- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-01-17
- Bylos Nr.
- 1-142-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20158-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- A. S.
- Civilinis atsakovas
- If P
- Advokatai
- Edvinas Šatas, Renata Janušytė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti MB „ (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
V. K. - K. 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:27 val., vairuodama automobilį Ford „C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį <...> pėsčiąjį. <...>.“, ir važiuodama Vytauto gatve, Vilniuje, antra eismo juosta, kryptimi nuo Traidenio gatvės pusės link A. Mickevičiaus gatvės, Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje buvo neatidi ir neatsargi, sukdama į kairę nepraleido A. Mickevičiaus gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusios iš dešinės į kairę pėsčiosios A. S. ir ją partrenkė automobilio priekine dalimi, taip nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Atsakomybė už nusikalstamą veiką numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
V. K. - K. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis, 281 straipsnio 1 dalis). Po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esanti kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamosios gynėjas su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąją ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai
Kaltinamoji V. K. - K. teisme prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad kelyje buvo po dvi eismo juostos kiekviena kryptimi. Degė žalias šviesoforo signalas. Ji suko iš antros eismo juostos į kairę, į vienos eismo juostos gatvę. Praleido iš priešingos pusės į dešinę sukusį automobilį, kuris nesustojo praleisti pėsčiosios. Šiam atlikus manevrą pradėjo sukti. Mano, kad dėl to buvo neatidi, nes stebėjo, kad jis pravažiuotų. Prieš sukant buvo pilnai sustojusi. Pavažiavo apie 10-15 metrų. Greitis galėjo būti 30 km/h. Pamatė pėsčiąją 1-2 metrų atstumu, kurią pamatę prieš save pasukus automobilį. Mergina buvo paėjusi 3-4 žingsnius. Stabdė. Ten buvo nuokalnė. Automobilis nespėjo sustoti ir vairuotojo pusės bamperiu kliudė merginą į sėdmenis bei ją parbloškė ant žemės. Mergina krito į priekį. Buvo sumuštas jos veidas. Matė kraujosruvas, o ties smilkiniu buvo guzas. Iš nosies bėgo kraujas. Ji pribėgo prie nukentėjusiosios. Pribėgo ir kita pėsčioji. Nukentėjusioji buvo sąmoninga. Ją palydėjo atsisėsti ant pėsčiųjų tako. Paliko su ja kitą priėjusią moterį, o pati nuėjo į automobilį paimti telefoną, kad iškviestų pagalbą. GMP nukentėjusią merginą išvežė į ligoninę, o ji sulaukė policijos pareigūnų. Prašė pareigūnų, kad jie jai duotų nukentėjusiosios kontaktus, kad galėtų pasidomėti jos sveikata ir būkle. Tačiau policijos pareigūnai pasakė, kad jie neturi teisės suteikti jai duomenų. Po dviejų dienų susisiekė su tyrėja ir jos paklausė apie nukentėjusiosios sveikatą. Tyrėja pasakė, kad paskambins nukentėjusiajai ir pasidomės ar ji norės su ja bendrauti ir tą pačią dieną davė jai nukentėjusiosios telefono numerį. Paskambino jai, pasidomėjo kaip ji laikosi, ar nereikia pagalbos, vaistų. Jai svarbu kaip jaučiasi kiti žmonės. Tai nėra eilinis įvykis, svarbu kai žmogus sužaloja kitą žmogų. Su nukentėjusiąja pasišnekėjo, buvo susitarusios, kad gali atvažiuoti aplankyti. Įvykio metu nukentėjusioji ėjo su ausinėmis, nubloškimo metu jos sudužo. Ji nupirko jai dovanų naujas ausines. Norėjo nuvežti, pradžiuginti. Bandė bendrauti su nukentėjusiąja. Ši gydėsi ambulatoriškai, todėl norėjo ją aplankyti namuose. Siūlė, kad susitikime kartu dalyvautų tėvai, nes norėjo ir jų atsiprašyti. Buvo susitarusios susitikti kai ji pasijus geriau. Per tą laiką rašė, klausė kaip sekasi, kaip sveikata, kokios prognozės, tačiau po savaitės bendravimo jai daugiau nebeatsakė. Į jos žinutes atrašė jos mama. Parašė, kad nukentėjusioji blogai jaučiasi ir nebegali su ja bendrauti. Paprašė leidimo paskambinti, norėjo pasiūlyti pagalbą. Jai pasakė, kad su ja kalbėti negali. Pasiūlė apmokėti konsultaciją privačioje klinikoje, tačiau po dviejų dienų gavo žinutę, kad apie susitikimus ir pokalbius galės kalbėti po gydytojų išvadų. Po to gavo iš tyrėjos kvietimą atvykti duoti parodymų. Jai pasakė neberašyti nukentėjusiajai ir jos mamai, bendrauti per advokatę, o ne tiesiogiai. Pasikonsultavusi taip pat pasisamdė advokatą ir toliau paliko bendravimą jam, nes ji ne teisininkė.
