- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- eI-4856-809/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- K. M. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Eglės Žulytės-Janulioninenės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. R. (K. M. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. M. R. (K. M. R.) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (15/4-6)(00369) (toliau – ir Sprendimas); 2) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pagal kurį buvo priimtas ginčijamas Sprendimas; 3) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo (1 t., el. b. l. 1–8, 24–31).
Nurodė, kad Departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui K. M. R. (K. M. R.) leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo įmonė turi 43 440 Eur įstatinį kapitalą, vykdo anksčiau vykdytą veiklą ir ją plečia. Visa tai vykdoma realiai, legaliai, sudarant sutartis su trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. atvyko į Departamentą, kur raštu turėjo pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Kaip nurodoma skundžiamame Sprendime, pareiškėjas paviršutiniškai apibūdino savo atliekamas funkcijas bendrovėje. Be to, į klausimą, kokie reikalavimai taikomi užsieniečiui verslininkui, ketinančiam gauti leidimą laikinąi gyventi, pareiškėjas nurodė, jog jis turi kurti darbo vietas, mokėti mokesčius, taip pat mokėti darbuotojams atlyginimą. Iš tokio atsakymo atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas nežino reikalavimų. Atsakovas nustatė, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: 1) pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, 2) nustatyta, kad minėto užsieniečio intereso centras yra kitoje ES valstybėje, 3) apklausos metu užsienietis negalėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus, teikė abstrakčius ir paviršutiniškus atsakymus, 4) piktnaudžiauja procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir teisėta veikla Lietuvoje.
Paaiškino, kad atsakovas konkrečiai nenurodo, kokie duomenys neatitinka tikrovės – įmonės dokumentai, darbo sutartys, kito sutartys ar finansiniai dokumentai. Taip pat nėra nurodyta, koks yra kitas intereso centras, kuomet įmonė įsteigta ir veikia Lietuvoje. Pareiškėjas nurodė kitas valstybes, kuriose būna, nes nemažai keliauja, tačiau veiklą vykdyti jis nori Lietuvoje. Pažymėjo, jog atvykus į apklausą, pareiškėjui buvo pateikta anketa ir jis atsakinėjo taip, kaip suprato klausimus. Klausimai anglų kalba buvo sudėtingi, specifiniais terminais. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas atsakė į klausimus bei interpretavo atsakymus, todėl pareiškėjo atsakymus vertino neigiamai. Akcentavo, jog nėra aišku, kodėl atsakovas vertino atsakymus ne bendrame kontekste, o pavieniui. Nors pareiškėjas teisingai nurodo, kad užsieniečiui verslininkui reikia mokėti mokesčius, sukurti darbo vietas, mokėti atlyginimus, tačiau atsakovas tai vertina kaip nežinojimą įstatymo reikalavimų. Klausimas apie paskutinį akcininkų susirinkimą buvo ne taip suprastas pareiškėjo, kadangi (duomenys neskelbtini) m. jis pirmą kartą darė akcininkų susirinkimą ir įsteigė įmonę. Nurodyti iš ko pirko akcijas negalėjo, nes įmonė buvo įsteigta, o ne įsigytos akcijos. Pareiškėjas pateikė sąžiningai užpildytą išvykų sąrašą, tačiau atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Lietuvoje buvo tik 20 dienų per dvejus metus, nors tai yra netiesa, be to, atsakovas nepaaiškino, kodėl nurodė tokį dienų skaičių. Nurodė, jog pareiškėjas Departamentui pateikė paso ir leidimo gyventi kopijas, išvykų sąrašą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) dokumentus, akcininkų sąrašą, darbo sutartis, verslo planą, kitus dokumentus, įrodančius įmonės veiklą. Šių dokumentų pagrindu turėjo būti atliktas patikrinimas, ar įmonė vykdo realią teisėtą veiklą, ar pareiškėjas dalyvauja įmonės veikloje, tai yra, ar dokumentai atitinka tikrovę. Skundžiamame Sprendime nėra nei vieno argumento, kurie pateikti duomenys neatitiktų tikrovės, kad Bendrovė nevykdytų veiklos, ar būtų fiktyvi, kad akcininkas būtų tik formalus. Pažymėjo, kad joks įstatymas nenumato tokio reikalavimo, kad akcininko dalyvavimas įmonės veikloje būtų būtinas. Akcininkas turi teisę dalyvauti įmonės veikloje, ir šita teisė neturi būti apribota. Taip pat atsakovas, vertindamas pareiškėjo apklausos rezultatus, turėjo juos vertinti visos apklausos klausimų kontekste.
