- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-07
- Bylos Nr.
- 2S-708-524/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16157-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- I. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Bigbank AS, Lietuvoje
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Aleksandro Selezniovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuotas asmuo Bigbank AS, Lietuvoje veikiantis per Bigbank AS filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2017 m. gruodžio 7 d. turto arešto aktą, 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų arešto, atleisti nuo vykdymo išlaidų ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais. Skundo pagrindu nurodytos aplinkybės, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. yra pripažinta iš dalies darbinga (50 proc.), nedirba, kas mėnesį gauna tik 118 EUR tikslinę – neįgalumo išmoką, į kurią pareiškėjos vertinimu pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, 738 straipsnį, 739 straipsnio 7 punktą išieškojimo antstolis negali nukreipti. Pareiškėjai 59,26 EUR neužtenka mėnesiui pragyvenimui, pinigų išgryninimas kainuoja, atsiskaityti kortele ar išsiimti bankomate negalima. Antstolis nepagrįstai yra areštavęs transporto priemonę O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią I. T. 2016 m. gegužės 9 d. panaudos sutartimi neatlygintinai perdavė neterminuotai naudotis J. T., veikiančiam pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 695747, naudotis įmonės veiklai. Automobilis yra darbo įrankis nuvažiuoti į darbo vietą, jau nusidėvėjęs, likutinė vertė 1 EUR. Pareiškėja daro išvadą, kad areštuotas jai nepriklausantis turtas. Pareiškėja teigia, kad nepagrįstai areštuotos skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią patenka lėšos iš VSDFV (neįgalumo išmoka) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra kreditinė banko sąskaita, nuo kurios mokamos palūkanos ir į kurią patenka lėšos iš aukščiau nurodytos sąskaitos. Bankas negali uždaryti sąskaitos kol bus uždėtas areštas. Pareiškėja dėl to patiria žalą. Pažymi, kad remiantis CPK 610 straipsniu visas vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o įvykdžius sprendimą šios išlaidos išieškomos iš skolininko ir grąžinamos išieškotojui. Atsižvelgiant į I. T. sveikatos būklę (neįgali) ir sunkią finansinę padėtį (žemiau skurdo ribos) prašo ją atleisti nuo vykdymo išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu 2017 m. gruodžio 17 d. antstolio Aleksandro Selezniovo nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-10-17395 dalį, kuria nustatyta 59,26 EUR suma, kuria skolininkė I. T. gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį ir kuria nustatytas leidimas disponuoti tik skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, tuo pačiu nenurodant ir skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pripažino neteisėtu ir panaikino antstolio Aleksandro Selezniovo 2017-12-07 patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. Sb1-100860, adresuotą vykdymui VSDFV Klaipėdos skyriui, kitą pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmetė.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-11-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017 dėl 1710,40 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. T. išieškotojo BIGBANK AS, Lietuvoje veikiančio per BIGBANK AS filialą, naudai. 2017 m. gruodžio 7 d. antstolis surašė nurodymą Nr. S-17-10-17395 nuo visų skolininkės sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas 2 204,92 EUR sumai, kuriame be to nustatė 59,26 EUR sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB. 2017 m. gruodžio 7 d. priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-100860, nukreiptas vykdymui VSDFV Klaipėdos skyriui, nurodant, kad iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitytų 70 proc. nuo išmokų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - MMA) ir 20 proc. nuo išmokų dalies, neviršijančios vieno MMA (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc.). 2017 m. gruodžio 8 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės prašymas, kuriame ji mini skunde nurodomas sąskaitas, teigdama, kad iš šių sąskaitų negalimas išieškojimas, kadangi į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, o sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) yra kreditinė, į kurią pervedamos lėšos iš pirmosios sąskaitos. Skolininkė pateikė antstoliui šių sąskaitų išrašus. Antstolis skolininkės sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą sumą (59,26 EUR), tačiau neatšaukė šios sąskaitos arešto. Antstolis, gavęs duomenų, kad skolininkė gauna tikslinę socialinę išmoką, šiuo atveju skolininkės sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, laisvai disponuojamą sumą nustatė ne visam iš VSDFV gaunamo kas mėnesį šalpos neįgalumo pensijos dydžiui (118,52 EUR), o tik pusei šios sumos, palikdamas skolininkei disponuoti kas mėnesį suma, kuri neužtikrina net minimalių skolininkės poreikių tenkinimo. Visa tai įvertinus pripažintas iš dalies neteisėtas 2017 m. gruodžio 7 d. antstolio nurodymas nustatyti 59,26 EUR sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB. Kadangi skolininkė iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, į savo kreditinės kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės šios išmokos sumomis pastoviai perveda tam tikras sumas dengti kreditą ir palūkanas, todėl skolininkės kreditinė sąskaita ir suma, kuria skolininkė gali disponuoti šioje kreditinėje sąskaitoje teismo vertinimu nurodyme PLAIS taip pat turėjo būti nustatyta. Antstoliui siūlytina nustatyti nurodymo PLAIS patikslinimą, kad skolininkė sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gali per mėnesį disponuoti 118,52 EUR suma, o antstoliui nustačius, kad VSDFV mokama neįgalumo išmoka atitinkamai padidėjo, turėtų būti atitinkamai didinama iš skolininkės galima