Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2427-30/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ranga IV“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

9. Teismas nevertino, kokia dalimi pasitvirtino 2006 m. gruodžio 1 d. pranešime nurodytų atsakovo esą patirtų nuostolių dydis. Atsakovas dokumentuose nurodė skirtingą jų dydį, nepateikdamas juos patvirtinančių dokumentų. Byloje esantys įrodymai patvirtina tik 1 017,05 Lt dydžio nuostolius, kurie yra atlyginti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Ranga IV“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi, šalys gali laisvai susitarti ir dėl sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties nutraukimo sąlygas ar sutarties nutraukimo reikalavimus nustato imperatyvios teisės normos.

Sutarties nutraukimą reglamentuoja CK 6.217 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmosios dalies nuostatą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo arba ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi, vienas pagrindų, kuriems esant, šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, yra kitos šalies padarytas esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnyje numatytų sutarties nutraukimo pagrindų ypatumas yra tas, kad, jiems esant, nukentėjusiai šaliai leidžiama nutraukti sutartį, nesikreipiant į teismą (CK 6.218 str.). Pažymėtina, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta tik joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Tačiau tokiu atveju kita šalis turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrįstumą, įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas nėra esminis. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės, suteikiant teisę patiems civilinių teisinių santykių dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, civ. b. Nr. 3K-P-346/2004).

CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į tai, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar ir dėl kitų priežasčių.

Sprendžiant, ar įvykdytas sutarties pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kokia yra sudarytos sutarties esmės, kas yra jos dalykas ir kokios yra esminės sutarties sąlygos.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, kokios yra esminės šios bylos šalių 2004 m. gruodžio 24 d. sudarytos Saugos paslaugų teikimo sutarties sąlygos, sprendime pagrįstai nurodė, kad nors šios sutarties III skyriaus 1.4 punktu šalys susitarė, jog sutarties esminės sąlygos yra joje nustatyti terminai, saugos paslaugų kaina ir kiekis, tačiau sutarties VI skyriaus 6 punktu ieškovui nustatyta pareiga teikti saugos paslaugas, laikantis prieduose prie šios sutarties nustatytų sąlygų bei patvirtintų taisyklių (instrukcijų), atitinkančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Sutarties priedais Nr. 1 ir Nr. 15 ieškovas įsipareigojo vykdyti juose numatytų objektų, šiuose objektuose esančių darbuotojų, lankytojų, viešosios tvarkos, statomų pastatų, patalpų, teritorijos ir joje esančių materialinių vertybių saugą, nustatyta tvarka vykdyti leidimų režimą.

Aiškinant šalių sudarytą sutartį, jos sąlygas bei sprendžiant, kokios šios sutarties sąlygos yra esminės, turi būti remiamasi ne vien pažodiniu jos teksto aiškinimu, bet pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę bei tikslą (CK 6.193 str.). Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi ieškovas prisiėmė pareigą teikti saugos paslaugas, laikydamasis prieduose prie šios sutarties nustatytų sąlygų bei patvirtintų taisyklių, kad šios sutarties esmė yra atsakovui nuosavybės teise priklausančių ar kitais teisėtais pagrindais valdomų objektų apsauga, yra pakankamas pagrindas teigti, kad pagal sutarties esmę griežtas ieškovo prisiimtos prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės, kad atsakovas pagal šioje sutartyje ir jos prieduose nustatytas sąlygas turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, jog jo turtas bus tinkamai saugomas ir išsaugotas. Todėl nepriklausomai nuo to, kad pačiame 2004 m. gruodžio 24 d. Saugos paslaugų teikimo sutarties tekste šalys tiesiogiai nenurodė, jog suteikiamų paslaugų kokybė yra esminė šios sutarties sąlyga, pagal sutarties esmę saugos paslaugų kokybė taip pat turi būti priskiriama prie esminių šios sutarties sąlygų, o jos pažeidimai, pasireiškiantys paties ieškovo ar atskirų jo darbuotojų, kurie vykdė ieškovo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, neteisėtais veiksmais, atsižvelgiant į šių pažeidimų pobūdį, kiekį, gali būti vertinami kaip esminiai sutarties pažeidimai.