Departamento nurodomas motyvas, jog duomenys neatitinka tikrovės, jų nenurodant, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Pakartotinai nurodoma, kad įmonė dirba nuo (duomenys neskelbtini) m., akcininkai akcijas pirko oficialiai, darydami pavedimą banke, atsakovui yra pateikti visi su tuo susiję dokumentai. Kurie konkrečiai dokumentai neatitinka tikrovės atsakovas nenurodo. Taip pat nenurodo ir kuo pasireiškia pareiškėjo galima nelegali migracija. Atsižvelgus į tai, pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, nenurodė faktinio ir teisinio pagrindo, kuriuo remiantis priėmė neigiamą sprendimą, toks atsakovo nenuoseklumas, kuomet atsakovas netiria duomenų, nesiaiškina aplinkybių, selektyviai renka įrodymus neatitinka VAĮ 8 straipsnio keliamų nurodytų reikalavimų, galimai apsunkina pareiškėjo teises realizuoti teisę į teisminę gynybą. Nagrinėjamu atveju atsakovui neatlikus išsamaus vertinimo, nemotyvuojant tinkamai savo sprendimo, naudojant tuos pačius argumentus, sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu. Šioje situacijoje nėra duomenų grindžiančių įmonės fiktyvumą, be kita ko, įmonė veikia pelningai, taip pat nėra duomenų grindžiančių pareiškėjo leidimo laikinai gyventi neteisėtumą ar sąlygas, kuriomis būtų galima panaikinti išduotą leidimą. Jokių duomenų, kad pareiškėjas keltų grėsmę saugumui ar kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procedūromis, priešingai, pareiškėjas pateikė visus teisės aktuose numatytus dokumentus ir duomenis Departamentui. Akcentavo, jog Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, padarė esminių ir akivaizdžių klaidų, dėl ko buvo padarytos nepagrįstos ir faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados. Atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė neatlikęs išsamaus tyrimo, todėl tokio sprendimo, kuris, kaip minėta, turi ir turinio trūkumų, nėra galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., el. b. l. 1–7).
Paaiškino, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas nustatė, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas, jis nedalyvauja Bendrovės vykdomoje veikloje ir tikslių duomenų nurodyti negali, o jo interesų centras yra kitose užsienio valstybėse. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi (toliau – ir LLG) reikalingas tik dėl jo suteikiamų teisių keliauti po Šengeno erdvę. Be to, nustatyta, jog pareiškėjas neketina plėtoti verslo Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
Nurodė, kad Departamento Imigracijos skyrius nustatęs, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimo dėl LLG pakeitimo priimti, pareiškėjui išsiuntė pranešimą, kuriuo jis buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus. Pareiškėjas 2019 m. liepos 17 d. Departamente buvo apklaustas raštu, o įvertinus jo pateiktus atsakymus Sprendime nurodyta, kad yra pagrindas manyti, kad pareiškėjui LLG yra ne dėl galimybės užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir čia gyventi, o dėl šio dokumento suteikiamų teisių judėti po Šengeno erdvę ir plėtoti kitose valstybėse sukurtus verslo ryšius. Be to, pareiškėjas per pastaruosius 2 metus Lietuvos Respublikoje iš viso gyveno 20 dienų, todėl jo buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas ir pareiškėjas nėra suinteresuotas dalyvauti Bendrovės valdyme. Ginčijamame Sprendime buvo aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Minėtame Sprendime buvo nustatyta, kad pareiškėjas nedalyvauja bendrovės vykdomoje veikloje ir