Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto suinteresuotojo asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-13292-1019/2021 pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – K. G. S., A. M., A. S., UAB ,,Sergel“, antstolis Darius Bliznikas, antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Be to, pareiškėjas jokių žalingų įpročių neturi, dėl kurių galėjo tapti nemokus.

4. Pareiškėjas yra neįgalus, darbingumo lygis – 40 procentų, terminas nustatytas iki 2030 m. birželio 20 d. Pareiškėjas, VĮ Registrų centras duomenimis, formaliai yra įmonių UAB „Novera“, UAB „Aitmedus” bei UAB „Baltijos Vaistų Centras” vadovas, tačiau darbo sutartys yra seniai nutrauktos, nurodytos įmonės jokios veiklos nevykdo, pareiškėjas neužima nurodytų pareigų, jokių su tuo susijusių pajamų negauna. Planuojamų gauti pajamų dydis nesikeis, išskyrus jei bus teisės aktų nustatyta tvarka padidinta netekto darbingumo pensija.

5. Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Pareiškėjas savo vardu turi atidarytas sąskaitas AB Swedbank, AB „Šiaulių bankas“, AB SEB bankas, UAB Paysera LT. 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258-2020 pripažino negaliojančiu J. S. ir K. G. S. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusio po jų motinos E. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties; nukreipė išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/2016 į atsakovui A. S. pagal 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šalkauskienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1515 paveldėtą ir jo valdyme esančio buto (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis. Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra priėmęs palikimo, atsiradusio po E. S. mirties. Kito registruoto turto, brangių vertybių ar vertybinių popierių pareiškėjas neturi, o disponuojama grynųjų piniginių lėšų suma neviršija 1 minimalios mėnesinės algos.

6. Pareiškėjo pajamos yra apie 280 Eur/mėn., šios lėšos reikalingos pareiškėjo pragyvenimui: maistui - 150 Eur/mėn., būstui – 50 Eur/mėn., higienai – 20 Eur/mėn., transportui – 10 Eur/mėn., vaistams – 20 Eur/mėn., iš viso – 250 Eur/mėn. Pareiškėjo poreikiams būtų reikalinga žymiai didesnė pinigų suma, tačiau jis gyvena pagal galimybes.

7. Pareiškėjas nuomojasi butą iš savo brolio A. S., adresu (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas dėl nuomos sutarties sudarymo yra registruotas VĮ ,,Registrų centras“. Kartu gyvena ir broliai. Pareiškėjas prisideda 50 Eur prie būsto išlaikymo (tai gerokai mažesnė suma nei reikalinga būsto išlaikymui (nuoma, komunaliniai mokesčiai). Broliai padeda patenkinti maisto poreikius, kt.

