Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Tatjanai Avgustinovič, atsakovės atstovėms advokatei Donatai Lapėnienei ir advokato padėjėjai Melanijai Gricienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arveka“ dėl mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje J. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

5. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

5.1. Pagal ieškovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei UAB „Arveka“ ieškovė sumokėjo iš viso 241 550,00 Eur sumą, kurią sudarė: 6550 Eur palūkanos pagal sutartį Nr. 20161212, 50 000 Eur lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 ir 185 000 Eur galutinis lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 (e. b. 1 t., l. 20, 23);

5.2. BUAB „Financial Management Group“ nemokumo administratorė nurodė, kad pagal jai perduotus dokumentus nustatyta, jog sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio ieškovės įsiskolinimą atsakovei, nėra;

5.3. 2022 m. sausio 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu per 5 darbo dienas grąžinti 241 550,00 Eur arba pateikti įrodymus, kad šios piniginės lėšos atsakovei buvo teisėtai pervestos (e. b. 1 t., l. 22). 2022 m. sausio 13 d. atsakovė pranešė, kad 241 550,00 Eur sumą priėmė iš UAB „Financial Management Group“, kaip paskolų grąžinimą ir palūkanų sumokėjimą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Financial Management Group“ direktoriaus A. Š. asmeniškai ir UAB „Arveka“ (e. b. 1 t., l. 47 - 54);

5.4. 2018 m. rugpjūčio 6 d. VĮ „Registrų centre“ įregistruotas antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymas apriboti ieškovės buvusio vadovo A. Š. valdymo ir naudojimo akcijomis teises, uždrausti priimti sprendimus perleisti įmonę, didinti/mažinti įstatinį kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis (e. b. 1 t., l. 45 - 46);

6. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl iki nemokumo bylos iškėlimo ieškovės atliktų mokėjimo sandorių, padengiant asmenines buvusio ieškovės vadovo A. Š. skolas, galiojimo. Ieškovė teigia, kad A. Š., 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikdamas ginčo mokėjimo sandorius, veikė kaip bendrovės vadovas, priėmęs sprendimą, kuriuo buvo sumažinta UAB „Financial Management Group“ turto masė, neatlygintinai atsiskaityta už A. Š., kaip fizinio asmens prievoles. Tokiu būdu buvo pabloginta UAB „Financial Management Group“ turtinė padėtis. Neatlygintinas asmeninės skolos padengimas juridinio asmens sąskaita, mokėjimų atlikimas pažeidžiant išieškotojo Viridis Invest OU teises, teismo antstolės patvarkymo nevykdymas laikytini nesąžiningais veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir gerą moralę.

Dėl ginčo mokėjimo sandorių (ne)galiojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

8. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

9. Juridiniai asmenys civilines teises įgyja, prisiima civilinės pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Uždarosios akcinės bendrovės teisnumas įgyvendinamas vadovaujantis atitinkamomis Akcinių bendrovių įstatymo normomis bei bendrovės įstatais. Vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 1 dalimi juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai.

10. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, ginčo mokėjimo pavedimus atliko BUAB „Financial Management Group“, vykdydama paskolos grąžinimą atsakovei už ieškovės tuometinį vadovą A. Š. Ieškovės vertinimu, šie vienašaliai sandoriai yra negaliojantys kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Šiuo atveju prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms siejamas su antstolės A. Stanišauskaitės patvarkymu, kuriuo buvo apribota A. Š. teisė priimti sprendimus, apribojant teisę perleisti turtą, didinti ar mažinti įstatinį kapitalą BUAB „Financial Management Group“. BUAB „Financial Management Group“ buvęs vadovas A. Š., atlikdamas mokėjimo pavedimus iš bendrovės lėšų ir padengdamas savo asmeninius įsiskolinimus pagal paskolos sutartis, kurios buvo sudarytos tarp fizinio asmens A. Š. ir atsakovės, pažeidė savo kaip vadovo pareigas juridiniam asmeniui. Vadovas negali priimti sprendimų ar sudarinėti sandorių bendrovės vardu, jei kyla interesų konfliktas. O šiuo atveju toks interesų konfliktas egzistavo, nes antstolės patvarkymu buvo ribojama bendrovės vadovo teisė priimti sprendimus, bloginančius juridinio asmens finansinę būklę.

11. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti kitos sandorio šalies (atsakovės) veiksmus. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, 2018 m. liepos 24 d. antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymas nebuvo išviešintas pilna apimtimi, viešuose registruose 2018 m. rugpjūčio 6 d. įregistruotas visiškai kitoks patvarkymo turinys (e. b. 1 t., l. 9-19, 14.20 punktas): „Antstolio patvarkymas apriboti A. Š. valdymo ir naudojimosi akcijomis teises, uždrausti priimti sprend. perleisti įmonę, didinti/mažinti įstatinį kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis“. Ieškovės atliktais mokėjimais buvo pažeistas 2018 m. liepos 24 d. antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymo 6 punktas, kuriuo nuspręsta uždrausti priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų, atsisakoma įmonės gautinų pajamų/turto ar įmonės turtas/pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles, tačiau šis 2018 m. liepos 24 d. antstolės Astos Stanišauskaitės patvarkymo punktas nebuvo išviešintas viešuose registruose. Dėl to, teismo vertinimu, atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti, ar ieškovės atlikti mokėjimai nepažeidė neatkleisto patvarkymo.

12. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu (2018 m. rugpjūčio 17 d.) ieškovė buvo moki. Kaip matyti iš ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 m., 2018 m. ieškovės pelnas padidėjo lyginant su ankstesniais metais (e. b. 1 t., l. 104 -106), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad mokėjimų atlikimo metu ieškovės turtinė padėtis buvo bloga, ar dėl atliktų mokėjimų ženkliai pablogėjo. Pažymėtina, kad jokių duomenų, kad ieškovės finansinė būklė būtų sunki mokėjimų atlikimo metu ieškovė į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje nurodoma, kad bankrutuojančios įmonės sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, kai nustatoma, kad šių sandorių atlikimo metu įmonė buvo faktiškai nemoki (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021).

13. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tuometinis ieškovės vadovas A. Š. pažeidė savo, kaip vadovo pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis). Tačiau nesutiktina su ieškovės argumentais, kad ginčo sandoriai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi atsakovei buvo žinoma apie antstolės patvarkymą, kuriuo ribojama buvusio vadovo teisė veikti priešingai juridinio asmens interesams. Sutiktina, kad antstolės patvarkymu taikytas apribojimas BUAB „Financial Management Group“ vadovui A. Š. yra imperatyvas, nes antstolio reikalavimai yra privalomai vykdomi (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, šis imperatyvas taikomas tuometinio A. Š. veiksmų vertinimui, t. y. vertinant, ar juridinio asmens vadovas tinkamai atliko savo pareigas juridinio asmens atžvilgiu, ir ar jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių juridiniam asmeniui. Dėl to teisinio pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, nėra.

Dėl ginčo mokėjimo sandorių (ne)galiojimo CK 1.81 straipsnio pagrindu

15. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintas šios teisės normos turinys: įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį, sutarties šalių ketinimai turi labai svarbią reikšmę. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas pasiekti tikslą, priešingą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-313/2020 34 punktas ir jame nurodyta praktika).

16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti vertinami BUAB „Financial Management Group“ buvusio vadovo A. Š. veiksmų teisėtumas pačios bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu. Atsakovė jai prieinamu ir suprantamu būdu pasitikrino duomenis apie ieškovės finansinę būklę. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, BUAB „Financial Management Group“ yra pateikusi VĮ „Registrų centrui“ už 2018 metus finansinę ataskaitą ir šios pateiktos finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad BUAB „Financial Management Group“ turtas yra 1 490 796 Eur, turtiniai įsipareigojimai 1 236 748 Eur. Dėl to teigti, kad šioje situacijoje atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi ir pažeidžiantys viešąją tvarką ir geros moralės principus, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir tai nesuponuoja pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu.

Dėl ginčo mokėjimo sandorių (ne)galiojimo CK 1.82 straipsnio pagrindu

17. Ieškovė ginčo sandorius (mokėjimus) taip pat prašė pripažinti negaliojančiais kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis).

18. Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sąlygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog tas sandoris prieštarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentuose paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kiti sandorio šalis veikė nesąžiningai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas šio straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) būtų pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2013 ir kt.). Sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio šalis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siūlomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainą, o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

20. BUAB „Financial Management Group“ yra privatus juridinis asmuo, siekiantis pelno. Jo veiklos tikslai nustatyti steigimo dokumentuose. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju teigti, jog atlikti ginčo mokėjimo pavedimai prieštarauja BUAB „Financial Management Group“ steigimo dokumentuose nurodytiems juridinio asmens tikslams, paskirčiai, nėra pagrindo.

21. CK 1.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų gali būti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar dėl prieštaravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita sandorio šalis veikė nesąžiningai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad paskolos sandorių su ieškove nebuvo sudariusi; trečiasis asmuo į bylą pateikė atsakovės pasirašytas paskolos sutartis su ieškove, tačiau jokių įrodymų, kad pagal šias sutartis faktiškai buvo gauti pinigai, nepateikė. Paskolos sutartis yra realinė, todėl laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Nemokumo administratorius į bylą neteikė ieškovės banko sąskaitų išrašų, kurie patvirtintų tokių lėšų gavimą (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens pateiktos paskolos sutartys nebuvo sudarytos, o atsakovės teiginiai, jog nebuvo sandorių tiesiogiai su ieškove, laikytini pagrįstais. Atsakovės atstovė žodinio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovė ir ieškovė niekaip nėra susijusios, abejoti šiais teiginiais pagrindo teismas nenustatė. Ginčo sandoriai sudaryti ieškovei dar esant mokiai. Teigti, kad atsakovė buvo nesąžininga ir žinojo, kad atlikti mokėjimo pavedimai prieštarauja juridinio asmens tikslams, nėra pagrindo. Dėl to teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo ginčo mokėjimams taikyti CK 1.82 straipsnį.

