Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1197-477/2022 pagal pareiškėjo antstolio S. O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo neįvykdymo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018 m. sausio 26 d. surašė V. K. privalomąjį nurodymą Nr. PN-44 pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti / išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje, žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę iki 2018 m. liepos 30 d. Inspekcija šį terminą 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pratęsė iki 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d.

2. Utenos apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 19 d. gautas antstolio S. O. G. pareiškimas dėl sprendimo neįvykdymo, kuriame antstolis nurodė, jog 2019 m. gruodžio 17 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini) nustatė, kad Inspekcijos 2018 m. sausio 26 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra neįvykdytas, pagalbinio ūkio paskirties pastatas nenugriautas. Antstolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. gruodžio mėn. 18 d. surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos „Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdymo aktą“ Nr. B-19-168-28, kurį pateikė teismui ir prašė teismo spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių (baudos skyrimo) taikymo.

3. Teismo posėdžio metu antstolio atstovė pateikė prašymą stabdyti bylą, nes šiuo metu V. K. pradėjo savavališkos pirties statybos įteisinimo procedūrą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Nutarties motyvacija iš esmės paneigia vieną iš šios civilinės bylos tikslų, t. y. skatinti skolininką kuo operatyviau veikti, siekiant įvykdyti Privalomojo nurodymo reikalavimus, kuris būtent ir buvo įgyvendintas reiškiant reikalavimą skirti skolininkui baudą iki Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos bei prašant taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas jo neįvykdymo pasekmes. Nutartis priimta formaliai taikant CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neįvertinus, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą iki bus užbaigtas skolininkui priklausančios pirties statybos įteisinimo procesas, šios civilinės bylos atnaujinimas priklauso išimtinai nuo skolininko valios.

9. Teigia, kad byloje keliamų klausimų išsprendimas, o taip pat ir proceso trukmė negali priklausyti išimtinai nuo skolininko valios įteisinti jo vykdytą statybą, juolab kad šioje byloje keliamas klausimas dėl neigiamų pasekmių skolininkui taikymo už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Nėra objektyvių kliūčių teismui išnagrinėti bylą. Nors skolininkas vykdo administracines procedūras siekdamas įteisinti ginčo statinį, tačiau byloje esančių duomenų pakanka bylos išnagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui. Teismas nepagrindė, kokios aplinkybės kliudo išnagrinėti bylą.

10. Pažymi, kad neteisėtos statybos padarinių pašalinimas įteisinant ar nugriaunant statinius yra įstatymų pažeidimų pašalinimas bei visuomenės interesų gynimas, o ne tokio statinio statytojo (savininko) pažeistų teisių gynimas. Bylos sustabdymo institutas negalėtų būti naudojamas kaip priemonė pareiškimo pagrindą sudarančioms aplinkybėms panaikinti, t. y. byla negali būti formaliai stabdoma, suteikiant skolininkui galimybę šalinti neteisėtos statybos padarinius. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bylos sustabdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui. Teismas netiesiogiai įteisino skolininko nerūpestingą elgesį, nes Privalomojo nurodymo reikalavimai turėjo būti įvykdyti dar 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau sprendžiant sankcijos skolininkui už jo neveikimą skyrimo klausimą, jam suteikiama galimybė statybą įteisinti, tokiu būdu iškreipiant šalių interesų pusiausvyrą ir suteikiant nepagrįstą pranašumą skolininkui. CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytas bylos sustabdymo pagrindas ir šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė, suteikianti skolininkui galimybę šalinti savavališkos (neteisėtos) statybos padarinius, susietus su statybą leidžiančio dokumento gavimu. Tokios pozicijos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1253-577/2019.

11. Nutartimi formuojama ydinga praktika, kai pateikus prašymą skolininkui taikyti neigiamas pasekmes, neribotą laiką neužtikrinamas neteisėtos statybos padarinių kuo greitesnio šalinimo kontrolės klausimas. Nebėra jokio aiškaus ir konkretaus termino iki kada tokie padariniai turi būti pašalinami (tai priklauso nuo skolininko valios), prarandama galimybė imtis poveikio priemonių, jei tokie padariniai šalinami nepakankamai sparčiai ar veiksmai susiję su tokių padarinių šalinimu yra formalūs, nesiekiantys teigiamų rezultatų. Tokiu atveju pažeidžiamas valstybės, visuomenės interesas, kad teisės pažeidimai statybų srityje būtų šalinami kuo greičiau.

12. Nutarties priėmimo metu neegzistavo fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, t. y. nenustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti šią civilinę bylą. Teismas neišsiaiškino, ar bylos sustabdymas yra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, ar nėra išimtinai priklausantis nuo skolininko valios. Nutartis nėra aiškiai ir pagrįstai motyvuota ir neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimo, pažeidžia procesines teisės normas reglamentuojančias bylos stabdymo institutą numatytą CPK 164 straipsnio 1 dalis 4 punkto, neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, neleidžia koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti. CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu.

