Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo D. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju egzistuotų socialiai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti išdėstytas teismo sprendimo vykdymas dalimis (prie prašymo teismui pateikta tik darbovietės pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėta darbo užmokestį bei kitas išmokas). Mano, jog vien faktas, kad pareiškėjas dirba ir gauna 805 Eur siekiantį darbo užmokestį – nėra pagrindas konstatuoti esant socialiai reikšmingoms aplinkybėms. Akcentavo, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų apie savo sunkią sveikatos būklę ar kitus įrodymus, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų ar skirti didesnių nei 100 Eur mokėjimų. Taip pat pareiškėjas nepridėjo įrodymų apie bankų sąskaitose turimas lėšas, nepateikė jokių įrodymų apie pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį.

6.2. Pažymėjo, jog skolininkas, reiškiantis prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, turi įrodyti ne tik, kad jo turtinė padėtis yra sunki ir egzistuoja socialiai reikšmingos aplinkybės, bet ir tą aplinkybę, jog skolininko turtinė padėtis ateityje realiai pagerės. Mano, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ateityje jo finansinė padėtis realiai pagerės. Todėl dėl šios priežasties skolininkui su prašymu nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jos finansinės padėties pagerėjimo ateityje perspektyvas, sprendė, kad nėra pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies interesai.

6.3. Nurodė, kad pareiškėjo interesai yra pakankamai užtikrinti net ir vykdymo procese, kadangi skolininkas turi galimybę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 643 straipsnyje imperatyviai reglamentuotomis teisėmis. Atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirba ir gauna darbo užmokestį – priverstinis išieškojimas gali būti vykdomas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, kas taip pat užtikrina, jog išieškojimas iš gaunamo darbo užmokesčio nebus vykdomas pilna apimtimi, o tik imperatyviai įstatyme nustatytais išskaitų dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

10. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

11. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-171/2012).

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas sprendimo vykdymą konstatavo, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. preliminariu sprendimu priteistų sumų mokėjimas išdėstytinas dalimis 9 mėnesių laikotarpiui, mokant skolą lygiomis dalimis 8 mėnesius po 100 Eur per mėnesį, paskutinį 9-tą mėnesį sumokant 87,61 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo ši nutartis, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tiek pirmosios instancijos teismas tenkindamas atsakovo prašymą, vadovavosi vieninteliu argumentu, t. y. prasta atsakovo finansine padėtimi, ką patvirtina į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 30 d. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pažyma.

13. Apeliantė, nesutikdama su tokių pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo atveju egzistuotų socialiai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti išdėstytas teismo sprendimo vykdymas dalimis. Mano, jog vien faktas, kad atsakovas dirba ir gauna 805 Eur siekiantį darbo užmokestį – nėra pagrindas konstatuoti esant socialiai reikšmingoms aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog nei teisės normose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokios aplinkybės yra pripažįstamos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti ar atidėti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas, spręsdamas tokio pobūdžio prašymą, faktinę situaciją turi vertinti individualiai kiekvienoje byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad net ir sunki skolininko turtinė padėtis nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-798/2021, 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-330/2022).

15. Nagrinėjamu atveju atsakovo prasta finansinė padėtis įrodinėjama vieninteliu įrodymu, t. y. į bylą pateikta 2023 m. rugpjūčio 30 d. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio pažyma iš kurios matyti, jog atsakovui 2023 m. rugpjūčio mėnesį buvo priskaičiuota ir išmokėta 805 Eur darbo užmokesčio. Jokių kitų įrodymų, papildančių sunkios atsakovo finansinės padėties faktą į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją sutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad atsakovas nepagrindė aplinkybių, jog egzistuoja visos sąlygos teismo sprendimo išdėstymui. Visų pirma akcentuotina, jog į bylą pateikti duomenys apie vieną mėnesį priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nei patvirtina, nei paneigia atsakovo faktinę turtinę padėtį. Visų pirma, kartu su patektu įrodymu apie darbo užmokestį, teismui nebuvo pateikta nei darbo sutartis nei duomenys apie anksčiau atsakovo gautas pajamas. Antra, į bylą nepateikta duomenų apie atsakovo turimą registruotiną turtą. Trečia, atsakovas nepateikė ir savo turimų banko sąskaitų išrašų iš kurios būtų galima spręsti apie atsakovo turimas santaupas. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie prastą atsakovo finansinę padėtį, ar juo labiau tiksliai nustatyti, kokio dydžio įmokas jis galėtų mokėti siekiant kaip įmanoma greičiau įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.

16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad atsakovo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti. Be to, tokių aplinkybių neįrodinėjo ir atsakovas, todėl šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad yra visos sąlygos išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

17. Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. preliminarus sprendimas, kurio pagrindu atsakovui kilo prievolė sumokėti ieškovei ginčo skolą, įsiteisėjo 2023 m. liepos 26 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas ieškovei būtų padengęs nors kokią dalį turimo įsiskolinimo.

18. Pažymėtina, kad sprendžiant teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo išdėstymo (atidėjimo) klausimą, galioja bendrasis šalių rungimosi principas ir taikoma bendroji įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017, 36 punktas). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ir atsakovo į bylą pateiktą pažymą dėl darbo užmokesčio bei visas kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovo turtinė padėtis būtų tokia prasta, kuri užkirstų kelią atsakovui įvykdyti teismo sprendimą. Tai, kad atsakovas turi kitų turtinių įsipareigojimų, nėra aplinkybė, atleidžianti ją nuo teismo sprendimo vykdymo ieškovo naudai.

19. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su sprendimo vykdymo išdėstymu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo D. D. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.