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjo J. S. atstovas advokatas A. T. nurodė, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra pasibaigę, šių įsipareigojimų visa suma gerokai viršija įstatymo nustatytą ribą. Pareiškėjas su broliais vykdė verslą nuo 1992 m., verslo reikalais skolinosi, daugybę skolų yra atidavęs. Nurodė, kad 2016 metais sprendimu buvo priteista skola pagal 2002 m. paskolos sutartį, dalį šios skolos pareiškėjas yra grąžinęs, tačiau likusią dalį grąžinti sutrukdė 2008 m. krizė, pareiškėjo liga, dėl kurios jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Pareiškėjas bandė kabintis į verslą, tuo tikslu 2014 m. pasiskolino iš brolio pinigų, kurie buvo panaudoti verslui vykdyti, jie buvo perduoti verslo partneriui Rusijoje, kuris vėliau mirė. Pareiškėjas nemato galimybių atiduoti skolą, pareiškėjas serga, yra netekęs darbingumo, gauna netekto darbingumo pensiją, kuri yra maždaug 280 Eur, iš tokios pensijos jis skolų grąžinti negali. Pareiškėjas formaliai yra įmonių vadovas, tačiau šios įmonės keliolika metų nevykdo veiklos. Pareiškėjas taip pat yra UAB ,,Novera“ akcininkas, akcijos vertė yra 57 Eur, pareiškėjas turi 1650 vnt. akcijų. Visgi įmonės akcijų vertė yra formaliai didelė, tačiau įmonė veiklos nevykdo, turto neturi. Pareiškėjas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nors turi kelias sąskaitas, jose nedidelės sumos. Pareiškėjas gyvena brolio bute. 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas pasisakė dėl pareiškėjo palikimo atsisakymo ir galimybės iš jo išieškoti. Ieškovo A. M. ieškinys buvo patenkintas ir išieškojimas buvo nukreiptas į broliui priklausantį turtą. Pareiškėjas palikimo atsisakė, nes nuo seno buvo sutarta, kad butas liks broliui, todėl gerbdamas tėvų valią, jis atsisakė paliko brolio naudai, nors ir tėvų testamento nebuvo. Pareiškėjas pardavė savo reikalavimą broliui į palikimą už 30 000 Lt, kita vertus, po šio sandorio jau yra praėję daugiau nei 3 metų terminas, be to, ir išieškojimas yra nukreiptas į šį turtą, todėl kreditoriams tai įtakos nepadarė. Pareiškėjas 2002 m. paskolino V. J. iki 2020 m. birželio 1 d. pinigų, pareiškėjas kreditorinį reikalavimą perleido, kadangi neturėjo lėšų bylinėtis, neaišku, ar tas lėšas galės atgauti, be to, šį sandorį dabar skolininkas ginčija teisme. Bankroto administratorių prašė parinkti teismo nuožiūra. Pareiškėjo būtinosios išlaidos yra 250 Eur ir šios sumos pakanka tik todėl, kad pareiškėjas gyvena su broliais, kurie jam padeda. Nurodė, kad pareiškėjas gauna tik netekto darbingumo pensiją, jis bando kabintis į gyvenimą, svarsto įvairias galimybes gauti pajamų. Šiuo metu vykdomas išieškojimas pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą, vykdomojoje byloje buvo atliktas turto vertinimas. Jei bus uždirbami pinigai, jie eis į turto masę ir bus grąžinami pinigai. Išieškojimas iš buto bus vykdomas ir toliau, nepriklausomai nuo fizinio asmens bankroto. Pareiškėjas nori tartis, tačiau nenori prarasti buto. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad sąlygos iškelti bankroto bylą yra – suma viršija 25 MMA, pareiškėjas neturi galimybių ir pajamų grąžinti susidariusias skolas, pareiškėjas neteistas, o palikimo nepriėmimo klausimas sąžiningumo aspektu formaliai negali būti vertinamas, nes praėję 3 metų terminas, tačiau bet kokiu atveju šis palikimo nepriėmimas jokios įtakos ir nedaro, nes į palikimą nukreiptas skolos išieškojimas, todėl pareiškėjo mokumui jis įtakos nepadarė. Fizinio asmens bankroto įstatyme numatytos kliūtys, kuomet teismas negali kelti bankroto bylos, todėl bankroto byla keltina. Viso bankroto proceso metu šalys galės reikšti prašymus, byla netgi galės būti nutraukiama.

10. Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. paaiškino, kad 1992 metais jis pradėjo verslą, išvyko į Rusiją dėl spalvotųjų metalų eksporto, turėjo geras apyvartas. 2001 metais uždirbtą pelną norėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą, pakvietė prisijungti ir A. M., jis davė tam dalį sumos. Dalyvavo aukcione, tačiau pinigai, sumokėti norint dalyvauti aukcione, buvo prarasti, nes laimėjus nebuvo sumokėta visa suma. Tuo metu prasidėjo jo ligos paūmėjimas, liga kartojosi. Praėjus simptomams, jis skolinosi pinigų, siekė vėl pradėti verslą, tačiau jo partneris Rusijoje buvo nužudytas, o jam ir buvo perduoti tie pinigai. Taip susiformavo skola A. M.. Pareiškėjas buvo įdarbintas, tačiau pradėjus skolos išieškojimą, jį atleido. Jis bandė tartis su A. M., tačiau jis nebelaikė pareiškėjo atsakingu. Pareiškėjas 2009 metais gulėjo ligoninėje, tada liga ir buvo diagnozuota, po to taip pat yra gulėjęs ligoninėje, 2014 metais nustatytas nedarbingumas. Dėl palikimo atsisakymo ir paveldėjimo teisės perleidimo broliui nurodė, kad jo brolis K. ir jis turėjo savo šeimas, gyveno atskirai, o brolis A. gyveno su tėvais, jais rūpinosi, tėvai buvo sunkios sveikatos, neįgalūs, o brolis jais rūpinosi tiek fiziškai, tiek materialiai, todėl tėvai buvo nurodę, kad butas po jų mirties turės priklausyti broliui A., dėl to ir nebuvo pareiškiamos teisės į šį butą. Jo mama planavo sudaryti testamentą, tačiau staiga mirė. Pareiškėjas bandė vykdyti veiklą, todėl gavęs 30 000 Lt iš brolio, šiuos pinigus panaudojo skolų grąžinimui, be to, jis tuo metu bylinėjosi, reikėjo tam lėšų. Nurodė, kad jis ieško galimybių atsiskaityti, bando tartis su A. M., tačiau jis neina į derybas. 2014 m. jis davė vekselį broliui, nes skolinosi pinigų verslo pradėjimui Rusijoje, tie pinigai buvo atiduoti partneriui Rusijoje, tačiau partneris mirė, jį užmušė. Šie pinigai buvo investicija verslui su mediena. Nurodė, kad už A. M. paskolą pirko turtą (duomenys neskelbtini), siekė jį privatizuoti iš turto fondo, tačiau šių pinigų nepakako atsiskaityti už turtą, todėl dalyvio mokestį, nesumokėjus sumos visos kainos už turtą, nurašė. V. J. buvo duodami pinigai, tačiau jam negrąžinus pinigų sumų, jis padengė už V. J. skolą, todėl V. J. pasirašė jam vekselį. Pareiškėjas dėl savo ligos nesugebėjo adekvačiai vertinti prarasto turto. Jis siūlė A. M. perimti reikalavimo teisę, tačiau jis atsisakė, pats neturėjo finansinių galimybių išieškoti, nes žinojo, kad priešinga pusė ginčys reikalavimą, todėl perleido skolą, jam išmokant 50 procentų išieškotos sumos. Jis turi minimalias pajams, todėl jam teismo procesas, mokant už advokatus ir visa kita, yra per sunkus. Pareiškėjas registruotas darbo biržoje nuo 2020 metų, tačiau nedarbo išmokos nebegauna, jis baigęs politechnikumą, kažkada dirbęs technologu, ieško darbo pagal galimybes, tačiau darbdaviams sužinojus jo diagnozę, darbdaviai jo neįdarbina. Dabar pareiškėjas turi verslo projektą. Pareiškėjas turi sudaręs sutartį dėl konsultavimo dėl gamyklos statymo, todėl yra galimybių gauti pajamų. Šiuo metu jis negali vykdyti verslo, nes areštuotos jo sąskaitos, jis negauna kredito iš banko. Pareiškėjas nurodė, kad UAB ,,Novera“ apie 12-13 metų nevykdo veiklos, jis turėjo turto, dėl to pirko įmonę, jei bus galimybių, galbūt įmonė atnaujins veiklą. Pareiškėjas ligoninėje gulėjo apie 5 m., po ligos 2-3 metus negalėjo nieko daryti, buvo prislopintas vaistų, o nuo 2013 m. jis pradėjo grįžti į verslą. Apie savo ligą nurodė, kad priepuoliai vis dar vyksta. Šiuo metu išieškojimas nukreiptas į 2/3 buto, pareiškėjo dalis yra 1/3 buto, šiuo metu vyksta ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pareiškėjas nori geranoriškai grąžinti skolą, tačiau A. M. nesutinka ginčo spręsti taikiai, pareiškėjas, iškėlus bankroto bylą, bandys grąžinti skolas, po 2-3 metų vėl galėtų vykdyti veiklą ir judėti pirmyn. Prašė tenkinti jo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. G. S. nurodė, kad jie neįstengė apsiginti nuo A. M. reikalavimų teisme – jie bandė gintis, kad skolinosi įmonė iš A. M. pinigus. Nurodė, kad A. M. buvo įsipareigojęs skolinti didesnę sumą turto privatizavimui iš turto fondo, tačiau negavus visos sumos, o iš kitur pasiskolinti nepavykus, ši suma, t. y. dalyvio mokestis, buvo įskaitytas ir pinigai prarasti. Buvo patirti dideli nuostoliai. Advokatas paaiškino, kad jiems nepakaks įrodymų, jog įrodytų kad skola buvo grąžinta. Nurodė, kad ši suma jau buvo grąžinta, tačiau teisme apsiginti nesugebėjo. Daug metų A. M. grąžino skolas, tačiau A. M. nenorėjo pasirašyti, kad dalis skolų grąžinta. Iš viso pasiskolino 176 tūkstančiai litų, jam buvo atiduota visa suma. A. M. įtraukė ir jo brolį, tačiau mano, kad tai nesąžininga, kadangi investavo į tauriuosius metalus jis, o Latvijoje įmonė bankrutavo, dėl to prarado apie 10 mln. Brolis bando kabintis į verslą, skolinasi iš giminaičių advokato paslaugoms susimokėti. Praradęs sveikatą jo brolis bando kabintis į gyvenimą. Nurodė, kad jų brolis A. šeimos neturėjo, rūpinosi tėvais, jie abu buvo blogos sveikatos, tėvai nurodė, kad butas liks broliui A.. A. M. žinojo, kad skolinami pinigai buvo atiduodami įmonei, todėl įmonė turėjo atsakyti už skolas, o atsisakant palikimo dar nebuvo pareikšto ieškinio. Nurodė, kad brolis gyvena kartu. Skola yra solidari, ji nėra išieškota. Paaiškino, kad 2011-2012 metais pasiskolino pinigus, juos dėjo į verslą. Su A. M. bandė tartis taikiai, tačiau nepavyko. Prašė tenkinti pareiškėjo prašymą.

12. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. M. nurodė, kad jis dirbo vadovybės apsaugoj apie 30 metų. Pareiškėjas meluoja. Nurodė, kad jis ir pareiškėjas buvo draugai, per bendrą draugą jam buvo pasiūlyta investuoti, jis skolino pareiškėjui ir jo broliui kaip fiziniams asmenims, apie jokius jų biznius nežinojo. Jis paskolino didelę sumą pinigų, tačiau skolinta suma tik dalis buvo jo, o kitą dalį jis pats skolinosi, tam, kad užsidirbtų pinigų iš palūkanų. Pareiškėjas ir jo brolis išmokėjo tik nedidelę dalį – tik procentus. Dėl šios priežasties ji ilgai nesikreipė dėl skolos. Jis bandė padėti, kiek gali. 2014 m. pareiškėjui ir jo šeimai prasidėjo bėdos ir pareiškėjo brolis K. prašė nereikalauti skolos. Nors pareiškėjas nurodė, kad bandė tartis, visa tai yra melas. Pareiškėjas teikė į jo darbovietę skundus, dabar vėl rašomi skundai, jis grasina suinteresuotam asmeniui, daug šmeižto. Po tokių veiksmų nėra kaip tartis. Per visą laiką jis neatgavo skolos. Broliai vykdė verslą su įmonėmis, veikiančiomis prieš Lietuvos Respubliką. Reali galimybė šiuo metu atgauti skolą tik iš buto. Broliai prieš pandemiją keliavo į Kiprą, gyveno prabangiame viešbutyje. Apie tai, kad paveldėjimo teisės liudijimas buvo parduotas dabar išgirdo pirmą kartą. Jis prašė nors naujausias skolas atiduoti, bandė tartis su jais. Nurodė, kad skola priteista pareiškėjui ir jo broliui solidariai, tačiau taip pat yra dar ir kitų skolų, kurios priteistos iš K. asmeniškai. Nurodė, kad iš antstolio gauna po 20-30 Eur. Jis tikisi atgauti skolą ir mano, kad išsiieškoti skolą yra realu, nes buto vertė mažiausiai 50 000 Eur. Nori, kad su juo būtų atsiskaityta, vienintelė reali galimybė kažką jam atgauti yra išieškojimas iš buto. Apie pareiškėjo ligą jam yra žinoma, tačiau nereikia prisidenginėti liga, nes žmogus atsako už savo veiksmus, net ir esant ligai. Apie hospitalizavimą jam yra sakęs pats pareiškėjas. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad išieškojimas iš buto turėtų būti atsietas nuo bankroto bylos.

13. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Bliznikas pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

16.1. Pareiškėjas skolingas šiems kreditoriams: A. M., A. S., UAB ,,Sergel“, antstoliui Dariui Bliznikui, antstolis Dainiui Šidlauskui, jo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, sudaro 103 882,84 Eur. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo nurodyti skoliniai įsipareigojimai nurodyti pagal antstolių pateiktus duomenis bei kreditorių pateiktus duomenis.

16.2. Šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai tokiose vykdomosios bylose: antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdomas išieškojimas kreditoriaus A. S. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0178/20/01856, išieškoma suma – 24 150,85 Eur; antstolio Dariaus Blizniko kontoroje vykdomas išieškojimas kreditoriaus A. M. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/09239, išieškoma suma – 74 696,34 Eur. Taigi byloje nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminas suėjęs, suma ženkliai viršija 25 MMA dydį (t. y. 16 050 Eur).

17. Sprendžiant bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo klausimą, nepakanka konstatuoti faktą, kad pradelstų skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA, taip pat būtina nustatyti pareiškėjo turimą turtą, gaunamas pajamas bei įvertinti pareiškėjo galimybę įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams.

17.1. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys išrašai iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės bei VĮ ,,Regitra“.

17.2. 2021 m. balandžio 1 d. VĮ ,,Registrų centro“ išrašo duomenimis, pareiškėjas yra UAB ,,Novera“ akcininkas; pareiškėjas pateikė duomenis, kad jam priklauso 1650 vnt. įmonės akcijų, kurių vienos nominali vertė 57,92 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad nors formaliai įmonės akcijų vertė yra 95 568 Eur, tačiau įmonė jau keliolika metų nevykdo veiklos, turto neturi, todėl akcijos yra menkavertės.

18. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių pirmos instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakanka įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykį bei kitas pirmiau aptartas aplinkybes, teismas konstatavo pareiškėją esant nemokiu (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, jog fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlyginis pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą. Kita FABĮ numatyta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) pradelstų skolinių įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, 2) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų), 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

20. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Teismas nustatė, kad pareiškėjas skolinosi siekdamas vykdyti veiklą, užsiimti verslu, jis pinigus investuodavo, tačiau ne visuomet sėkmingai, be to, skolas grąžinti jam sutrukdė nepalanki ekonominė situacija dėl visuotinės krizės bei dėl 2009 metais jam diagnozuotos sunkios psichinės ligos jis tinkamai negebėjo vertinti savo galimybių skolinantis pinigus, negebėjo turimo turto tinkamai valdyti, todėl negebėjo atgauti investuotų bei kitiems asmenims paskolintų pinigų, dėl ko taip pat nebegalėjo grąžinti pasiskolintų pinigų kreditoriams. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjas būtų elgęsis nesąžiningai.

21. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto kontekste, kur fizinio asmens veiksmai ar neveikimas, kurie gali būti pripažinti nesąžiningais, yra sukonkretinti, jų vertinimas susiaurintas. Vertinant, ar asmuo sąžiningai tapo nemokus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, turi būti įvertinama, ar per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo asmuo nesudarė CK 6.67 str. nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar neatliko kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado dar 2002-2012 metais, nors ir buvo teismo sprendimais priteisti vėliau. Teismo vertinimu, pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų, o dėl savo finansinio neraštingumo, negebėjimo paskirstyti gaunamų pajamų poreikių patenkinimui, aplaidaus perspektyvų įvertinimo investuojant turtą, taip pat dėl 2009 metais jam diagnozuotas psichinės ligos, dėl kurios jis neadekvačiai galėjo vertinti savo finansines galimybes. Iš teismo posėdyje teiktų pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui sudėtinga įvertinti savo finansines galimybes, jis visomis išgalėmis siekė grąžinti skolas, bandė tartis su kreditoriais, toliau vykdyti veiklą, siekia susirasti darbą. Kita vertus, kaip matyti, pareiškėjas yra 40 proc. darbingas, todėl jo galimybės užsidirbti dėl jo sveikatos būklės yra apsunkintos. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs situaciją pareiškėjo (ne)sąžiningumo aspektu, konstatavo nesant pagrindo pripažinti pareiškėją nesąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama. Atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pareiškėjo, nei jo kreditorių interesų, nes tokiu atveju pareiškėjas toliau liktų nemokus, jo turto ir pajamų nepakaktų per protingą terminą padengti įsiskolinimų kreditoriams. Teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas leis kontroliuoti atsiskaitymą su kreditoriais, bus užkirstas kelias selektyviai vykdyti atsiskaitymus, geriau sukontroliuoti skolininko pajamų šaltinius. Bankroto administratorius turės teisę peržiūrėti pareiškėjo sandorius, veiklą, tuo užkirsdamas pareiškėjui galimybę piktnaudžiauti teise. Kreditorių interesai bus labiau užtikrinti iškėlus bankroto bylą, esant galimybei kontroliuoti skolininko veiklą, nei pareiškėjui leidžiant pačiam laisvai spręsti skolų grąžinimo klausimus neiškėlus bankroto bylos. Pažymėjo, kad iškėlus fizinio asmens bankroto bylą ir vėlesnėje stadijoje nustačius, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas FABĮ prasme ar atsiradus kitų įstatyme numatytų priežasčių, bankroto byla gali būti nutraukta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

35. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantas nurodo, jog pareiškėjas tapo nemokus dėl nesąžiningo elgesio. Kaip nesąžiningą pareiškėjo elgesį apeliantas nurodo sekančias aplinkybes (sandorius), t. y. palikimo nepriėmimą po savo tėvo (mirė (duomenys neskelbtini)) ir motinos (mirė (duomenys neskelbtini)) mirties; 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą dėl V. J. skolos pareiškėjui; skolą savo broliui A. S., anot apelianto neatitinkančią tikrovės; skundų teikimą vykdymo procese.

36. Atsikirsdamas į šiuos skundo argumentus, pareiškėjas pažymi, kad pareiškime teismui yra aiškiai nurodęs aplinkybes dėl palikimo nepriėmimo po savo tėvo ir motinos mirties, taip pat nurodęs, jog šiuo aspektu vyko teisminiai procesai bei pridėjo prie pareiškimo teismų priimtus procesinius sprendimus, kuriuose yra smulkiai išdėstytos visos bylos dėl palikimo nepriėmimo faktinės aplinkybės, nurodomos apelianto atskirajame skunde. Taip pat pareiškėjas smulkiai išdėstė aplinkybes susijusias su 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo perleidimu. Aplinkybes dėl skolos A. S. pareiškėjas išdėstė pareiškime. Taigi, apelianto argumentas, kad pareiškėjas nutylėjo nurodytas aplinkybes yra nepagrįstas.

37. Vertinant apelianto nurodomą sandorį dėl palikimo nepriėmimo, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad ši aplinkybė nesudaro pagrindo neiškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos. Visų pirma, apeliantui šiuo metu tai nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bei 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi buvo nuspręsta ieškovo (kreditoriaus A. M.) ieškinį tenkinti iš dalies ir nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/2016, kuriuo iš atsakovų J. S. ir K. G. S. ieškovo A. M. naudai priteista skola, į atsakovui A. S. pagal 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šalkauskienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1515 paveldėtą ir jo valdyme esančio buto (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis. 2021 m. kovo 22 d. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 10/292198 duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 51 000 Eur. Pareiškėjo skola kreditoriui A. M. yra solidari, būtent dėl šios skolos yra nukreiptas išieškojimas į butą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, prie pareiškėjo turimo turto masyvo yra priskirtina apelianto teisė išieškoti skolą iš trečiajam asmeniui priklausančio turto. Byloje ginčo dėl pareiškėjo turimo turto vertės ar dėl to, kad išieškojimas pagal pareiškėjo J. S. ir K. G. S. solidarią skolą kreditoriui A. M. negali būti vykdomas, nekilo. Taigi, šiuo aspektu apelianto interesas dėl palikimo nepriėmimo yra užtikrintas.

38. Kita vertus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte yra įtvirtinta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nustatytas 3 metų terminas yra praėjęs. Pareiškėjo motina mirė 2017 m. gruodžio 13 d. Įstatymas numato, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti baigėsi 2018 m. kovo 13 d. Pareiškėjas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė 2021 m. kovo 23 d., t. y. pasibaigus 3 metų terminui. Be to, pareiškėjas šios bylos teismo posėdžio metu paaiškino kodėl nepriėmė palikimo, t. y. dėl to, kad šeimoje nuo seno buvo sutarimas, kad ginčo butas turi atitekti A. S. Teismas visas nurodytas aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė apelianto skundžiamoje nutartyje.

39. Kitas apelianto nurodomas sandoris – 2020 m. birželio 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas – priešingai nei teigia apeliantas, nėra neatlygintinis sandoris. Pareiškėjas pateikė į bylą tiek reikalavimo perleidimo sutartį, tiek ir jos priedą, kuriame yra aiškiai nurodomas šio sandorio atlygintinumas, t. y. pareiškėjas ir naujasis kreditorius susitarė, jog naujajam kreditoriui pavykus išieškoti skolą iš skolininko V. J., naujasis kreditorius sumokės pareiškėjui 50 proc. dydžio atlygį nuo išieškoto sumos dalies. Pats pareiškėjas nesiėmė skolos išieškojimo veiksmų, todėl, kad pats pareiškėjas neturėjo jokių finansinių galimybių imtis skolos išieškojimo veiksmų, pareiškėjui jau buvo žinoma, kad skolininkas ginčys skolos faktą ir teisminiai procesai pareiškėjui kainuos nemažas sumas. Pavykus išieškoti, už reikalavimo perleidimą gauta pinigų suma bus įskaitoma į turto masę bankroto byloje. Todėl apelianto interesai vėlgi yra užtikrinti. Nurodyta apelianto aplinkybė, kad sandoris buvo neatlygintinas, tik patvirtina aukščiau pareiškėjo nurodytą išvadą, kad apeliantas nėra susipažinęs su bylos medžiaga arba yra nesąžiningas.

40. Dėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjo skolinimosi iš A. S. faktas yra neatitinkantis tikrovės yra visiškai deklaratyvus. Apeliantas nepateikė jokių tam pagrindžiančių įrodymų. Apie A. S. reikalavimą apeliantas žinojo arba turėjo žinoti, A. S. reikalavimą vykdantis antstolis Dainius Šidlauskas yra teikęs dokumentus vykdomojoje byloje, kurioje yra vykdomas apelianto reikalavimas į pareiškėją, o taip pat ir pats A. S. yra teikęs vykdomojoje byloje prašymus, kuriuose nurodomas A. S. reikalavimas į pareiškėją. Apeliantas niekada to neginčijo.

