- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-15
- Bylos Nr.
- I1-8383-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00117-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 1 d. buvo etapuojamas iš Vilniaus kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, 2024 m. sausio 30 d. buvo etapuojamas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Vilniaus kalėjimą, 2024 m. vasario 2 d. buvo etapuojamas iš Vilniaus kalėjimo į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą, o 2024 m. birželio 19 d. buvo etapuojamas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Šiaulių kalėjimą.
Pasak pareiškėjo, etapavimo metu buvo pažeistos jo teisės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje, t. y. teisė į orias, saugias ir sveikas kalinimo sąlygas. Šį pažeidimą grindžia šiomis aplinkybėmis: pareiškėjo tvirtinimu, jo ūgis yra 191 cm, todėl atsistojus, jo galva remdavosi į automobilio lubas, dėl ko buvo priverstas pasilenkti; pervežant buvo laikomas izoliuotuose skyriuose, kur vienam žmogui tekdavo ne daugiau kaip 0,3 kv. m ploto. Dėl tokių etapavimo sąlygų jautėsi labai suvaržytas, negalėjo pajudėti, atsistoti, nes galva daužėsi į lubas. Etapuojant iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą vienoje izoliuotoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 0,5 kv. m buvo patalpinti 4 asmenys. Teko nuolat trankytis vienam į kitą, dėl mažos patalpos nuolat teko užuosti savo ir kito nuteistojo prakaito kvapą. Be to, transporto priemonėje nebuvo įrengta saugos diržų, todėl patyrė stresą. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro stresas, pažeminimas, baimė dėl pasekmių galimo eismo įvykio metu. Dėl šių išgyvenimų prašo priteisti iš atsakovės neturtinę žalą pinigais, nes, jo nuomone, satisfakcija nekompensuotų jo patirtų išgyvenimų (t. 1, b. l. 1–4).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė Viešojo saugumo tarnyba su skundu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Viešojo saugumo tarnyba nurodo, kad pareiškėjo skundo reikalavimų kontekste, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo planinių konvojų maršrutais: tris kartus –maršrutu Vilniaus–Kaunas–Vilnius bei du kartus – maršrutu Pravieniškės–Šiauliai–Pravieniškės.
Pažymi, jog pareiškėjas pretenzijų dėl konvojavimo nepareiškė, konvojaus kelionių žiniaraščiuose nėra fiksuoto nei vieno pareiškėjo skundo dėl konvojavimo sąlygų. Per 2023–2024 metų laikotarpį dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nebuvo gauta jokių pareiškėjo skundų ar prašymų. Atsakovės atstovės vertinimu, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sukelti neturtinę žalą. Pasak Viešojo saugumo tarnybos, pareiškėjas pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo sąlygų, neindividualizuodamas skundžiamų konvojavimo įvykių aplinkybių, savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Akcentavo, kad planinių konvojų metu naudoti specialieji automobiliai atitiko teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Paaiškino, kad prieš kiekvieną konvojavimą, konvojaus pareigūnai privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti, jokių pastabų dėl konvojavimui netinkamos aplinkos neturėjo. Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra įrengtos kameros. Transporto priemonėse buvo tinkamai įrengtos ir veikiančios apšvietimo, šildymo ir ventiliacijos sistemos, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Viešojo saugumo tarnybos tvirtinimu, ji besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius – tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atsiras kameras. Pareiškėjo konvojavimo metu specialiuosiuose automobiliuose pervežamų asmenų skaičius niekada neviršijo automobilio registracijos liudijime nurodyto sėdimų vietų skaičiaus. Mano, kad pareiškėjo teisės konvojavimo metu nebuvo pažeistos ir pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos fakto.
Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 11–15).
Teismas nustatė:
I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų konvojavimo sąlygų.
Byloje esančiais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės.