Ikiteisminiame tyrime V. K. - K. davė iš esmės analogiškus parodymus (1 T., b. l. 39).
Be kaltinamosios parodymų jo kaltę padarius neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir įrodymai (BPK 20 straipsnis), paskelbti sutrumpinto jų tyrimo tvarka.
Taip, pirmas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką užfiksuotas policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje 2019 m. gegužės 14 d. 17:29 val., kai A. K. pranėšė, kad sankryžoje automobilis Ford valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė merginą (1 T., b. l. 3).
Į įvykį atvykusio vyriausiojo patrulio E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. apie 17:28 val. buvo gautas pranešimas, jog A. Mickevičiaus/Vytauto g., Vilniuje, sankryžoje automobilis Ford valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S. (teismo pastaba V. K. – K., todėl ir toliau bus nurodomi teisingi šio asmens duomenys), partrenkė merginą. Įvykio vietoje ant šaligatvio rado sėdinčią A. S. sužalotu, kraujuojančiu veidu. V. K. – K. paaiškino, kad važiavo Vytauto g. ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui suko į Mickevičiaus g. į kairę link Liubarto tilto, nepraleido merginos, kuri ėjo per perėją, degant žaliam šviesoforo signalui (1 T., b. l. 5).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su priedais užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje. Duomenys apie kelią – važiuojamosios kelio dalies plotis – 10,90 m, dešinės pusės šaligatvio plotis – 2,00 m, dviračių tako plotis – 2,00 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje – Kelių eismo taisyklių ženklai Nr. 201, 203, 507. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą – „Pėsčiųjų perėja“, „STOP“ linija, ištisinės vientisos linijos prieš sankryžą, brūkšninės linijos, skiriančios eismo juostas. Bordiūrų aukštis – 0,10 m. Kelio aplinka – pastatai. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas – automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant pėsčiųjų perėjos A. Mickevičiaus g. važiuojamojoje dalyje, priekine dalimi link Gedimino pr. Automobilio priekinis dešinys ratas 2,50 m, galinis dešinys – 3,70 m, atstumu iki A. Mickevičiaus g. dešinio važiuojamosios dalies krašto, nuo automobilio galinės dalies iki susikirtimo su Vytauto g. važiuojamąja dalimi – 3,50 m. Automobilis judėjo link Gedimino pr. (1 T., b. l. 6-9, 11).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad nustatyti automobilio Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, įlenktas variklio dangtis (1 T., b. l. 10).