16. Atsižvelgiant į nurodytas pareiškėjo svarbias aplinkybes teismas laikė tikslinga civilinę bylą stabdyti iki skolininkas užbaigs statinio įteisinimo procedūras ir tuomet bus sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytų pasekmių taikymo. Tuo atveju, jei apeliacinis teismas nuspręs netenkinti antstolio prašymo sustabdyti bylą, siūloma antstoliui sustabdyti vykdomąją bylą savo iniciatyva, remiantis CPK 625 straipsnio 1 punktu.

17. 2022 m. gruodžio 1 d. teismui suinteresuotas asmuo V. K. pateikė 2022 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitą dėl žemės sklypo projektavimo darbų atlikimo lapkričio mėnesį. Joje nurodoma, kad atliktas situacijos nagrinėjimas, ankstesnių žemės sklypo kadastrinių matavimų skaitmenizavimas, informacijos apdorojimas, paruošiamieji darbai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikant CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktą sustabdytas civilinės bylos dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal remdamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, t. y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo V. K. ėmėsi priemonių savavališkos pirties statybos padarinių šalinimui ir statybos įteisinimui, dėl šio proceso baigties gali reikšmingai sumažėti privalomojo nurodymo apimtis, nes įteisinus savavališką statybą, nebeliks pagrindo reikalauti nugriauti pirtį. Pripažino, jog netikslinga šiuo metu spręsti tik dėl baudos paskyrimo, kadangi priklausomai nuo savavališkos statybos įteisinimo proceso baigties, teismui bus papildomas pagrindas V. K. elgesio įvertinimui, kas gali turėti įtakos baudos dydžiui. Atsižvelgė ir į tai, kad išsprendus tik baudos klausimą, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, išliktų atviras klausimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.

21. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad statybų įteisinimas išimtinai priklauso nuo suinteresuoto asmens valios, bylos sustabdymas neatitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų, neleidžia koncentruotai ir ekonomiškai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Nors skolininkas vykdo administracines procedūras siekdamas įteisinti ginčo statinį, tačiau byloje esančių duomenų pakanka bylos išnagrinėjimui ir teismo sprendimo priėmimui.

22. Byloje nustatyta, kad Inspekcija dar 2018 m. sausio 26 d. surašė V. K. privalomąjį nurodymą Nr. PN-44 pašalinti pažeidimus, t. y. nugriauti / išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje, žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę iki 2018 m. liepos 30 d. Inspekcija šį terminą 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pratęsė iki 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęstas iki 2019 m. spalio 31 d. Teisme 2019 m. gruodžio 19 d. buvo gautas antstolio S. O. G. pareiškimas dėl sprendimo neįvykdymo.

23. Civilinė byla buvo sustabdyta iki Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-218-420/2022 ir joje įsiteisės teismo priimtas galutinis procesinis sprendimas. Šioje byloje priimtu 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjui V. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019 m. lapkričio 26 d. žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Suinteresuotas asmuo V. K. 2022 m. spalio 3 d. pirmosios instancijos teismą informavo, kad po 2022 m. gegužės 16 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo įsigaliojimo e?me?si aktyviu? veiksmu? statyba? leidžianc?iam dokumentui gauti, t.y. pradėjo rengti žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektą. Teismui buvo pateikti prašymas organizuoti žeme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projekto rengima?, 2022 m. liepos 20 d. direktoriaus i?sakymas de?l žeme?s sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, 2022 m. liepos 25 d. žeme?s sklypu? formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai, 2022 m. birželio 28 d. techninės dokumentacijos parengimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismui suinteresuoto asmens pateikta 2022 m. lapkričio 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) ataskaita dėl žemės sklypo projektavimo darbų atlikimo lapkričio mėnesį, kurioje nurodoma, kad atliktas situacijos nagrinėjimas, ankstesnių žemės sklypo kadastrinių matavimų skaitmenizavimas, informacijos apdorojimas, paruošiamieji darbai. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad statybų įteisinimo procedūra vykdoma, tačiau iki šiol nėra užbaigta.

24. Pažymėtina, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).

25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teisme nagrinėjama civilinė byla stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020). Šis bylos sustabdymo atvejis taip pat negali būti taikomas formaliai, o turi būti motyvuotai konstatuojama, dėl kokių priežasčių byla negali būti nagrinėjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2005 ir kt.).

26. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo turi būti nustatytu laiku įvykdytas jame nurodytu vienu iš Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, taip pat per nurodymo įvykdymo terminą asmuo gali pasinaudoti teise gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal šio straipsnio 5 dalį. Pažymėtina, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad skolininko kreipimasis dėl statybų įteisinimo yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo/neskyrimo CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, taip pat baudos dydžio nustatymui, tačiau tai nėra pagrindas sustabdyti šią civilinę bylą. Sutiktina su apeliante, kad bylos sustabdymas šiuo atveju nėra pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kadangi priklauso ir nuo skolininko valios. Kaip matyti iš pateiktos ataskaitos, šiuo metu atliekami dar tik paruošiamieji žemės sklypo projektavimo darbai, kas leidžia spręsti, jog statybų įteisinimo procesas užtruks.

28. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad šiuo atveju, civilinės bylos sustabdymas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu neatitinka šio fakultatyvaus sustabdymo pagrindo paskirties, civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fakultatyvųjį bylos sustabdymą ir civilinę bylą sustabdė nepagrįstai, todėl apeliantės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bylos sustabdymo panaikinama ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau.