Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su R. M. pažįstamas seniai, kadangi jo įmonė iš R. M. pirkdavo medieną. Po kurio laiko jis įsigijo medvežę, o R. M. – medienos kirtimo traktorių. Norint dirbti miške, reikalingi abu traktoriai. Kadangi darbų su šiais traktoriais Lietuvoje, prasidėjus krizei, nebebuvo, o bankui už įsigytą techniką reikėjo mokėti kas mėnesį, R. M. jam pasiūlė išsinuomoti iš jo traktorių, nes sakė, kad gali gauti darbų Rusijoje. Todėl jie sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią R. M. įsipareigojo kas mėnesį už jo traktoriaus naudojimą mokėti po 13000 Lt plius PVM. Techniką ji išsivežė į Rusiją, tačiau po kurio laiko sužinojo, kad traktoriai stovi vagonuose neišmuitinti, nes reikia sumokėti užstatą, todėl R. M. davė 100000 Lt šio užstato sumokėjimui. Dar po kelių mėnesių paprašė R. M., kad ji jau imtų mokėti sutartą sumą, tačiau ji tik žadėdavo, o sutartų pinigų vis nemokėjo, po to ėmė nebeatsiliepti ir telefonu. Kartu su Ž buvo nuvykęs į Rusiją pasižiūrėti, kas vyksta, nes R. M. kalbėjo, jog jai už darbus neatsiskaito rusai, tačiau su jos darbdaviais susitikti nepavyko. R. M. po susitikimo buvo pažadėjusi artimiausiu metu pervesti dalį pinigų, tačiau nepervedė. Bandė kalbėtis ir su jos seserimi K, kuri tvarkė ir jos, ir jo uhalteriją. Tačiau nieko neišsiaiškinus nutarė dar kartą nuvažiuoti į Rusiją ir paprašė kartu su juo vykti G. J., kuris buvo sakęs, jog yra dirbęs Rusijoje ir žino verslo ypatumus. Nuvykęs į Rusiją muitinėje sužinojo, kad jis pats negali susitvarkyti savo traktoriaus grąžinimo į Lietuvą dokumentų, nes tą gali padaryti tik techniką į šalį įvežęs asmuo. Tačiau R. M. prašė leisti dirbti su jo traktoriumi ir toliau. Jis jai davė mėnesį laiko, kad ar pradėtų atsiskaityti, arba grąžintų jo traktorių į Lietuvą. Po mėnesio vėl bandė su ja susisiekti telefonu, bet ji vėl nebekėlė telefono ragelio, todėl dar kartą su G. J. nuvyko į Rusiją, tačiau R. M. ankstesniame bute nebegyveno, dėl ko važiavo ieškoti technikos į mišką, bet jos neberado. Įtarė, kad technika gali būti parduota, nes tokią aplinkybę jam minėjo ir Medicinos banko atstovė R kuri sakė, jog R. M. nebemoka ir įmokų bankui už savo traktorių. Rusijoje pavyko gauti jos telefono numerį ir jai prisiskambinti, tačiau R. M. jam pasakė, kad jis savo traktoriaus nebeatgaus ir baigė pokalbį. Todėl sugrįžęs į Lietuvą jis parašė raštą dėl sutarties nutraukimo ir raginimą grąžinti traktorių bei išsiuntė jai. Po dviejų savaičių atvažiavusi R. M. prašė nerašyti pareiškimo prokuratūrai ir sakė, kad traktorių pargabens į Lietuvą. Gal po 2-jų mėnesių atvažiavusi R. M. jam pasakė, kad traktoriai jau Lietuvoje, tačiau ji neturinti pinigų sumokėti mokesčius, dėl ko jai davė 2400 Lt už savo traktoriaus dokumentų sutvarkymą. Ji prašė paprašyti Ž, kad traktorius parvežtų iš muitinės, nes tam reikalinga speciali technika, ką jis ir padarė. Pirmiausiai buvo parvežtas jo traktorius, o sekančią dieną į jo dirbtuves buvo atvežtas ir R. M. priklausantis traktorius. Tokį nurodymą davė pati R. M., kuri visą laiką žinojo, jog jos traktorius yra pas jį. Suremontavęs abu traktorius bandė su jais dirbti, nes Varėnos miškuose tais metais po audros buvo išversta