- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2YT-9299-1065/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00610-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – valstybės įmonei Turto bankas, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas nurodė, kad su sutuoktine O. V. ieškojosi gyvenamojo ploto. Pažįstami pasakė, kad yra laisvas namas (duomenys neskelbtini), nes namo šeimininkė J. A. mirė (duomenys neskelbtini), giminaičių ji neturėjo ir niekas namo nepaveldėjo. Jie pradėjo gyventi šiame name, jį tvarkyti. Jo su O. V. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį. Kadangi šiuose namuose jis pragyveno (duomenys neskelbtini) m., namo savininkė mirė (duomenys neskelbtini) m., namas neturi savininko, niekas į namą daugiau nepretenduoja, nutarė kreiptis į Registrų centrą įregistruoti namą savo vardu. (duomenys neskelbtini) Registrų centras priėmė sprendimą atsisakyti teikti duomenis. VĮ Turto bankas informavo, kad nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nurodė, kad nekilnojamasis turtas minėtu adresu nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą Gyvenamąjį namą su priklausiniais yra pagrįstai, teisėtai bei sąžiningai įgijęs ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo jau (duomenys neskelbtini) metų. Nebūdamas šio įgyto nekilnojamojo turto savininku, neturėdamas nuosavybės teisės į namą su ūkio pastatais bei kitais inžineriniais statiniais įrodančių dokumentų, negali Nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktinių teisių į šį nekilnojamąjį turtą. Niekas per jo daikto valdymo laikotarpį, kas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į jo valdomą nekilnojamąjį turtą, - pretenzijų į jį nereiškė ir šia teise nepasinaudojo. Gyvenamasis namas su priklausiniais, į kuriuos nuosavybės teise siekia įgyti įgyjamąja senatimi, nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, ir nėra kito asmens (ne valdytojo) vardu registruota viešame registre. Jis yra sąžiningas ir teisėtas nurodyto nekilnojamojo turto valdytojas ir per visą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki šio laiko) nekilnojamojo turto valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Mano, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nurodė, kad neturi daiktinių pretenzijų ar teisių į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą, šis turtas nėra įtrauktas į Statinių, kurie neturi savininkų, sąrašą, taip pat nėra duomenų apie jo priklausymą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei.
Suinteresuotas asmuo valstybė įmonė Turto bankas atsiliepimu nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad sprendimą prašo priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nekilnojamąjį turtą gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius - kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
5. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. A.; Gyventojų registro duomenų išrašas patvirtina, kad J. A. mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi, duomenų apie vaikus nėra; Testamentų registro duomenimis, testamento J. A. nebuvo sudariusi. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos 2022 m. lapkričio 25 d. raštu nurodė, kad nėra duomenų apie nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymą savivaldybei, minėtas turtas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi) sąrašą; valstybės įmonė Turto bankas į pareiškėjo kreipimąsi nurodė, kad nėra ir nebuvo gavęs informacijos apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, minėtas turtas nėra įtrauktas į Turto banko apskaitą ar bešeimininkio turto sąrašus; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. lapkričio 28 d. pažyma patvirtina, kad A. V. nuo (duomenys neskelbtini) m. birželio mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
6. Vadovaujantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-403/2021).
7. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, jog įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė tik į tuos daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso nuosavybės teise. Vadinasi, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė arba savivaldybė turi daugiausia teisių į daiktą.
8. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalis nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
9. Šiuo atveju kalbant dėl įgyjamosios senaties instituto taikymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, pažymėtina, kad nėra visų sąlygų, kurioms esant galėtų būti konstatuojamas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas. Teismas sutinka, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą, t. y. jo savininkas; po buvusios savininkės J. A. mirties turtą valdė pareiškėjas; buto valdymas tęsiasi daugiau nei dešimt metų. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad gyvenamasis namas (su kitais statiniais), į kurį pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi, pagal Nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, buvo ir iki šiol yra įregistruotas kitos asmens vardu, t. y. buvusios savininkės J. A.. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog J. A. mirė (duomenys neskelbtini) m., o paveldėtojų nėra ar, jiems esant (šiuo atveju Lietuvos Respublikai) palikimo priėmimo neįformino, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi CK 4.69 straipsnio 3 dalyje suformuota imperatyvi įstatyminė norma, draudžianti įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgyti daiktus, registruotus kito asmens (ne valdytojo) vardu, nenumato išimčių, kurioms esant pastarasis draudimas galėtų būti netaikomas.
10. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti perimtas daikto valdymas, bet ne nuosavybės teisė. Šiuo atveju yra siekiama perimti būtent nuosavybės teisę po buvusios savininkės J. A. mirties, kuri nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), įgijo ir asmeninės nuosavybės teise valdė pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą. Minėtos aplinkybės šioje civilinėje byloje nėra ginčijamos, taip pat nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų minėtų duomenų teisėtumą. Taip pat pažymėtina, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, CK 5.3 straipsnio 1 dalis, CK 5.62 straipsnio 1, 2 dalys) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1177-854/2022).
11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą bei nustačius, kad nėra visų būtinų CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį taikymo sąlygų, pareiškėjo A. V. pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.