Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-241-553/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-04-13
Bylos Nr.: e2A-241-553/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00568-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualda Janovičienė, Danguolė Martinavičienė, Aldona Tilindienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Arveka“

Kategorijos

2.1.2.4Negaliojantys sandoriai
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.6.7Restitucija
3.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-241-553/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00568-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4, 2.1.2.4.3; 2.6.7; 3.1.7; 3.2.6; 3.3.1.20 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arveka“ dėl mokėjimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, byloje J. Š.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Financial Management Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsiskaitymo sandorius, sudarytus tarp ieškovės UAB „Financial Management Group“ ir atsakovės UAB „Arveka“, sumokant mokėjimo pavedimais į atsakovės banko sąskaitą: 6 550 Eur palūkanas, 50 000 Eur lėšų grąžinimą, 185 000 Eur galutinį lėšų grąžinimą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 241 550 Eur sumą; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2021 m. balandžio 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Financial Management Group“ buvo iškelta bankroto byla. 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Financial Management Group“ nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Valnetas“. 2018 m. rugpjūčio 6 d. VĮ Registrų centras įregistravo 2018 m. rugsėjo 24 d. antstolės A. S. patvarkymą apriboti A. Š. valdymo ir naudojimosi UAB „Financial Management Group“ akcijomis teises: uždrausti priimti sprendimą perleisti įmonę, didinti / mažinti įstatinį kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis.

1.2. Nemokumo administratoriui išanalizavus BUAB „Financial Management Group“ banko sąskaitos išrašus buvo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei UAB „Arveka“ buvo sumokėta 241 550 Eur suma, kurią sudarė: 6 550 Eur palūkanos, 50 000 Eur lėšų grąžinimas ir 185 000 Eur galutinis lėšų grąžinimas. Patikrinus BUAB „Financial Management Group“ nemokumo administratoriui perduotus dokumentus nustatyta, jog sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio ieškovės įsiskolinimą atsakovei, nėra.

1.3. 2022 m. sausio 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu per 5 darbo dienas grąžinti 241 550 Eur arba pateikti įrodymus, kad šios piniginės lėšos atsakovei buvo teisėtai pervestos. 2022 m. sausio 13 d. atsakovė pranešė, kad 241 550 Eur sumą ši priėmė iš UAB „Financial Management Group“, kaip paskolų grąžinimą ir palūkanų sumokėjimą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Financial Management Group“ direktoriaus A. Š. asmeniškai ir UAB „Arveka“. Tačiau jokių įrodymų apie skolos perkėlimą atsakovė nepateikė. Pakartotinai patikrinus turimus dokumentus buvo nustatyta, kad BUAB „Financial Management Group“ neturėjo pasirašytos sutarties su A. Š. dėl paskolos suteikimo ar kitokio finansavimo.

1.4. A. Š., 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikdamas mokėjimų sandorius (toliau – ginčo mokėjimai), veikė kaip bendrovės vadovas, priėmęs sprendimą, kuriuo buvo sumažinta UAB „Financial Management Group“ turto masė, neatlygintinai atsiskaityta už A. Š., kaip fizinio asmens, prievoles, taip pabloginant UAB „Financial Management Group“ turtinę padėtį. Neatlygintinas asmeninės skolos padengimas juridinio asmens sąskaita, mokėjimų atlikimas pažeidžiant išieškotojo Viridis Invest OU teises, teismo antstolės patvarkymo nevykdymas laikytini nesąžiningais veiksmais, pažeidžiančiais viešąją tvarką ir gerą moralę.

1.5. 2018 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Financial Management Group“ atlikti mokėjimai pripažintini vienašaliais sandoriais. Atsakovė, prieš priimdama prievolės vykdymą, turėjo įsitikinti, ar toks mokėjimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovė elgėsi neatidžiai, nepatikrindama viešų juridinių asmenų registro duomenų dėl ieškovės atsiskaitymo su A. Š..

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Arveka“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, prašydama ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniai dokumentai iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Ieškovės atlikti mokėjimai už skolininką, kuris buvo ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius, nepaneigia atliktų mokėjimų teisėtumo. Pažymėjo, kad ieškovė turi teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš skolininko, o pareikšdama ieškinį dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą bei šį pareiškė netinkamai atsakovei.