daug medžių, tačiau sužinojo, kad atvyko policijos pareigūnai ir reikalauja grąžinti R. M. traktorių. Nuvykęs į Medicinos banką atidavė R. M. traktoriaus dokumentus, kalbėjosi su teisininku ir prašė dar traktoriaus neatimti, leisti su juo dirbti, kad būtų mažesni nuostoliai, tačiau to daryti nebuvo leista. Kad R. M. traktorius dirba (duomenys neskelbtini), apie tai žinojo jos sesuo K, kuri buvo jų abiejų buhalterė. R. M. negrasino, nereikalavo perduoti jam jos traktoriaus, o tik prašė sugrąžinti į Lietuvą jo paties traktorių. G. J. ir V. J. neprašė, kad jie važiuotų pas R. M. į kaimą paveikti ją ar jos šeimos narius, kad būtų sugrąžintas jo traktorius į Lietuvą. Buvo tik prašęs G. J., kad jis nuvažiavęs pas R. M. į namus sužinotų jos telefono numerį, kadangi ji su juo, būdama Rusijoje, vengė bendrauti, ėmė keisti telefono numerius. Su V. J. iš viso apie savo problemas su R. M. nėra kalbėjęs. Muitinėje nebuvo iš viso, joje visus formalumus susitvarkė pati R. M., jos prašymu ir su jos žinia jai priklausantis traktorius buvo pargabentas pas jį į dirbtuves.

Kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo G. R. buvo prašęs padėti nuvažiuoti į Rusiją, sakė, kad jam negrąžina pinigų ir gali būti dingusi technika. G. R. buvo sakęs, kad ji yra biržietė, sakė jos pavardę. Kai iš Mažeikių važiavo į Rokiškį, nutarė užsukti pas tą moterį į namus išsiaiškinti, gal ji yra namuose ir nebereikės važiuoti į Rusiją. Kadangi yra ne vietinis, paprašė pažįstamo V. J., kad jam padėtų surasti kaimą, kuriame gyveno R. M.. Su juo nuvažiavę moters nerado, rado tik jos vaikus, kurie sakė, jog motina yra Rusijoje. Į Rusiją su G. R. nuvažiavę pirmą kartą R. M. surado, su ja kalbėjosi ir bendravo G. R.. Kai į Rusiją pas ją abu nuvažiavo antrą kartą, jos neberado, ieškojo su Rtechnikos miškuose, tačiau jos taip pat nerado. Į kaimą Biržų rajone pas R. M. kartu su V. J. buvo nuvažiavę kelis kartus, kai surasdavo R. M., kalbėdavosi su ja, kai jos nerasdavo, kalbėdavosi su jos vaikais. Tačiau jiems negrasino, nežadėjo nei padegti, nei užkasti po žeme.

Taip pat byloje įrodyta, kad V. J. padarė jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Nukentėjusiosios R. M. parodymais, gavusi paskolą iš Medicinos banko įsigijo miško kirtimo mašiną Logset 8 H. K. 2009 m. Ž įmonė ėmė nebeatsiskaitinėti už darbus, ji pradėjo ieškoti darbo Rusijoje. Suradusi darbą Rusijoje, su G. R. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią tiek savo miško kirtimo mašiną, tiek G. R. priklausančią miškavežę Logset 6F išsivežė į Rusiją. Tačiau du mėnesius traktoriai stovėjo vagonuose, nes reikėjo juos išmuitinti, t.y. sumokėti avansą. Kai ji Rusijoje pradėjo dirbti, rudeniop atvažiavo G. R. su J. Ž. ir siūlė apdrausti techniką bei ją pradanginti, tačiau ji su tokiais jų pasiūlymais nesutiko. Po savaitės iš savo vaikų, kurie jai paskambino, sužinojo, jog pas juos į namus (duomenys neskelbtini). buvo atvažiavę du vyrai sakydami, kad ji jiems skolinga, reikalavo abiejų traktorių. Išsiaiškino, jog juos siuntė G. R.. Jai vis skambindavo G. R. ir G. J., kurie sakydavo duoti pinigus arba grąžinti techniką. Ji G. R. sakė, kad kol nebus išrašytos sąskaitos, ji pinigų jam neperves. Su G. R. buvo