamu atveju tokios prielaidos yra pagrįstos. Visų pirma, pats prašymas ir galimybė pagal Taisykles identifikuoti artimo giminaičio kapą reiškia, kad Komisija visuomet svarsto suinteresuotų asmenų prašymus dėl giminaičių kapų identifikavimo, todėl bet kokių duomenų, tame tarpe ir giminaičių paliudijimų, atmetimas kaip nepatikimų vien dėl giminystės ryšio negali būti teisėtas pagrindas vien dėl to nesivadovauti tokiais asmenų paliudijimais, nes tokia nuostata prieštarauja Taisyklių esmei – identifikuoti kapą, kai duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko. Būtent asmenų žinios ir jų paliudijimai ir gali padėti identifikuojant kapą, kai nėra išlikusių pakankamų dokumentų. Šiuo atveju esminę reikšmę turi ne asmenų, kurie teikia tam tikras žinias, savybės ir jų ryšys su pareiškėju, o tokių asmenų teikiamos informacijos turinys, t. y. tai, ką jie žino ir gali patvirtinti.
11. Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu jis išklausė pareiškėjos paaiškinimų, I. J., J. R., V. K., o taip pat ir giminystės ryšiais nesusijusią V. Š. apklausė kaip liudytojas. Teismas nenustatė jokio pagrindo abejoti tiek liudytojų parodymais teisme, tiek jų ir kitų asmenų paliudijimais, užfiksuotais antstolio M. P. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12. Liudytojos teisme patvirtino antstolio M. P. 2019 m. vasario 25 d. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 jų ir kitų asmenų nurodytą faktą, kad V. R. kapas yra Petrašiūnų kapinėse. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais teisme vien dėl to, kad jos yra pareiškėjos ir mirusio V. R. giminaitės ar dėl to, kad jos nedalyvavo jo laidotuvėse. Liudytojos patvirtina ne aplinkybes apie laidotuves ir neteigia, kad matė kuriame kape buvo laidojamas V. R., tačiau jos nuosekliai, įtikinamai ir neprieštaringai patvirtina iš savo tėvų sužinotą faktą apie prosenelio kapo vietą, patvirtina šio kapo lankymą nuo pat vaikystės. Todėl liudytojų amžius V. R. laidotuvių metu, kuris Komisijai sudarė pagrindą atmesti jų ir kitų asmenų paliudijmus, neturi reikšmės jų parodymų ir minėtų antstolio užfiksuotų paliudijimų patikimumui. Nagrinėjamu atveju įrodomąja prasme svarbus faktas, kad liudytojos nuo mažens lankė identifikuojamą kapavietę, žinodamos, kad lanko V. R. kapą, ir tai, kad žino šį faktą iš savo tėvų, kurie ir perdavė joms tradiciją bei pareigą lankyti prosenelio kapavietę. Be to, visos liudytojos teisme parodymus davė įspėtos dėl pareigos sakyti tiesą ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, todėl nėra jokio pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu, nuoširdumu ir juos atmesti kaip nepatikimus.
12. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjant ginčą teisme Komisijos išvada dėl Faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų liudijimų apie V. R. palaidojimą Petrašiūnų kapinėse nepatikimumo buvo paneigta tiek pareiškėjos paaiškinimais teismui, tiek nurodytais liudytojų parodymais, o tai reiškia, kad Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, nes jis pagrįstas neargumentuotomis Komisijos išvadomis dėl jai pateiktų duomenų nepatikimumo.
13. Teismas konstatavo, kad Komisija, iš naujo nagrinėdama šį klausimą, neturi pagrindo antstolio M. P. 2019 m. vasario 25 d. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 ir jo priede vaizdo įraše nurodytų J. R., I. M. J., V. K., E. B., I. J., E. J., B. G. paliudijimų laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti, kai šių asmenų paliudijimų patikimumas yra nustatytas teisme.
14. Atmesdamas atsiliepimo į skundą argumentus, teismas pažymėjo, kad Taisyklės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 „Dėl Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės (toliau – ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklės) nenumato imperatyvaus įpareigojimo Komisijai remtis vien tik rašytiniais dokumentais ir neįtvirtina draudimo ar ribojimo remtis asmenų paliudijimais. Nors Taisyklės nenumato, kokia forma asmenų paliudijimai gali būti pateikti, tačiau jeigu jie yra pateikiami, kaip šiuo atveju antstolio aplinkybių konstatavimo forma, jie negali būti atmetami kaip draudžiama įrodinėjimo priemonė administracinėje procedūroje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija kapo identifikavimą sprendžia posėdyje, kuris yra protokoluojamas, todėl asmenų paliudijimus Komisija gali išklausyti ir betarpiškai bei juos užfiksuoti ir savo posėdžio protokole. Be to, Komisijos sprendimas yra skundžiamas teismui, o teisme įrodinėjimo priemonės nėra ir negali būti ribojamos tik rašytiniais dokumentais. Todėl galutiniam ginčo išsprendimui administracinėje procedūroje, kuris atitinkamoje stadijoje buvo sprendžiamas ir teisme, negali būti apribojimo vadovautis ir liudytojų parodymais, duotais teisme.