Saugos paslaugų teikimo sutarties VIII dalies 5.2 punktu nustatyta, kad vienai iš šalių nevykdant esminių šios sutarties sąlygų, įtakojančių kitos šalies įsipareigojimus, sutartis gali būti nutraukta prieš terminą. Šiuo punktu šalys kaip tik ir numatė galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, kaip tai ir nustatyta CK 6.217 straipsnio 5 dalyje, tuo atveju, kai nevykdomos ar pažeidžiamos esminės sutarties sąlygos. Todėl teikiamų paslaugų kokybės, kaip esminės sutarties sąlygos, pažeidimai, priklausomai nuo jų pobūdžio, kiekio ar pasekmių, gali būti laikomi esminiais sutarties pažeidimais ir pagrindu nutraukti sutartį.

Šioje byloje yra nustatytos ir ieškovo neginčijamos aplinkybės, kad sutarties vykdymo metu ieškovo saugomuose objektuose buvo įvykdytos dvi vagystės, kurių metu du ieškovo darbuotojai, vykdydami savo darbines pareigas (darbo metu), saugodami atsakovo UAB ,,Ranga IV“ objektus, pagrobė saugomą atsakovui bei UAB ,,Extel Networks“ nuosavybės teise priklausantį turtą. Šias aplinkybes įrodo byloje esantys baudžiamojo proceso tvarka priimtų teismo procesinių sprendimų - Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. birželio 8 d. nuosprendžio ir 2007 m. sausio 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo - nuorašai (t. 2, b.l. 96-99). Šios faktinės aplinkybės reiškia, kad ieškovui UAB „Ekskomisarų biuras“, kaip saugotojui pagal sudarytą Saugos paslaugų teikimo sutartį, patikėto saugoti turto vagystes įvykdė asmenys, kuriems ieškovas pavedė vykdyti šio turto apsaugą, t.y. asmenys, kurie vykdė minėta sutartimi ieškovo prisiimtus įsipareigojimus atsakovui - saugoti turtą. Atsižvelgiant į šalių sudarytos sutarties esmę bei ja atsakovo siekiamus tikslus, vien tokie saugomo turto grobimo faktai, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, sudarė pakankamą pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis, kurios sąlygų griežtas laikymasis turi esminės reikšmės, bus tinkamai vykdoma ateityje. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog sutartimi šalys nenumatė, kad vagystės ar kiti panašūs atvejai bus laikomi esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurio galima būtų vienašališkai nutraukti Saugos paslaugų sutartį, šiuo atveju negali būti tinkamu motyvu paneigti atsakovo argumentus bei pirmosios instancijos teismo išvadą apie esminį sutarties pažeidimą. Galima sutikti su apelianto teiginiu, kad šalys, sudarydamos sutartį, nesitikėjo, kad saugos paslaugų teikimas užtikrins, jog nedings, nebus prarastas ar sunaikintas visiškai joks atsakovo turtas. Tačiau dėl fakto, kad turtas dingo dėl paties ieškovo darbuotojų, saugančių tą turtą, tyčinių veiksmų – šio turto pagrobimo, įvykdyto ne vieną kartą, atsakovas turėjo pakankamą pagrindą prarasti pasitikėjimą ieškovo, kaip profesionalaus saugotojo, teikiamų paslaugų kokybe, t.y. nesitikėti, kad turtas bus tinkamai saugomas ir sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje. Aplinkybė, kad pagal sutartį atsakovas neprisiėmė atsakomybės dėl žalos ir nuostolių, jeigu nenustatyta įsilaužimo į patalpas požymių, sutartyje numatytų įsipareigojimų apimtys ir saugomų materialinių vertybių vertė, šiuo atveju negali turėti esminės reikšmės. O ta aplinkybė, kad pirmoji vieno iš ieškovo darbuotojų įvykdyta vagystė buvo įvykdyta 2005 m. gegužės 29 d., o antroji – tik 2006 m. lapkričio 1 d. rodo, kad atsakovas nesiėmė skubotų veiksmų ir nesiekė nutraukti nutarties, remdamasi faktu dėl vienos vagystės, kurią įvykdė ieškovo darbuotojas, kaip pretekstu nutraukti sutartį. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2006 m. gruodžio 1 d. pranešimo apie sutarties nutraukimą, analogiškam faktui pasikartojus, atsakovas jį įvertino atitinkamai, nurodydamas kaip vieną ir paskutinį iš ieškovo įvykdytų pažeidimų, padarytų vykdant Saugos paslaugų teikimo sutartį, kurių visumą jis įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą.

Negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog byloje nustatyta ieškovo darbuotojų kaltė negali būti laikoma sutarties pažeidimu. Ieškovas yra profesionali saugos paslaugas teikianti įmonė, kurios darbuotojai atlieka jiems pavestas darbo funkcijas, kurių esmė – ieškovui patikėtų saugoti objektų apsauga. Teikdamas tokias paslaugas, ieškovas ne tik privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, kaip ir kiekvienas samdantis darbuotojus asmuo, tačiau jis privalo atsakyti ir už tinkamą savo įsipareigojimų vykdymą pagal su kitais asmenis sudarytas sutartis. Kadangi ieškovo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdo jo darbuotojai, tai, sprendžiant klausimą, ar tokie įsipareigojimai vykdomi tinkamai, atitinkamai turi būti vertinami ir atsakovo darbuotojų veiksmai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat pagrįstai nustatė, kad pasitvirtino ir didesnė dalis kitų atsakovo pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytų ieškovo įvykdytų sutarties pažeidimų. Remdamasis atsakovo 2005 m. balandžio 26 d. raštu (t. 1, b.l. 189), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2005 m. balandžio 24 d. tame pačiame objekte (gyvenamajame komplekse ,,Vilniaus vartai“), kuriame ieškovo darbuotojai vėliau įvykdė dvi vagystes, ieškovo darbuotojų nebuvo apsaugos postuose ir objekto teritorijoje. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ieškovas jokiais leistinais įrodymais nepaneigė. Taigi, nustatyta, kad ieškovas pažeidė savo paties patvirtintos ir su atsakovu suderintos apsaugos darbuotojų pareiginės instrukcijos (t. 1, b.l. 121) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad tame pačiame objekte ieškovo sumontuota vaizdo stebėjimo įranga neužtikrino tinkamos objekto apsaugos ir ieškovas nesiėmė priemonių trūkumams pašalinti, nors atsakovas apie juos įspėjo (t. 1, b.l. 199, 222). Aplinkybė, kad atsakovas pasirašė įrangos perdavimo-priėmimo aktą (t. 2, b.l. 9), nenurodęs pastabų dėl įrangos, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakomybė už tinkamą įrangos sumontavimą, vietos parinkimą ir vaizdo kokybę, taigi ir už tinkamą objekto apsaugą, perėjo atsakovui. Perdavimo priėmimo akte nurodyta, kad vaizdo stebėjimo sistema sumontuota, funkcionuoja ir tinkama naudojimui. Tačiau pats ieškovas, montuodamas įrangą ir būdamas atsakingas už objekto apsaugą, turėjo sumontuoti įrangą taip, kad apsauga būtų maksimaliai užtikrinta, o nustačius, kad įranga sumontuota netinkamai ir tokios apsaugos užtikrinti neįmanoma, imtis priemonių trūkumams pašalinti. Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.662 str. 2-4 dalis, nes ginčo sutarties dalykas yra ne vaizdo stebėjimo įrangos montavimo darbai, o atsakovo objektų ir juose esančio turto apsauga. Esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kurių esmė – atsakovo jam patikėto turto apsaugos užtikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005 m. kovo 8 d. atsakovas, vadovaudamasis Saugos paslaugų teikimo sutarties 1 priedo 5.7 punktu, pateikė ieškovui Leidimų režimo objekte taisykles ir pareikalavo vykdyti leidimų režimą ieškovo saugomame objekte - gyvenamajame komplekse ,,Vilniaus vartai“, esančiame Vilniuje, Gynėjų g. 14. (t. 1, b.l. 211-216). Atsakovo 2005 m. kovo 8 d. raštas, kurį tą pačią dieną gavo ieškovas (tai patvirtina ieškovo spaudas), bei jo priedai patvirtina, kad ieškovui buvo pateiktas ir atsakingų asmenų sąrašas. Ieškovas neneigia šiuos dokumentus gavęs. Tuo tarpu, kaip matyti iš atsakovo 2005 m. rugpjūčio 25 d. rašto, leidimų režimo minėtame objekte pagal nustatytas taisykles ieškovas nevykdė (t. 1, b.l. 195). Šios aplinkybės apeliantas taip pat nepaneigė. Nors ieškovas ir teigia, kad subrangovo UAB „Comliet“ atsakingus asmenis, galinčius priduoti materialines vertybes, atsakovas nurodė tik 2005 m. rugsėjo 1 d. raštu, prie kurio jau buvo pridėtas UAB „Comliet“ įgaliojimas dėl įrangos pridavimo apsaugai, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2006 m. spalio 13 d. pretenzijos (t. 1, b.l. 200), atsakovas tame pačiame objekte ir toliau faktiškai nevykdė leidimų režimo ir materialinių vertybių apsaugos pagal nustatytas taisykles. Šioje pretenzijoje nurodytų aplinkybių apeliantas iš esmės nepaneigė, o jo teiginys, kad 2006 m. spalio 13 d. pretenzijoje nurodytiems trūkumams pašalinti buvo nedelsiant imtasi priemonių – apsaugos vadovo ir darbuotojų pakeitimo, darbo drausmės kontrolės sustiprinimo - tik patvirtina, kad pretenzijos buvo pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė ir atsakovo 2005 m. lapkričio 18 d. pretenzijoje nurodytas aplinkybes bei tai, kad jas ieškovas jas iš esmės pripažino.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtų pažeidimų atsiradimą sąlygojo atsakovo veiksmai. Priešingai, iš aptartų bylos duomenų matyti, kad atsakovas nuolat informuodavo apie pastebėtus pažeidimus, tačiau ieškovas jų laiku bei tinkamai nepašalino.