sutarę, jog už naudojimąsi jo technika ji su juo atsiskaitys metų pabaigoje, nors sutartyje ir buvo numatyta, jog ji jam mokės kas mėnesį. Vėl į Rusiją atvažiavo G. R. su G. J., liepė pasirašyti skolos raštelį 100000 Lt sumai sakydami, jog kitaip bus užstatytos jos vaikų gyvybės, todėl skolos raštelį ir pasirašė. Po to G. R. jai visaip trukdė Rusijoje dirbti, ją apvagino, neva ji pavogusi techniką, siūlė atiduoti jam techniką dirbti Rusijoje, o jai mokėti po 5000 Lt kas mėnesį, tačiau ji nesutiko. Ji jam pasakė, kad techniką sugrąžins į Lietuvą, o kai jis išrašys sąskaitą, sumokės pinigus. Tada G. R. su G. J. ėmė jos ieškoti Rusijoje, o Lietuvoje G. J. su V. J. gąsdinti vaikus, nes per savaitę atvažiuodavo 2-3 kartus į jų namus. Vaikai jai telefonu sakydavo, kad jie grasina sudeginti, užmušti, kad policijoje turi savo žmonių, todėl liepdavo nesiskųsti, nes policija nepadės. Įvardindavo, kad nori abiejų traktorių, kurie buvo Rusijoje. Po to ji ėmė ruošti grąžinti techniką į Lietuvą. Kai pati sugrįžo į namus, V. J. ir G. J. vis atvažiuodavo, sakydavo, kad ji jiems skolinga, todėl ką nors pasamdys ir naktį sudegins. Jie abu klausdavo, kada ji grąžins traktorių, aiškino, jog jie nusipirko traktorių Logset 6F iš G. R., todėl jo skolos pereina jiems. Kai ji jiems bandydavo sakyti, kad sutartį sudariusi tik su G. R., jie jai tik liepdavo tylėti sakydami, kad kitaip jai blogai baigsis. Kai technika sugrįžo į Lietuvą, G. R. liepė važiuoti į muitinę ir išmuitinti ją, ką ji ir padarė. Jis atsiuntė Ž žmones ir techniką išsivežė pas save į Rokiškį. Kai ji sekančią dieną pas jį nuvažiavo, jis liepė jai nelįsti sakydamas, kad sušaudys. Ji siūlė sudaryti sutartį, tačiau jis nesileido į kalbas, norėjo dirbti su jų abiejų technika, sakė, kad su urėdija jau sudarė sutartis. Jinai žinojo, kad traktoriai dirba, tačiau kur, nežinojo. Kai po pirmo Jir J vizito į jos namus (duomenys neskelbtini) vaikai susisiekė su G. R., šis patvirtino, jog jis juos siuntė sužinoti jos telefono numerio, tačiau jis visai neseniai su ja buvo susitikęs Rusijoje ir jos telefono numerį žinojo.

Liud. R. M. parodymais, 2009 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje į jų namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo G. J. ir V. J., kurių tuo metu nepažinojo. J prisistatė G, jie sakė, jog juos siuntė G. R.. Jie prašė mamos telefono, sakė, kad mama turi grąžinti techniką. Jiems išvažiavus jos draugas P. S. paskambino G. R. paklausti, kodėl jis pas juos siuntinėja kažkokius vyrus, šis pasakė, kad paprašė J ir J, kad užvažiuotų paimti mamos telefono. Tačiau ir po to V. J. su G. J. vis važinėjo pas juos į namus po 1-2 kartus per savaitę iki pavasario, apie skolas nekalbėjo, tik ieškodavo mamos, sakydavo, kad ji neatsiliepia telefonu, kad turi grąžinti techniką, grasindavo, kad ji nepasieks namų, ją pakas po žeme. Taip pat grasino, jog jei mama nevykdys jų reikalavimų, kentės ir bus blogai ir jiems, kad nepadės nei policija. Išvažiuodama dirbti į Rusiją mama buvo sakiusi, kad jai skolingas G. R., todėl kai jiems reikės pinigų, jie galės kreiptis į jį. Todėl jos abi su seserimi Justina, kai reikėdavo pinigų, važiuodavo pas G. R. į Rokiškį ir Justina pinigus iš jo paimdavo.