2025 m. sausio 4 d. pažyma Nr. SN-24-103 (t. 1, b. l. 5) bei 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario d. ir 2024 m. birželio 19 d. konvojavimo žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas konvojuotas 2023 m. rugpjūčio 1 d. (konvojuota šešiolika žmonių), 2024 m. sausio 30 d. (konvojuota dvylika žmonių), 2024 m. vasario 2 d. (konvojuota dvylika žmonių) planiniu konvojaus maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius ir 2024 m. birželio 19 d. (konvojuota dešimt žmonių) planiniu konvojaus maršrutu Pravieniškės–Šiauliai–Pravieniškės; pareiškėjas konvojuotas specialiaisiais automobiliais ,,Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose įrengtos 22 sėdimos vietos ir specialiuoju automobiliu ,,VW Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengta 13 sėdimų vietų; konvojavimo žiniaraščiuose, grafoje apie konvojavimo eigą, kur gali būti įrašomi konvojuojamojo asmens nusiskundimai ir pretenzijos, jokių įrašų dėl pareiškėjo pateiktų pretenzijų (pastabų ar nepasitenkinimo) dėl konvojavimo sąlygų, nėra (t. 1, b. l. 16–27).
Transporto priemonių registracijos liudijimai ir Privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001-208244 (transporto priemonė ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 001-2505836 (transporto priemonė ,,Mercedes Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 001-2502335 (transporto priemonė ,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad konvojavimo metu transporto priemonės atitiko techninius reikalavimus; iš prierašo transporto priemonių registracijos liudijimuose matyti, kad transporto priemonės įregistruotos laikantis 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-169 patvirtintų Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo taisyklių reikalavimų (pagal 5.14 papunkčio išimtį) (2014 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 3-534-(E) redakcija, galiojusi transporto priemonių registravimo metu); iš transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų duomenų matyti, kad transporto priemonėje ,,Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdimų vietų su vairuotoju skaičius – 28 (S1 eilutė), transporto priemonėje ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdimų vietų su vairuotoju skaičius – 28 (S1 eilutė), transporto priemonėje ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdimų vietų su vairuotoju skaičius – 19 (S1 eilutė) (t. 1, b. l. 30–37).
Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad iš pareiškėjo N. K. prašymai ar skundai 2023–2024 metais nėra gauti ir Dokumentų valdymo sistemoje nėra registruoti (t. 1, b. l. 28).
II. Dėl sąlygų neturtinei žalai kilti ir jos priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsniu, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Taigi, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jis buvo konvojuojamas Viešojo saugumo tarnybos specialiaisiais konvojaus automobiliais netinkamomis sąlygomis, t. y. specialiuose automobiliuose trūko vietos, nebuvo įrengta saugos diržų.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą, reikalavimus konvojavimui skirtoms specialiosioms transporto priemonėms nuo 2023 m. sausio 1 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1V-823 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).
Konvojavimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad asmenų konvojavimui naudojamos šios transporto priemonės: specialiai įrengtos transporto priemonės su įrengtomis atskiromis kameromis konvojuojamiems asmenims laikyti; specialiai įrengtos transporto priemonės, neturinčios atskirų kamerų, bet turinčios atskirtą zoną (skyrių) konvojuojamiems asmenims laikyti; kitos transporto priemonės.
Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 55 punktu, specialiai įrengtose transporto priemonėse turi būti: nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, transporto priemonės langai (55.1 papunktis);. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (55.2 papunktis); tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (55.3 papunktis); veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 kub. m/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) (55.4 papunktis); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis (55.5 papunktis); radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės (55.6 papunktis); su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais (55.7 papunktis); 2 gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo) (55.8 papunktis); elektromagnetiniai ir greito atrakinimo užraktai (55.9 papunktis); 2 kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas – vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje) (55.10 papunktis); konvojavimo metu transporto priemonėje konvojuotojų ir konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei transporto priemonėje esantis sėdimų vietų skaičius (56 punktas).
