Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. K. pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl to, kad jis, nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, o būtent – apie tai, kad ši bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pažeidė kreditorių tenkinimo eilės tvarką. Šiais veiksmais A. K. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kaltęs neįžvelgia. Pirmiausia pastebi, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo iki 2022 m. lapkričio 10 d., o ne iki 2022 m. lapkričio 18 d. kaip nurodyta VMI pareiškime. Nuo 2022 m. lapkričio mėn. pradžios šiai įmonei oficialiai vadovavo jau D. K.. Nors jis dar buvo direktorius, o D. K. registre jau buvo save užregistravęs direktoriumi. A. K. teigimu siekio vengti mokėti valstybei privalomus mokesčius jis neturėjo, įmonės veikla buvo susijusi su baldų gamybą, prekyba, vien 2022 m. sausio mėn. mokesčių buvo sumokėta 8500 eurų. Neneigia, jog kreditoriams (įskaitant ir užsienio partneriams) mokėdavo įvairias sumas, tai buvo daroma norint vystyti verslą. Patikslinus deklaraciją, buvo užsakomi baldai, sumokami pinigai. Mes kol neatiduodavome baldų žmogui, tol neformindavome pardavimų. Tai gi spalio mėn. patikslinus deklaraciją, tada ir atsirado skola, nes sąskaita buvo anksčiau. A. K. teigimu, pagal teismui pateiktus duomenis matyti, kad jo vadovaujamą įmonė pilnai atsiskaitė su biudžetu. Jeigu pažiūrėsime į aktus, tai pavyzdžiui, 2022 m. lapkričio mėn. 14 d. VMI mokestinių ir baudų prievolių likučių suma gautina nulis. Kreditoriniai įsiskolinimai ankščiau susidarė ir dėl šalyje paskelbto karantino, kritus užsakymams, sumažėjo prekių apyvartą, dėl nepriemokos teko kreiptis į mokesčių inspekcija dėl privalomų mokesčių išdėstymo, gavus avansinius mokėjimus, kad nesužlugdytų verslo, buvo mokami mokesčiai net su delspinigiais, asmeniškai per antstolius mokėdavau atsiskaitymus. Mano, kad jo veiksmuose nėra tyčios dėl privalomų valstybei mokesčių mokėjimo, todėl prašo administracinė teisena jo atžvilgiu nutraukti.

Advokatė R. L. teismo posėdyje nurodė, jog VMI pareiškime įvardinta virš 32 000 Eurų skola susidarė A. K. jau nebevadovaujant įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Mokestinės paskolos sutartį jos ginamasis pilnai apmokėjo iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Mokant kreditoriams nebuvo jokio pavojaus, kad A. K. neatsiskaitys su biudžetu. Prisiminkime, kad buvo pandemija, tada atsirado mokestinė nepriemoka ir buvo sudaryta sutartis su VMI. Mokestinės paskolos sutarties suma buvo 11 859,86 eurai ir pagal mokestinės paskolos sutartį, tai pilnai turėjo būti padengtas 2022 m. gruodžio 25 d. Ta prasme iki metų pabaigos. VMI įrodinėdama tą aplinkybę, kad A. K. nesilaikė eiliškumo mokėjimo, jis pateikė tik informaciją, net neteikė informacijos kaip jis mokėjo mokesčius, o teikė informaciją pasirinktinai ir jis nuo sausio mėn. iki gegužės mėn. atsiskaitinėjo su savo kitais kreditoriais. Tuo tarpu teismui pateiktą informaciją, kad kaip jis yra mokėjęs mokesčius tame laikotarpyje, sakykime 2022 m. sausio 31 d. yra išrašas iš apskaitos, jis sumokėjo 8547 eurus ir kitais mėnesiais. Sakykime kovo mėn. jis sumokėjo 7967,37 eurus, balandžio mėn. sekėsi blogiau, 85 eurai. Ta prasme jis vykdė mokėjimus. Negalima pasakyti, kad jis nevykdė mokėjimus, jis vykdė. Taip pat mes esame pateikę teismui įsteigimo aktą. Pagal aktą, kai baiginėjosi A. K. vadovavimas bendrovėje, tai įmonė pilnai su biudžetu atsiskaitė. Jeigu vyko nesavalaikiai, galbūt nesilaikant kas mėnesį prioritetinio mokėjimo VMI taisyklės, tai vis tik tai anksčiau negu buvo pasirašyta mokestinė sutartis jie pilnai įvykdė atsiskaitymą, sumokėjo visus delspinigius ir pilnai įvykdė mokestinės paskolos sutartį spalio pabaigoje. Spalio pabaigoje nebuvo nieko skolinga. VMI tai patvirtino, pagal tą sudarymo aktą pilnai atsiskaitė. Taip pat mes esame pateikę teismui turto pardavimo aktą iš varžytinių akto. Pagal tą aktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas akcijas įsigijo D. K. ir jis pagal tai dabar teismui pateiktą išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenis, D. K. įgaliojimo pradžios data yra 2022 m. lapkričio 10 d., tai faktiškai tada buvo patikslinta PVM deklaracija. Kadangi patikslino, tai ir atsirado ta skola VMI. VMI traktuoja, kad 2023 m. gruodžio 13 d. biudžetui įmonė yra skolinga 32 287 eurus, tai šį skola susidarė po to, kai K. nebuvo jau direktorius. Ką darė K., jis nevykdė jokios veiklos, prekes turbūt nurašė kaip, nežinau ką padarė. Iš tiesų 2022 m., dabar tiksliai nepamenu, ar lapkričio mėn. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir visas turtas pagal antstolio protokolo buvo perduotas K.. Faktiškai ką jis toliau darė, jo yra atsakomybė, o ne įmonės. K. toliau nevykdė direktoriaus pareigų. Pagal LAT praktiką, taikant administracinę atsakomybę reikia įvertinti visas aplinkybes byloje, o ne vien tai, kad buvo pažeistas eiliškumas, nes įmonė prievolę įvykdė, pilnai atsiskaitė su biudžetu laiku, net neanksčiau. Taip pat vis tik tai reikia atkreipti dėmesį į konkrečiai įmonės situaciją. Dabar negali formaliai pasakyti, kad jeigu porą mėnesių laiku nesumokėjai pagal sutartį mokesčių išdėstymo įmokų, kad jau esi kaltas pagal paskolos mokestinę sutartį už tai turi atsakyti, nes viena iš būtinųjų sąlygų, tai yra kaltė, tyčia ir vadovo numatymas, kad įmonė yra nemoki ir tyčia atsiskaitymas su biudžetu. Tokių aplinkybių čia tikrai nėra. Jis mokėjo, bet būdavo sunkesnės situacijos, tai ir nemokėdavo. Nebuvo vengimo ir nebuvo numatymo, kad įmonei kažkas gali atsitikti tokio, kad ji neatsiskaitytų su biudžetu. Manome, kad jeigu A. K. ir toliau būtų buvęs įmonės vadovu, tai be abejo būtų pilnai atsiskaityta su biudžetu. Ir dabar kaip teigia VMI atstovė, tai skola susidarė, konstatuoja 2023 m. gruodžio 31 d. yra skola, 32 287,17 eurai. Tuo tarpu baigiantis jo įgaliojimo, tai yra jo buvimo 2022 m., spalio pabaiga kaip ir patvirtino VMI, tai skolos nebuvo. Tai patvirtina VMI atstovės atsakymas į klausimą ir taip pat patvirtina apskaitos dokumentas: tai yra mokestinių ir baudų administracinio nusižengimo prievolių likučių suderinimo aktas ir parašyta, kad VMI mokestinė prievolių likučių gauta suma yra 0 eurų. Suderinimo akto data yra 2022 m. lapkričio 14 d. Bendrovės suma buvo nulis, tai dabar negalima kaltinti vadovo dėl veikos kuri padaryta vėliau.

