- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-16
- Bylos Nr.
- e2YT-218-420/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00557-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Valstybinė teritorijų planavimo, Sartų, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Valerijui Novikovui (prisijungęs per ZOOM programą),
suinteresuoto asmens VĮ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui (prisijungęs per ZOOM programą),
suinteresuoto asmens Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos atstovui Sauliui Mažiuliui (prisijungęs per ZOOM programą),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, VĮ Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 6.8779 ha dydžio žemės sklypas, sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Žemės sklypą pareiškėjas įsigijo 2006-07-13 iš P. G.. Sklype yra išlikęs šulinys, keletas statinių pamatai, sodas, bei ąžuolų ir liepų alėja. Žemės sklypas ankstesniu laikotarpiu nuosavybės teise priklausė P. G.. Utenos apskrities viršininko administracija 2000-08-17 spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko B. G. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą. Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“ yra nurodyta sekanti informacija: kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. ūkinėje knygoje, asmeninėje sąskaitoje Nr. 56. yra įrašytos žinios apie šeimos galvos G. B., A. (taip knygoje – archyvo pastaba) ūkinį kiemą. Asmeninės sąskaitos grafoje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ yra įrašyti: 1917 m. pastatymo gyvenamasis namas, 1940 m. pastatymo tvartas, 1940 m. pastatymo daržinė ir 1929 m. pastatymo pirtis. Asmeninės sąskaitos grafoje „Pastatai, esantieji ūkio asmeninėje priklausomybėje“ yra įrašyti 1920 m. pastatymo pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė ir pirtis. Asmeninės sąskaitos grafoje „Papildomos žinios“ yra įrašas: „Namai priklauso G. A., B. pagal dovanojimo sutartį iš 1977 m. gruodžio mėn.“. 2007 m. vasarą pareiškėjas pradėjo statyti nesudėtingą statinį – pirtį ant buvusių G. B. 1929 m. statytos pirties pamatų. Statybos techniniame reglamente numatyti „Nesudėtingi statiniai“, nereikalauja nei projekto, nei statybos leidimo, o būtent pirmos grupės nesudėtingais statiniais laikomi pagalbinio ūkio paskirties ir kiti negyvenamieji pastatai, kurių bendras plotas iki 50 kv. m, o aukštis ne didesnis nei 8,5 metrai. Atliekant 2019 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad būtent dalis žemės sklypo kurioje buvo pastatyta pirtis patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją. Žemės sklypo kadastrinių matavimų plane pastatyta pirtis yra pažymėta indeksu N ir apibrėžta taškais 50, 51, 52. Taigi, šiuo atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto, statybos natūraliuose šlaituose apribojimai, šios dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 ha plote. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 ha ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 ha plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 ha plote. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalies numato, kas yra buvusi sodyba, tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti tinkamo ploto žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti, tame tarpe ir įteisinti pastatytą pirtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo valdomas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas, priimant 2000 m. rugpjūčio 17 d. Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises atkūrimo P. G. į buvusio savininko B. G. turėtą 7,11 ha žemės, grąžinant žemės sklypą natūra (t. y. buvusios žemėvaldos ribose), (duomenys neskelbtini). Pagal Utenos apskrities Hipotekos įstaigos 1939 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo (545-547 psl., 211 Nr.) duomenis nustatyta, kad buvęs savininkas B. G. 1939 metais įgijo nuosavybėn 14,22 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, tvartu ir nebaigtu statyto klojimu, (duomenys neskelbtini). Nurodyti archyvo duomenys patirtina pastatų (sodybos) buvimo faktą buvusio žemės sklypo ribose, tačiau gana abejotini yra pareiškėjo argumentai, kad sodybos pastatai ir pirtis buvo dabartinio (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje. Pateiktame TSRS Generalinio štabo žemėlapio ištraukoje pažymėti pastatai yra nutolę nuo (duomenys neskelbtini) ežero kranto ir yra visiškai kitoje, negu pareiškėjas pageidauja atstatyti sodybą, vietoje. Žemės sklypo formavimo 2000 metų dokumentuose taip pat nėra žymių apie buvusios sodybos pastatų (jų liekanų) užstatytą žemės plotą ar sodų naudojama žemę. Žemės sklypo teritorijos dalis (0,7653 ha) patenka į (duomenys neskelbtini) draustinį. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo bylą nagrinėti ir sprendimą dėl sodybos pastatų buvimo juridinio fakto nustatymo priimti, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio, vykusio 2020-01-24, metu suinteresuoto asmens atstovas iš esmės su pareiškimu sutiko.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepritaria pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Atsiliepime nurodė, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą pagal gautą informaciją apie vykdomas statybas 2017-03-27 patikrino statybvietę, esančią žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-675, kuriame užfiksuota, jog žemės ūkio paskirties žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiam V. K., pastatytas 5,60 x 5,66 m dydžio pastatas, kuris neįregistruotas ir galimai patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją, kurioje pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama. Inspekcija 2018-01-22 raštu Nr. (23.29)-2D-962 „Dėl privalomojo nurodymo pateikti išvadą“ Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai pateikė 2018-01-22 privalomąjį nurodymą Nr. PN-30, kuriuo prašoma pateikti motyvuotą išvadą, „ar 2006 m. pastatytas nesudėtingasis pastatas, kurio matmenys 5,66 x 5,60 m patenka į geomorfologinio draustinio teritoriją, esančią žemės sklype, ir ar pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas galima tokio pastato statyba minėtame žemės sklype“. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija 2018-01-23 raštu Nr. V3-51(1.14) „Dėl privalomojo nurodymo pateikti dokumentus, informaciją ar išvadą“ pateikė Inspekcijai išvadą, kad esamas statinys neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 3 skirsnio 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 8 punktų reikalavimų: „pastatytas statinys nesusijęs su draustinio steigimo tikslais, direkcija neturi jokių duomenų apie parengtą draustinio tvarkymo planą ir esamą ar buvusią sodybą žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šio sklypo dalyje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) draustinį. Direkcija, vadovaudamasi aukščiau išdėstyta pozicija, teigia, kad tokio pastato statyba minėtame žemės sklype (toje dalyje patenkančioje į draustinio teritoriją) negalima“. Inspekcija, atsižvelgdama į Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateiktą išvadą, pareiškėjo padarytą pažeidimą bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, statytojui V. K. surašė 2018-01-26 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-44 (toliau – Privalomasis nurodymas): iki 2018-07-30 nugriauti/išmontuoti nesudėtingąjį pagalbinio ūkio paskirties pastatą, pastatytą (duomenys neskelbtini) draustinio teritorijoje esančiame Žemės sklype ir sutvarkyti statybvietę. V. K. Privalomojo nurodymo iki nustatyto termino neįvykdė. Inspekcija būdama išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu Privalomąjį nurodymą priimti ir vykdyti jį priverstinai. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai, išnagrinėję antstolio pareiškimą dėl Privalomojo nurodymo neįvykdymo, 2021-12-03 priėmė nutartį, kurioje nutarė antstolio pareiškimą tenkinti ir paskirti V. K. vienkartinę baudą už Inspekcijos Privalomojo nurodymo, nevykdymą. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, yra neteisėtai pastatytas, neįregistruotas pastatas, kurį V. K. privalo nugriauti. V. K. savo pareiškime nurodo, jog „juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu įgyvendinti statybos teisę, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka gauti leidimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą, suformuoti tinkamo ploto žemės sklypą buvusiai sodybai atstatyti ir bei gauti statybos leidimą sodybai atstatyti, tame tarpe ir įteisinti pastatytą pirtį“. Darytina išvada, jog ginčo dėl neteisėtos statybos žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nėra, pareiškėjas siekia pašalinti neteisėtą statybą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą apie buvusią sodybą bei įgyvendinant statytojo teisę (gauti statybą leidžiančius dokumentus). Pagal pareiškėjo į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (su istorija) duomenis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) V. K. žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2006-07-13 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo ne iš P. G., bet iš A. B. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruota jokių statinių. Pareiškėjas nenurodo, kokie ir kokių statinių pamatai galimai yra išlikę jo žemės sklype. Nagrinėjant klausimą dėl prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, būtina įvertinti, ar prašomas nustatyti faktas, atsižvelgiant į atitinkamus santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, gali būti pagrindas atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms. Iš pareiškėjo teismui pateiktos, Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymos Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. ir 1976-1979 m. ūkinėse knygose yra įrašytos žinios apie G. B., A. ūkiui priklausančius pastatus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad minimi pastatai buvo būtent šiame, V. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Pastebėtina ir tai, jog Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“ skiriasi nurodytų statinių pastatymo datos, todėl neaišku, ar minimi statiniai yra tie patys, ar kiti. Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 nurodyta, jog šeimos galvos G. B., A. ūkiui priklausantieji pastatai yra įrašyti – 1929 metų pastatymo pirtis bei 1920 metų pastatymo pastatai, tarp kurių, pirtis. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, kiek pirčių iš tikrųjų buvo šeimos galvos G. B., A. ūkyje, galimai vietoj kurios pareiškėjas pradėjo statyti ginčo statinį. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, kad nesudėtingą statinį statė būtent ant buvusių G. B. 1929 m. statytos pirties pamatų. Šios pažymos Nr. N4-449 pastabose nurodyta, jog „patikrinus (duomenys neskelbtini) kaimo 1980 – 192 metų ūkinę knygą, asmeninės sąskaitos G. (G.) B. arba G. A. vardais nerasta. Inspekcijos 2017-03-27 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-675 nustatyta, kad pareiškėjo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas pastatas nuo ežero nutolęs apie 13 metrų atstumu. Pareiškėjo į bylą pateiktame 1950 metų žemėlapio ištraukoje nurodyti pastatai yra kitoje vietoje, nutolę nuo (duomenys neskelbtini) ežero. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo statinį pastatė kitoje vietoje, o ne ant galimai buvusių pirties pamatų. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomame 6,8779 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypui, kurio žemės ūkio naudmenų plotas viso – 5,7128 ha, miško žemės plotas – 0,6598 ha nustatytos tokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos naudojimo sąlygos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos; miško žemė; kelių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos; paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; geomorfologiniai draustiniai; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Taigi, vykdant veiklas šiame pareiškėjo žemė sklype, reiktų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (toliau - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas) ir Saugomų teritorijų įstatymą. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktą – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Kaip buvo minėta, pareiškėjo pastatas pastatytas apie 13 metrų atstumu nuo ežero, todėl tokia statyba, kurioje nėra sodybos, negalima. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį – „sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme“. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius), kurioje žemės sklypo vietoje galimai jie buvo pastatyti. Todėl pareiškėjo pareiškime nurodytas argumentas, kad minėtame žemės sklype buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, vertinamas kritiškai. Pareiškėjas, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo žemės sklype buvo sodyba, turėtų pateikti papildomus, konkrečius įrodymus ir pašalinti aukščiau paminėtus neaiškumus. Į bylą pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties.
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepritaria pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje archyvinėje medžiagoje sutartinis ženklas žymintis gyvenamąjį namą yra ne saugomoje teritorijoje. Teisinio reglamentavimo buvusių sodybų atstatymui ne saugomoje teritorijoje nėra. Pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dalyje, kuri patenka į (duomenys neskelbtini) draustinį, nėra sutartinio ženklo žyminčio gyvenamąjį namą. Į draustinio teritoriją galimai patenka buvęs sodybos priklausinys. Būtina sąlyga buvusios sodybos atkūrimui yra įrodymas, kad anksčiau sklype faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas). Atskiri sodybos priklausiniai nesuteikia teisės atkurti buvusią sodybą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad dėl sodybos atkūrimo neprieštarauja, nesutinka dėl pirties.
Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepritaria pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepime nurodė, kad Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, nėra įregistruota jokių statinių. Pareiškėjas nenurodo, kokie ir kokių statinių pamatai galimai yra išlikę jo žemės sklype. Remiantis registro duomenimis, pareiškėjo nuosavybės teise valdomame 6,8779 ha ploto žemės ūkio pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties žemės sklypui, kurio žemės ūkio naudmenų plotas viso – 5,7128 ha, miško žemės plotas – 0,6598 ha, nustatytos tokios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos naudojimo sąlygos: melioruotos žemės ir melioracijos statinių apsaugos zonos; miško žemė; kelių apsaugos zonos; elektros tinklų apsaugos zonos; paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos; geomorfologiniai draustiniai; gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Taigi, vykdant veiklas šiame pareiškėjo žemė sklype, reikėtų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir Saugomų teritorijų įstatymą. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktą – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 55 dalį, sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, būtini sodybos elementai yra juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis pastatas (namas) su šio namo priklausiniais. Saugomose teritorijose įstatymas suteikia išimtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra suformuotas sodybinis žemės sklypas, o tai pat jame yra (ar buvo) gyvenamasis namas, o ne ir tiems asmenims, kurių žemėje liko tik gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nėra gyvenamojo namo ir sodybinio sklypo. Taigi, nesant suformuoto sodybinio sklypo ir jame pagrindinio sodybos statinio (gyvenamojo namo), vien jo priklausinių buvimas asmeniui priklausančiame žemės sklype, negali sukelti šio žemės sklypo savininkui tokių pačių teisinių pasekmių, nes aiškinant Saugomų teritorijų įstatymą ir kt. teisės aktus kitaip, gali atsirasti galimybė plėsti statybų mąstą saugomose teritorijose. Pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Jei negalima nustatyti iš statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius. Buvusiai sodybai atstatyti žemės sklypo savininkas privalo pateikti įrodymus, kokie statiniai buvo sodyboje, kiek jų buvo, bei kokius siekia buvusioje sodybos vietoje atkurti; sodybos buvimo faktas turi būti nustatytas archyviniais dokumentais (įskaitant kartografinę medžiagą) arba patvirtintas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, Departamentas sutinka su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime išsakyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius), kurioje pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje galimai buvo pastatyti. Šiuo metu į bylą pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir pirties. Prašė nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį, vykusį 2022-04-27, neatvyko. 2022-03-15 vykusiame teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad kategoriškos nuomonės neturi.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, jis yra jo kaimynas. Pareiškėjo sklype anksčiau buvo sodyba, kuri priklausė B. G., tačiau vykdant melioraciją visi pastatai tame sklype buvo nugriauti. Liudytojas nurodo, kad jis šalia pareiškėjo sklypo gyvena nuo vaikystės, ten yra jo gimtinė, todėl gerai pamena pareiškėjo sklype buvusius pastatus. Pareiškėjo pirtis pastatyta toje pačioje vietoje, kur ir anksčiau stovėjo pirtis B. G. priklausiusiame sklype. Vietoje galėtų parodyti kur stovėjo minėti pastatai.
Liudytojas S. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažįsta pareiškėją nuo maždaug 2007 metų, kuomet pareiškėjas nusipirko žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Jis pats gyvena gretimame (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėjo įsigytas sklypas anksčiau priklausė B. G., tačiau šio asmens jis pats nepažinojo. Šiose apylinkėse jis dirbo traktorininku nuo 1970 metų, tačiau nepamena, kad pareiškėjo sklype būtų stovėję pastatai, pamena tik pirties pamatų liekanas, buvusias toje pačioje vietoje, kur ir dabar stovi pareiškėjo pirtis.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad dalis pareiškėjui priklausančio žemės sklypo patenka į (duomenys neskelbtini) draustinio teritoriją.