2.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymas nebuvo išviešintas pilna apimtimi, viešuose registruose įregistruotas visiškai kitas patvarkymo turinys, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti, ar ieškovės atliktas mokėjimas nepažeis neatskleisto patvarkymo. Antstolė 2022 m. gegužės 27 d. raštu patvirtino, kad procesas dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje inicijuotas nebuvo.

2.3. Antstolės patvarkymo 6 punkte įtvirtintas draudimas A. Š. atlikti veiksmus už trečiųjų asmenų prievoles neturėtų būti taikomas skolų sumokėjimui pagal A. Š. prievoles. Antstolės A. S. patvarkymas buvo priimtas dėl A. Š. asmeninės skolos kreditoriui Viridis Invest OU. Pažymėjo, jog ieškinyje nepateikta jokių duomenų, kad minėta įmonė būtų ieškovės kreditorius, todėl ieškovė be jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo gina kito asmens pažeistas teises. Be to, nėra pateikta jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės teisę atstovauti Viridis Invest OU interesams.

2.4. Tam, kad ieškovė galėtų ginčyti ieškovės atsakovui atliktus mokėjimus, turi būti nustatyta, jog mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad 2019 m. ieškovė buvo moki. Nurodytų atliktų mokėjimų metu ieškovės finansinė būklė buvo gera, dėl to nėra jokio pagrindo pripažinti nurodytus mokėjimus neteisėtais. Pažymėjo, kad didžiausias ieškovės kreditorius mokėjimų atlikimo metu neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę, nes paskolos mokėjimo termino pabaiga suėjo tik 2019 m. vasario 14 d.

2.5. Reikalavimas grąžinti teisėtai atsakovei sumokėtas sumas, vykdant prievolę už trečiąjį asmenį, laikytinas netinkamu teisių gynimu, nes reikalavimo teisė į skolininką A. Š. perėjo ieškovei. Be to, pati ieškovė ieškovės vadovo kompetencijos pažeidimo neįrodinėja. Ieškovė, kaip naujoji skolininko A. Š. kreditorė, turėjo tiesiogiai reikalauti skolos priteisimo iš skolininko. Taip pat ieškovei kyla pareiga įrodyti, kad atlikti mokėjimai prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Pažymėjo, kad ieškovės ginčijami mokėjimai yra vienašaliai sandoriai, taigi jų atlikimas priklausė išimtinai nuo ieškovės valios ir veiksmų. Ieškovė atliktais mokėjimais pervestų sumų neprarado, bet įgijo teisę reikalauti jų iš skolininko A. Š.

2.6. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kad išieškotojas Viridis Invest OU buvo ieškovės ir A. Š. kreditoriumi. Atkreipė dėmesį, kad Viridis Invest OU jokių pretenzijų dėl atliktų mokėjimų nereiškė, nes šiems nebuvo prieštarauta. Be to, ieškovės atlikti mokėjimai galėjo pažeisti tik ieškovės kreditorių interesus, bet ne A. Š. kreditorių interesus, egzistavusius 2018 m. rugpjūčio 17 d.

2.7. Atlikus šiuos mokėjimus ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, o atliktų mokėjimų apimtyje įgijo reikalavimo teisę į A. Š. (jo teisių perėmėją). Tai, jog ieškovė neįgyvendino jai įstatymų suteiktų teisių, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovės atlikti mokėjimai yra žalingi, nes ieškovė šiais mokėjimais jokios turtinės žalos nepatyrė.

2.8. Atsakovė ieškovės nemokumo administratoriui paaiškino susiklosčiusią situaciją, pateikė su šia situacija susijusius dokumentus, bendradarbiavo. Be to, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, jog atsakovė turėjo informacijos apie atliktų mokėjimų galimą neigiamą poveikį ieškovės kreditoriams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl iki nemokumo bylos ieškovei iškėlimo, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., ieškovės atliktų mokėjimo sandorių, padengiant asmenines buvusio ieškovės vadovo A. Š. skolas, galiojimo. Ieškovės teigimu, A. Š., veikdamas kaip bendrovės vadovas, 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliko ginčo mokėjimo sandorius, kuriais neatlygintinai atsiskaitydamas už A. Š., kaip fizinio asmens prievoles, sumažino UAB „Financial Management Group“ turto masę ir pablogino bendrovės turtinę padėtį. Ieškovė prašo ginčo mokėjimo sandorius pripažinti negaliojančiais, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

5. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnį. Nurodė, kad ieškovė prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms sieja su antstolės A. S. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės atliktais mokėjimais buvo pažeistas minėto patvarkymo 6 punktas, kuriuo nuspręsta uždrausti priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų / turto ar įmonės turtas / pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles, nebuvo išviešintas viešuose registruose, todėl atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti, ar ieškovės atlikti mokėjimai nepažeidė neatskleisto patvarkymo. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad tuometinis ieškovės vadovas A. Š. pažeidė savo kaip vadovo pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis). Teismas sutiko, kad antstolės patvarkymu taikytas apribojimas BUAB „Financial Management Group“ vadovui A. Š. yra imperatyvas, nes antstolio reikalavimai yra privalomai vykdomi (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, šis imperatyvas taikomas tuometinio vadovo A. Š. veiksmų vertinimui, t. y. vertinant, ar juridinio asmens vadovas tinkamai atliko savo pareigas juridinio asmens atžvilgiu ir ar jo veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių juridiniam asmeniui. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ginčo mokėjimų atlikimo metu (2018 m. rugpjūčio 17 d.) ieškovė buvo moki ir atlikti mokėjimas neigiamų pasekmių jai nesukėlė.

6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia turėtų būti vertinamas BUAB „Financial Management Group“ buvusio vadovo A. Š. veiksmų teisėtumas pačios bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu. Atsakovė jai prieinamu ir suprantamu būdu pasitikrino duomenis apie ieškovės finansinę būklę. Iš Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei nustatyta, kad BUAB „Financial Management Group“ yra pateikusi VĮ „Registrų centrui“ už 2018 metus finansinę ataskaitą, iš kurios matyti, kad BUAB „Financial Management Group“ turtas yra 1 490 796 Eur, turtiniai įsipareigojimai 1 236 748 Eur. Teismo vertinimu, teigti, kad šioje situacijoje atsakovės veiksmai buvo nesąžiningi ir pažeidžiantys viešąją tvarką ir geros moralės principus, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo ir tai nesuponuoja pagrindo ginčo mokėjimus pripažinti negaliojančiais CK 1.81 straipsnio pagrindu.

7. Įvertinęs šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atlikti ginčo mokėjimo pavedimai prieštarauja BUAB „Financial Management Group“ steigimo dokumentuose nurodytiems juridinio asmens tikslams ir paskirčiai. Atsakovė nurodė, kad paskolos sandorių su ieškove nebuvo sudariusi; trečiasis asmuo į bylą pateikė atsakovės pasirašytas paskolos sutartis su ieškove, tačiau jokių įrodymų, kad pagal šias sutartis faktiškai buvo gauti pinigai, nepateikė (paskolos sutartis yra realinė, todėl laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis)). Nemokumo administratorius į bylą neteikė ieškovės banko sąskaitų išrašų, kurie patvirtintų tokių lėšų gavimą (CPK 178 straipsnis). Dėl to teismas konstatavo, kad trečiojo asmens pateiktos paskolos sutartys nebuvo sudarytos, o atsakovės teiginiai, jog nebuvo sandorių tiesiogiai su ieškove, laikytini pagrįstais. Atsakovės atstovė žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė ir ieškovė niekaip nėra susijusios, abejoti šiais teiginiais pagrindo teismas nenustatė. Ginčo sandoriai sudaryti ieškovei dar esant mokiai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovė buvo nesąžininga ir žinojo, kad atlikti mokėjimo pavedimai prieštarauja juridinio asmens tikslams, todėl konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo ginčo mokėjimams taikyti CK 1.82 straipsnį.

8. Teismas pažymėjo, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia prievolę visiškai ar iš dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Tai, kad ieškovė atliko mokėjimus už skolininką, kuris buvo ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius, nepaneigia atliktų mokėjimų teisėtumo pagal CK 6.50 straipsnį, o ieškovė, atlikusi šiuos mokėjimus, turi teisę išsireikalauti sumokėtas sumas iš skolininko (šiuo atveju jo teisių perėmėjo). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamam atsakovui.

9. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės neįrodo, jog sudaryti sandoriai (atlikti ginčo mokėjimai) prieštarauja juridinio asmens teisnumui CK 1.82 straipsnio prasme. BUAB „Financial Management Group“ buvęs vadovas A. Š., atlikdamas mokėjimo pavedimus iš bendrovės lėšų ir padengdamas dalį įsiskolinimo pagal paskolos sutartis, kurios buvo sudarytos tarp jo, kaip fizinio asmens, ir atsakovės, pažeidė savo kaip vadovo pareigas juridiniam asmeniui. Vadovas negali priimti sprendimų ar sudarinėti sandorių bendrovės vardu, jei kyla interesų konfliktas. Šiuo atveju toks interesų konfliktas egzistavo, nes antstolės patvarkymu buvo ribojama bendrovės vadovo teisė priimti sprendimus. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad A. Š. pažeidė savo kaip vadovo pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), nes kita sandorių šalis (atsakovė) buvo sąžininga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė BUAB „Financial Management Group“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2157-1012/2022 ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškininius reikalavimus ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. 2018 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Financial Management Group“ atlikti mokėjimai pripažintini vienašaliais sandoriais, tačiau, mokėjimai atlikti ieškovės, kuri nėra paskolos sandorio šalimi, todėl nuo atsakovės valios priklausė, priimti tokį prievolės įvykdymą ir pripažinti jį tinkamu ar nepriimti. Atsakovė, prieš priimdama prievolės vykdymą, turėjo įsitikinti, ar toks mokėjimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Sąžininga gali būti laikoma ta sandorio šalis, kuri jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar ketinamu sudaryti sandoriu nebus pažeisti jo kontrahento kreditorių ar kitų asmenų teisėti interesai.

10.3. Juridinių asmenų registre išviešinta informacija leidžia padaryti vienareikšmišką išvadą, kad apribojamos UAB „Financial Management Group“ A. Š. įgalinimai atlikti veiksmus, kad ieškovės turtas / pajamos nebūtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles. Rūpestingas ir atidus elgesys reikalauja iš visų šalių patvarkymo vykdymo. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovės kvalifikuoti teisininkai tikrino ieškovės siūlomo vienašališko sandorio teisėtumą. Galima daryti išvadą, kad atsakovė nebuvo sąžininga, nes turėjo galimybę objektyviai sužinoti 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymo apribojimo 6 punkto reikalavimus, bet to nepadarė.

10.4. Teismo motyvas, kad atlikti mokėjimai nesukėlė neigiamų pasekmių, kad dėl jų ieškovės turtinė padėtis nepablogėjo, yra nepagrįstas, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019 17 punktas; 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020 39–40 punktai). Ieškovė, įrodinėjant sandorio negaliojimą šiuo pagrindu, neturėjo įrodyti, kad atlikti mokėjimai žymiai pablogino ieškovės turtinę padėtį.

10.5. Teismo motyvas, kad ieškovė galėjo ginčyti sudarytus sandorius tik tuo atveju, kai nustatoma, kad šių sandorių atlikimo metu įmonė buvo faktiškai nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-611/2021), nepagrįstas, nes atsakovės nurodytoje byloje kasacinis teismas nagrinėjo klausimą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių actio Pauliana sąlygas, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė neginčijo mokėjimo sandorių Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnio pagrindu.