Negalima nesutikti ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad sąlyginai maža atsakovo nuostolių, patirtų dėl ieškovo įvykdytų sutarties pažeidimų, suma šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, reikšmę turi ne tik ir ne tiek nukentėjusios šalies patirtų nuostolių dydis, kiek pažeidimų pobūdis bei jų kiekis, iš kurių sprendžiama, ar nukentėjusioji šalis gali tikėtis tinkamo tolimesnio sutarties vykdymo (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Dėl tos pačios priežasties lemiamos reikšmės šiuo atveju negali turėti ir ieškovo nuostolių, patirtų dėl sutarties nutraukimo, dydis. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, pažeisdamas sutartį ir taip sudarydamas pagrindą ją nutraukti, neteko pajamų dėl savo kaltės.

Kaip jau minėta, pagal CK 6.217 straipsnio pirmosios dalies nuostatą šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo arba ją netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Aukščiau paminėti ir pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai, kuriuos įvykdė ieškovas, vykdydamas su atsakovu sudarytą saugos paslaugų teikimo sutartį, pagal savo pobūdį bei kiekį sudarė pakankamą pagrindą atsakovui juos vertinti kaip esminį sutarties pažeidimą, nes pagal sutarties esmę griežtas ieškovo prievolių laikymasis turi esminės reikšmės, o tokie pažeidimai davė pagrindą atsakovui nesitikėti, kad sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje, t.y. kad ieškovas užtikrins tinkamą jam patikėtų objektų apsaugą. O tai reiškia, kad ieškovas, kaip nukentėjusi šalis, negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, o pagrįsti jo lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų liko neįgyvendinti. Todėl pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, įstatymo bei sutarties nuostatų nepažeidė ir sutartį nutraukė teisėtai. Dėl šio priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškinį, kuriuo ieškovas reikalavo pripažinti neteisėtu 2004 m. gruodžio 24 d. Saugos paslaugų teikimo sutarties nutraukimą ir priteisti netesybas, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ 7 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.