Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės banko Snoras apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-194/2010 pagal ieškovo restruktūrizuojamos UAB „ Volunta Parket" ieškinį atsakovui AB bankui Snoras, trečiam asmeniui UAB „Transmitto" dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai bankas vienašališkai nutraukė su ieškovo sudarytą kredito sutartį.

Ieškovas ieškiniu prašė atsakovo - AB bankas Snoras vienašalį kredito Sutarties nutraukimą nuo 2009 m. birželio 15 d. pagal 2009 m. birželio 4 d. pranešimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu ir siekia, kad Sutarties galiojimas būtų atstatytas (LR CK 6.217 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Byloje nenustatyti jokie tyčiniai prievolės nevykdymo iš ieškovo pusės faktai. (CK 6.217 str. 2d.) ir Sutarties nutraukimo dienai AB bankas Snoras neturėjo realių grėsmių, kad ieškovas negalės įvykdyti Sutarties. Be to Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka.

Sutarties nutraukimo dienai ieškovo įsiskolinimas pagal šią Sutartį buvo pilnutinai apmokėtas, ką patvirtina tarptautinis mokėjimo pavedimas 2009 m. birželio 11 d. sumoje 4 013,03 EUR. Kad šį apmokėjimą atliko kitas asmuo už ieškovą nėra svarbi priežastis vienašaliai nutraukti sutartį.

Ieškovas yra mokus ūkinę veiklą vykdantis ūkio subjektas, kuris iki šiol tęsia ūkinę veiklą. Savo patirtų nuostolių dėl ieškovo Sutarties pažeidimų - bankas neįrodė (CPK 178 str., 185 str.).

Vien formalus Sutarties sąlygų pažeidimas negali būti teisėtu pagrindu Sutarčiai vienašaliai nutraukti. Sutarties pažeidimai turi būti akivaizdūs ir esminiai. Kadangi neįrodyti ir nepripažintini svarbiais ieškovo Sutarties sąlygų pažeidimo atvejai 2009 m. birželio 15 dienai, atsakovo AB bankas Snoras veiksmai dėl šios Sutarties nutraukimo pripažintini neteisėtais ir nepagrįstais. Šalys, vykdydamos sutartinius įsipareigojimus, privalo elgtis paritetiniais pagrindais, kaip lygiateisiai tos Sutarties partneriai, siekti bendradarbiavimo (ko nematyti iš AB banko Snoras pusės), laikytis ir bendrųjų protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų (CK1.5 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimui į jį argumentai

Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovas Kredito sutartyje įtraukė tik jam vienam naudingas, dominuojančias sąlygas ir yra stipresnioji šalis šio sandorio sudarymo bei nutraukimo prasme. Viena, teismas netgi neįvardino kokios konkrečiai Kredito sutarties sąlygos ir kodėl yra naudingos vien tik atsakovui bei dominuojančios, antra, ieškovas yra profesionalus verslininkas, sudaręs jau ne vieną kredito sutartį ir jam keliami aukšti rūpestingumo reikalavimai, ir jis nesiūlė keisti sutarties sąlygų, dėl jų nesiderėjo.Ieškovas ir Atsakovas laisva valia, tinkamai įvertinę sutarties sąlygas, susitarė dėl vienašališko Kredito sutarties nutraukimo esant konkretiems pažeidimams arba tam tikroms aplinkybėms (Kredito sutarties 14.4.1 - 14.4.11 punktai), nereikalaudami, kad Kredito sutartyje nurodytos sutarties nutraukimo sąlygos būtų laikomos esminiais sutarties pažeidimais. Atsakovas nutraukė sutartį vadovaudamasis šiais pagrindais: ieškovas nevykdo Kredito sutarties sąlygų (Kredito sutarties 14.4.1 p.); Ieškovas yra nemokus, bankrutuoja, yra likviduojamas, reorganizuojamas arba pertvarkomas ir/ar apie šias aplinkybes Atsakovas nėra informuotas sutartyje nustatyta tvarka, arba Atsakovo interesai šiais atvejais nėra pakankamai apsaugoti, yra pareikšti ieškiniai arba pagal įsitesėjusius teismo sprendimus yra priteistos atitinkamos pinigų sumos, arba yra kitų faktų, liudijančių, kad Ieškovas nebeturi arba nebeturės realių galimybių tęsti savo veiklą ir/ar atsiskaityti su kreditoriais (Kredito sutarties 14.4.2 p.); Ieškovas ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti dalį kredito, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas (Kredito sutarties 14.4.3 p.); areštuojamas Ieškovo turtas arba jo dalis, arba šiam turtui (jo daliai) nustatomas kitas nuosavybės teisiu apribojimas ir dėl to iškyla kredito ar jo dalies negrąžinimo grėsmė (Kredito sutarties 14.4.8 p). Nutraukiant sutartį jau buvo išnykęs tik 14.4.3 punkte numatytas nutraukimo pagrindas.Vertinant CK 6.217 str. 5 d. nuostatas bei ieškovo ir atsakovo susitarimus, darytina išvada, kad atsakovas, esant Kredito sutartyje numatytiems pagrindams, turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį net tuo atveju, kai sutarties pažeidimas nėra esminis.Atsakovas, svarstydamas Kredito sutarties nutraukimo galimybę, vadovavosi ne vien tik sutartyje nurodytais Kredito sutarties nutraukimo pagrindais, bet ir vertino, ar Kredito sutarties sąlygų nevykdymas laikytinas esminiu sutarties pažeidimu (atsakovo 2009 m. gegužės 6 d. pranešimas Ieškovui dėl sutarties sąlygų nevykdymo, į kurį ieškovas neatsakė, tačiau pateikė restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodytos numatomo atsiskaitymo datos, nesutampančios su numatytomis Sutartyje).Atsakovas pagrįstai numatė, kad Ieškovas neturės galimybių vykdyti Kredito sutarties sąlygų, todėl pagrįstai nutraukė Kredito sutartį. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodį ieškovo kreditoriai pritarė restruktūrizavimo planui, pagal kurį ieškovas su atsakovu numatė atsiskaityti per penkis metus, kai pagal Sutartį turėjo atsiskaityti iki 2010 m. rugsėjo 24 d. Taigi, atsakovas numatė, kad negaus to, ko pagrįstai pagal sutartį turėjo gauti, todėl Sutarties pažeidimas iš ieškovo pusės yra esminis. Kadangi" restruktūrizuojamas ieškovas su atsakovo galėtų atsiskaityti tik restruktūrizavimo plane numatytu grafiku, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad nėra grėsmių, jog sutartis nebus įvykdyta.Ne atsakovas, o ieškovas laikytinas nebendradarbiaujančia su atsakovu šalimi, nesilaikančia bendrųjų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nes ieškovas, būdamas sunkioje finansinėje padėtyje bei suderinęs savo veiksmus su pagrindiniu kreditoriumi AB Danske banko Lietuvos filialu, vienašališkai ėmė kelti savo sąlygas atsakovui dėl Kredito sutarties įvykdymo prieš restruktūrizavimo bylos iškėlimą bei restruktūrizavimo procedūros metu. Ieškovo veiksmai, kuriais jis deklaruoja ketinimą vykdyti Kredito sutartį, esant akivaizdiems įrodymams, kad tokių realių galimybių Ieškovas neturi ir neturės, vertintini kaip siekimas, jog Atsakovas kuo ilgiau nesiimtų priemonių Kredito sutarties nutraukimui bei skolos išieškojimui, tokiu būdu Ieškovui suteikiant laiko pasiruošti restruktūrizavimo procedūrai. Iškėlus ieškovui restruktūrizavimo bylą Kredito sutarties nutraukimo pasekmė ieškovui buvo ta, kad atsakovas įgijo teisę reikalauti pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš Kredito sutarties sąlygų įvykdymo užtikrinimui trečiojo asmens UAB transporto firmos „Transmitto" įkeisto nekilnojamojo turto. Ieškovas šią bylą inicijavo po to, kai atsakovas kreipėsi į hipoteką dėl priverstinio skolos išieškojimo, todėl, atsakovo nuomone, šia byla siekiama kuo vėlesniam laikui atidėti atsiskaitymo su atsakovu terminą o tokie ieškovo veiksmai vertintini kaip nesąžiningas naudojimasis savo procesinėmis teisėmis.

Gauti du atsiliepimai į apeliacinį skundą.