10.6. Atsakovė, ginčydama ieškovės reikalavimus CK 6.50 straipsnio pagrindu, turėjo įrodyti A. Š. prievolės egzistavimo faktą ir šios prievolės dydį. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad mokėjimų pavedimuose mokėjimų paskirtys įvardintos kaip palūkanų ir lėšų grąžinimai pagal sutartį Nr. 20161212. Tokiu būdu atsakovė neįrodė A. Š. prievolės dydžio, o teismas nenurodė teisinių argumentų, kurių pagrindu pripažino pagrįstu lėšų įskaitymą 85 000 Eur sumoje pagal 2018 m. sausio 2 d. atsakovės ir A. Š. sudarytą paskolos sutartį Nr. 20180102.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Arveka“ su apeliantės skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Paskolos sumos pagal paskolos sutartis ir iki jų grąžinimo apskaičiuotos palūkanos buvo grąžintos ieškovės atliktais pavedimais atsakovei, taip įvykdant prievolę už A. Š.. Paskolos grąžinimo metu paskolos grąžinimo terminai buvo suėję. CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Iš bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įstatyme ar sutartyje numatytų draudimų A. Š. prievolę atsakovei įvykdyti kitam asmeniui. Tai, kad ieškovė atliko mokėjimus už skolininką, kuris buvo ieškovės vienintelis akcininkas ir direktorius, nepaneigia atliktų mokėjimų teisėtumo pagal CK 6.50 straipsnį, o ieškovė, atlikusi šiuos mokėjimus, turi teisę išsireikalauti sumokėtų sumų iš skolininko (šiuo atveju jo teisių perėmėjo). Todėl darytina išvada, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamam atsakovui.

11.2. Viešuosiuose registruose esant neįregistruotam pilnos apimties 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymui, o konkrečiai nesant įregistruotam patvarkymo 6 punktui, kuris nustato apribojimą priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų / turto ar įmonės turtas / pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles, atsakovė objektyviai negalėjo žinoti ir vertinti patvarkymo turinio, todėl atsakovė laikytina sąžininga.

11.3. Atsakovės įsitikinimu, 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymo 6 punkte įtvirtintas draudimas A. Š. atlikti veiksmus už trečiųjų asmenų prievoles negali būti laikomas draudžiančiu prievolių įvykdymą už trečiąjį asmenį. Priešingu atveju tektų konstatuoti, kad 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymas draudžia atlikti mokėjimus dengiant A. Š. kreditoriaus, dėl kurio ir buvo priimtas minėtas patvarkymas, skolą. Vertinant minėto patvarkymo turinį, darytina išvada, kad šis patvarkymas sietinas su ieškovės akcijų vertės sumažėjimo apsauga, kadangi asmeninis A. Š. kreditorius negalėjo turėti jokių reikalavimo teisių tiesiogiai į ieškovę ar ieškovės turtą. Tačiau, vertinant byloje esančią medžiagą akivaizdu, kad atlikti mokėjimai nepablogino ieškovės turtinės padėties, todėl darytina išvada, kad atlikti mokėjimai nepažeidė patvarkymo.

11.4. 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymas priimtas dėl A. Š. asmeninės skolos kreditoriui Viridis Invest OU. Šiuo atveju kartu su ieškiniu nebuvo pateikta jokių duomenų, kad minėta įmonė būtų ieškovės kreditorius, todėl ieškovė be jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo gina kito asmens neva pažeistas teises. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų ieškovės teisę atstovauti Viridis Invest OU interesams, todėl laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas nepagrįstas ir šiuo pagrindu, nes ieškovės bankroto administratorius neturi teisės ginti asmeninių A. Š. kreditorių interesų, juolab byloje nėra jokių duomenų, kad Viridis Invest OU pati būtų reiškusi pretenzijas dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimų.

11.5. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių duomenų, jog buvo nustatytas 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymo nevykdymo faktas ar jo pažeidimas, todėl, nesant duomenų, jog patvarkymas buvo nevykdomas, nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti jame nustatyti ribojimai.

11.6. Tam, kad ieškovė galėtų ginčyti ieškovės atsakovei atliktus mokėjimus, turi būti nustatyta, kad mokėjimų atlikimo metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad mokėjimų atlikimo metu (2018 m. rugpjūčio 17 d.) ieškovė buvo moki, jos turtinė padėtis buvo gera, įmonė veikė pelningai. Ieškovė nenurodė nei vieno asmens ar bendrovės kreditoriaus, kurio interesai galėjo būti pažeisti, vykdant prievolę už kitą asmenį.

