- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2S-314-324/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15224-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- P. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui P. G., išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. M. (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovui P. G. (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai, nepilnametės dukros), laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros U. G. laikiną išlaikymą po 160 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; 3) iš atsakovo priteisti nepilnametės dukros A. G. laikiną išlaikymą po 160 Eur, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovei; 4) įpareigoti atsakovą atšaukti prašymą informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje www.spis.lt, skirti išmoką vaikui A. G. vardu.
2. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teikiamas dėl to, kad vyksta mediacijos procesas. Šalys bendrą ūkį vedė nuo 2010 m., susituokę nebuvo. Šalių santykiai nutrūko nuo 2022 m. birželio mėn., ieškovė su dukterimis išsikraustė gyventi į nuomojamą butą 2022 m. rugsėjo mėn. Su atsakovu yra nusistovėjusi bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarka, bendraujama po lygiai. Atsakovas tik epizodiškai skyrė minimalias sumas vaikų išlaikymui, išlaikymo pareigos tinkamai nevykdo, nuo gyvenimo atskirai pradžios yra skyręs 450 Eur. Ieškovė bandė su atsakovu susitarti dėl pastovaus išlaikymo teikimo nepilnamečiams vaikams, tačiau nepavyko, jis nurodė, kad neturi pareigos vaikams teikti išlaikymo, nes su vaikais abi šalys bendrauja po lygiai. Atsakovas dėl vaikų gyvenamosios vietos neprieštaravo, pats išreiškė tokią valią. Dukros labai prisirišusios prie ieškovės, vaikams užtikrintos sąlygos gyventi, mokytis bei ilsėtis. Dėl atsakovo įpareigojimo atšaukti prašymą dėl išmokos skyrimo vienos iš dukrų vardu prašyme nurodyta, kad ieškiniu bus prašoma teismo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti tokią pačią bendravimo tvarką, pagal kurią kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaikais po lygiai. Tačiau jeigu iki bylos užvedimo ir visos bylos nagrinėjimo metu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, susidarytų neteisinga ir tėvų lygiateisiškumo principus pažeidžianti situacija, kuomet atsakovas, kuris negyvena su dukromis ir neteikia joms išlaikymo, ir toliau vienas gautų savivaldybės paramą. Tokiu būdu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės atsakovo finansinė našta išlaikyti savo vaikus yra perkeliama ieškovei. Atsakovas atsisako atšaukti savo prašymą, atsisako perduoti gaunamos paramos dalį ieškovei.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu su šiuo prašymu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp jo ir ieškovės yra nusistovėjusi bendravimo tvarka su nepilnametėmis dukromis. Šalys tarpusavyje sutarusios, kad dukros vieną pilną savaitę leidžia su motina, kitą pilną savaitę tokia pačia tvarka leidžia su tėvu, tačiau susitarimo dėl gyvenamosios vietos nėra. Atsakovas nesutinka, kad dukros yra labiau prisirišusios prie ieškovės, jos yra vienodai prisirišusios prie abiejų tėvų. Atsakovas bandė ieškoti su ieškove kompromiso, siūlė taikos sutarties variantus, tačiau ieškovė komentarus pateikė tik dėl vieno varianto. Laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas nėra tikslingas. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 25 d. vaikų išlaikymo fondui pervedė 450 Eur. 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo pervesti 80 Eur iš Kauno miesto savivaldybės skiriamų „vaiko pinigų“. Vaikams gyvenant po savaitę pas atsakovą ir po savaitę pas ieškovę, atsakovas suteikė visą reikalingą išlaikymą savo asmeninėmis ir Kauno miesto savivaldybės administracijos skiriamomis lėšomis. Atsakovas nevengia prisiimti atsakomybės už dukrų išlaikymą, vaikų poreikiai patenkinami visiškai. Vaiko pinigai panaudoti vaikų ugdymo įstaigų sąskaitoms apmokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Dėl iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (726 Eur) viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, 8.16 punkte nurodytą dydį (vidutinis mėnesinis bruto 1 780,50 Eur, pritaikius 0,4 koeficientą maksimali paslaugos suma 712,20 Eur). Atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pateikimo, teismas iš dalies patenkino atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jo naudai iš ieškovės priteisė 712,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą tenkinti. Ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atsisakymą nuo dalies skundo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 16 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl atskirojo skundo dalies priėmė ir tenkino. Nutraukė apeliacinio proceso dalį dėl Kauno apylinkės teismo2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies dėl atmesto ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo panaikinimo, klausimo išsprendimo iš esmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė, kad toliau apeliacinis procesas pagal ieškovės atskirąjį skundą yra tęsiamas dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartimi iš ieškovės atsakovo naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atskirojo skundo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų grindžiama šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas nevertindamas jų pagrįstumo ir teisingumo, kasacinio teismo praktikoje suformuotų kriterijų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 89 ir 93 straipsnių nuostatas, teismų praktiką ir pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos įvertinus bylos apimtį, jos sudėtingumą, kilusio ginčo esmę bei protingumo ir sąžiningumo principus. Ši byla yra nesudėtinga ir mažos apimties, atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio parengimo, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, t. y. nedalyvaujant atstovams. Atsiliepimo į prašymą parengimas nereikalavo specialiųjų advokatės žinių, didelių laiko sąnaudų, advokatei nereikėjo atlikti papildomų veiksmų, pvz. savarankiškai rinkti įrodymus (visi įrodymai surinkti ir pateikti atsakovo). Reikšminga ir tai, kad atsakovo pateikto dokumento apimtis nėra didelė, t. y. nors atsiliepimas užima aštuonis lapus, tačiau keturi iš jų yra tiesiog ieškovės prašymo perkėlimas. Nebuvo jokio pagrindo atsakovo naudai priteisti maksimalų Rekomendacijomis leistiną dokumento parengimo išlaidų dydį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino išlaidų pagrįstumo. Atsakovo pridėtoje sąskaitoje nėra tiesiogiai numatyta išlaidų paskirtis, nurodyta tik suma (726 Eur), o skiltyje „išlaidos“ paaiškinama – „iš viso už teisines paslaugas“. Iš tokio aprašymo neaišku, kokia teiktų teisinių paslaugų apimtis, ar visos paslaugos buvo teiktos šioje byloje ir t.t. Be to, iš atsakovo pridėtų dokumentų matyti, kad sutarties projektą, su kurio nesutiko ieškovė, jam parengė ta pati advokatė, iš to galima spręsti, kad ir sutarties parengimo išlaidos buvo įtrauktos į 726 Eur sumą.