Liud. P. S. parodymais, 2009 m. spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje į jų namus atvažiavo du nepažįstami vyrai, kaip dabar žino tai buvo V. J. ir G. J.. Jie ieškojo R. M., kuri tuo metu dirbo Rusijoje, apie ką jie jiems ir pasakė. Jie aiškino, kad jiems reikalinga technika arba pinigai, sakė, kad dedasi rimti dalykai, liepė susisiekti su R. M.. Pasakė, kad juos siuntė G. R.. Jiems išvykus jis susiskambino su G. R. ir jo paklausė, kodėl jis pas juos siuntinėje nepažįstamus vyrus, tačiau jis atsakė, kad juos pažįsta ir prašė užvažiuoti. V. J. ir G. J. vizitai į jų namus tęsėsi po kelis kartus per savaitę. Buvo ir tokių atvejų, kai atvažiuoja, apsisuka ir išvažiuoja. Vieno vizito metu liepė susisiekti su R. M. ir pasakyti, kad per 5 dienas grįžtų į Lietuvą, nes kitaip bus blogai, sakė, kad ją pakas po žeme, nes vis tiek ją suras, o jiems liepė nebūti namuose. J ir Jreikalaudavo abu sakydami, kad geriau jų čia nebūtų, nes jiems reikalinga R. M.. Tuo laikotarpiu buvo atvejis, kai G. R. jam skambino ir prašė padirbėti prie miško traukimo darbų, todėl jis kelias savaites pas jį dirbo.

Liud. J. M. parodymais, 2009 m. lapkričio mėnesį ji buvo nuvažiavusi pas mamą į Rusiją ir ten buvo sutikusi G. R. su Ž, kurie buvo atvykę pasižiūrėti, kaip dirba technika. Jie bendravo su jos mama. Bendravimas tarp jų buvo įtemptas, tačiau tuo metu mamai nebuvo grasinama. R. R. su Ž mamai siūlė pavogti savo pačių techniką, gauti didelius draudimo pinigus, tačiau mama nesutiko su tokiu jų pasiūlymu. Jie dėl to pasipiktino ir savo nepasitenkinimą išreiškė žodžiais. Pirmą kartą su kaltinamaisiais A. J. ir G. J. susidūrė tuomet, kai jie atvažiavo pas juos į namus (duomenys neskelbtini). Jie norėjo, kad mama parvarytų savo ir G. R. techniką iš Rusijos, t.y. miško kirtimo ir traukimo traktorius. G. J. sakė, kad mamą paims už plaukų ir ištempę į sodą ją užmuš. V. J. tiems žodžiams pritarė. Mama dėl to labai išsigando, rodė kaltinamiesiems dokumentus. Ji taip pat išsigando. Kai jie ėmė ant mamos rėkauti, ji atėjusi mamą užstojo jiems pasakydama, kad iš tiesų yra tvarkomi dokumentai dėl šios technikos grąžinimo į Lietuvą, tačiau jie nenorėjo tikėti. Tačiau po kurio laiko nusiramino ir išvažiavo. Jie sakė, kad atvažiuoja G. R. vardu. Tą pasakė jos sesuo, kuri paskambinusi sakė, jog J ir Jprisistatė R draugais ir atvažiavo ieškoti mamos. P. S. sakė, kad V. J. ir G. J. sakydavo, jog jei mama iš Rusijos negrįš, jai bus blogai, jai pakenks. Antrą kartą su visais trimis kaltinamaisiais ji susidūrė tuomet, kai technika buvo parvaryta į Rgaražą. Tuo metu, be visų kaltinamųjų, buvo mama, ji, sesuo ir P. S.. Tarp kaltinamųjų ir mamos vyko ginčas dėl technikos, nes jie norėjo ją pasiimti, o jie į jų ginčą nesikišo. G. R. sakė, kad iššaudys visą jų šeimą, nutemps mamą į ligoninę. Tą dieną jokio susitarimo mama su jais nepriėjo.

Liud. G. Z. parodymais, dirba UAB „Rokmedis“, kuriai vadovauja J. Ž., vairuotoju. Ginčo techniką yra vežęs į Vilnių, į muitinę. Ją vežė J. Ž. prašymu. R. M. tuomet matė muitinėje, kai nugabeno tą techniką, tačiau su ja nebendravo.