Pagal Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 straipsnio 8(a) punktą – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jokių pastatų, kai nėra sodybos, statyba draudžiama. Šio įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Šio įstatymo 2 straipsnio 55 dalyje nustatyta, kad sodyba yra vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, saugomose teritorijose įstatymas suteikia išimtinę teisę statyti ar atstatyti statinius tik asmenims, kuriems priklausančioje žemėje yra (ar buvo) gyvenamasis namas, o ne ir tiems asmenims, kurių žemėje liko tik gyvenamojo namo priklausiniai, tačiau nėra gyvenamojo namo ir sodybinio sklypo.
Nagrinėjamu atveju ginčo, kad žemės sklype buvo sodyba, nėra. Tačiau buvusi sodyba nėra išlikusi ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėjai negali atkurti sodybos, t. y. buvusių pastatų buvimo vietų. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėjai negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas. Teismo manymu, sodybos buvimo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir kt. jis įgis teisę atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus.
Pareiškėjo pateiktų įrodymų juridiniam faktui nustatyti pakanka, nes jo paaiškinimai, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba – susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties, visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), anksčiau nuosavybės teise priklausė P. G.. Utenos apskrities viršininko administracija 2000-08-17 spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko B. G. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Utenos apskrities archyvo 2006-03-23 pažymoje Nr. N4-449 „Dėl B. G. (G.) ūkinio kiemo pastatų“ yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kaimo 1973-1975 m. ūkinėje knygoje, asmeninėje sąskaitoje Nr. 56, yra įrašytos žinios apie šeimos galvos G. B., A. (taip knygoje – archyvo pastaba) ūkinį kiemą. Asmeninės sąskaitos grafoje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ yra įrašyti: 1917 m. pastatymo gyvenamasis namas, 1940 m. pastatymo tvartas, 1940 m. pastatymo daržinė ir 1929 m. pastatymo pirtis. Asmeninės sąskaitos grafoje „Pastatai, esantieji ūkio asmeninėje priklausomybėje“ yra įrašyti 1920 m. pastatymo pastatai: gyvenamasis namas, tvartas, daržinė ir pirtis. Asmeninės sąskaitos grafoje „Papildomos žinios“ yra įrašas: „Namai priklauso G. A., B. pagal dovanojimo sutartį iš 1977 m. gruodžio mėn.“. Pareiškėjo į bylą pateiktame 1950 metų generalinio štabo žemėlapyje taip pat yra nurodyti pastatai. Nacionalinė žemės tarnyba kartu su atsiliepimu pateikė Utenos apskrities Hipotekos įstaigos 1939 m. pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo kopiją (545-547 psl., 211 Nr.), iš kurio matyti, kad Rokiškio notaras P. O. 1939 m. rugsėjo 7 d. patvirtino nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, pagal kurį B. G. iš M. S. įgijo nuosavybėn 14,22 ha žemės sklypą su gyvenamuoju namu, tvartu ir nebaigtu statyti klojimu, (duomenys neskelbtini). Nurodyti archyvų duomenys patirtina pastatų (sodybos) buvimo faktą žemės sklypo ribose.
Vietos apžiūros, vykusios 2022-04-22, metu liudytojas A. S. parodė vietą kur buvo gyvenamasis namas, šulinys, klojimas, ūkinio pastato pamatai, kito pastato sienos ir pamatai, o vietoje, kurioje dabar stovi pastatas, kurį reikalaujama nugriauti, buvo seno pastato pamatai.
Visuma šių, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų patikimai patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, įrodymų pakankamumas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir jis gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Šioje byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiškai pakankama konstatuoti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą. Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių ar prieštaraujančių sodybos pastatų išdėstymo vietų, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 448 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, tvarto, daržinės, pirties. Buvusios pirties vieta pažymėta 2019-11-26 žemės sklypo plane indeksu N ir apibrėžta koordinatėmis 50, 51, 52.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.