Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas D. M. su atsakove I. M. susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė I. M. 2005 m. liepos 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). I. M. taip pat 2016 m. birželio 4 d. įgijo transporto priemonę Opel Vectra –C-Signum, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintinas.

4. I. M. taip pat 2021 m. gegužės 7 d. įgijo transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pareikštu ieškiniu ieškovas prašo šią transporto priemonę palikti atsakovei. Atsakovė šiam prašymui neprieštarauja. Duomenų apie šalių kreditorius, kurių teisėms ar pareigoms tūrėtų įtakos šis sprendimas nėra. Ieškovas iš atsakovės kompensacijos ar išlaikymo nereikalauja.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

5. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Ieškovas teigia, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į santuokinį gyvenimą, netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, jausmai vienas kitam išblėso, skiriasi požiūris į šeimą, į šeimyninį gyvenimą, suprato kad paskubėjo sudaryti santuoką. Šiuo metu gyvena atskirus gyvenimus, jų nebesieja bendri šeimos planai, neliko nieko bendro, labai atitolo vienas nuo kito ir nėra perspektyvos, kad kažkas pasikeis. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, tik nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, t. y. jo neištikimybės, tačiau šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nors tokią pareigą turi (CPK 178 str.). Kita vertus, teismas posėdžio metu, klausė atsakovės kokias pastangas ji dėjo siekiant atkurti, išsaugoti santuoką, tačiau atsakovė atsakė, jog pastangų nedėjo jokių.

7. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

8. Atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teismo vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, rūpinimosi šeima, lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškovo gyvenimas skyrium nuo atsakovės, ar galimų artimų santykių santuokos metu palaikymas su kitu asmeniu bei tokiu būdu sutuoktiniui abejonių dėl jo neištikimybės sukėlimas, kaltinimai vienas kito netinkamu elgesiu, prasidėjo prie skyrybų proceso, kas yra pagrindas konstatuoti abiejų sutuoktinių lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos pareigos pažeidimą (CK 3.26–3.30 straipsniai). Kadangi nagrinėjamu atveju santuokos iširimą nulėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, todėl teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, D. M. ir I. M. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl pavardės

10. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo palikti jam jo esamą pavardę, o atsakovei santuokos metu įgytą pavardę – M. Atsakovė šiam prašymui neprieštarauja ir su juo sutiko. Todėl ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei I. M. paliktina jos santuokos metu įgyta pavardė „M.“, o ieškovui paliktina jo pavardė – „.M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

11. Ieškovas nurodo, jog išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė dėl išlaikymo jokio prašymo nepareiškė, su ieškovo prašymu sutiko. Nustačius, kad dėl santuokos iširimo egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė, teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

12. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė I. M. 2005 m. liepos 25 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). I. M. taip pat 2016 m. birželio 4 d. įgijo transporto priemonę Opel Vectra –C-Signum, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis paminėtas turtas yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintinas. I. M. taip pat 2021 m. gegužės 7 d. įgijo transporto priemonę Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pareikštu ieškiniu ieškovas prašo šią transporto priemonę palikti atsakovei. Atsakovė su šiuo prašymu sutinka.

14. Byloje nėra duomenų apie bendrus sutuoktinių turimus kreditorius, ar kiekvieno atskirus kreditorius, kurių teisėms ar pareigoms turėtų įtakos šios santuokos nutraukimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau ieškovas prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepareiškė, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nėra spręstinas.

16. Teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti D. M. a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. 247, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui D. M. palikti jo pavardę - „M.“, o atsakovei I. M. palikti jos santuokos metu įgytą pavardę – „M.“.

Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovei I. M. a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę - automobilį Volvo S80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.