Liud. E. Č. parodymais, R. M. pažįsta, nes su ja turėjo reikalų, kadangi maždaug prieš du metus laiko dirbo jos žemę. Su ja sudarė sutartį, kad jis dirbs jos žemę, nes tuo metu ji norėjo dirbti su mišku. Tuo metu dirbti žemę siūlė ir G. R. su A. K., tačiau su jais jokios sutarties nesudarė. R. M. atrodė patikima, jo ūkio apskaitą tvarkė jos sesuo, todėl ja tuo metu pasitikėjo ir sudarė sutartį. Pagal sutartį pirmus metus dirbo žemę ir įvykdė kitus įsipareigojimus, tačiau R. M. nevykdė savų įsipareigojimų, išvažiavo į Rusiją ir su ja nebepavykdavo susisiekti, todėl jis sutartį su ja nutraukė ir jos žemės daugiau nebedirbo, nes patyrė tik nuostolius, o R. M. su juo neatsiskaitė pagal tą sutartį iki šiol, nors vis žadėjo atsiskaityti. Pagal sutartį jis R. M. žemę dirbo su jos technika, todėl pas jį buvo jos traktorius, priekaba, freza, sėjamoji. Nutraukus sutartį, visą techniką išsivarė R. M.. Buvo atvejis, kai jam skambino G. R. ir sakė, kad jis nuvarytų R. M. techniką pas A. K., tačiau jis nesutiko, nes tai nebuvo numatyta su R. M. sudarytoje sutartyje.

Liud. A. P. parodymais, dirbo J. Ž. įmonėje su miško tvarkymo mašina. Kadangi R. M. tą techniką vežėsi dirbti į Rusiją, jis taip pat išvyko dirbti. Su R. M. buvo sutarę, kad ji sutvarkys visus dokumentus ir jam mokės atlyginimą už darbą, tačiau nuvykus į Rusiją ten vieną mėnesį nedirbo, nes neatvažiavo technika, todėl sugrįžo atgal į Lietuvą. Už tą mėnesį R. M. jam sumokėjo tik pusę sutartos sumos, tačiau vėliau žadėjo sumokėti likusią sumą, todėl kartu su ja vėl antrą kartą išvyko į Rusiją, kur du mėnesius dirbo, tačiau darbo užmokesčio neatgavo iki šiol. Rusijoje jam R. M. mokėjo tik maistpinigius, o atlyginimą žadėjo sumokėti grįžusi į Lietuvą kartu su G. R., nes sakė, kad jie dirbs kartu, tačiau jie susipyko, o pinigų jis už darbą neatgavo iki šiol. B. R. matė, kaip rusai mokėjo pinigus R. M. už atliktą darbą. Per tuos du mėnesius darbo buvo daug, žinojo, kad atlikto darbo įkainiai buvo dideli. Kai technika grįžo į Lietuvą, jis važiavo pasižiūrėti į G. R. dirbtuves, nes tikėjosi susitikti su R. M. ir atgauti uždirbtus pinigus. Matė, kad technika yra rimtai apgadinta, jai reikėjo rimto remonto.

Liud. V. N. parodymais, 2009 m. R. M. jį išsivežė dirbti į Rusiją, ten išsivežė ir du traktorius Logset, iš kurių vienas priklausė G. R., o kitas – jai. Nuvažiavus į Rusiją prabuvo gal mėnesį, tačiau traktorių nebuvo, todėl grįžo atgal į Lietuvą, nes baigėsi vizos galiojimas. Pasą buvo paėmusi R. M., nes ji tvarkė visus išvykimo dokumentus. Antrą kartą su ja į Rusiją nebevažiavo, nes ji už pirmą mėnesį su juo neatsiskaitė. Kai grįžo technika į Lietuvą, jam paskambino vyriškis, iš balso suprato, kad skambina R. M. žentas, kuris paprašė nukelti traktorius nuo geležinkelio platformos ir užvaryti ant tralo, kadangi darbui su tokia technika reikia specialių žinių ir ne kiekvienas tai sugeba. Traktoriai buvo labai apgadinti. Į Vilnių nuvažiavo su tralu, kurį vairavo jam nepažįstamas vairuotojas. Muitinėje jį pasitiko R. M. žentas, jis dar klausė, kur R. M., jis atsakė, kad ji tvarko dokumentus. Klausė žento, kur veš techniką, jam buvo pasakyta, kad į Rokiškį. Traktoriai buvo smarkiai apgadinti, patys nevažiavo. R. M. priklausantį traktorių tą pačią dieną parvežė į Rokiškį, į G. R. priklausančias dirbtuves, kur nukėlę ten ir paliko. Tą dieną G. R. priklausantis traktorius liko Vilniuje aikštelėje, nes jį į Rokiškį parvežė kitą dieną, tačiau kadangi jis tuo metu dirbo kitoje įmonėje, jo parvežime nebedalyvavo, nes buvo darbo diena. Po to jam teko abu traktorius remontuoti, tai nurodė G. R., nes jis po kokio mėnesio po traktorių parvežimo į Lietuvą įsidarbino G. R. įmonėje. Traktoriams reikėjo rimto remonto.

Tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamieji, siekiant perimti nukentėjusiajai priklausiančią techniką, naudojo R. M. ir jai artimu asmenų R. M., J. M., P. S. atžvilgiu psichinę prievartą, grasindami padegti R. M. namus ir panaudoti fizinį smurtą, pakišti R. M. po žeme, ją užmušti, jei ji neperduos G. R. jai priklausančios miško kirtimo mašinos, patvirtina ir liudytojų R. M., J. M., P. S., parodymai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad jiems būnant namuose (duomenys neskelbtini) atvažiavę kaltinamieji G. J. su V. J. prisistatė esą nuo G. R. ir, nuolatos atvažiuodami į jų namus, reikalavo grąžinti į Lietuvą techniką, t.y. miško kirtimo ir miško traukimo mašinas, su kuriomis jų mama dirbo Rusijoje, sakydami, jog jei ji to nepadarys, jai bus blogai, ją užmuš ir pakas po žeme, kad bus blogai ir jiems visiems. Liudytojas A. S. patvirtino, kad tą žiemą vieną kartą viešint pas brolį svečiuose, vakare atvažiavo du vyrai, kurie reikalavo grąžinti per 5 d. techniką, o jei ne, tuomet liepė broliui išsivežti savo šeimą iš namų, o jie sakė, kad lauks Ritos ir ją pakas. Užgirdęs tokius žodžius jis iššoko pro langą ir užsirašė kieme buvusio automobilio valstybinius numerius, kuriuos paskui atidavė savo broliui. Liud. V. K. taip pat parodė, kad jai buvo žinoma, kad kai jos sesuo R. M. buvo Rusijoje, buvo gąsdinami jos vaikai, nes kažkuri iš sesers dukterų jai paskambino ir pasakė, kad atvažiavę vyrai gąsdina, žada padegti namus, sakė, kad atvažiavę nuo G. R. dėl skolų, o vėliau ir pati sesuo skundėsi, kad jai grasina, reikalauja traktoriaus, kad atvažiuoja nuo G. R. į namus du vyrai ir gąsdina.

Taigi šie virš surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu, reikalaujant perduoti jai priklausančią techniką, buvo naudojamas psichinis smurtas, kuris pasireiškė grasinimu padegti jos namus, ją užmušti ir pakišti po žeme. Tokie bauginimai negali būti vertinami mažareikšmiais, tuo labiau, kad tokie grasinimai buvo išsakomi nuolat, tai tęsėsi ilgą laiką, į nukentėjusiosios sodybą pastoviai atvykstant dviems asmenims, t.y. G. J. ir V. J., kas tiek nukentėjusiajai, tiek jos šeimos nariams sukėlė nuolatinį nesaugumo jausmą. Kad kaltinamųjų pasirinkta bauginimo išraiška, būdas ir vartoti žodžiai juos užgirdusius asmenis vertė jausti iš tiesų gręsiantį pavojų, patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nes šis liudytojas patvirtino teismui, kad iki to vakaro, kai jis viešėjo pas brolį P. S. namuose, jam nebuvo žinoma apie R. M. problemas, tačiau žiemos metu vakare į namus atvykus dviems vyrams, o jam užgirdus jų pokalbį su broliu, kurio metu buvo grasinama, jog neįvykdžius jų reikalavimų, bus blogai R. M., nes ją pakas, jis net iššoko pro langą į lauką, kad užsirašytų atvykėlių mašinos numerius. Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad dėl kaltinamųjų ilgą laiką jos atžvilgiu naudotų grasinimų ji nuolat jautė įtampą, kas sukėlė jai psichinės sveikatos pablogėjimą, patvirtina ir jos pateiktas receptas (b.l.35, 4 t.), iš kurio matyti, kad ji 2010 m. lankėsi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre. Ir nors kaltinamasis G. R. teigia, kad vykdamas į Rusiją pas R. M., bei nusiųsdamas G. J. į R. M. namus (duomenys neskelbtini) jis tik norėjo susigrąžinti jam priklausančią techniką, už kurios naudojimą pagal tarp jų su R. M. sudarytą jungtinės veiklos sutartį jis iki tol negavo jokio atlygio, tačiau byloje nustatytos ir virš nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis pasirinko aiškiai priešišką ir agresyvų, civilinės teisės ir geros moralės principų neatitinkantį ginčo sprendimo būdą, nes nepasibaigus tarp jų sudarytai sutarčiai reikalaudamas grąžinti jam priklausančią techniką ir tai spręsdamas ne pagal sutartyje nustatytą tvarką (b.l.71-72, 1 t.) bei siekdamas perimti R. M. priklausančią techniką, siųsdamas dar du vyrus į jos sodybą, šiems, t.y. G. J. ir V. J. nuolat ir ilgą laiko tarpą važinėjant į R. M. namus ir nuolat grasinant jos vaikams, kad ji bus užmušta ir pakasta po žeme, sudeginti jos namai, privertė nukentėjusiąją perduoti jai priklausantį miško kirtimo traktorių „Logset 8 H“ 360 000 Lt vertės. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad R. M. muitinėje šį traktorių atsiėmė pati, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad R. M. valia, nuolat naudojant tiek jos pačios, tiek jos vaikų atžvilgiu psichinį smurtą, jau iki to laiko buvo palaužta, ką patvirtina ne tik jos pačios ir virš aptartų liudytojų parodymai, bet ir jos nurodytos aplinkybės Medicinos bankui (b.l.90-93, 1 t.) bei tai, kad ji niekaip nebereagavo į tuo metu jai banko siunčiamus raginimus miškakirtę pristatyti į banko nurodytą aikštelę (b.l.16,18-19,32, 1 t.), kas patvirtina, jog jai tokiais visų kaltinamųjų bendrais veiksmais buvo sukelta bejėgiškumo būsena. Teismo posėdyje apklausta liudytoja D. R. taip pat patvirtino, kad nukentėjusioji jai skundėsi, jog tie asmenys, su kuriais ji dirbo Lietuvoje nori, kad būtų sugrąžinta technika į Lietuvą, kad jie nori patys dirbti su technika ir ją valdyti. Apklaustas liudytoju banko teisininkas V. S. taip pat patvirtino, kad bankui vykdant skolos išieškojimo procedūrą buvo atvykta pas R. M. ir nustatyta, kad miško kirtimo mašinos Logset nėra, o R. M. paaiškino, kad ši technika yra pas kitus asmenis ir jie jos jai neatiduoda bei jai nėra žinoma jos buvimo vieta. Šią miško kirtimo mašiną grąžino G. R., kuris ją pristatė į Biržus, į Žemtiekimo įmonę, nes su ja bankas buvo sudaręs sutartį. Atvykęs į banką G. R. grąžino šio traktoriaus raktelius ir dokumentus. Su juo jam teko bendrauti ir telefonu, G. R. sakė, kad su R. M. technika dirba pagal tarp jų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad po to, kai tarp R. M. ir G. R. sudaryta jungtinės veiklos sutartis pasibaigė 2010-04-28 d., nesudarius jokios sutarties su R. M. ir dar net nesugrįžus technikai į Lietuvą, G. R. jau 2010-05-19 d. pasiūlyme VĮ Rokiškio miškų urėdijai dėl medienos ruošos ir miškų ūkio paslaugų pirkimo turimų priemonių paslaugų atlikimui sąraše nurodo medžių kirtimo mašiną Logset 8H (9 priedas) (b.l.130, 4 t.). Nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ji sekančią dieną, kai jai priklausantis traktorius Logset 8H buvo nuvežtas į G. R. dirbtuves, ten nuvykusi kartu su kitais šeimos nariais dar bandė tartis su G. R. dėl bendro darbo, tačiau G. R. liepė jai nelįsti sakydamas, kad sušaudys, nors ji siūlė sudaryti sutartį, tačiau jis nesileido į kalbas, norėjo dirbti su jų abiejų technika, sakė, kad su urėdija jau sudarė sutartis, patvirtina ir liud. J. M. parodymai bei VĮ Rokiškio urėdijos pateikti dokumentai (b.l.130, 4 t.), taip pat nukentėjusiosios paaiškinimai bankui (b.l.139-141, 1 t.). Be to, byloje surinktais duomenimis neginčijamai nustatyta, jog R. M. priklausanti miško kirtimo mašina iš muitinės buvo nugabenta į G. R. priklausančias dirbtuves Rokiškio m., ten jo buvo remontuojama (liudytojų J. Ž., R. K., R. K., V. N., A. P. parodymai), o vėliau su ja ir dirbama Varėnos rajono miškuose, iki kol ją surado policijos pareigūnai. Taigi visi šie byloje nustatyti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad tokiais visų trijų kaltinamųjų bendrais veiksmais, nors nuosavybės teisės į ginčo traktorių ji juridiškai ir neprarado, tačiau, panaudojant psichinį smurtą tiek jos pačios, tiek jai artimų asmenų atžvilgiu, prieš jos valią buvo apribota jos, kaip savininkės teisė dirbti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu – miškakirte „Logset 8 H“ 360 000 Lt vertės ir tokiais veiksmais buvo padaryta didelė žala nukentėjusiosios teisėms ir teisėtiems interesams.