tikslių duomenų apie bendrovę nurodyti negali, pareiškėjo interesų centras yra kitose užsienio valstybėse, kuriose yra užmegzti pagrindiniai verslo ryšiai. Pažymėjo, kad pareiškėjo interesų centras nėra Lietuvos Respublika. Pareiškėjui apklausos metu pateikti klausimai buvo nesudėtingi, klausimų formuluotės be specifinių terminų. Pagrįstai galima manyti, kad bendrovės akcininkas ir dalyvis galėjo į juos atsakyti tiksliai ir išsamiai. Pareiškėjas apklausos metu nenurodė, kad nesupranta klausimų ar nemoka anglų kalbos. Pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakydamas į klausimus turi pateikti tik teisingus ir išsamius duomenis, priešingu atveju, jam gali būti atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi. Atsakymai į klausimus nebuvo interpretuojami, bet vertinami ar į klausimus buvo atsakyta tiksliai ir išsamiai. Pažymėjo, kad pareiškėjo atsakymas į klausimą, kokie reikalavimai taikomi užsieniečiui verslininkui, ketinančiam gauti leidimą laikinai gyventi, buvo paviršutiniškas, neišsamus. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą vertino pareiškėjo atsakymų visumą. Akcentavo, jog Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Be to, ginčijamas Sprendimas buvo priimtas tiek įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus, tiek atlikus reikalingus tyrimo veiksmus, t. y. atliktas tyrimas buvo išsamus ir objektyvus, surinkti duomenys buvo pakankami padaryti išvadas, nurodytas ginčijamame Sprendime.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. (15/4-6)(00369) ,,Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. K. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo, bei įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pagal kurį buvo priimtas Sprendimas.
Byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Bendrovės (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 98–101, 102), kurioje dar dirba 5 darbuotojai (2 t., el. b. l. 108). Bendrovės įstatinis kapitalas sudaro 43 440 Eur, pareiškėjas turi 1 500 vardinių paprastųjų akcijų (2 t., el. b. l. 115). Pareiškėjas turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 22).
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Departamentui pateikė prašymą skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje bei užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (2 t., el. b. l. 8–19). Taip pat pareiškėjas pateiktame sąraše užsienio valstybių, kuriose lankėsi ir (ar) gyveno turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu nurodė, jog buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20–21).
Departamentas 2019 m. gegužės 17 d. Pranešimu Nr. (15/4-10) 10K-21600 ,,Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ informavo pareiškėją, kad nagrinėjant prašymą pakeisti LLG ir kartu pateiktus dokumentus nustatė, kad nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl LLG pakeitimo priimti. Departamentas prašė pateikti: 1) automobilių, kuriuos turi (nuomojasi) Bendrovė techninių pasų kopijas; 2) pareiškėjo pastarųjų 6 mėnesių iki prašymo pakeisti LLG pateikimo dienos atliktų darbų sąrašą; 3) detalų aprašymą, kokiu būdu Bendrovė randa klientus; 4) paaiškinimą, kiek valandų per dieną dirba Bendrovėje įdarbinti asmenys, kokias jie atlieka funkcijas, kaip yra vadovaujama šiems darbuotojams; 5) pareiškėjo pastarųjų 2 metų detalizuotą išvykų į užsienio valstybes sąrašą, kuriame būtų tiksliai nurodyta vizito ar laikino gyvenimo laikotarpis ir išvykos(-ų) priežastys (2 t., el. b. l. 121).
M. J. (M. J.) 2019 m. gegužės 31 d. Departamentui pateikė prašymą, prašydamas priimti pareiškėjo dokumentus dėl LLG (2 t., el. b. l. 122). Departamentui pateiktame paaiškinime dėl Bendrovės trūkstamų dokumentų nurodyta, kad Bendrovė užsiima pavežėjimo paslaugomis, savo klientus jau daugiau nei du metus gauna iš ,,(duomenys neskelbtini)“ (dabar – ,,(duomenys neskelbtini)“) ir nuo 2018 m. iš ,,(duomenys neskelbtini)“ (dabar – MB ,,(duomenys neskelbtini)“). Minėtos įmonės gauna komisinį mokestį iš Bendrovės, kurie sudaro 25 proc. Bendrovės uždirbtų pinigų. Paaiškino, kad Bendrovėje darbuotojai dirba visą darbo laiką, išskyrus vieną, o vairuotojai gali turėti viršvalandžių, už kuriuos Bendrovė apmoka. Vadybininkai tikrina, ar darbuotojai dirba bei jų išnaudotų degalų kiekį. Taip pat ieško automobiliams detalių. Darbuotojas, kuris dirba valandą per dieną patikrina, kiek pinigų buvo uždirbta per dieną, iš vairuotojų surenka grynus pinigus ir įneša į kasą arba banko sąskaitą, o mėnesio gale vadovui pateikia ataskaitą. Taip pat vadovas turi prisijungimus prie vairuotojų paskyrų ir gali bet kuriuo metu patikrinti ar dirba tam tikras vairuotojas. Be to, vadovas stebi įmokas į Sodrą ir VMI. Pažymėjo, jog Bendrovė šiuo metu siekia įsigyti naujus automobilius (2 t., el. b. l. 123).
Departamentas 2019 m. birželio 17 d. kvietimu Nr. (15/4-10) 10K-26981 informavo pareiškėją, kad nepakanka duomenų, pagrindžiančių prašymą dėl LLG, todėl prašė pareiškėją atvykti į apklausą dėl Bendrovės vykdomos veiklos (2 t., el. b. l. 129).
Departamentas Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Ginčijamame Sprendime nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo buvo nustatyta, jog nepakanka pagrindžiančių dokumentų sprendimui dėl LLG pakeitimo priimti, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti papildomus dokumentus. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus atsakymus apklausoje, pažymėjo, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjui LLG yra reikalingas ne dėl galimybės užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir čia gyventi, o dėl šio dokumento suteikiamų teisių judėti po Šengeno erdvę ir plėtoti kitose valstybėse sukurtus verslo ryšius. Taip pat Departamentas nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius 2 metus (turimo LLG laikotarpiu) Lietuvoje iš viso gyveno 20 dienų, todėl akcentavo, jog pareiškėjas Lietuvoje Bendrovei vykdant veiklą nebūtina ir nėra suinteresuotas dalyvauti jos valdyme. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Pažymėjo, kad šiuo atveju nekvestionuojama Bendrovės vykdomos keleivių pavežėjimo veikla, tačiau dalis keleivių pavežėjimui naudojamų transporto priemonių yra įsigytų ne pareiškėjo, o pagal panaudos sutartis nuomojamų iš pačių Bendrovėje įdarbintų asmenų. Taip pat pažymėjo, jog Departamentas pareiškėjo socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje nevertina kaip ilgalaikių. Be to, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Departamentas nurodė, kad pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės, bei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (2 t., el. b. l. 137–141).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 punktą, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pagal 14 punktą – užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo" nustatyta, kad Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai).
Taigi, visų pirma, spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra Bendrovės (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 15–17) ir vienintelis (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 18). Bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra 43 440 Eur, o turimų akcijų skaičius sudaro 1 500 vnt. (2 t., el. b. l. 98–101, 115). Pažymėtina, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 22). Iki leidimo laikinai gyventi termino pabaigos pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje bei užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (2 t., el. b. l. 8–19).