Tretysis asmuo UAB transporto firma „Transmitto“ prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, jog ieškovo padaryti kredito sutarties pažeidimai nesudarė pakankamo pagrindo sutarties vienašaliam nutraukimui ir nesukėlė jokios reikšmingos grėsmės atsakovo teisėms ir turtiniams interesams pagal su ieškovu sudarytą kredito sutartį. Atsakovas sutartį vienašališkai nutraukė remdamasis tik formaliais pagrindais, neatsižvelgdamas į ieškovo pastangas tinkamai vykdyti sutartį, ką 2010 m. gegužės 17 d. sprendime pagrįstai patvirtino Šiaulių apygardos teismas.

Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad į Kredito sutartį atsakovas, būdamas stipresne sandorio šalimi, įtraukė tik jam vienam naudingas sąlygas, kurias apygardos teismas įvardino. Kad ieškovas Kredito sutartį pasirašė prisijungimo būdu, patvirtinta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 2A-376/2010, kuria pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmai, nutraukus su ieškovu sutartį nurašyti nuo jo sąskaitos lėšas. Tokiu atveju sutarties sąlygos turi būti aiškinamos Sutartį prisijungimo būdu pasirašiusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-175/2003).Šiaulių apygardos teismas pagristai 2010 m. gegužės 17 d. sprendime konstatavo, kad ieškovo Sutarties pažeidimai nebuvo esminiai ir vien formalus sutarties sąlygų pažeidimas negali būti teisėtu pagrindu sutarčiai vienašališkai nutraukti. Įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2009). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teise kreiptis i teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-317/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 72/2009).

Pažymėtina, kad vien ieškovo restruktūrizavimas pagal Sutartį nėra pagrindas Sutarčiai nutraukti. Byloje nėra ginčo, kad Sutarties nutraukimo dienai ieškovas neturėjo įsiskolinimo atsakovui. Dėl ieškovo turto arešto nebuvo iškilusi kredito grąžinimo bankui grėsmė. Atsakovo interesai tuo atveju, jeigu ieškovas neįvykdys Kredito sutarties sąlygų ir negrąžins įsiskolinimo, yra pilnai apsaugoti - trečiojo asmens UAB transporto firmos „Transmitto“ priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu.

3. Ieškovui kreipusis i teismą dėl neteisėto 2009 m. birželio 4 d. pranešimu atsakovo vienašalio Kredito sutarties nutraukimo atsakovas bylos nagrinėjimo metu išplėtė pagrindu, kuriais buvo nutraukta Kredito sutartis, sąrašą ir tarp sutarties nutraukimo Pagrindų nurodė CK 6.219 straipsnyje nustatytą teisę šaliai nutraukti sutarti tuo atveju, jeigu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos iš konkrečiu aplinkybių galima numanyti, kad kita šalis pažeis sutarti iš esmės. CK 6.219 straipsnyje numatytu pagrindu sutartis nebuvo nutraukta. Bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškovo pateiktas reikalavimas - pripažinti neteisėtu atsakovo vienašalį Kredito sutarties nutraukimą nuo 2009 m. birželio 15 d. atsakovo 2009 m. birželio 4 d. pranešime nurodytais pagrindais (hipoteka užtikrintos prievolės dydis sudaro 56,5 proc. įkeisto turto vertės).

4. Siūlymas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą nesudaro pagrindo šios įmonės kreditoriam nutraukti su ja sutartis. Priešingu atveju būtų paneigiama įstatymo numatyta galimybė įmonę restruktūrizuoti.

5. Atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikta ieškovo balanso 2009 m. kovo 31 dienai kopija nepriimtina kaip įrodymas, kuris be priežasties nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Ieškovas UAB „Volunta Parket“ ir atsakovas AB bankas „Snoras“ 2008 m. rugsėjo 24 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovas atidarė kredito liniją, kurios limitas 579 000 EUR. Sutarties sąlygų vykdymui užtikrinti įkeistas trečiojo asmens transporto firmos UAB „Transmitto“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Atsakovas 2009 m. birželio 15 d. vienašališkai kredito sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti kreditą – 567 550 EUR, sumokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Skolininkas UAB „Volunta Parket“ reikalauja kreditoriaus AB banko „Snoras“ vienašalį kredito sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.

Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas. Ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis; kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties pažeidimas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t.y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia) ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Nukentėjusioji šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties galiojimas sukeltų nukentėjusiajai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiajai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad nebuvo esminio sutarties pažeidimo, o nukentėjusiosios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusiosios šalies savigynos priemonė, įstatymo leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004. birželio 29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2009, ir kt.).