43. Ypatingai svarbi aplinkybė yra ir pareiškėjo sveikatos būklė. Pareiškėjui yra diagnozuota sunki psichinė liga – paranoidinė šizofrenija. Ši liga pirma karta diagnozuota dar 2009 metais, dėl ko pareiškėjas galėjo tinkamai neįvertinti savo atliekamų veiksmų, pareiškėjas nėra pasveikęs, dėl šios ligos jam nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis. Sergant tokia liga, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas ir tėra vienintelis variantas, siekiant tinkamai sukontroliuoti pareiškėjo kaip skolininko veiklą. Pareiškėjas yra pateikęs į bylą darbingumo lygio pažymą, išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Papildomai pareiškėjas teikia Medicinos dokumentų išrašą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

44. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai) .

45. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

47. Apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo naujus įrodymus (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020 ir antstolio Dariaus Blizniko 2021 m., gegužės 26 d. patvarkymą dėl turto vertės nustatymo bei informacijos suteikimo apie varžytines. Pareiškėjas savo ruožtu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė išrašą iš savo medicininių dokumentų.

48. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 237- 684/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

50. Iš pateiktų įrodymų matyti, jog visi naujai teikiami galėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Juolab, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1556-258/2020 jau yra pateikta byloje. Šalys nenurodo jokių aplinkybių, kurios joms trukdė tokio pobūdžio ir turinio įrodymus teikti pirmos instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, įrodymus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl sąlygų fizinio asmens bankroto bylai iškelti

51. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

52. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA.

53. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjas buvo skolingas apeliantui – 74 378,95 Eur, A. S. – 24 639,87 Eur, UAB ,,Sergel“ – 341,86 Eur, antstoliui Dariui Bliznikui – 2 975,14 Eur, antstoliui Dainiui Šidlauskui – 1 547,02 Eur. Iš viso pareiškėjo prievolių kreditoriams dydis pareiškimo pateikimo teismui dieną buvo 103 882,84 Eur. Tai patvirtina, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai akivaizdžiai viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį (16 050 Eur). Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai.

Dėl ginčo esmės

54. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pareiškėjui iškelta bankroto byla, šį nesutikimą iš esmės grindžia pareiškėjo nesąžiningumu, kuris, apelianto nuomone, laikytinas pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teigia, jog teismas netinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, kadangi nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų, kaip pareiškėjo sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su apeliantu, nesąžiningų sandorių, kuriais pareiškėjas, anot apelianto, fiktyviai sumažino savo turto masę, sudarymo fakto ir aplinkybių.

55. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

56. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015).

57. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo priimtas teisme 2021 m. balandžio 16 d., dėl ko 3 metų laikotarpis, per kurį vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d.

58. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas paduodamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė iš esmės visą reikšmingą informaciją apie skolos susidarymo aplinkybes, jo turtinę padėtį. Pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai atsirado dar 2002-2012 metais, nors ir buvo teismo sprendimais priteisti vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas priėjo teisingos išvados, jog atsisakymo nuo tėvų palikimo aplinkybė nesudaro pagrindo neiškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylos, kadangi apeliantui šiuo metu tai nesukelia jokių neigiamų pasekmių. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi bei 2020 m. lapkričio 10 d. nutartimi nuspręsta apelianto A. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir nukreipti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2140-232/2016, kuriuo iš atsakovų J. S. ir K. G. S. ieškovo A. M. naudai priteista skola, į atsakovui A. S. pagal 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarės Svajonės Šalkauskienės išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. 1515 paveldėtą ir jo valdyme esančio buto (adresu (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini)) 2/3 dalis. 2021 m. kovo 22 d. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 10/292198 duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 51 000 Eur. Pareiškėjo skola kreditoriui A. M. yra solidari, būtent dėl šios skolos yra nukreiptas išieškojimas į butą. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, prie pareiškėjo turimo turto masyvo yra priskirtina apelianto teisė išieškoti skolą iš trečiajam asmeniui priklausančio turto. Byloje ginčo dėl pareiškėjo turimo turto vertės ar dėl to, kad išieškojimas pagal pareiškėjo J. S. ir K. G. S. solidarią skolą kreditoriui A. M. negali būti vykdomas, nekilo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad net ir nukreipus išieškojimą į 2/3 dalis buto, esančio A(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo turimo turto nepakanka turimiems skoliniams įsipareigojimams padengti.

59. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad jis 2020 m. birželio 3 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartimi perleido P. Ž. reikalavimą į V. J. 36 000 JAV dolerių skolą pareiškėjui, pagal kurios Priedą Nr. 1 buvo sutarta, kad reikalavimas perleidžiamas naujajam kreditoriui įsipareigojus sumokėti pareiškėjui 50 procentų dydžio atlygį nuo išieškotos sumos, atskaičius šio patirtas išlaidas. Todėl tos sandoris laikytinas atlygintinu, kol nėra įrodyta priešingai. Dėl šio sandorio pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1159-1099/2021. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, pareiškėjo pajamas taip pat sudarytų išieškota suma pagal 2020 m. birželio 3 d. Kreditorinių įsipareigojimų (skolos) perleidimo sutartį.

60. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2021 m. balandžio 16 d. ženkliai įtakojo pareiškėjo nemokumą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis)

61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015, 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016).

62. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434/686/2015). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

63. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog teismas, vertindamas 3 metų laikotarpį, nepagrįstai nevertino, kad pareiškėjas atsisakė verslo, nesinaudoja galimybe įsidarbinti, neįrodė, jog aktyviai ieškojo pajamų turimoms skoloms padengti, priešingai, jas padidino fiktyviais ir nesąžiningais preziumuotinais sandoriais tarp susijusių asmenų, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti skolai apeliantui, išliko pasyviu, nedėdamas jokių pastangų mokumui pagerinti. Be to, apelianto teigimu, pareiškėjo sveikatos būklė nė kiek nesutrukdė jo visą ligos laikotarpį sudarinėti sandorius, atlikti veiksmus susijusius su jo verslu, turtu, t. y. sudaryti paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakyti palikimo, nepriimti palikimo, sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutartį, investuoti versle, kad ir nesėkmingai, kt.

64. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto teiginiai apie pareiškėjo neveikimą siekiant atkurti mokumą (susirasti geriau apmokamą darbą, vengiant dirbti, atsisakyti verslo ir kt.), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiomis objektyviomis aplinkybėmis. Tokias išvadas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas galėjo padaryti tik esant nustatytoms aplinkybėms, kad pareiškėjas, atsižvelgiant į jo išsilavinimą, sveikatos būklę, darbo patirtį, šeimyninę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau sąmoningai jų nesiekė ar nesąžiningai mažino turto masę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, faktinių aplinkybių, susijusių su sąmoningu neveikimu siekiant gauti didesnes pajamas ar sąmoningu turto masės mažinimu siekiant išvengti prievolės įvykdymo apeliantui, bylos duomenimis nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino aplinkybes, kad pareiškėjas tapo nemokiu ne dėl nesąžiningų tyčinių savo veiksmų, o dėl savo finansinio neraštingumo, negebėjimo paskirstyti gaunamų pajamų poreikių patenkinimui, aplaidaus perspektyvų įvertinimo investuojant turtą, taip pat dėl 2009 metais jam diagnozuotas psichinės ligos, dėl kurios jis neadekvačiai galėjo vertinti savo finansines galimybes. Iš teismo posėdyje teiktų pareiškėjo, jo atstovo paaiškinimų matyti, kad pareiškėjui sudėtinga įvertinti savo finansines galimybes, jis visomis išgalėmis siekė grąžinti skolas, bandė tartis su kreditoriais, toliau vykdyti veiklą, siekia susirasti darbą. Kita vertus, kaip matyti, pareiškėjas yra 40 proc. darbingas, todėl jo galimybės užsidirbti dėl jo sveikatos būklės yra apsunkintos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto argumentai susiję su pareiškėjo neveikimu atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliantui nurodžius galimai nesąžiningus pareiškėjo veiksmus, tačiau nepaaiškinus, kaip šie duomenys galėjo įtakoti pareiškėjo nemokumą, o tik abstrakčiai juos nurodžius ir iškeliant tam tikrų abejonių, tačiau jų nemotyvuojant, nėra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu.

65. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotais šios teisės normos išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog pareiškėjo veiksmai, atlikti apelianto atžvilgiu 3 metų laikotarpiu, skaičiuotinu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo dienos, neturėjo reikšmingos įtakos pareiškėjo nemokumui.

66. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo veiksmai bei dedamos pastangos, siekiant kuo daugiau atsiskaityti su kreditoriais gali būti vertinami jau fizinio asmens bankroto proceso metu, o fizinio asmens sąžiningumas kreditorių atžvilgiu jau iškėlus bankroto bylą yra vertinamas pakartotinai ir žymiai išsamiau, nei tai galima nustatyti bankroto bylos iškėlimo stadijoje, pvz. iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius, ir, nustatęs asmens nesąžiningumą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, tokia teisė taip pat suteikta kreditoriams (FABĮ 24 straipsnio 9 punktas).

67. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl procesinės bylos baigties.

68. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo stadija, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336, 337, 339 straipsniais, teismas

nutarė:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. palikti nepakeistą.