Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, susipažinusi su administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama S. B.,

a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2019 m. balandžio 25 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-2692-2019 (b. l. 1) pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį dėl to, kad S. B. tinkamai nesirūpino savo mažamečiu sūnumi M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), t. y. piktnaudžiavo tėvų valdžia.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams.

Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio nusižengimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokole turi būti aiškiai ir suprantamai nurodyta, už kokią veiką ir kam norima taikyti administracinę atsakomybę, o iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio asmuo turi galėti suvokti kuo yra kaltinamas ir tinkamai realizuoti savo teisę gintis, nes protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatas, todėl būtent ši institucija ir turi surinkti visus bylai teisingai išspręsti reikšmingus duomenis ir tuo pačiu tinkamai suformuluoti kaltinimą, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju to tinkamai padaryta nebuvo.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole. Todėl ANK 609 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio nusižengimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

ANK 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

2019 m. balandžio 25 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 18 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), S. B. tinkamai nesirūpino savo mažamečiu sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini), tai yra, piktnaudžiavo tėvų valdžia, vartojo alkoholį (nustatytas 2,29 promilių neblaivumas), dėl ko savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką mažamečiui sūnui bei neužtikrino tinkamos jo priežiūros. Iš Protokolo matyti, kad S. B. parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. tvarkydama malkas ji vartojo alkoholį, t. y. išgėrė tris kokteilius su degtine. Apie 18 val. S. B. grįžo į namus, nes norėjo išsimiegoti. Jos sūnus tuo metu žiūrėjo televizorių. Praėjus kažkuriam laikui S. B. pažadino sūnus, kuris pranešė, jog kažkas beldžiasi į duris. S. B. parodė, kad alkoholio sūnaus akivaizdoje nevartojo (b. 1.). Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 3) nustatyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. tarnybos metu nuvykta į nurodytą adresą – (duomenys neskelbtini), kur namuose rastas mažametis, kurio mama (S. B.), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,29 promilių neblaivumas, rasta mieganti. Minėta moteris policijos pareigūnams paaiškino, kad vartojo alkoholį kartu su asmenimis, kurie jai padėjo sutvarkyti malkas. Mažametis S. B. sūnus buvo perduotas netoliese gyvenantiems giminaičiams. Iš byloje esančio asmens blaivumo tikrinimo žurnalo kopijos nustatyta, kad S. B. 2019 m. balandžio 18 d., 18 val. 29 min., 2,29 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 4).

Įvertinus bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas nebuvo tinkamai surašytas.

Protokole, surašytame S. B., nenurodytas nė vienas konkretus vaiko teisių apsaugą reglamentuojantis teisės aktas, kuriuo remiantis pareigūnas vertino, ar pradėtina administracinio nusižengimo teisena, ar veika turi administracinio nusižengimo požymių. Siekiant padaryti tokią išvadą, būtina remtis teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko teisių ir interesų apsaugą ar tėvų valdžios panaudojimo (ar nepanaudojimo) ribas, kad įvertinti, ar konkrečiu atveju ji pažeista. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Alkoholio vartojimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Iš surašyto administracinio nusižengimo protokolo neaišku, ar išgertuvės vyko mažamečio S. B. sūnaus akivaizdoje, ar jis buvo atskirai nuo girtavusių asmenų, kaip paaiškinime ir nurodė pati S. B.. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad nėra atliktas tyrimas nustatyti šias aplinkybes.

Protokole formaliai, nenurodant jokių motyvų, t. y. kokia žala buvo padaryta, nukentėjusiuoju nurodomas mažametis M. B.. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Pagal ANK 584 straipsnį, kai nukentėjusysis yra nepilnametis asmuo, jo interesams turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Pagal ANK 614 straipsnio 1 dalies 4 punktą nusižengimo bylos priskirtinos teismų kompetencijai tik tuomet, kai administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas motyvuotu sprendimu tokį nepilnametį asmenį pripažįsta nukentėjusiuoju (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Nesant tokio motyvuoto sprendimo, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina ANK 615 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytose institucijose ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad pripažįstant nukentėjusiuoju nepilnametį asmenį nepakanka formalaus įrašo administracinio nusižengimo protokole, nes toks įrašas nėra informatyvus ir nesudaro pagrindo asmenį pripažinti nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, todėl nėra aišku, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį nuspręsta pripažinti nukentėjusiuoju. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kiekvienu atveju privalo įvertinti, kokia žala buvo padaryta asmeniui, kurį norima pripažinti nukentėjusiuoju, ir ar ji iš tiesų buvo padaryta, ir nustatyti atstovą, kuris atstovaus nepilnamečio nukentėjusiojo interesams administracinio nusižengimo byloje. Tik tinkamai nustačius ir pripažinus, jog ANK 73 straipsnyje numatytu nusižengimu nepilnamečiam vaikui buvo padaryta žala, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teismui, be to ANK 615 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (atvejai, kai negali būti surašomas administracinis nurodymas), o už asmens padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje kaip viena iš administracinių nuobaudų numatytas įspėjimas, administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs pareigūnas, nerašydamas administracinio nusižengimo protokolo, priima nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą (Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-29 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-173-651/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017-08-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-46-167/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. AN2-430-654/2018). Šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad realiai mažamečiui buvo padaryta kokia nors žala, todėl negalima teigti, kad ji apskritai buvo padaryta ir buvo pagrindas mažametį M. B. pripažinti nukentėjusiuoju. Be to, nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo interesams atstovauja asmuo pagal įstatymą ir kad jam žinoma apie jo pripažinimą nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje.

Atsižvelgiant į tai, gautoje administracinio nusižengimo byloje tikslinga peržiūrėti S. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo kaltinimą, jį įvertinti ir priimti atitinkamą sprendimą, atlikti kitus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu būtinus procesinius veiksmus, kad asmuo žinotų, kuo tiksliai jis yra kaltinamas ir galėtų tinkamai ruoštis savo teisių gynybai, taip pat pašalinti kitus nustatytus trūkumus, todėl byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

S. B. administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.