11.7. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovės 2018 m. rugpjūčio 17 d. atlikti mokėjimai prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes tuo metu ieškovė buvo moki ir finansiškai pajėgi, mokėjimai nepablogino jos finansinės padėties, nes juos atlikusi įgijo tokio pat dydžio reikalavimo teisę į A. Š.

11.8. Nėra jokio pagrindo teigti, kad neva atlikti ieškovės 2018 m. rugpjūčio 17 d.mokėjimai pažeidė ieškovės kreditorių interesus. Ieškovės atlikti mokėjimai už A. Š. galėjo pažeisti tik ieškovės kreditorių interesus, egzistavusius 2018 m. rugpjūčio 17 d., tačiau ne A. Š. kreditorių interesus. Ieškovės pagrindinis kreditorius mokėjimų atlikimo metu net neturėjo jokių vykdytinų reikalavimų ieškovės atžvilgiu, nes terminas ieškovei grąžinti paskolą nebuvo suėjęs (šis terminas suėjo tik 2019 m. vasario 14 d.).

11.9. Ieškovės argumentai dėl A. Š. prievolės egzistavimo fakto ir dydžio yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė klausimo dėl A. Š. prievolės egzistavimo bei prievolės dydžio, neginčijo nei paskolos sutarčių nei jos suteikimo fakto. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina paskolos sutarčių sudarymą, paskolų suteikimo faktą bei šių sutarčių pagrindu atsiradusias prievoles A. Š.

11.10. Nėra jokio pagrindo vertinti, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. atlikti mokėjimai buvo neatlygintiniai, nes paskolos sutartyse nustatytos palūkanos, kurių ieškovė turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens kartu su skolos suma. Atlikus šiuos mokėjimus ieškovė jokių nuostolių nepatyrė, priešingai, atliktų mokėjimų apimtyje įgijo reikalavimo teisę į A. Š. (jo teisių perėmėją) bei įgijo teisę skaičiuoti palūkanas ir jas gali skaičiuoti iki visiško skolos grąžinimo.

11.11. Nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas. Vienašalio sandorio sudarymo atveju nebuvo reikalinga atsakovės valia, nes ji nedalyvavo sudarant sandorį, todėl atsakovė negali būti pripažinta nesąžininga sutarties šalimi ieškovės sudarytų vienašalių sandorių atžvilgiu. Antstolės A. S. 2018 m. liepos 24 d. patvarkymu nustatyti ribojimai A. Š. viešuose registruose buvo išviešinti ne pilna apimtimi ir kitokio turinio, todėl atsakovė neturėjo galimybės įvertinti, ar ieškovės atlikti mokėjimai nepažeidė neatskleisto patvarkymo. Atsakovės sąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovė tinkamai ir operatyviai bendradarbiavo su ieškovės bankroto administratoriumi, išsamiai ir sąžiningai jam paaiškino visas susiklosčiusios situacijos aplinkybes, pateikė atliktus mokėjimus patvirtinančius dokumentus.

11.12. Ieškovė deklaratyviai prašo pripažinti paskolos sutartis negaliojančiomis taip pat ir CK 1.81 ir CK 1.82 straipsnių pagrindais, tačiau šių reikalavimų niekaip nepagrindžia ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl šių normų netinkamo taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl iki nemokumo bylos iškėlimo ieškovės atliktų mokėjimo sandorių, padengiant asmenines buvusio ieškovės vadovo A. Š. skolas, galiojimo.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. VĮ „Registrų centre“ įregistruotas antstolės A. S. patvarkymas apriboti ieškovės buvusio vadovo A. Š. valdymo ir naudojimo akcijomis teises, uždrausti priimti sprendimus perleisti įmonę, didinti (mažinti) įstatinį kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis (e. b. 1 t., l. 45-46).