Papildomais duomenimis nustatyta, kad automobilis Ford, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. - K. (1 T., b. l. 11).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. S. parodė, kad 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:20 val., ėjo Vytauto gatvės dešiniuoju šaligatviu link A. Mickevičiaus gatvės. Priėjusi prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos per A. Mickevičiaus gatvės važiuojamąją dalį, sustojo prie perėjos. Užsidegus žaliam signalui, pasižiūrėjo į dešinę ir į kairę puses bei įsitikino, kad joks automobilis link jos nevažiuoja. Tuomet įžengė į kelio važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose ir ėjo link kitos gatvės pusės. Po 2-4 žingsnių labai arti savęs, iš kairės pusės, pamatė tamsiai mėlynos spalvos automobilį ir pajuto smūgį į kūną. Kas vyko toliau, kai griuvo, neatsimena. Atsigavusi suprato, kad laiko nosinę prie veido kairės pusės. Iš tos pusės kraujavo praskelta lūpa. Pamena, kad prie jos priėjo ją partrenkusio automobilio vairuotoja, atsiprašinėjo, sakė, kad sukdama žiūrėjo į kitą pusę. Vairuotoja pati iškvietė medikus ir policijos pareigūnus. Medikai ją apžiūrėję išvežė į Lazdynų ligoninę, iš kurios ji buvo pervežta į Žalgirio ligoninę, įtariant žandikaulio lūžį (1 T., b. l. 13).
Atlikus radiologinį tyrimą (kaukolės rentgenografiją) 2019 m. gegužės 31 d. UAB „Affidea Lietuva“, pagal VšĮ Centro polikliniką siuntimą, tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. S. buvo nustatytas „Kair. apatinio žandikaulio proc. coronoideus lūžis. Tikslesnis veido kaulų vertinimas KT“ (1 T., b. l. 14).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M. - Čobot, susipažinusi su pateiktais A. S. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą - „<...>A. S. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu“ (1 T., b. l. 18, 19).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus ir šio nuosprendžiu aptartus įrodymus teismas sprendžia, kad V. K. - K. vairuodama transporto priemonę - automobilį Ford „C-Max“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vytauto gatve, važiavo antra eismo juosta, kryptimi nuo Traidenio gatvės pusės link A. Mickevičiaus gatvės, Vytauto – A. Mickevičiaus g. sankryžoje, buvo neatsargi ir neatidi, sukdama į kairę nepraleido A. Mickevičiaus gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja kirtusios, iš dešinės į kairę ėjusiosios, pėsčiosios A. S.. Ją partrenkė automobilio priekine dalimi ir sužalojo. Dėl tokių V. K. - K. veiksmų įvyko eismo įvykio, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta A. S. sveikata. Toks eismo įvykis buvo sąlygotas vairuotojos V. K. – K. veiksmų, kuriais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 27 punkto reikalavimus - „<...> vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį <...> pėsčiąjį. <...>.“.
Dėl aptarto, teismas konstatuoja, kad kaltinamoji V. K. - K. padarė nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Byloje nukentėjusioji ir jos atstovė pateikė teismui taikos sutartį, kurią pasirašė kaltinamoji ir nukentėjusioji. Prašė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniu susitaikius (1 T., b. l. 194-198).
L. K. pateikė prašymą atleisti kaltinamąją V. K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (1 T., b. l. 137-145).
Kaltinamosios gynėjas šį prašymą palaikė, prašė neskirti ginamajai baudžiamojo poveikio priemonių. Sutiko ir su nukentėjusiosios ir jos atstovės prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius, jeigu teismas netaikytų prašomo laidavimo instituto.
Teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) institutas yra švelnesnis nei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), nes pritaikius BK 38 straipsnį, asmeniui keturis metus nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo būtų ribojamas šio instituto taikymas ateityje (BK 38 straipsnio 2 dalis). Gi pritaikius BK 40 straipsnyje įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, asmeniui nebebūtų visiškai ribojama galimybė svarstyti dėl BK 38 straipsnio taikymo ateityje. Be to, būtų galima svarstyti ir BK 40 straipsnio taikymą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas numato BK 40 straipsnis, kuris nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.
Aptariamo straipsnio 2 dalis nustato asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms yra galimas šio instituto taikymas.
V. K. - K. dirba, darbdavio charakterizuojama, kaip atsakinga, puikiai atliekanti savo pareigas, komunikabili ir nekonfliktiška, mandagi, laikosi visų teisėtumo ir drausmės normų ji yra pavyzdys kitiems įmonės darbuotojams (1 T., b. l. 145), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pirmą kartą teisiama už padarytą nusikalstamą veiką, ankščiau ji nebuvo teista (1 T., b. l. 41), nebausta administracine tvarka (1 T., b. l. 42).
Minėta, kad V. K. - K. pirmą kartą padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą ir visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Šio neatsargaus nusikaltimo padarymo metu padarytoji žala buvo iš dalies atlyginta draudimo bendrovės
Aptarta kaltinamosios charakteristika patvirtina, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso teisme metu nukentėjusioji kaltinamosios atžvilgiu reikštą ieškinį dalyje dėl žalos dalies reikalavimo iš kaltinamosios atsisakė ir toje dalyje ieškinį reiškė tik draudimo bendrovei.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų duomenų teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos V. K. - K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
L. K. pateikė teismui prašymą perduoti V. K. - K. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Mano, kad ji dėl savo asmeninių savybių darys jai teigiamą įtaką. Be to, jų santykiai yra labai geri, o kaltinamoji jaučia didelę pagarbą jai.
Teisiamojo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad ji yra pastovus žmogus. Du kartus apdovanota Vilniaus mero, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus vardu, ne kartą gavusi padėkas darbe. Mano, kad yra pavyzdys savo vaikams, tai parodo ir vaiko jautrumas. Turi dvi dukras. Dukra ištekėjusi, augina dviejų metų vaiką. Su dukra jos santykiai puikūs, ji kasdien jai skambina, paklausia kaip jai sekasi, ja rūpinasi. Ji nori jai padėti, jos klauso. Jos labai jautriai išgyveno šią nelaimę, buvo be galo skaudu, iš pradžių nepatikėjo. Dukra skambino jai tą vakarą apie 19 valandą, pasakė, kad padarė nelaimingą atsitikimą. Sudėtinga guosti savo vaiką telefonu, bijojo pasakyti kažką jautraus, kad dar labiau jos nesugraudinti. Ji pasakė, kad nukentėjusiąją išvežė į ligoninę. Ji nemiegojo visą naktį, buvo rimtos pasekmės – dukra laukėsi antro vaiko, po to išgyvenimo įvyko persileidimas. Pastoviai bendravo, nebuvo minties, kad viskas nueis iki teismo. Žino, kad žmogiškumas visada nugali. Ji yra dukrai kaip pavyzdys. Jos santykiai su dukra puikūs. Ji žino, kad dukra jos klausys. Jos kalbėjosi, kad reikia būti atsargia visur, net ir netyčinis įvykis gali sugadinti visos šeimos gyvenimą. Ji neteista, administracine tvarka bausta maždaug prieš 20 metų – parkuojant automobilį kliudė kaimyno automobilio žibintą. Dukra pakliuvo į tokią situaciją pirmą kartą, todėl prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir suteikti galimybę būti dukros laiduotoja.
Be to, vertindamas prašymą dėl laidavimo pateikusį asmenį teismas nustatė, kad L. K. yra dirbanti ((duomenys neskelbtini)), neteista, administracine tvarka nebausta, kelis kartus apdovanota padėkomis už socialinę pagalbą Vilniaus miesto gyventojams, darbdavio vertinama labai gerai, kaip profesionali, darbšti, atsakinga, atkakli ir pareiginga (1 T., b. l. 127-131,199-200).
Dėl aptarto, teismas sprendžia, kad L. K. pagal asmenines savybes verta teismo pasitikėjimo. Be to, pagal veiklos pobūdį, susiklosčiusius tarpusavio santykius su V. K. – K. gali daryti ir darys jai teigiamą įtaką.