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas 2023 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. sausio 30 d., 2024 m. vasario 2 d. planiniu konvojaus maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius ir 2024 m. birželio 19 d. planiniu konvojaus maršrutu Pravieniškės–Šiauliai–Pravieniškės specialiaisiais automobiliais ,,Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose įrengtos 22 sėdimos vietos (registracijos liudijime nurodytos 28 sėdimos vietos su vairuotoju) ir specialiuoju automobiliu ,,VW Crafter“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame įrengta 13 sėdimų vietų (registracijos liudijime nurodyta 19 sėdimų vietų). Šiuos duomenis sugretinus su aptartų konvojavimų metu konvojuotų asmenų skaičiumi – nuo dešimt iki šešiolikos asmenų, spręstina, kad pareiškėjo konvojavimo metu automobilyje pervežamų asmenų skaičius niekada neviršijo automobilio registracijos liudijime nurodyto sėdimų vietų skaičiaus.
Aptarti Konvojavimo taisyklių 55 punkte išdėstyti reikalavimai patvirtina ir tai, kad nėra nustatytas plotas, kuris konvojavimo metu turi būti skirtas vienam asmeniui, nes šiuo atveju tinkamas konvojavimas siejamas ne su plotu, o su sėdimos vietos įrengimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgus į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, susijusius su neužtikrintu plotu konvojavimo metu.
Pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis vykdomas konvojavimas, be Konvojavimo taisyklių yra taikomi ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) bei Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad konvojavimui skirtos specialiosios transporto priemonės yra įregistruotos teisės aktų nustatyta tvarka, atlikta jų privaloma techninė apžiūra, kas leidžia spręsti, kad konvojavimui naudoti specialieji automobiliai, kuriuose sėdimos vietos yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, konvojavimui naudotas specialusis transportas turėjo transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymu. Taigi, įstatymų nustatyta tvarka kompetentingos institucijos pripažino, kad šios transporto priemonės įrengtos tinkamai ir tinkamai sukomplektuotos.
Atsižvelgus į tai, atmestini pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad transporto priemonės buvo netinkamos, t. y. per žemos ar per ankštos, o konvojavimas tokiomis specialiomis transporto priemonėmis pažeidžia Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą draudimą kankinti.
Teismas pažymi ir tai, kad Konvojavimo taisyklių 55 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 16 straipsnio 5 dalies ir Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.
Aptartame kontekste atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl saugos diržų trūkumo.
Pažymėtina, kad tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamai teisminei praktikai, kad dėl saugos diržų neįrengimo specialiuosiuose automobiliuose nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Viešojo saugumo tarnybos veiksmus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015, 2016 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016, 2016 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo pripažinti Viešojo saugumo tarnybos veiksmų neteisėtumo dėl konvojavimui skirtose specialiose transporto priemonėse neįrengtų konvojuojamiems asmenims skirtų saugos diržų.
Aukščiau aptarti konvojavimo žiniaraščiai, Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus 2025 m. vasario 17 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas nei prieš konvojavimą, nei po konvojavimo skundų, pretenzijų nei raštu, nei žodžiu dėl konvojavimo nepareiškė. Nėra ir duomenų, kad pareiškėjas po konvojavimo nedelsdamas būtų kreipęsis į Viešojo saugumo tarnybos vadovybę ar kitas institucijas dėl neužtikrinamų tinkamų konvojavimo sąlygų, pareiškėjo prašymai ar skundai 2023–2024 metais nėra gauti ir Dokumentų valdymo sistemoje nėra registruoti.
Konvojavimo žiniaraščiuose nurodyta, kad prieš konvojavimų pradžią automobiliai apžiūrėti, pažymėta, jog konvojuoti galima. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuojama, kad nagrinėjant bylą nenustatyta, jog Viešojo saugumo tarnyba pareiškėjo konvojavimo laikotarpiu pareiškėją konvojavo nustatytų techninių reikalavimų neatitinkančiomis transporto priemonėmis, taip sukeldama grėsmę jo sveikatai.
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, kad Viešojo saugumo tarnybos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ar kad jie neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tai leidžia teismui konstatuoti, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valdžios institucijos – Viešojo saugumo tarnybos (ar jos pareigūnų) – neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl dėl jos dydžio teismas plačiau nepasisakys.
Aptartų argumetų pagrindu spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas Lietuvos valstybei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. K. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.