Esminį sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.

Atsakovas kredito sutartį vienašališkai nutraukė dėl ieškovo banko sąskaitoje sumažėjusios vykdomų piniginių lėšų apyvartos, 43 dienų pradelsimo sumokėti 4 013,03 EUR palūkanų, delspinigių ir įsipareigojimo mokesčio bei neinformavimą banko apie susidariusius ar gręsiančius ūkinius bei finansinius sunkumus, jų pobūdį ir suminę išraišką, numatomus uždelsimus atsiskaityti, susijusius su teisminiais ginčais, sąskaitų areštais ar apribojimais. Šias priežastis atsakovas laiko sutarties pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti sutartį.

Kaip jau minėta, vienašališkai nutraukiant sutartį CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatos yra taikomos ir kai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra nustatyti pačioje sutartyje, todėl ir šiuo atveju turi būti aiškinamasi, ar sutartyje numatytas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies nuostatas, t.y. ar sutarties pažeidimai yra esminiai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas sutarties tinkamai nevykdė dėl susiklosčiusios ekonominės padėties, bet ne dėl tyčinių veiksmų ar didelio neatsargumo. Uždelsdamas 43 dienas įsipareigojimus mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus atsakovui ieškovas ėmėsi priemonių šį pažeidimą ištaisyti ir įsiskolinimą padengė. Tai, kad įsiskolinimas padengtas ne ieškovo, o kito asmens lėšomis, banko interesų gauti jam priklausančius mokėjimus nepažeidžia. Sumažėjusi apyvarta ieškovo banko sąskaitoje taip pat negali būti laikoma esminiu sutarties sąlygų pažeidimu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą paskolos sutarties sampratą paskolos davėjo interesas yra susigrąžinti perduotus kitai šaliai – paskolos gavėjui - pinigus, tokią pat sumą, kurią buvo perdavęs, ir gauti palūkanas. Taigi paskolos sutartis iš esmės pažeidžiama, kai iškyla grėsmė negauti to, ko tikėtasi iš sutarties – susigrąžinti paskolintą sumą ir gauti palūkanas. Tarp šalių sudarytos kredito sutarties sąlygos, nustatančios ieškovo pareigą savo sąskaitose kas mėnesį vykdyti atitinkamų piniginių lėšų (250 000 Lt) apyvartas, nėra esminė kredito sutarties sąlygą. Tai ieškovo įsipareigojimas, kuris naudingas tik atsakovui, nes iš to ieškovas jokių kompensacijų negauna, todėl šios sutarties sąlygos vykdymas mažesnėmis sumomis negu buvo sutarta nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu.

Trečia sutarties vienašališko nutraukimo priežastimi atsakovas laiko tokią ieškovo ekonominę padėtį, kuri kelia pavojų, kad sutartis nebus įvykdyta. Tokį pavojų atsakovas įžvelgia tame, kad ieškovas jo raštu neinformuoja apie gresiančius ūkinius bei finansinius sunkumus.

Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas jo tinkamai neinformavo apie gresiančius ūkinius bei finansinius sunkumus, nepateikė. Pagal atsakovą neinformavimas pasireiškė ieškovui restruktūrizavimo bylos iškėlimu ir tai rodo, kad jis nesugebės tinkamai įvykdyti kreditavimo sutartį.

Teisėjų kolegija mano, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas ieškovui pats savaime nėra esminis sutarties pažeidimas. Pačioje sutartyje numatytos priemonės, užtikrinančios prievolės įvykdymą – hipoteka. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Volunta Parket“ vykdo veiklą, bet turi finansinių sunkumų dėl susiklosčiusios ekonominės padėties, dėl kurios pablogėjimo ieškovas nėra atsakingas, ir, sudarydamas sutartį su atsakovu, to nenumatė ir negalėjo protingai numatyti. Kadangi ieškovo restruktūrizavimo byla nėra pasibaigusi, vykdomos procedūros, kurios yra užsitęsusios dėl šalių vengimo bendradarbiauti, manyti šiuo metu, kad atsakovas negaus to, ko tikėjosi iš sutarties, nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovas, esant sunkiai ekonominei situacijai, pažeidė sutarties su atsakovu sąlygas, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai, todėl atsakovas vienašališkai nutraukti sutarties negalėjo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.