Laidavimo užstatas neskirtinas, nes nėra jokių grėsmių ir/ar abejonių dėl kaltinamosios elgesio ateityje. Nėra abejonių ir dėl laiduotojo tinkamo poveikio atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.
Baudžiamoji byla, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiuo nuosprendžiu nutrauktina (BPK 29 straipsnio 1 dalis, 235 straipsnio 1 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir kitos. Taigi, šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra - proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Prokurorė siūlė atleisti V. K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jai baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kaltinamosios gynėjas prašė teismo atleisti V. K. – K. nuo baudžiamosios atsakomybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi šalys susitaikė ir nukentėjusioji pretenzijų neturi.
Pažymėtina tai, kad BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju yra teismo diskrecija. Įvertinus kaltinamosios asmenybę, tai kad padarytas neatsargus nusikaltimas, nukentėjusiosios poziciją – susitaikė su nukentėjusiąja ir jai pretenzijų neturi, teismas mano, kad šiuo atveju V. K. – K. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų.
Dėl aptarto, nėra pagrindo kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę.
Dėl civilinio ieškinio.
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Patikslintu civiliniu ieškiniu 2019 m. lapkričio 13 d. nukentėjusioji A. S. reikalauja priteisti iš atsakovės If P&C Insurance AS Lietuvos filialo 2500 EUR neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų (CK 6.37 straipsnis) už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota sveikata, ji patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Teikė pretenzija draudikui If P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl 5000 EUR išmokėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau, 2019 m. birželio 25 d. atsakovas išmokėjo jai 2500 EUR draudimo išmoką už neturtinę žalą. Nesutinka su tokiu atsakovo spendimu. Mano, kad dėl eismo įvykio patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo nepatogumus, geriausiai kompensuotų 5000 EUR. Reikalauja iš atsakovo priteisti likusią 2500 EUR sumą.
Nurodo, kad eismo įvykio metu jai buvo sužalota sveikata - padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis. Dėl lūžio, patinimas ilgai neišnyko, buvo kenčiamas pastovus dilgčiojimas ir maudimas šioje veido srityje. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas būtent veido srityje. Be to, ji patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir jautė nuolatinį diskomfortą socialinėje aplinkoje, nes dėl patirtų sužalojimų buvo subjaurotas jos veidas. Ji yra dvidešimties metų jauna mergina, todėl dėl veido nemalonios ir atstumiančios išvaizdos jautė gėdos jausmą. Subjaurotos kūno vietos yra aiškiai matomos ir dėl savo lokalizacijos lengvai pastebimos, krintančios į akis. Būnant patalpų viduje ar šiltuoju metų laiku lauke jų iš esmės neįmanoma uždengti drabužiais. Dėl to, ji vengė išeiti iš namų, susitikti su draugais, buvo nemalonu dėl neestetiško vaizdo, jautėsi nejaukiai ir labai nesmagiai. Kai išeidavo iš namų, susilaukdavo aplinkinių žmonių nuolatinių žvilgsnių, įkyrių klausimų „kas nutiko”, pasitaikydavo tokių, kurie garsiai replikavo jos išvaizdą. Todėl, ji stengėsi būti namuose, kadangi aplinkinių žvilgsniai ir replikos, įkyrūs klausimai emociškai slopino ir neigiamai veikė psichologinę būseną. Dėl patirto eismo įvykio ir stipriai išgyveno