G. R. praeityje neteistas, nebaustas, dirba.

V. J. praeityje teistas 2 kartus, nuo 2010 m. 7 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Iš jam atliktų ambulatorinių tiek pirminės, tiek kartotinės teismo psichiatrijos, teismo psihologijos ekspertizės aktų (b.l.110-112,147-150, 2 t.) matyti, kad V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, po nusikalstamos veikos padarymo ir šiuo metu serga šizotipiniu sutrikimu – dėl kurio jis tiek veikos padarymo metu, tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl to jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – priverstinį stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis specialioje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šią ekspertizės išvadą teisme patvirtino ir posėdyje dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas K. Daškevičius nurodydamas, kad V. J. dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare bendro stebėjimo sąlygomis, atsižvelgiant į jo padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą.

Nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš visų kaltinamųjų solidariai priteisti 1518256,42 Lt turtinei žalai ir 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti nurodydama, kad turtinę žalą patyrė, nes kaltinamieji, panaudodami psichinę prievartą, iš jos perėmė miško kirtimo mašiną Logest 8H 1518256,42 Lt vertės, dėl ko ji prarado galimybę su ja dirbti ir gauti pajamas, laiku atsiskaityti su banku, prarado verslą, o neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos ir sužlugdyto verslo, dėl ko ji susirgo depresija ir turi nuolat vartoti vaistus, prarado pasitikėjimą savimi. Nukentėjusioji savo civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti grindžia jos nurodyta kaltinamųjų perimta kaltinime nurodyta miško kirtimo mašinos „Logest 8 H“ verte 1 518 256,42 Lt sumai, tačiau iš šio turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad 2010 spalio mėn. šio turto vertė yra 360000 Lt, be to, šis turtas buvo grąžintas nukentėjusiajai, todėl reikalavimas priteisti ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą iš kaltinamųjų nepagrįstas, dėl ko atmetamas. Nors ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad ji dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, t.y. miškakirtės perėmimo iš jos 2010-05-28 d. prarado verslą, nes neteko visų savo pajamų, dėl ko bankas su ja vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, nes ji nebegalėjo laiku atsiskaityti su banku, tačiau tokių kategoriškų išvadų iš byloje surinktos medžiagos teismas negali padaryti. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kiek ji gavo pajamų, dirbdama su šia technika, ir ar iš viso gavo. Liud. A. P. ir V. N. teismui parodė, kad nors jie R. M. R. ir dirbo, tačiau ji su jais už darbą pilnai neatsiskaitė nei tada, nei iki šiol. Iš Medicinos banko 2009-02-24 d. rašto Nr.6 (b.l.30, 1 t.) matyti, kad jau tada R. M. pagal jos nurodytą kreditavimo sutartį su banku vėlavo atsiskaityti net 244 d. paskolos grąžinimui ir 85 d. – palūkanų mokėjimui. Kad ji bankui jau buvo įsiskolinusi iki 2009-09-30 d., patvirtina ir skolos pagal minimą sutartį apskaičiavimo lentelė (b.l.142, 1 t.). Todėl, esant šiems byloje surinktiems duomenims, negalima padaryti išvados, kad tik dėl kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ji laiku nebeatsiskaitė su banku, dėl ko sutartis su ja buvo nutraukta, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą.