Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-09-10 · Administracinė byla Nr. eA-4902-1062/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-13Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
eA-4902-1062/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01222-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
B. A.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-4902-1062/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01222-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. (B. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. A. (B. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. A. (B. A.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-279(00149) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui B. A.“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas išimtinai vienpusišku aplinkybių vertinimu, neatsižvelgiant į esmines su pareiškėjo buvimu šalyje susijusias aplinkybes, todėl naikintinas.Pareiškėjas nurodė, kad anksčiau jau turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG), galiojusį iki 2017 m. gruodžio 18 d., išduotą teisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėjas 2017 m. spalio 17 d. tuo pagrindu, jog jis yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) dalyvis, pateikė prašymą išduoti LLG bei kitus būtinus dokumentus. Pareiškėjas akcentavo, kad minėtą prašymą dėl LLG išdavimo (toliau – ir Prašymas) padavė svarstyti skubos tvarka. Tačiau atsakovas, nesilaikydamas terminų, neigiamą Sprendimą priėmė tik 2018 m. kovo 26 d.Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. pradėjo eiti direktoriaus pareigas UAB (duomenys neskelbtini), kuri užsiima pirminių duomenų tvarkymu ir konsultacijomis veiklos klausimais. Pareiškėjo vadovaujamoje Bendrovėje dirba 6 asmenys, todėl ji turi pakankamai žmogiškųjų resursų tam, kad galėtų įvykdyti ir užtikrinti prisiimamus įsipareigojimus. Pareiškėjas, teikdamas dokumentus dėl LLG išdavimo, pateikė visus būtinus su Bendrovės veikla susijusius dokumentus. Atsakovui buvo pateikta tarp Bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini) (po pertvarkymo – mažoji bendrija (toliau – ir MB) (duomenys neskelbtini)) 2016 m. sausio 5 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). MB (duomenys neskelbtini) yra pagrindinis Bendrovės užsakovas, turintis daugiau negu 50 verslo klientų, kurių aptarnavimui reikalinga nemažai žmogiškųjų resursų. Iki Bendradarbiavimo sutarties pasirašymo UAB (duomenys neskelbtini) (po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini)) dirbo tik 2–4 asmenys po ½ ar ¼ etato. Taigi, Bendradarbiavimo sutarties sudarymas buvo naudingas abiem kontrahentams. Tuo tarpu atsakovas tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, priešingai, be pagrindo suabejojo Bendrovės veiklos realumu.Pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamo atsakovo Sprendimo argumento dėl Bendrovės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudos sutarties nepateikimo, pažymėjo, kad toks Departamento reikalavimas buvo perteklinis. Šiuo aspektu paaiškino, kad atsakovui pateiktame 2017 m. sausio 9 d. verslo plane nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) panaudos pagrindais naudojasi biuro patalpomis minėtu adresu, o Bendradarbiavimo sutartyje, taip pat pateiktoje atsakovui, nurodyta: „3.1. Užsakovas, siekdamas užtikrinti, kad Paslaugų teikėjas tinkamai ir efektyviai galėtų teikti Paslaugas, įsipareigoja Paslaugų teikėjui: 3.1.4. suteikti kompiuterizuotas darbo vietas Paslaugų teikėjo darbuotojams“. Būtent šios Bendradarbiavimo sutarties pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) naudojasi UAB (duomenys neskelbtini) (po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini)) darbo vietomis (patalpomis) ir atskiros panaudos sutarties nesudarė. Nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) (po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini)) pradėjo nuomotis dar vienas patalpas (duomenys neskelbtini), tame pačiame pastate, tik 2 aukšte, kuriomis Bendrovės darbuotojai taip pat naudojasi. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovo atstovai, atlikdami Bendrovės patikrinimą, lankėsi minėtose patalpose tiek IV aukšte, tiek II aukšte ir realiai galėjo jas apžiūrėti.Nors atsakovas Sprendimą, be kita ko, motyvavo aplinkybėmis, kad Bendrovė yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir MB (duomenys neskelbtini), o MB (duomenys neskelbtini) direktorius – P. B. (P. B.) – yra Bendrovės darbuotojo – I. B. (I. B.) – brolis, tuo tarpu MB (duomenys neskelbtini) darbuotoja S. B. dirba ir Bendrovėje, pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog tai negali būti laikoma įrodymais, savaime paneigiančiais Bendrovės veiklos realumą. Pareiškėjas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) dirba bendradarbiavimo pagrindais, t. y. pagal Bendradarbiavimo sutartį, logiška, kad jos kaip tik gali būti registruotos ir / ar veiklą vykdyti vienose patalpose. Tuo tarpu atsakovo bandymai susieti Bendrovėje ir MB (duomenys neskelbtini) dirbančius asmenis giminystės pagrindais, taip įrodinėjant Bendrovės fiktyvumą, neturi jokio loginio ar teisinio pagrindo: žmonės turi teisę laisvai pasirinkti savo užimtumą, darbo vietą ar pobūdį, žmogaus apsisprendimo laisvė negali būti ribojama, juo labiau, kad asmens teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą, turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis. Pareiškėjas akcentavo, kad I. B. yra pilnametis, ekonominį išsilavinimą turintis asmuo, kuris nuo 2016 m. vasario 18 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), nes tiek jo turima kvalifikacija, tiek asmeninės savybės visiškai tenkino Bendrovės reikalavimus ir lūkesčius. Nors S. B. dirba Bendrovėje buhaltere ir MB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, jos atliekamos pareigos tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje nesidubliuoja, skiriasi tiek darbo pobūdis, tiek atsakomybė, ji dirba pagal atskiras darbo sutartis ir gauna atskirus jai priklausančius darbo užmokesčius. Todėl visiškai nesuprantama atsakovo pozicija, kaip faktas apie to paties asmens darbą tiek MB (duomenys neskelbtini), tiek Bendrovėje galėtų patvirtinti vienos ar kitos įmonės fiktyvumą.Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad atsakovas Sprendime nepagrįstai akcentuoja 2016–2017 m. sąskaitas faktūras, paslaugos pavadinimas – „buhalterinė apskaita“, išrašytas Bendrovei pardavėjo UAB (duomenys neskelbtini), kuri registruota tuo pačiu adresu kaip ir Bendrovė, jos direktorė A. B. dirba MB (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis yra P. B. Šiame kontekste pareiškėjas nurodė, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini) atsakovui pateiktame verslo plane, tiek Bendradarbiavimo sutartyje aiškiai nurodyta, jog Bendrovė teikia pirminių dokumentų apdorojimo paslaugas, t. y. atlieka techninį dokumentų suvedimo į apskaitos programą darbą. Tai nėra buhalterinė apskaita, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme. UAB (duomenys neskelbtini) perka buhalterinės apskaitos paslaugas, remdamasi buhalterinės apskaitos paslaugų sutartimi, iš kitos bendrovės – UAB (duomenys neskelbtini). Nors tai neturi jokio ryšio su aptariamais klausimais, kad A. B. nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, pareiškėjas nurodė, jog ji tapo P. B. sutuoktine tik 2017 m. liepos 1 d., t. y. gerokai vėliau po bendradarbiavimo santykių tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) (po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini)) pradžios. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių atsakovas nurodo šią aplinkybę kaip turinčią reikšmės UAB (duomenys neskelbtini) veiklai.Pareiškėjas nesutiko su atsakovo pozicija, kad MB (duomenys neskelbtini) ir Bendrovė užsiima ta pačia veikla, ir paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) neužsiima buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu, ji tik aptarnauja MB (duomenys neskelbtini) techniniais klausimais, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) apdoroja klientų pirminius dokumentus, juos suveda į apskaitos programą. Pareiškėjo manymu, aplinkybė, kad Bendrovė dirba bendradarbiavimo pagrindais su MB (duomenys neskelbtini) ir atlygintinai teikia paslaugas, kaip tik įrodo ne Bendrovės fiktyvumą, o pagrindžia jos darbo realumą ir tikrumą.Dėl Sprendime akcentuojamų darbo sutarčių, sudarytų su buhaltere N. Z., konsultantu I. B. ir buhaltere S. B., pareiškėjas paaiškino, kad I. B. nedirba ir niekada nedirbo MB (duomenys neskelbtini), o N. Z. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki vaiko priežiūros atostogų, bet jai grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, nebuvo tinkamo etato, todėl ją, kaip gerą ir patikimą žmogų, MB (duomenys neskelbtini) rekomendavo savo partnerei UAB (duomenys neskelbtini), kur ji ir buvo įdarbinta. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės veiklos patikrinimas buvo atliktas gerokai pavėluotai, t. y. tik 2018 m. vasario 1 d., kai jau buvo praėjęs terminas sprendimui dėl LLG priimti. Pareiškėjas kartu nurodė, kad patikrinimo metu MB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. B. geranoriškai patvirtino partnerių, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), veiklą, paaiškino, kodėl tuo metu biure nebuvo I. B. Tuo tarpu atsakovo atstovai atvyko iš anksto neįspėję – kaip tik tuo metu, kai buvo pietų metas, t. y. maždaug tarp 12 val. ir 14 val., todėl logiška, kad tuo metu ne visi darbuotojai buvo biure. Be to, atsakovo atstovai iškraipė ir savaip pateikė jiems suteiktą žodinę A. B. informaciją dėl I. B. darbo pobūdžio, kadangi A. B. paaiškinimų metu buvo paminėta, jog dėl darbo pobūdžio žmogus gali dirbti ne biure, t. y. būti, pavyzdžiui, pas klientus. Pareiškėjas akcentavo, kad jokios kalbos apie oficialų darbą pagal nuotolinio darbo sutartį, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir DK), nebuvo, o A. B. nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, todėl negali ir negalėjo atskleisti tikslios, su konkrečiais asmenimis ir jų darbo sutartimis susijusios informacijos. Patikrinimo metu apklausta darbuotoja N. Z. taip pat aiškiai nurodė savo darbo funkcijas Bendrovėje, patvirtino, kad pažįsta Bendrovės direktorių ir jį yra mačiusi biure 2017 m. gruodžio mėn. Pagal užimamas pareigas minėta darbuotoja nei galėjo, nei turėjo žinoti apie UAB (duomenys neskelbtini) taikomas rinkodaros ir / ar klientų paieškos priemones – N. Z. darbas yra techninio pobūdžio darbas, susijęs su dokumentų suvedimu į apskaitos sistemą, todėl ji negalėjo suteikti informacijos apie Bendrovės reklamą. Pareiškėjo teigimu, vertinant Bendrovės darbuotojos B. D. paaiškinimus, taip pat nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad ši darbuotoja Bendrovėje dirba apskaitininke tik nuo 2017 m. gruodžio 1 d., t. y. vos 2 mėnesius iki patikrinimo, todėl galėjo neįsiminti naujų asmenų, tačiau ji aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžė savo atliekamas funkcijas ir užimamas pareigas. Nors atsakovas Sprendime nurodė, kad su I. B. nepavyko susisiekti, nėra aišku, kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis buvo bandyta susisiekti su šiuo darbuotoju, nes pačiam I. B. nežinoma, kad jo kažkas ieškotų.Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ), todėl privalo laikytis VAĮ įtvirtintų principų. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas neinformavo nei Bendrovės, kaip ūkio subjekto, nei pareiškėjo apie atlikto Bendrovės patikrinimo pradžią, nesuteikė galimybės pateikti papildomą informaciją ir / ar duoti paaiškinimus, kaip tai nustatyta VAĮ 20 ir 30 straipsniuose.Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, jog jis neturi jokių ilgalaikių socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Šiuo aspektu pareiškėjas akcentavo, kad jis jau ne pirmą kartą kreipiasi dėl LLG išdavimo, o tai yra reikšminga aplinkybė, patvirtinanti, jog pareiškėją su Lietuvos Respublika sieja nuolatiniai ekonominiai ir verslo santykiai. Pareiškėjas planuoja savo ateitį būtent šioje šalyje ir visais įmanomais būdais stengiasi joje įsitvirtinti, užsiima teisėta veikla, laikosi ir gerbia šios šalies įstatymus.Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas tvirtino, kad atsakovas padarė tendencingas ir faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, vadovavosi neteisingomis prielaidomis, nuslėpė sau nenaudingą informaciją, neteisingai sprendė tiek dėl Bendrovės veiklos fiktyvumo, tiek dėl pareiškėjo veiklos ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikrųjų tikslų bei ketinimų. Pareiškėjo manymu, atsakovas, priimdamas individualų teisės aktą, turintį įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, rėmėsi vienpusišku aplinkybių vertinimu, nesilaikė objektyvumo ir gero administravimo principų.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas tvirtino, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus, paremtas surinktais duomenimis, visapusiškai juos išnagrinėjus. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, išsamiai išnagrinėjus pareiškėjo kartu su Prašymu pateiktus dokumentus, įvertinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, Bendrovės darbuotojų paaiškinimus apie Bendrovės veiklą bei jų funkcijas joje, kitą surinktą medžiagą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui LLG, kadangi Prašymo nagrinėjimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog Bendrovė yra fiktyvi, taip pat yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.Šiame kontekste atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo Departamentui pateikti dokumentai, taip pat Departamento surinkti duomenys patvirtino, jog tiek Bendrovė, tiek jos vienintelis klientas MB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini), iš kurios Bendrovė tariamai perka buhalterines paslaugas, įregistruotos vienu adresu, be to, Bendrovę buvo įsteigęs MB (duomenys neskelbtini) direktorius P. B., o šiose įmonėse įdarbinti darbuotojai yra susiję giminystės ryšiais (Bendrovės darbuotojas I. B. yra MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. B. brolis, UAB (duomenys neskelbtini) direktorė A. B. yra MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus P. B. sutuoktinė). Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Bendrovės darbuotojai yra esami ar buvę MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai: I. B. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įdarbintas MB (duomenys neskelbtini), tačiau Sodros duomenų bazėje informacijos apie jam mokamą darbo užmokestį nėra; S. B. taip pat dirba tiek Bendrovėje, tiek MB (duomenys neskelbtini); N. Z. MB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2016 m. gruodžio 25 d.Atsakovo manymu, įvertinus nurodytą informaciją ir tai, kad visos įmonės užsiima iš esmės analogiškomis paslaugomis, o pareiškėjas Departamentui nepateikė jokių kitų dokumentų, patvirtinančių Bendrovės veiklą arba tai, kad Bendrovė turi ir kitų klientų, Departamentas Sprendime pagrįstai nurodė, kad kartu su Prašymu pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo Bendrovės veiklos realumo, o pateikiamais dokumentais tik siekiama imituoti Bendrovės vykdomą veiklą ir pajamų gavimą (Bendrovės veiklą faktiškai vykdo MB (duomenys neskelbtini), nes joje įdarbinti tie patys darbuotojai kaip ir MB (duomenys neskelbtini), Bendrovės pagrindinis klientas yra MB (duomenys neskelbtini), šių dviejų bendrovių darbuotojai yra susiję, Bendrovė faktiškai neturi patalpų savo veiklai vykdyti). Taigi, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė įkurta tik tam, jog trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Bendrovės dalyviai, galėtų formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto ar 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir kreiptis dėl LLG išdavimo. Atsakovas pabrėžė, kad šios aplinkybės leido daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas Departamentui pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, Bendrovės darbuotojus, jų darbo vietas ir atliekamas funkcijas, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas LLG gavimo sąlygas ir gauti LLG bei nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes).Atsakovas kartu akcentavo, kad Departamento Imigracijos skyriui kilus įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos ir tikrojo pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo, Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui buvo išsiųstas 2017 m. spalio 24 d. raštas Nr. (15/4-10)10K-42506 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, o atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatai taip pat patvirtino, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Šiuo aspektu atsakovas pabrėžė, kad 2018 m. vasario 14 d. Departamentas gavo Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. vasario 1 d. tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-5047, kuriame konstatuojama, jog: buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad ant minėto pastato nėra Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą, ant durų buvo UAB (duomenys neskelbtini) reklama; pasiteiravus, ar Bendrovė vykdo veiklą minėtu adresu, MB (duomenys neskelbtini) darbuotoja A. B. nurodė, kad patalpose yra viena darbo vieta, kurioje dirba N. Z. (Bendrovėje dirba 5 darbuotojai, o N. Z. iki 2016 m. gruodžio 25 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini)); Bendrovės veiklos patikrinimo metu A. B. pasakojo apie Bendrovės veiklą, nurodė, kad Bendrovės darbuotojas I. B. dirba nuotoliniu būdu (A. B. nėra Bendrovės darbuotoja, o su I. B. 2016 m. vasario 17 d. sudarytoje darbo sutartyje su Bendrove nenustatyta, kad jis dirba nuotoliniu būdu). Bendrovės veiklos patikrinimo metu apklausta jos darbuotoja N. Z. nurodė, kad Bendrovėje buhaltere dirba nuo 2015 m., ji nežinojo, ar Bendrovė reklamuoja savo paslaugas, taip pat nurodė, kad Bendrovės dalyvius – akcininką ir direktorių, Bendrovės biure paskutinį sykį matė 2017 m. gruodžio mėnesį. N. Z. pažymėjo, kad ji su pareiškėju nebendrauja, nes nėra būtinybės. Tęsiant Bendrovės veiklos patikrinimą apklausta Bendrovės darbuotoja B. D., kuri dirbo minėtu adresu esančio verslo centro 2 aukšte, nurodė, kad Bendrovėje dirba apskaitininke nuo 2017 m. gruodžio 1 d., Bendrovės direktoriaus B. A. nematė ir nepažįsta, kokios jo funkcijos, nežino. B. D. nurodė, kad darbo sutartį su Bendrove jai pateikė pasirašyti A. B. Atsakovo teigimu, surinktų duomenų visuma patvirtino, kad pareiškėjas nedalyvauja Bendrovės veikloje, Bendrovės darbuotojai jo nepažįsta, su juo nebendrauja gyvai ar nuotoliniu būdu, deklaruojamu Bendrovės veiklos vykdymo adresu jo darbo vieta neįrengta.Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo Departamentui pateiktame verslo plane nurodyta, jog Bendrovė panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti naudojasi biuru adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas Departamentui panaudos sutarties nepateikė, nurodęs, kad jos neturi, nes dirba kartu su MB (duomenys neskelbtini). Kita vertus, atsakovas atkreipė dėmesį, kad šios aplinkybės nebuvo pagrindinės, kurios lėmė ginčijamo Sprendimo priėmimą, jos buvo įvertintos kitų surinktų duomenų visumoje: Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad nurodytu adresu įkurta tik viena darbo vieta, kurioje dirba N. Z.. Be to, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. pradėjo nuomotis patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kuriose taip pat dirba Bendrovės darbuotojai, atsakovas pabrėžė, jog nei verslo plane, nei kituose dokumentuose pareiškėjas tokios informacijos Departamentui nenurodė. Tuo tarpu verslo planas sudarytas 2017 m. sausio 9 d., todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jo įmonės darbuotojai savo funkcijas atlieka kitose patalpose.Atsakovas kartu nurodė, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, kadangi jo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Bendrovėje, o gauti LLG ir taip legalizuoti savo buvimą Šengeno zonoje. Todėl nagrinėjamu atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jo nelegalios migracijos grėsmė, o tai pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą yra pagrindas atsisakyti išduoti pareiškėjui LLG.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai skundžiamame Sprendime konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra fiktyvi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų, taikytinų pareiškėjo atžvilgiu, prasme. Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB (duomenys neskelbtini) gauna pajamas tik iš įmonės MB (duomenys neskelbtini) (anksčiau – UAB (duomenys neskelbtini)), o pati mokėjimus atlieka UAB (duomenys neskelbtini). Be to, nustatyta, kad visų trijų įmonių (UAB (duomenys neskelbtini), MB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini)) darbuotojai yra susiję giminystės, santuokos ir pan. ryšiais, taip pat yra buvę darbuotojais šiose įmonėse. Vilniaus APVK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrius taip pat nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) veikla yra fiktyvi, nes jos darbuotojai iš esmės atlieka funkcijas MB (duomenys neskelbtini). Teismas pabrėžė, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės dubliuoja MB (duomenys neskelbtini) funkcijas, nes pastaroji vykdo buhalterinės apskaitos funkcijas, o UAB (duomenys neskelbtini) neva jai padeda. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo įmonės veikla pateikiama tik dėl pareiškėjo gyvenimo įteisinimo Lietuvoje.Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl terminų pažeidimo negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą Sprendimą. Juolab, kad atsakovas buvo aktyvus, t. y. užklausė papildomų duomenų kitą subjektą (Vilniaus APVK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyrių). Todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas, teismo vertinimu, negali būti laikomas pagrįstu.Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė būtinybės jam būti Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėjo, kad pareiškėjas savo teises į verslą bei darbą gali realizuoti ir neatvykdamas į Lietuvą, o skundžiamas Sprendimas savaime neužkerta kelio jam vykdyti verslą Lietuvoje, pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą, nes Departamentas tinkamai taikė Įstatymo nuostatas.