Iš Bendrovės 2018 m. rugsėjo 20 d. verslo plano matyti, jog Bendrovės veikla yra keleivinio pavežimo paslaugos (duomenys neskelbtini) mieste. Bendrovėje dirba 6 darbuotojai, t. y. direktorius, 2 vairuotojai ir 3 vadybininkai (2 t., el. b. l. 30–38). Iš į bylą pateiktų darbo sutarčių matyti, jog Bendrovėje dirba (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėjas, P. C. (P. C.), kuris dirba vairuotoju, V. M., kuris taip pat dirba vairuotoju, bei I. Č. ir A. B., kurios dirba verslo paslaugos vadybininkėmis (2 t., el. b. l. 39–53). Sodros duomenys patvirtina, kad Bendrovėje dirba 6 darbuotojai, t. y. A. B., P. C. (P. C.), I. Č., M. J. (M. J.), V. M. ir pareiškėjas (2 t., el. b. l. 108, 109–114). Taip pat į bylą pateiktos Bendrovės didžioji knyga laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. ir Bendrovės pateikta banko ,,Luminor“ sąskaitos operacijų ataskaita laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. patvirtina, jog Bendrovė vykdė buhalterinius atsiskaitymus (2 t., el. b. l. 54–87). Iš Bendrovės balanso matyti, jog Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų ataskaitiniu laikotarpiu iš viso (duomenys neskelbtini) Eur (2 t., el. b. l. 103). Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. grynojo pelno (nuostolių) ataskaitiniu laikotarpiu turėjo (duomenys neskelbtini) Eur (2 t., el. b. l. 104).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016), t. y. kiekvienu atveju turi būti sprendžiama, ar asmuo, teikdamas prašymą gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodo jo planuojamą vykdyti veiklą atitinkantį įstatyminį pagrindą ir ar tikrai siekia vykdyti prašyme nurodytą veiklą.
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl LLG pakeitimo, bei nustatęs, jog nepakanka šį prašymą pagrindžiančių duomenų ir dokumentų sprendimui dėl LLG pakeitimo priimti, 2019 m. gegužės 17 d. Pranešimu Nr. (15/4-10) 10K-21600 ,,Dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo termino sustabdymo“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas tuomet, kai pareiškėjas pateiks Departamentui: 1) automobilių, kuriuos turi (nuomojasi) Bendrovė techninių pasų kopijas; 2) pastarųjų 6 mėnesių iki prašymo pakeisti LLG pateikimo dienos atliktų darbų sąrašą; 3) detalų aprašymą, kokiu būdu Bendrovė randa klientus; 4) paaiškinimą, kiek valandų per dieną dirba Bendrovėje įdarbinti asmenys, kokias jie funkcijas atlieka, kaip yra vadovaujama šiems darbuotojams; 5) pastarųjų 2 metų detalizuotą išvykų į užsienio valstybes sąrašą, kuriame būtų tiksliai nurodyta vizito ar laikino gyvenimo laikotarpis ir išvykos(-ų) priežastys (2 t., el. b. l. 121). Bendrovės darbuotojas M. J. (M. J.) 2019 m. gegužės 31 d. pateikė Departamentui prašymą priimti pareiškėjo papildomus dokumentus dėl LLG (2 t., el. b. l. 122). Kartu su minėtu prašymu buvo pateikti Departamento prašomi pateikti dokumentai bei paaiškinimas (2 t., el. b. l. 123–127). Pateiktame paaiškinime nurodyta, jog Bendrovė klienus gauna iš ,,(duomenys neskelbtini)“ ir iš ,,(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės darbuotojai dirba visą darbo laiką, išskyrus vieną, o vairuotojai gali turėti viršvalandžių. Pateiktame paaiškinime taip pat nurodyta, jog vadybininkai tikrina, ar vairuotojai dirba, kiek degalų išnaudojo, ieško automobiliams reikalingų detalių bei tikrina, ar jų yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sandėlyje. Darbuotojas, dirbantis valandą per dieną, tikrina, kiek pinigų buvo uždirbta per dieną, surenka pinigus iš vairuotojų ir įneša į kasą arba banko sąskaitą, o mėnesio gale pateikia apžvalgą vadovui dėl Bendrovės finansinės būklės. Vadovas turi prisijungimus prie vairuotojų paskyrų ir gali patikrinti, ar vairuotojai dirba, taip pat stebi įmokas į Sodrą ir VMI (2 t., el. b. l. 123). Taip pat pateiktame pareiškėjo pastarųjų 2 metų išvykų į užsienio valstybes sąraše nurodyta, jog pareiškėjas Lietuvoje iš viso buvo 20 dienų (2 t., el. b. l. 124).
Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad Bendrovė vykdo veiklą. Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad Departamentas Sprendime nenurodė, kurie konkrečiai pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, tačiau kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, Departamentas vertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus duomenis bei pareiškėjo pastarųjų 2 metų išvykų į užsienio valstybes sąrašą. Atsižvelgęs į minėtus duomenis, Departamentas nustatė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas (2 t., el. b. l. 137–141). Šiuo atveju Departamentas vertino pateiktų dokumentų visumą ir nustatė, jog pareiškėjas apklausoje negalėjo išsamiai pateikti atsakymų, susijusių su Bendrove, taip pat nustatė, kad pareiškėjas per pastaruosius 2 metus Lietuvoje buvo 20 dienų. Teismas pažymi, jog pareiškėjas, siekdamas LLG pakeitimo, turi ne tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tačiau turi realiai dalyvauti Bendrovės veiklos vykdyme. Nors pareiškėjas nurodo, jog Departamentas nenurodė kito pareiškėjo intereso centro, tačiau pats pareiškėjas apklausoje nurodė, kad dažniausiai būna (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o verslu užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Iš pastarųjų 2 metų išvykų į užsienio valstybes sąrašo matyti, jog pareiškėjas per pastaruosius 2 metus daugiausiai laiko praleido (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 124). Atsižvelgus į tai, teismas daro išvadą, jog vien tai, kad Bendrovė įsteigta ir veikia Lietuvos Respublikoje, tačiau pats pareiškėjas daugiausia laiko praleidžia ne Lietuvoje, sudaro pagrindą pripažinti, kad Departamentas tinkamai nustatė, jog pareiškėjo interesų centro Lietuvos Respublikoje nėra.
Įvertinus Sprendime minimus pareiškėjo apklausos atsakymus į jam pateiktus klausimus, teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog į pateiktus klausimus būtų sudėtinga atsakyti, aktyviai dalyvaujant Bendrovės veikloje. Be to, pareiškėjas, pildydamas apklausą, galėjo informuoti Departamento atstovus apie tai, jog nesupranta tam tikrų klausimų, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Taip pat pateiktų duomenų teisingumą pareiškėjas patvirtino savo parašu. Teismo vertinimu, Departamentas pareiškėjo pateiktus atsakymus vertino objektyviai ir tiksliai, atsižvelgdamas į pateiktų duomenų visumą, tačiau pats pareiškėjas neišsamiai atsakė į pateiktus klausimus, kurie patvirtintų tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog Departamentas nepaaiškina, kodėl nurodo, jog pareiškėjas per pastaruosius 2 metus Lietuvoje buvo 20 dienų, pažymėtina, kad pats pareiškėjas pateikė Departamentui pastarųjų 2 metų išvykų į užsienio valstybes sąrašą, kuris patvirtina, jog pareiškėjas Lietuvoje iš viso buvo 20 dienų (2 t., el. b. l. 124).
Nors pareiškėjas teigia, kad Departamentas nenurodo, kuo pasireiškia pareiškėjo galima nelegali migracija, tačiau Sprendime akcentuota, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi yra reikalingas tik dėl jo suteikiamų teisių keliauti po Šengeno erdvę (2 t., el. b. l. 137–141). Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 21 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016) pažymėjo, jog Migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Leidimo laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios bendrovės veiklos, t. y. konstatuotina, kad minėtas užsienietis siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs „Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz. 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018) sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir argumentais, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitikimas tikrovei, savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4902-1062/2018).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti Bendrovėje atliekamų funkcijų (pavyzdžiui, nuotoliniu būdu, ar atvykstant į Lietuvos Respubliką su Šengeno viza). Vertintina, kad Bendrovės veiklos pobūdis ir mastai nereikalauja pareiškėjo nuolatinio buvimo joje, tuo labiau, kai pareiškėjas per pastaruosius 2 metus Lietuvoje buvo 20 dienų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4862-629/2018, 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4325-261/2019 ir kt.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Netenkinus reikalavimo panaikinti Departamento Sprendimą, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, pagal kurį buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas skunde taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. M. R. (K. M. R.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.