15. Teismas sutiko su Komisijos Sprendime nurodytu teiginiu, kad su pareiškėjos prašymu pateiktos pažymos apie palaidotus asmenis Karmėlavos seniūnijos senųjų kapinių kapavietėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažymos apie kapavietes Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina fakto, jog ginčo kapavietėje Petrašiūnų kapinėse yra palaidotas V. R., nes tai iš tiesų savaime neįrodo siekiamo nustatyti pareiškėjos fakto, tačiau nėra ir pagrindas nevertinti šių pažymų kaip netiesioginių įrodymų, kurie visumoje visų kitų duomenų patvirtina V. R. palaidojimą Petrašiūnų kapinėse.
16. Teismas konstatavo, kad Komisija pateiktus duomenis vertino izoliuotai vieną nuo kito, nustatinėjo kiekvieno dokumento reikšmę tik kaip vieno atskiro, bet netyrė jų tarpusavio ryšio ir nevertino jų visumos, nepagrįstai sumenkino netiesioginių įrodymų reikšmę ir nepagrįstai nepatikimais pripažino antstolio M. P. 2019 m. vasario 25 d. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 123-19-12 nurodytų asmenų paliudijimus, o taip pat padarė faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams – Taisyklėms ir Kauno kapinių tvarkymo taisyklėms, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 daliai.
17. Dėl pareiškėjos reikalavimo pripažinti identifikuojamą kapą V. R. kapu teismas pažymėjo, kad tai pagal Taisyklių 32 punktą yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos kompetencija, o teismas sprendimu negali konstatuoti tokio juridinio fakto. Nustatęs, kad Komisija Sprendimą priėmė nesilaikant teisės aktų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 94 straipsniu, įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą dėl kapavietės identifikavimo.
18. Teismo pažymėjo, kad bylos duomenų visuma, įskaitant teisme apklaustų liudytojų parodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, patvirtina pareiškėjos prašomą nustatyti faktą dėl jos senelio palaidojimo vietos, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijumi, šiuo atveju ginčas spręstinas iš esmės, t. y. įpareigojant atsakovą pavesti Komisijai iš naujo sprendimą priimti ne vien tik savo nuožiūra ir vertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei Komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus ir pareiškėjos paaiškinimus, užfiksuotus teismo sprendime.
III.
19. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.
Atsiliepimas
20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:
20.1. Teismo sprendimas priimtas neteisingai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teismų praktikos.
20.2. Nors atskiri dokumentai aptarti skirtingose Komisijos Sprendimo punktuose, jie buvo vertinti ne tik izoliuotai ir nevertinant jų tarpusavio ryšio, tačiau ir kartu su kitais įrodymais. Sprendime Komisija išsamiai aptarė pareiškėjos pateiktus įrodymus, pateikė jų vertinimą, nurodė priežastis, dėl kurių negalėjo priimti sprendimo identifikuoti kapavietę, kaip kapą, kuriame palaidotas pareiškėjos senelis V. R..
20.3. Komisija Sprendime nėra konstatavusi ar nustačiusi fakto, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse, Komisija sprendime nurodė, kad „pateiktame Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nurodyta, kad V. R., miręs (duomenys neskelbtini), tėvų kapucinų palaidotas (duomenys neskelbtini) Amalių kapinėse. Nors įraše matyti, kad buvo pradėtas rašyti žodis Petr, tačiau jis akivaizdžiai nubrauktas ir aiškiai ištaisyta į žodį Amaliai“. Teismas nepagrįstai, be jokių argumentų, nusprendė, kad ši Komisijos išvada apie minėtą bažnyčios laidojimo įrašą yra nepagrįsta bei nurodė, kad įrašas nėra akivaizdžiai nubrauktas. Bažnyčios laidojimo įraše buvo parašyta „Petr“, tačiau ant jo didelėmis raidėmis užrašytas pilnas žodis „Amalių“, taigi yra logiška, kad pirmas pradėtas rašyti žodis buvo klaidingas, todėl nebaigtas rašyti ir ant jo didelėmis raidėmis užrašytas teisingas. Komisija šiuo atveju nenusprendė ir nekonstatavo fakto, kad V. R. palaidotas Amalių kapinėse, tačiau toks įrašas be abejo kelia pagrįstų abejonių dėl jo palaidojimo Petrašiūnų kapinėse, juo labiau, kad Petrašiūnų kapinių kapų registravimo knygoje apie V. R. palaidojimą duomenų nėra, jo palaidojimo fakto Amalių kapinėse patikrinti taip pat nėra galimybės, kadangi Amalių kapinių registravimo knygos neišlikusios. Kaip nurodyta Komisijos Sprendime, buvo vertinti ir kiti pareiškėjos pateikti dokumentai ir duomenys, tačiau, net ir vertinant visus pateiktus įrodymus kartu, tenkinti pareiškėjos prašymo Komisija neturėjo pagrindo.