III.

Pareiškėjas B. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą – panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-279(00149) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui B. A.“.Pareiškėjas mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, grindžiamas tik atsakovo išdėstytu vienpusišku aplinkybių vertinimu. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas, pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas apsunkina jo galimybes dalyvauti Bendrovės veikloje, nes jis negali dirbti tiek, kiek nurodyta jo 2017 m. gegužės 31 d. neterminuotoje darbo sutartyje – 8 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitė (nuotolinis darbas nenustatytas).Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas neinformavo pareiškėjo apie patikrinimą, nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir / ar duoti paaiškinimus kaip numatyta VAĮ 20 ir 30 straipsniuose.Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas pakartoja savo atsiliepime į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą išdėstytus argumentus ir papildomai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik tai, jog teismas, jo manymu, ginčijamą sprendimą grindė išimtinai atsakovo argumentais, neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentus. Tačiau jokių kitų motyvų dėl tariamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė. Šiame kontekste atsakovas pabrėžia, kad ginčijamo teismo sprendimo turinys patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas šį sprendimą, įvertino tiek atsakovo, tiek pareiškėjo argumentus bei surinktus duomenis. Atsakovo vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra pakankami šio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui pagrįsti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tai, jog nagrinėjamu atveju sprendimas nebuvo priimtas pareiškėjo naudai, nereiškia, kad teismas Migracijos departamentui suteikė prioritetą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-279(00149) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui B. A.“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir šio straipsnio 3 dalį, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. Šio ginčo kontekste aiškintina Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata – „<...> įmonės, <...> kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius“, reiškia, kad bendrovėje turi dirbti visą darbo laiką ne mažiau kaip du nurodyti piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius.Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; 12 punkte – yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.Sprendžiant, ar Bendrovė atitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus, t. y., ar duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti LLG, atitinka tikrovę bei ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas), byloje surinkti įrodymai vertintini vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56, 57 straipsniuose nustatytomis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis taisyklėmis. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018).Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad:Vykdant UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą nuvykta į pareiškėjo nurodytą Bendrovės buveinę (veiklos vykdymo adresu) (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad ant minėto pastato nėra Bendrovės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie jos veiklą. Ant durų buvo tik UAB (duomenys neskelbtini) reklama. A. B., kuri nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nurodė, kad patalpose yra viena darbo vieta, kurioje dirba UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja N. Z.;A. B. taip pat nurodė, kad tikrinamos UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas I. B. dirba nuotoliniu būdu. Departamentas nustatė, kad su I. B. 2016 m. vasario 17 d. sudarytoje darbo sutartyje su Bendrove nėra nurodyta, kad jis dirba nuotoliniu būdu. Šio fakto pareiškėjas neginčija;Bendrovės veiklos patikrinimo metu apklausta jos darbuotoja N. Z. teigė, kad Bendrovėje buhaltere dirba nuo 2015 m. spalio mėnesio, nurodė, kad Bendrovės dalyvius – akcininką ir direktorių, Bendrovės (UAB (duomenys neskelbtini)) biure paskutinį kartą matė 2017 m. gruodžio mėnesį. Bendrovės darbuotoja B. D. nurodė, kad Bendrovėje dirba apskaitininke nuo 2017 m. gruodžio 1 d., Bendrovės