VMI atstovė J. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad Institucija laikosi pareiškime išdėstytos pozicijos ir pažymi, kad šiai dienai skola valstybės biudžetui yra tokia pati, kaip pareiškimo pateikimo teismo dienai, 32 287,17 eurai. Todėl manome, kad argumentai atsiskaitė vadovas nereikšmingas, nes skola yra nepadengta. Eiliškumo pažeidimas buvo padarytas ir manome, kad buvo padarytas administracinio nusižengimo kodekso 120 str. 1 d., numatytas pažeidimas. Turėtų būti vadovui paskirta numatyta šiame straipsnyje bauda. Atstovė taip pat pabrėžė, kad A. K. teigimu, bendrovė atsiskaitė, bet buvo pateiktos po šio akto sudarymo deklaracijos už mokestinius laikotarpius A. K. vadovavimo laikotarpiu, pavyzdžiui lapkričio 15 d. buvo pateikta deklaracija. Atstovės teigimu, kaip bendrovė galėjo atsiskaityti, jeigu atsiskaitymo laikotarpis, yra A. K. vadovavimo laikotarpis.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) yra Bendrovės kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-12-13 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 32.287,17 Eur, iš jų:

Prievolė Mokestis, Eur Delspinigiai, Eur Viso suma, Eur Akcizai 0,73 0,73 Gyventojų pajamų mokestis 682,86 51,50 734,36 Nekilnojamojo turto mokestis 1.167,00 93,36 1.260,36 Pridėtinės vertės mokestis 27.036,38 3.255,34 30.291,72 Iš viso: 28.886,24 3.400,93 32.287,17

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021-11-25 Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2020-03-18 iki 2021-02-28 buvo įtraukta į (duomenys neskelbtini) grupę - „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai.

Bendrovė su VMI prie FM 2020-08-24 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24- 08) 327-16381 dėl 11.948,06 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020-08-13 iki 2022-12- 25. Tačiau Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2022- 05-09 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-32679 mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Pažymėtina, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Mokestinės .nepriemokos priverstinis išieškojimas VMI prie FM buvo vykdomas nuo 2022-12-01 priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų ir sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Bendrovei geranoriškai nevykdant mokestinių įsipareigojimų, atsižvelgiant į tai, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto - nėra įvykdomi visa apimtimi, VMI prie FM, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2023-07-27 kreipėsi į Luminor bank AS Lietuvos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų likučius bei jų judėjimą, suteiktas paskolas, jų mokėjimo terminus ir suteiktų paskolų likučius laikotarpiu nuo 2021-10-01 iki informacijos pateikimo dienos.

Išanalizavus iš finansų įstaigos gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu turimose Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Dėl didelės apimties ir įplaukų/išlaidų skaičiaus, vertinimui pateikti didžiausi mokėjimai, atlikti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą (per laikotarpį nuo 2021-10-01 iki 2022-12-13), pavaizduoti lentelėje.

Bendrovės mokėjimai iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini):

Eilės Nr. Data Išlaidų suma, Eur Gavėjas Mokestinė nepriemoka, Eur Pradelsta suma pagal Mokestinę sutartį, Eur Mokestinės paskolos likutis, Eur 1. 2022-01-17 1.235,93 (duomenys neskelbtini) 0,99 3.426,72 5.120,54

2. 2022-01-17 2.520,31 (duomenys neskelbtini) 0,99 3.426,72 5.120,54 3. 2022-02-08 2.479,91 (duomenys neskelbtini) 118,90 3.853,44 4.693,82 4. 2022-02-15 2.841,68 (duomenys neskelbtini) 148,98 3.853,44 4.693,82 5. 2022-02-21 1.379,40 (duomenys neskelbtini) 329,98 3.853,44 4.693,82 6. 2022-02-24 2.377,65 (duomenys neskelbtini) 329,98 3.853,44 4.693,82 7. 2022-03-08 1.685,70 (duomenys neskelbtini) 7.576,59 4.280,16 4.267,10 8. 2022-03-15 12.706,00 (duomenys neskelbtini) 2.462,89 4.280,16 4.267,10 9. 2022-04-04 1.087,21 (duomenys neskelbtini) 0,00 4.512,30 3.840,38 10 2022-04-10 1.865,00 (duomenys neskelbtini) 0,00 4.512,30 3.840,38 11 2022-05-25 1.201,41 (duomenys neskelbtini) 7.861,07 0,00 0,00 12 2022-05-26 1.865,00 (duomenys neskelbtini) 7.929,07 0,00 0,00 13 2022-05-31 1.605,79 (duomenys neskelbtini) 8.896,07 0,00 0,00

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Jeigu Bendrovė nebūtu atlikusi aukščiau minėtu mokėjimu, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad buvęs Bendrovės vadovas A. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl. tokių A. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi A. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Taigi, nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Bendrovės banko sąskaitose buvo nustatyta, kad Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką ir pradelstų mokėjimų pagal mokestinės paskolos sutartį.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuojant pirmesnės eilės kreditoriams skolininkas atsiskaitymo metu su kitais kreditoriais neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT nutartis Nr. 3K-3-528/2009).

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal byloje esančius duomenis administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 20216 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. lapkričio 17 d. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos aptartus byloje duomenis, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad A. K. yra tinkamas ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

Tiek iš VMI pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo, tiek iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gruodžio 13 d. valstybės biudžetui turėjo mokestinę nepriemoką 32,.287,17 Eur sumai. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021-11-25 Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių. Pažymėtina, kad Bendrovė nuo 2020-03-18 iki 2021-02-28 buvo įtraukta į 75 grupę - „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19“. Minėtu laikotarpiu mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai Bendrovės atžvilgiu nebuvo atliekami, neskaičiuoti delspinigiai.

Bendrovė su VMI prie FM 2020-08-24 buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11.948,06 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo nuo 2020-08-13 iki 2022-12- 25. Tačiau Bendrovei nevykdant/netinkamai vykdant mokestinės paskolos sutarties sąlygas, 2022- 05-09 VMI prie FM sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) mokestinės paskolos sutartis nutraukta. Pažymėtina, kad Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarties, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga.

Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką – trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatekintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Kita vertus, teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, jo atstovės advokatės R. L. nurodytas aplinkybės, juos sugretinęs su kita rašytine bylos medžiaga, neturi pagrindo pripažinti, jog vien tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, patvirtina, kad A. K. padarė jam inkriminuotą ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (LAT nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, Nr. 2AT-10-648/2019 ir kt.). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės.

Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas A. K. neginčijo, kad atliko anksčiau išvardintus mokėjimus kitiems nei VMI UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, tačiau pastarasis pripažino, kad minėti mokėjimai buvo atlikti išimtinai siekiant pagerinti pakankamai sudėtingą įmonės finansinę padėtį ir užtikrinti tolimesnį jos funkcionavimą. A. K. taip pat nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos užtikrinimui, – su VMI dėl pandemijos sukeltu pasekmių buvo sudaręs susidariusių mokestinių nepriemokų padengimo sutartis, iš dalies dengė VMI susidariusį įsiskolinimą, tam, kad įmonė galėtų ir toliau funkcionuoti, pats savo vardu įnešdavo pinigines lėšas į įmonės kasą, taip pat dalyvavo Europos Sąjungos projektuose, kurių pagalba siekė toliau vystyti įmonės veiklą. Teismas, netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo, kadangi jie atitinka rašytinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą.

Teismas, įvertinęs per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. Bendrovės sumokėtas pinigų sumas trečios eilės kreditoriams (VMI, „Sodrai“), mokestinės nepriemokos dydį ir mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams bei tokių mokėjimų motyvus, mano, kad tokie mokėjimai buvo būtini Bendrovės ūkinei veiklai ir jos tęstinumui. Visi anksčiau teismo įvertinti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. veiksmuose nėra būtinojo ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės sudėties požymio – tyčios, todėl pastarojo atžvilgiu pradėta administracinė teisena turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), nutraukti, nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.