22. Teismas pažymi, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia prievolę visiškai ar iš dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininką ją įvykdytų asmeniškai. Tai, kad ieškovė atliko mokėjimus už skolininką, kuris buvo ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius, nepaneigia atliktų mokėjimų teisėtumo pagal CK 6.50 straipsnį, o ieškovė, atlikusi šiuos mokėjimus, turi teisę išsireikalauti sumokėtų sumų iš skolininko (šiuo atveju jo teisių perėmėjo) (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-353-881/2021). Dėl to darytina išvada, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamam atsakovui. Teismas pažymi, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovės buvo klausiama, ar ieškovė sutiktų keisti atsakovę byloje, tačiau atstovė nurodė, kad nemokumo administratoriaus pasirinkta strategija yra pirma reikšti ieškinį UAB „Arveka“ ir tik po to – A. Š. teisių perėmėjai – trečiajam asmeniui J. Š. (CPK 45 straipsnis). Taigi šiuo atveju tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovės ieškinį.

23. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje surinktus rašytinius įrodymus matyti, kad A. Š. 2016 m. gruodžio 12 d. skolinosi iš atsakovės 150 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2017 m. kovo 30 d. (e. b. 1 t., l. 48 - 50), 2018 m. sausio 2 d. skolinosi 85 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2018 m. kovo 30 d. (e. b. 1 t., l. 51 - 53). 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei UAB „Arveka“ ieškovė sumokėjo iš viso 241 550,00 Eur sumą, kurią sudarė: trys mokėjimo pavedimai: (i) 6550 Eur palūkanos pagal sutartį Nr. 20161212, (ii) 50 000 Eur lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 ir (iii) 185 000 Eur galutinis lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 (e. b. 1 t., l. 20, 23). Atsakovė, gavusi ginčo mokėjimus, juos paskirstė vadovaujantis CK 6.55 straipsnio nuostatomis: pirma buvo padengta senesnė 150 000,00 Eur skola pagal 2016 m. gruodžio 12 d. sutartį, 6550,00 Eur mokėjimo palūkanos pagal abi sutartis ir 85 000,00 Eur skola pagal 2018 m. sausio 2 d. sutartį.

24. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas grindžiamas A. Š., kaip vienintelio BUAB „Financial Management Group“ akcininko ir direktoriaus, kompetencijos pažeidimu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis ar netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo atlyginti žalą juridiniam asmeniui. Bendrovės vadovui draudžiama naudotis bendrovės galimybėmis ir turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju BUAB „Financial Management Group“ buvęs vadovas A. Š., atlikdamas mokėjimo pavedimus iš bendrovės lėšų ir padengdamas dalį įsiskolinimo pagal paskolos sutartis, kurios buvo sudarytos tarp jo, kaip fizinio asmens, ir atsakovės, pažeidė savo kaip vadovo pareigas juridiniam asmeniui. Vadovas negali priimti sprendimų ar sudarinėti sandorių bendrovės vardu, jei kyla interesų konfliktas. O šiuo atveju toks interesų konfliktas egzistavo, nes antstolės patvarkymu buvo ribojama bendrovės vadovo teisė priimti sprendimus. Atsižvelgiant į šias nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybėms, darytina išvada, kad A. Š. pažeidė savo kaip vadovo pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), nes kita sandorių šalis (atsakovė) buvo sąžininga. Byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, kad sudaryti sandoriai (atlikti ginčo mokėjimai) prieštarauja juridinio asmens teisnumui CK 1.82 straipsnio prasme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Kadangi ieškinys yra atmestas, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma 5493,40 Eur. Atsakovei priteistina advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma, apskaičiuotina atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, bylos sudėtingumą, todėl prašoma atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme atlyginimo suma sumažintina iki protingos sumos - 2000,00 Eur. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

27. Bylą nagrinėjant teisme valstybė patyrė 10,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teisme. Atmetus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arveka“, juridinio asmens kodas 122599087, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, juridinio asmens kodas 225750360, bankroto administravimui skirtų lėšų 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų ir 0 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, juridinio asmens kodas 225750360, bankroto administravimui skirtų lėšų 10,97 Eur (dešimt eurų ir 97 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.