dvasiškai. Patirtos psichologinės traumos jai neleidžia gyventi ir jaustis taip, kaip jautėsi prieš avariją, nes šiuo metu yra priversta gyventi nuolatiniame nerime. Po avarijos ji jaučia baimę ir nesaugumo jausmą viena vaikščioti gatvėmis, netgi apgalvoja maršrutą, kad būtų kuo mažiau pėsčiųjų perėjų. Nuolatos jaučia nerimą, kad autoįvykis pasikartos. Jai padidėjo jautrumas, nervinasi dėl visai nereikšmingų dalykų, sudramatizuoja paprastas gyvenimiškas situacijas. Įvykio pasekmes jaučia ir šiandien, nes jai iki šiol sunku susikoncentruoti. Dėl šių priežasčių nuolat jaučia stresą kasdieniame gyvenime. Naktimis ilgai negalėdavo užmigti, nuolat kamuodavo prisiminimai apie autoįvykį, užmigus dažnai sapnuodavo košmarus. Be to, ji yra Vilniaus universiteto filologijos fakulteto studentė. Dėl avarijos mokymosi įstaigoje paskaitų negalėjo lankyti nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Ji praleido paskaitas, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti tarpiniams atsiskaitymams/egzaminams. Pavasario sesija prasidėjo 2019 m. birželio 1 d., todėl teko laikyti egzaminus nepasiruošus arba pasiruošus minimaliai. Ji yra pavyzdinga ir labai gerai besimokanti studentė. Už labai gerą mokymąsi gavo Vilniaus universiteto skatinamąją stipendiją 57 EUR per mėnesį. Iš viso išmokėta per laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. liepos 31 d. 342 EUR. Ji sesijos metu labai nerimavo, jeigu pavasario sesijos egzaminų balai nebus aukšti, ji negaus skatinamosios stipendijos ir Vilniaus universiteto pažangumo eilėje nebus priskiriama prie labai gerai besimokančių studentų, dėl ko ateityje jai bus sunkiau susirasti mokymosi praktiką, darbo vietą. Dėl prastų egzaminų rezultatų labai išgyveno. Būtent dėl eismo įvykio nebegauna stipendijos už gerus mokymosi rezultatus, kadangi dėl egzaminų rezultatų, lyginant su kitais studentais, bendroje rotacijos eilėje nepateko į vietą, kuriai yra skiriama stipendija (1 T., b. l. 202-204).
Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė patikslintą ieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad naujesnių dokumentų draudikui nepateikė, nes jų nėra. Operacijos neprireikė. Dėl įvykio išgyveno, liko randas po lupa, jaučia diskomfortą. Negauna stipendijos, nes blogiau išlaikė egzaminus.
Atsakovo If P&C Insurance AS Lietuvos filialas atstovė atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių/argumentų, kurie lemtų papildomą draudimo išmoką, o.2 500 EUR suma išmokėta įvertinus visą žalos byloje esančią informaciją (medicininius dokumentus, teismo medicinos specialisto išvadą, foto nuotraukas ir kt.), todėl mano, kad ji yra teisinga, atitinkanti teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas (įskaitant civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teisme) ieškovei jau atlygino kaltinamoji V. K.-K.. Tokio pobūdžio bylose (eismo įvykio metu sužalojus sveikatą, kai į baudžiamąją bylą civiliniu atsakovu yra traukiamas transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikas) bylinėjimosi išlaidos visais atvejais priteisiamos iš eismo įvykio kaltininko, nes eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės aiškiai numato, kad draudimo išmokos mokamos tik dėl žalos asmeniui, neturtinės žalos ir žalos turtui. Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš eismo įvykio kaltininkės – kaltinamosios V. K.-K..
Teisiamajame posėdyje atsakovo atstovė Aušra Kunčiuvienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Prašė teismo civilinį ieškinį atmesti.