direktoriaus B. A. nematė ir nepažįsta, kokios jo funkcijos nežino. B. D. taip pat paaiškino, kad darbo sutartį su Bendrove jai pateikė pasirašyti A. B., kuri nėra Bendrovės darbuotoja;Pareiškėjo Departamentui pateiktame verslo plane nurodyta, jog Bendrovė panaudos pagrindais savo veiklai vykdyti naudojasi biuru adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau tokia sutartis Departamentui nebuvo pateikta (pareiškėjo nurodytos Bendradarbiavimo sutarties, 2016 m. sausio 5 d. sudarytos tarp Bendrovės ir UAB (duomenys neskelbtini), tikslas nėra skirtas panaudos sutarties sudarymas); Patikrinimo metu Bendrovės buveinės deklaruojamu veiklos vykdymo vietos adresu nustatyta, kad Bendrovės vadovo darbo vieta neįrengta (Vilniaus AVPK Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriaus 2018 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-5047). Iš pasirašytos pareiškėjo darbo sutarties matyti, kad pareiškėjas priimtas dirbti 2017 m. birželio 1 d. į direktoriaus pareigas mokant jam per mėnesį minimalią mėnesinę algą, nustatyta 8 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitės darbo laikas (nuotolinis darbas sutartyje nenumatytas).Šios nutarties 20 punkte nurodytų aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.Tiek patikrinimo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu Juridinių asmenų registre UAB (duomenys neskelbtini) buveinė buvo nurodyta esanti (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu buvo nurodyta ir UAB (duomenys neskelbtini) pagrindinio kliento (UAB (duomenys neskelbtini), po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini)) buveinė. Vadovaujantis Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 4 punktu, užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5¹ punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–2² punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 44² straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei. Apie pasikeitusį Bendrovės buveinės adresą į (duomenys neskelbtini), nustatytu terminu nebuvo pranešta, o apie Bendrovės veiklos vietą adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas Departamento neinformavo, nors Departamentui teikė verslo planą, kurį sudarė 2017 m. sausio 9 d. Todėl konstatuotina, kad Sprendimu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.). Tai, kad teismui buvo pateikta Bendradarbiavimo sutartis, 2016 m. sausio 5 d. sudaryta su Bendrovės klientu UAB (duomenys neskelbtini), kuri, pasak pareiškėjo, įrodo, kad jo Bendrovė naudojosi UAB, po pertvarkymo – MB (duomenys neskelbtini) darbo vietomis, kaip ir pareiškėjo nurodyta nuomos sutartis su MB (duomenys neskelbtini), sudaryta 2016 m. rugpjūčio 26 d. dėl patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini), neturi reikšmės vertinant atsakovo priimto Sprendimo teisėtumą. Papildomai paminėtina, kad pagal Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 148 punktą pasikeitus juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinei (išskyrus tradicines religines bendruomenes ar bendrijas), dokumentų ir duomenų teikėjas Registro tvarkytojui pateikia: prašymą įregistruoti pakeitimus; juridinio asmens organo sprendimą dėl buveinės pakeitimo; jeigu juridinis asmuo nėra patalpų, suteikiamų juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinei registruoti, savininkas arba patalpos juridiniam asmeniui priklauso bendrosios nuosavybės teise, – rašytinį savininko arba bendraturčio sutikimą suteikti patalpas juridinio asmens, filialo ar atstovybės buveinei registruoti. Kaip minėta, UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresas Juridinių asmenų registre ir šiuo metu nurodytas (duomenys neskelbtini).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz. 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4312-556/2018) sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir argumentais, kad duomenų, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitikimas tikrovei, savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgtina į tai, kad įmonės vadovas neturėjo darbo vietos Lietuvoje nurodytu adresu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jis patikrinimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos nėra pagrįstas jokiais dokumentais (įsakymu dėl komandiruotės ar kt.), o liudytojai – įmonės darbuotoja B. D., kuri Bendrovėje dirba apskaitininke nuo 2017 m. gruodžio 1 d., Bendrovės patikrinimo metu nurodė, kad Bendrovės direktoriaus B. A. nematė ir nepažįsta, kokios jo funkcijos, nežino; kad darbo sutartį su Bendrove jai pateikė pasirašyti A. B., kuri nėra Bendrovės darbuotoja.Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarties 22 punkte nurodyti pažeidimai, ypač atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šios Nutarties 25 punkte, buvo pakankamas pagrindas ginčijamam Departamento 2018 m. kovo 26 d. sprendimui Nr. (15/4-1)3I-279(00149) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Turkijos Respublikos piliečiui B. A.“ priimti.Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas pažeidė VAĮ 20 ir 30 straipsnius, nes atsakovas, atlikęs patikrinimą Bendrovėje, neinformavo nei Bendrovės, kaip subjekto, nei pareiškėjo apie patikrinimo pradžią, nesuteikė galimybės pateikti papildomos informacijos ir / ar duoti paaiškinimus. Dėl šių aplinkybių Sprendimas nepripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz. 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017, 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4903-520/2018).Atsakovas, atlikdamas Įstatyme nustatytas funkcijas, privalo laikytis gero administravimo principo – įgyvendinant kiekvieno asmens teisę būti išklausytam, sudaryti realią galimybę. Šios pareigos vykdymas, inter alia (be kita ko), reiškia protingo termino paaiškinimams pateikti nustatymą. Protingas terminas yra įmanomai trumpiausias terminas, per kurį atidus ir rūpestingas asmuo turi realią galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę paaiškinti.Šios bylos kontekste vertinant pareiškėjo galimybę tinkamai įgyvendinti savo teisę teikti paaiškinimus atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjo nebuvo Lietuvoje, o pareiškėjo įsteigtos bendrovės du darbuotojai buvo išklausyti. Todėl nėra abejonės, kad Bendrovės vadovas žinojo apie atliekamą patikrinimą ir turėjo galimybę teikti papildomus paaiškinimus atsakovui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, kuo konkrečiai pasireiškė jo teisės būti išklausytam suvaržymas. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs paaiškinimus ir kad jų atsakovas nepriėmė, ar, kad pareiškėjui buvo nustatytas neprotingas terminas paaiškinimui pateikti. Sprendimą atsakovas priėmė tik 2018 m. kovo 26 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo atlikto patikrinimo pareiškėjo veiklos vietoje. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos VAĮ 20 straipsnyje ir 30 straipsnyje įtvirtintos nuostatos.Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Bendrovės patikrinimo metu nustatyta, kad jos darbuotojai iš esmės atlieka funkcijas MB (duomenys neskelbtini), neteisingai vertino, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš esmės dubliuoja MB (duomenys neskelbtini) funkcijas. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodo, kad darbas susijęs su dokumentų suvedimu į apskaitos sistemą; Bendrovės verslo plane nurodyta, kad ji vykdo ir toliau ketina vykdyti pirminių dokumentų apdorojimo paslaugas ir konsultacijas veiklos klausimais. Tai, kad Bendrovė pareiškėjo nurodytoje Bendradarbiavimo sutartyje ir verslo plane nėra įvardinta buhalterinių paslaugų įmone, neturi teisinės reikšmės, nes pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnį ūkio subjekto apskaitą inter alia tvarko pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Buhalterinė apskaita apibrėžiama kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (2 str. 4 d.). Todėl dokumentų suvedimas į apskaitą laikytinas jų atitinkamu registravimu, o registravimas, kaip nustatyta minėto Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje, yra buhalterinės apskaitos elementas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės buhalterė N. Z. iki 2016 m. gruodžio 25 d. dirbo MB (duomenys neskelbtini), kuri yra pagrindinis UAB (duomenys neskelbtini) klientas, kuri teikia buhalterinės apskaitos paslaugas kitiems klientams, ir šiuo metu N. Z. dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) atlieka buhalterinės apskaitos funkcijas, pirmosios instancijos teismas galėjo padaryti išvadą, kad Bendrovės darbuotojai iš esmės atlieka MB (duomenys neskelbtini) funkcijas. Kiti apeliacinio skundo argumentai atskirai neaptariami, nes jie neturi teisinės reikšmės Sprendimo teisėtumui.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylos duomenis įvertino iš esmės tinkamai, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. A. (B. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasStasys GagysRamutė Ruškytė