disponuoti šiose sąskaitose lėšų suma. Kadangi skolininkė iš VSDFV gauna tik neįgalumo išmoką, į kurią antstolis negali nukreipti išieškojimo, skolininkė šiuo metu niekur nedirba ir negauna kitokių išmokų iš VSDFV, o antstolis paaiškėjus apie šias aplinkybes 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. Sb1-100860 VSDFV Klaipėdos skyriui neatšaukė, todėl šis patvarkymas pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Dėl 2017 m. gruodžio 7 d. turto arešto akto Nr. S1b-100867, kuriuo buvo areštuota pareiškėjai priklausanti transporto priemonė O. Z., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismas pasisakė, jog pareiškėja remiantis VĮ Regitra duomenimis yra šios transporto priemonės savininkė nėra pagrindo naikinti arešto. Skolininkei neterminuotai sudarius neatlygintiną šio automobilio panaudos sutartį ir perdavus jį naudotis sutuoktiniui ji automobilio nuosavybės teisių neprarado, o jos skunde nurodytos priežastys dėl ko reikėtų naikinti šio automobilio areštą nesudaro pagrindo nuimti šiam automobiliui apribojimų. Kad antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti skolininką nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti nei CPK nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, todėl atmestas kaip nepagrįstas skolininkės reikalavimas atleisti ją nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Teismas nenustatė pagrindų pripažinti neteisėtu 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kurie priimti laikantis Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos ir turinio reikalavimų, tačiau antstolis turėtų atitinkamai patikslinti vykdymo išlaidų paskaičiavimą, tai yra, patikslinti antstolio atlyginimo dydį, kuris priklausomai nuo išieškomos sumos turi būti 256,56 EUR (ne 268,14 EUR), kitų vykdymo išlaidų dydžiai nurodyti teisingai. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkė turi kilnojamo turto (automobilį), kurį antstolis areštavo, be to antstolio reikalavimu skolininkė nėra pateikusi jam visos informacijos apie turimą turtą ir lėšas, o skolininkės gyvenamoji vieta yra žinoma. Kitų CPK 631 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių reikėtų išieškotojui grąžinti vykdomąjį dokumentą teismas nenustatė, todėl atmestas kaip nepagrįstas skolininkės reikalavimas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria antstolio veiksmai pripažinti neteisėtais: 2017 m. gruodžio 7 d. antstolio Aleksandro Selezniovo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-10-17395 dalis, kuria nustatyta 59,26 EUR suma, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį ir kuriuo nustatytas leidimas disponuoti tik skolininkės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Swedbank, AB, tuo pačiu nenurodant ir skolininkės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini); antstolio 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-100860, adresuotas vykdyti VSDFV Klaipėdos skyriui; priimti naują nutartį – skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato informaciją, nurodytą išraše iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, todėl padarė klaidingą išvadą dėl antstolio 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymų neteisėtumo. Minėto registro išraše nurodyta tik tai, jog skolininkei yra skiriama nuolatinė išmoka, jokių kitų paaiškinimų, jog tai lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, nenurodyta. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkei yra skiriama 118,52 EUR šalpos pensija, iš kurios išieškojimas negali būti vykdomas. Antstolio nustatyta 59,26 EUR laisvai disponuojama lėšų suma atitinka faktą, jog į skolininkės sąskaitą yra pervedamos lėšos iš VSDFV po VSDFV CPK nustatyta tvarka atliktų išskaitų. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog laisvai disponuojama suma skolininkei nustatyta tik vienoje iš sąskaitų. PLAIS sistemoje negalima techniškai nustatyti laisvai disponuojamą sumą dviem sąskaitoms. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Pareiškėja jokių pajamų negauna, jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, skirta neįgalumo išmoka, iš kurios antstolis vykdo išieškojimą, todėl pagrįstai panaikintas antstolio patvarkymas.Antstolio nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma banko sąskaitoje neužtikrina minimalių pareiškėjos poreikių patenkinimo, todėl pagrįstai antstolio veiksmai nustatant laisvai disponuojamą lėšų sumą, buvo pripažinti neteisėtais.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Bigbank AS, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Bigbank AS filialą prašo tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:Pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo skolininkės gaunamas lėšas, neįgalumo pašalpą nurodydamas tiksline socialine išmoka, iš kurios remiantis CPK 739 straipsniu, išieškojimas nėra galimas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą asmenys, turintys teisę gauti šalpos neįgalumo pensiją yra asmenys, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo. Pareiškėja yra 50 procentų darbinga, todėl jos gaunama neįgalumo pašalpa nepatenka į CPK 739 straipsnio sritį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi atskiruoju skundu skundžiama tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. gruodžio 17 d. nurodymo Nr. S-17-10-17395 bei 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. Sb1-100860 teisėtumo, dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakytina. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolis Aleksandras Selezniovas vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3400-889/2017 dėl 1 710,40 EUR skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. T. išieškotojo Bigbank AS, Lietuvoje veikiančio per Bigbank AS filialą, naudai. Antstolis 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S1b-100860 dėl skolos išieškojimo, vadovaudamasis CPK 611, 733-743 straipsniais, pareikalavo VSDFV Klaipėdos skyriaus iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja gauna šalpos neįgalumo pensiją, kuri mokama remiantis Valstybinių šalpos išmokų įstatymu, ir kuri yra priskiriama prie tokių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, todėl pripažino, jog antstoliui paaiškėjus aplinkybėms, jog pareiškėja gauna neįgalumo išmoką, skundžiamo patvarkymo neatšaukė, todėl šis patvarkymas laikytinas neteisėtu ir naikintinas. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato informaciją, nurodytą išraše iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, todėl padarė klaidingą išvadą dėl antstolio 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymo Nr. S1b-100860 neteisėtumo. Minėto registro išraše nurodyta tik tai, jog skolininkei yra skiriama nuolatinė išmoka, jokių kitų paaiškinimų, jog tai lėšos, iš kurių išieškojimas negalimas, nenurodyta. CPK 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį. Jame numatyta, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos, išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus - ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, į kokį fizinio asmens turtą išieškojimas negali būti nukreipiamas (buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis). CPK 739 straipsnis reglamentuoja, iš kokių sumų, kurios priklauso skolininkui, negalimas išieškojimas: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos.Iš vykdomoje byloje esančių įrodymų matyti, jog antstoliui priimant skundžiamą patvarkymą, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenų išraše buvo nurodyta, jog pareiškėjos vieninteles pajamas sudaro nuolatinė išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kurią sudaro 118,52 EUR. Kaip teisingai nurodė apeliantas, nuorodų ar paaiškinimų, jog ši išmoka patenka į sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas nėra galimas, nebuvo nurodyta. Papildomai pažymėtina, jog išraše iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos apie fiziniams asmenims paskirtas socialines išmokas, nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai nebuvo paskirta jokių socialinių išmokų. Taigi, darytina išvada, kad antstolis priimdamas 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymą, kuriuo įpareigojo atlikti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos, nepažeidė CPK 736 straipsnyje nustatytos tvarkos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas gavo papildomus įrodymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, jog pareiškėjai nuo 2013 m. yra paskirta netekto darbingumo pensija, kurios mokėjimas šiuo metu yra pratęstas nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d.. Kadangi minėta netekto darbingumo pensija mokama Šalpos pensijų įstatymo pagrindu, nukreipti į tokias pinigines lėšas išieškojimą, draudžia įstatymas (CPK 739 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis gavęs informacijos apie tai, jog pareiškėjos vieninteles pajamas sudaro tik netekto darbingumo pensija, turėjo pareigą atšaukti skundžiamą patvarkymą bei grąžinti nurašytas lėšas. Todėl minėtas patvarkymas pagrįstai panaikintas.Antstolis 2017 m. gruodžio 7 d. nurodymu Nr. S-17-10-17395 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, nurodė per PLAIS sistemą priverstinai nurašyti 2 204,92 EUR lėšų sumą iš visų pareiškėjos sąskaitų, nurodant, jog pareiškėja gali laisvai disponuoti 59,26 EUR suma banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolis, gavęs duomenų, kad skolininkė gauna tikslinę socialinę išmoką, skolininkės sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią skolininkei pervedama VSDFV mokama neįgalumo išmoka, laisvai disponuojamą sumą nustatė ne visam iš VSDFV gaunamo kas mėnesį šalpos neįgalumo pensijos dydžiui (118,52 EUR), o tik pusei šios sumos. Todėl pripažintas iš dalies neteisėtas skundžiamas antstolio nurodymas nustatyti 59,26 EUR sumą, kuria skolininkė gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį skolininkės banko sąskaitoje. Atskirajame skunde apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai suprato informaciją, nurodytą išraše iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro, todėl padarė klaidingą išvadą dėl skundžiamo patvarkymo teisėtumo. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.Kaip jau minėta anksčiau, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja gauna tik 118,52 EUR netekto darbingumo pensiją, kuri mokama Šalpos pensijų įstatymo pagrindu ir išieškojimo nukreipimas į tokias pinigines lėšas yra draudžiamas, todėl nepagrįstai antstolis nustatė tik 59,62 EUR laisvai disponuojamą lėšų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino iš dalies neteisėta antstolio 2017 m. gruodžio 7 d. nurodymo Nr. S-17-10-17395 dalį, kuria nustatyta 59,62 EUR suma, kuria pareiškėja gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėja gauna 118,52 EUR netekto darbingumo pensiją. Tačiau nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laisvai disponuojama 118,52 EUR suma turėtų būti nustatyta ir kitai pareiškėjos sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, netekto darbingumo pensija mokama į pareiškėjai priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pagrįstai tik šiai sąskaitai nustatyta laisvai disponuojama lėšų suma. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 31 d. nutartį ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Pareiškėjos I. T. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtu 2017 m. gruodžio 7 d. antstolio Aleksandro Selezniovo nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-10-17395 dalį, kuria nustatyta 59,26 EUR suma, kuria skolininkė I. T. gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.
Pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2017 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. Sb1-100860.
Kitą pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų dalį atmesti.