15. Pagal ieškovės banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsakovei UAB „Arveka“ ieškovė sumokėjo iš viso 241 550,00 Eur sumą, kurią sudarė: 6 550 Eur palūkanos pagal sutartį Nr. 20161212, 50 000 Eur lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 ir 185 000 Eur galutinis lėšų grąžinimas pagal sutartį Nr. 20161212 (e. b. 1 t., l. 20, 23).

16. BUAB „Financial Management Group“ nemokumo administratorė nurodė, kad pagal jai perduotus dokumentus nustatyta, jog sutarties ar kito dokumento, patvirtinančio ieškovės įsiskolinimą atsakovei, nėra.

17. 2022 m. sausio 6 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu per 5 darbo dienas grąžinti 241 550,00 Eur arba pateikti įrodymus, kad šios piniginės lėšos atsakovei buvo teisėtai pervestos (e. b. 1 t., l. 22). 2022 m. sausio 13 d. atsakovė pranešė, kad 241 550,00 Eur sumą priėmė iš UAB „Financial Management Group“, kaip paskolų grąžinimą ir palūkanų sumokėjimą pagal 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2018 m. sausio 2 d. paskolos sutartis, sudarytas tarp UAB „Financial Management Group“ direktoriaus A. Š. asmeniškai ir UAB „Arveka“ (e. b. 1 t., l. 47 - 54).

18. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Financial Management Group“ pripažinta nemokia ir jai iškelta nemokumo (bankroto) byla. 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valnetas“.

19. Ieškovė BUAB „Financial Management Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento 2018 m. rugpjūčio 17 d. atsiskaitymo sandorius, sudarytus tarp ieškovės UAB „Financial Management Group“ ir atsakovės UAB „Arveka“, sumokant mokėjimo pavedimais į atsakovės banko sąskaitą: 6 550 Eur palūkanas, 50 000 Eur lėšų grąžinimą, 185 000 Eur galutinį lėšų grąžinimą; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 241 550 Eur sumą; priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ginčo sandorių negaliojimą ieškovė grindė trimis pagrindais: kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis); kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 straipsnis); kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis).

20. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2157-1012/2022 nusprendė ieškinį atmesti visa apimtimi.

21. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje e2-2157-1012/2022 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškininius reikalavimus patenkinti. Kadangi apeliaciniame skunde ieškovė pasisako tik dėl sprendimo dalies, kuria teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde numatytų ribų, pasisako tik dėl šios apskųstos sprendimo dalies (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

22. Apeliantės vertinimu, 2018 m. rugpjūčio 17 d. UAB „Financial Management Group“ sudaryti vienašaliai sandoriai (mokėjimai) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes atliktais ginčo mokėjimais buvo pažeistas antstolės A. S. patvarkymas, kuriuo buvo apribotos A. Š. valdymo ir naudojimo BUAB „Financial Management Group“ akcijomis teisės, uždraudžiant priimti sprendimus perleisti įmonę, didinti ar mažinti kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis, o atsakovė UAB „Arveka“, priimdama ginčijamus mokėjimus, nebuvo sąžininga, nes objektyviai turėjo galimybę sužinoti antstolės patvarkymo apribojimo 6 punkto reikalavimus, bet to nepadarė.

23. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Š. ir atsakovę UAB „Arveka“ siejo paskoliniai teisiniai santykiai. 2016 m. gruodžio 12 d. A. Š. asmeniškai skolinosi iš atsakovės UAB „Arveka“ 150 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2017 m. kovo 30 d. (e. b. 1 t., l. 48 - 50), o 2018 m. sausio 2 d. skolinosi 85 000 Eur, kuriuos turėjo grąžinti iki 2018 m. kovo 30 d. (e. b. 1 t., l. 51 - 53). Teismui pateiktas UAB „Financial Management Group“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. trimis mokėjimo pavedimais, kurie šioje byloje ir yra ginčijami, ieškovė atsakovei UAB „Arveka“ pervedė iš viso 241 550,00 Eur sumą (e. b. 1 t., l. 20, 23). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šiais ginčijamais mokėjimo pavedimais ieškovė BUAB „Financial Management Group“ atsiskaitė už A. Š. asmenines prievoles atsakovei (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).

25. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolė A. S., vykdydama Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 3-80, Nr. 3-81, Nr. 3-7399 dėl 848 814 Eur skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo Viridis Invest OU naudai, 2018 m. liepos 24 d. priėmė Patvarkymą dėl skolininko teisių apribojimo, kuriuo, be kita ko, nusprendė uždrausti priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų / turto ar įmonės turtas / pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles (6 punktas, e. b. 1 t., l. 45-46). Šiuo antstolės patvarkymu skolininkui A. Š. taikyti apribojimai imperatyvūs ir turėjo būti privalomai vykdomi (CPK 585 straipsnio 1 dalis), todėl sutiktina su ieškove, kad atlikdamas šioje byloje ginčijamus mokėjimo pavedimus ir bendrovės lėšomis padengdamas savo asmenines skolas pagal paskolos sutartis A. Š. pažeidė savo, kaip tuometinio ieškovės vadovo, pareigas veikti išimtinai bendrovės interesais (CK 2.87 straipsnis). Už šių pareigų pažeidimą vadovas atsako bendrovei pagal civilinės atsakomybės taisykles, tačiau šioje byloje ieškovė vadovo kompetencijos pažeidimo neįrodinėja.

26. Vertinant kitos sandorio šalies (atsakovės) veiksmus, reikšminga aplinkybė yra ta, kad 2018 m. liepos 24 d. antstolės A. S. patvarkymas nebuvo išviešintas pilna apimtimi. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre buvo įregistruotas ne pilnas patvarkymo turinys: „Antstolio patvarkymas apriboti A. Š. valdymo ir naudojimosi akcijomis teises, uždrausti priimti sprend. perleisti įmonę, didinti / mažinti įstatinį kapitalą, priimti bet kokius sprendimus, jeigu dėl jų priėmimo būtų bloginama įmonės turtinė padėtis“ (b. t. I, b. l. 9-19, 14.20 punktas). Kadangi ieškovės atliktais mokėjimais pažeistas antstolės patvarkymo 6 punktas, kuriuo nuspręsta uždrausti priimti sprendimus bei užtikrinti, kad tokių sprendimų nepriimtų įmonės valdymo organai, kuriais būtų atsisakoma įmonės gautinų pajamų / turto ar įmonės turtas / pajamos būtų perleidžiamos kitiems asmenims už trečiųjų asmenų prievoles, viešajame registre nebuvo išviešintas, todėl ir atsakovė objektyviai negalėjo įvertinti, ar ieškovės atlikti mokėjimai nepažeidė neatskleisto patvarkymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti kaip nesąžiningus atsakovės veiksmus, kuomet ji priėmė ir užskaitė ieškovės mokėjimo pavedimais pervestas sumas už jos skolininko A. Š. asmenines prievoles, todėl ieškovės argumentai, kad ginčo sandoriai turėtų būti pripažįstami negaliojančiais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi atsakovei buvo žinoma apie antstolės patvarkymą, kuriuo ribojama buvusio vadovo teisė veikti priešingai juridinio asmens interesams, atmestini kaip nepagrįsti.

27. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pažymėjo, kad CK 6.50 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia prievolę visiškai ar iš dalies įvykdyti trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014). CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl 2018 m. rugpjūčio 17 d. atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamam atsakovui.

28. Teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, kad ginčydama ieškovės reikalavimus CK 6.50 straipsnio pagrindu, atsakovė turėjo įrodyti A. Š. prievolės egzistavimo faktą ir šios prievolės dydį, nes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė šių klausimų nekėlė ir A. Š. prievolės egzistavimo fakto bei prievolės dydžio neginčijo (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

31. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgyja atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 2 032,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos atsakovei. Iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos mokėtinos iš bankroto administravimo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arveka“, juridinio asmens kodas 122599087, iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, juridinio asmens kodas 225750360, bankroto administravimui skirtų lėšų 2 032,80 Eur (du tūkstančius trisdešimt du eurus 80 ct.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Romualda JanovičienėDanguolė MartinavičienėAldona Tilindienė