Civilinis ieškinys netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 EUR iki 3000 EUR (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.). Bet kuriuo atveju kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-551/2013). Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Taigi, teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Minėta, kad eismo įvykio metu 2019 m. gegužės 14 d., apie 17:27 val., nukentėjusiajai, civilinei ieškovei A. S. buvo nesunkiai sužalota sveikata, - padaryta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, daugybiniai odos nubrozdinimai veide, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio kairės pusės vainikinės ataugos lūžis (1 T., b. l. 111).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės 2019 m. gegužės 14 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas ryški veido kairės pusės hematoma, dauginiai nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizda. Palpuojant skausminga kairės pusės viršutinio žandikaulio sritis, nutirpimas pagal Viršutinę lupą ir kairės pusės nosį iki Vidurio linijos. Kaklo judesiai neskausmingi. Plaučiuose alsavimas abipusis. Pilvas neskausmingas. Kojas pakelia. Kiek skausminga kairio klubo sritis. Galvos ir kaklo KT – kairės pusės viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžimas, skystis (kraujas) kairės pusės maxiliariniame sinuse. Kairio skruostikaulio lūžimas. Traumai būdingų pokyčių g/sm nestebima (1 T., b. l. 109).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. gegužės 14 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas masyvus veido patinimas audinių srityje, besiformuojanti kraujosruva kairės pusės paakio ir viršutinio voko srityje. Apatinės lūpos odoje stebima nesiūta 1,5 cm ilgio žaizda per intraoraliai – sąkandis nesutrikęs, apatinės lūpos gleivinėje 1,5 cm ilgio žaizda. Palpuojant jautru v/ž sinuso priekinės sienos projekcijoje kairėje pusėje. Skruostikaulio palpuoti dėl masyvaus patinimo neįmanoma (1 T., b. l. 108).
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2019 m. gegužės 27 d. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiąją nustatyta, kad palpuojant skausminga kairėje paakio srityje, pacientė jaučia aptirpimą kairės pusės skruostikaulio zonoje, kaulinių deformacijų nečiuopiama, akyse nesidvejina, akių judesiai abipus normalūs. Čiuopiama kairėje pusėje skruostikaulio kūno srityje lokali besirezorbuojanti hematoma. Išsižiojimas neapsunkintas. Intraoraliai – dantų traumų žandikaulių lūžimų nestebima. KT ir rentgenologiškai – žandikaulių, skruostikaulių lūžimų nestebima, galima įtarti kairės pusės akiduobės dugno lūžimą be poslinkio. KT ir rentgenogramose stebima kairės pusės žandinio ančio retencinė cista. Galimos odontogeninės cistos priežasties nestebima (1 T., b. l. 110).
Iš Medicininės pažymos Dėl neatvykimo į darbą, darbo biržą ar ugdymo įstaigą matyti, kad nukentėjusiajai suteiktas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. (įskaitytinai) (1 T., b. l. 116).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, jautė diskomfortą. Dėl to teismui jokių abejonių nekyla. Dėl paminėtų sužalojimų A. S. galėjo ir vengė išeiti iš namų, susitikti su draugais, nes buvo nemalonu dėl neestetiško vaizdo, jautėsi nejaukiai ir labai nesmagiai. Vadinasi ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ne tik patyrė momentinį (eismo įvykio metu) ir besitęsiantį (besigydant po įvykio) fizinį skausmą, tačiau ir diskomfortą bet dvasinius išgyvenimus. Taip pat tikėtina, kad po eismo įvykio ji kurį laiką jautė baimę ir nesaugumo jausmą, nerimą, kad autoįvykis gali pasikartoti. Tačiau išsamesnių įrodymų dėl tokio nerimo ir baimės (pvz. psichologo išvada ir pan.) byloje pateikta nebuvo.