20.4. Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė, jog identifikuoja kapavietę, kaip kapą, kuriame palaidotas V. R., tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė neabejojantis, kad prašomas identifikuoti kapas yra V. R., bei įpareigojo atsakovą pavesti Komisijai nagrinėti prašymą įvertinant parodymus ir paaiškinimus užfiksuotus teismo sprendime. Taigi iš esmės teismas nurodė, kokį sprendimą Komisija turi priimti. Teismui sprendime nustačius, kad yra pagrindas identifikuoti prašomą kapavietę ir tik formaliai pavedant Komisijai iš naujo nagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą taip pat vertinant ir bylos nagrinėjimo teisme metu gautus paaiškinimus ir įrodymus, iš esmės paneigiama Komisijos kompetencija spręsti ir priimti sprendimą dėl kapavietės identifikavimo, todėl pirmosios instancijos sprendimas laikytinas neteisėtu ir prieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1474-601/2020).
21. Pareiškėja I. M. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.
22. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto faktines aplinkybes, susijusias su jos Prašymo nagrinėjimu ir Kapavietės lankymu. Pareiškėja akcentuoja, kad jos senelis buvo palaidotas Petrašiūnų kapinėse, laidotuves ji gerai atsimena, senelio kapas nebuvo neprižiūrimas, jis buvo ir yra lankomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijos 2021 m. spalio 8 d. sprendimo „Dėl kapo identifikavimo Kauno miesto savivaldybės Petrašiūnų kapinėse“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pripažinimo kapo (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Petrašiūnų kapinėse, V. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) kapu.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patikslintą skundą patenkino iš dalies – panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją pavesti Komisijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2021 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl kapavietės identifikavimo“ ir priimti sprendimą, įvertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei Komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus bei pareiškėjos paaiškinimus, užfiksuotus šiame teismo sprendime; kitą skundo dalį atmetė.
25. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame buvo vertinti pareiškėjos pateikti dokumentai ir duomenys, tačiau pareiškėjos prašymo tenkinti nebuvo pagrindo. Atsakovo teigimu, teismas iš esmės nurodė, kokį sprendimą Komisija turi priimti, o tai prieštarauja teismų praktikai.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be jokių argumentų, nusprendė, jog Komisijos išvada apie Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įrašą Nr. 41 yra nepagrįsta bei nurodė, kad įrašas nėra akivaizdžiai nubrauktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, jog Šv. Antano Paduviečio bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 nėra akivaizdžiai nubrauktas pradėtas rašyti žodis „Petr“, o įrašas „PertAmalių kap.“ nereiškia ir nepatvirtina fakto, jog V. R., miręs (duomenys neskelbtini), yra palaidotas Amalių kapinėse, be kita ko, pažymėjo, kad: 1) įraše „PetrAmalių kap.“ jokių akivaizdžių nubraukimų nėra, šiame įraše yra vienas ant kito parašyti du žodžiai, tačiau nei vienas nėra aiškiai nubrauktas; 2) nėra jokio prierašo, kaip tokį dviprasmišką įrašą teisingai traktuoti, kuriuo pavadinimu vadovautis, o kurį laikyti neteisingu; 3) Amalių kapinių laidojimo registravimo knygos nėra išlikusios, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad neaiškus įrašas bažnyčios laidojimo įraše Nr. 41 „PertAmalių kap.“ sutaptų su Amalių kapinių laidojimo registravimo knygos atitinkamu įrašu. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė savo išvadas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pakankamai duomenų išvadai dėl V. R. palaidojimo Amalių kapinėse pagrįsti, todėl Komisija turėjo itin atidžiai, o ne formaliai vertinti pareiškėjos pateiktų duomenų visumą apie V. R. palaidojimą Petrašiūnų kapinėse.
28. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, nepateikė naujų duomenų ar argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą ar įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas.
30. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės nurodė, kokį sprendimą Komisija turi priimti, o tai prieštarauja teismų praktikai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Taisyklių 32 punktą kapavietės (kapo) identifikavimas yra savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos kompetencija. Remdamasis šia Taisyklių nuostata, teismas netenkino pareiškėjos prašymo teismui pripažinti kapą (tarp kapaviečių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantį Petrašiūnų kapinėse) V. R. (mirusio (duomenys neskelbtini)) kapu. Teismas nusprendė „Įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pavesti Kauno miesto viešosiose kapinėse esančių neprižiūrimų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių (kapų) identifikavimo komisijai iš naujo išnagrinėti I. M. J. 2021 m. liepos 15 d. prašymą „Dėl kapavietės identifikavimo“ ir priimti sprendimą įvertinant ne vien tik su 2021 m. liepos 15 d. prašymu pateiktus bei komisijos turimus duomenis, bet ir liudytojų parodymus bei pareiškėjos I. M. J. paaiškinimus, užfiksuotus šiame teismo sprendime.“ Iš teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuluoto įpareigojimo atsakovui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas šiuo atveju įpareigotas priimti konkretaus turinio sprendimą.
31. Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.