Pažymėtina ir tai, kad kairės pusės viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos lūžimas, kuris buvo diagnozuotas 2019 m. gegužės 14 d., nebebuvo nustatytas tiriant A. S. sveikatą 2019 m. gegužės 27 d.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė ir tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji negalėjo lankyti paskaitų lankyti nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki 2019 m. gegužės 29 d., dėl to negalėjo tinkamai pasiruošti tarpiniams atsiskaitymams/egzaminams. Pavasario sesija prasidėjo 2019 m. birželio 1 d., todėl teko laikyti egzaminus nepasiruošus arba pasiruošus minimaliai, dėl ko ji negavo stipendijos už gerą mokymąsi. Tačiau su tokiais nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės argumentas visiškai sutikti nėra pagrindo. A. S. paaiškino teisme, ji galėjo prasitęsti sesijos ir laikyti egzaminus vėliau, tačiau to nepadarė, nes pati priėmė sprendimą egzaminus laikyti nustatytu laiku. Pastarosios paaiškinimas, kad jai būtų dar sunkiau išlaikyti egzaminus, nėra visiškai pagrįstas, nes tai yra vien tik jos asmeninė nuomonė. Vadinasi, priimdamas tokį sprendimą, ji prisiėmė ir riziką, kad gali išlaikyti egzaminus ne tokiu rezultatu, kaip tikėjosi. Teismo manymu, perkelti prisiimtos rizikos neigiamas pasekmes atsakovui, šiuo atveju nėra jokio pagrindo. Priešingai, A. S. galėjo prašyti perkelti egzaminų laikymo laiką vėlesniam laikui. O turėdama daugiau laiko būtų galėjusi geriau pasiruošti egzaminams, net ir praleidusi kai kurias paskaitas.
Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamoji įvykio metu buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimą; savo kaltės pripažinimą; kaltinamosios elgesį po įvykio), sveikatos sutrikdymo sunkumą – nesunkus sveikatos sutrikdymas, veido srityje, chirurginės intervencijos nereikėjo, gana trumpas nedarbingumo laikotarpis, dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji jautėsi blogai dėl neestetinės išvaizdos, jautė skausmą dėl lūžio bei aptirpimą, tačiau daugiau nebuvo apribota jos gyvenimo kokybė (pvz. dėl patirto lūžio negalėjo valgyti – kramtyti, gerti, kalbėti ir pan.), neprireikė jokių sveikatos grąžinimo metodų, pasveiko be rimtų liekamųjų reiškinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimą (likęs tik diskomforto jausmas dėl susiūtos lūpos), be to, nukentėjusiosios sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad draudimo kompanijos paskaičiuotas ir atlygintos neturtinės žalos dydis yra adekvatus ir pakankamas. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Dėl nustatyto, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. S. yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, todėl jos civilinis ieškinys dėl papildomos 2500 EUR neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas kaip nepagrįstas.
Dėl nukentėjusiosios išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė, žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, nei civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala, o taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobūdžio išlaidas atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nei CK 6.249 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, nei CK 6.283 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos baudžiamojoje byloje (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažintos proceso išlaidomis, kurios gali būti priteistos tik iš kaltinamosios.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, šios išlaidos priteistinos būtent iš kaltinamosios, o ne kitų civilinių atsakovų.
Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymi, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš esmės susijusios su jos pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl šiuo atveju aktualios CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas.
Iš teismui pateikto Sąskaitos už teisinės paslaugas išrašo ir mokėjimo nurodymo (2 T., b. l. 3-4) matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo už atstovavimą teismo posėdyje, paskirtame 2019 m. gruodžio 3 d., šioje baudžiamojoje byloje, t. y. patyrė 150 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti jos naudai. Iš 2019 m. gruodžio 3 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdis prasidėjo 14:30 val. ir baigėsi 15:15 val., t. y. truko 45 minutes. Rekomendacijų 8.19. punkte numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme posėdžio valandą gali būti priteisiamas 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individulių įmonių), t. y. 128,90 EUR už valandą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus dydžius, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo priteisti didesnę sumą nei nurodyta Rekomendacijose, todėl iš kaltinamosios priteistina 128,90 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301, 302, 303 straipsnio 4 dalis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
atleisti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką – neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Perduoti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal laidavimą laiduotojai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Atmesti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S. byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį atsakovui If P&C Insurance AS Lietuvos filialui.
Priteisti iš V. K. – K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,90 EUR (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Išaiškinti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jos laiduotojai L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. K. - K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.