Šalies argumentai
1.4. Priteisdamas iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, teismas paneigė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Ieškovė, siekdama apginti savo ir nepilnamečių vaikų interesus, kreipėsi į teismą, o teismas, neteisėtai atmesdamas jos prašymą, dar ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, kurios viršija ieškovės mėnesio pajamas, atėmus nuomos išlaidas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirojo skundo dalį dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė ieškovės elgesys. Atsakovas tarp šalių kilusį ginčą visą laiką bandė spręsti taikiu būdu, pasirašant bendrą susitarimą, o ne kreipiantis į teismą. Ieškovė neinformavo atsakovo apie jos kreipimąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl privalomosios mediacijos. Atsakovui sutikus ginčą spręsti taikant privalomąją mediaciją, joje taikus susitarimas tarp šalių buvo pasiektas panašiomis sąlygomis, kurias atsakovas siūlė ieškovei iki jos kreipimosi į teismą dienos. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad, jeigu ieškovė būtų linkusi nuo pat pradžių spręsti tarp šalių iškilusius ginčus taikiu būdu, atsakovas nebūtų patyręs jokių bylinėjimosi išlaidų.
2.2. Atsakovo naudai priteistos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, 8.16 punkte nurodytą dydį. Atsakovas turėjo teisę, atsikirsdamas į gautą prašymą, naudotis kvalifikuota teisine pagalbą, tokia teise ir pasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, atmetus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, iš jos atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. lapkričio 25 d. raštą dėl duomenų pateikimo Nr. 62-2-1999, mokėjimo nurodymus, kvitus, išrašus iš banko sąskaitų.
12. Ieškovei atsisakius savo atskirojo skundo dalies, nesprendžiamas klausimas dėl jos pateiktų naujų įrodymų priėmimo.
13. Atsakovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – susitarimo projektus, taikos sutartį, elektroninius laiškus, susirašinėjimą žinutėmis.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
16. Bendrosios šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra išdėstytos CPK 93 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, o 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Aptariamos nuostatos atspindi civiliniame procese galiojantį principą, kad teismo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tenka šaliai, kurios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus teismo sprendimas.
17. Tuo atveju, kai civilinė byla yra užbaigiama nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, nė vienos iš bylos šalių atžvilgiu nėra priimamas palankus teismo sprendimas, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti paskirstomos CPK 93 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, susiklosčius tokiai situacijai, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
20. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašė nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą bei įpareigoti atsakovą informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje atšaukti prašymą skirti išmoką vaikui. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, priteisė iš jos atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovės prašymą tenkinti. Ieškovė 2022 m. gruodžio 14 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atsisakymą nuo dalies skundo, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, nutraukė apeliacinio proceso dalį dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies dėl atmesto ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo panaikinimo.
21. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jos priteista atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, mano, kad jos yra nepagrįstos ir neproporcingos įvertinus bylos apimtį, jos sudėtingumą, kilusio ginčo esmę. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis pirmiau aptarta priežasties teorija, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo bylinėjimosi išlaidų našta šioje civilinėje byloje tenka ieškovei, kadangi bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl jos veiksmų – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo atmestas; nors pastarąją teismo nutartį ieškovė ir skundė, vėliau atskirojo skundo atsisakė ir ši nutarties dalis įsiteisėjo. Vertintina, jog ieškovė sutiko, kad jos prašymas buvo nepagrįstas. Be to, ieškovė neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog tarp šalių vyko derybos iki jos kreipimosi į teismą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas vengė bendradarbiauti, priešingai, iš atsakovo pateiktų duomenų galima spręsti, kad ieškovė, iš pradžių teikusi savo susitarimo korekcijas, vėliau tarp šalių vykusias derybas nutraukė ir kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jo procesinis elgesys buvo netinkamas, dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės atsakovo naudai priteisė jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Nesutiktina su ieškove, kad atsakovo prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos, nes pirmosios instancijos teismas nevertino bylos apimties, jos sudėtingumo, kilusio ginčo esmės bei protingumo ir sąžiningumo principų.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
25. Kaip minėta, ieškovė kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo - laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnametėmis dukromis tvarkos, laikino nepilnamečių dukrų išlaikymo priteisimo ir atsakovo įpareigojimo informacinėje socialinių išmokų apskaitos sistemoje atšaukti prašymą skirti išmoką vaikui. Nesutikdamas su ieškovės prašymais atsakovas byloje pateikė atsiliepimą, įrodymus, patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus - PVM sąskaitą faktūrą Nr. ADV171406 726 Eur sumai (įskaitant pridėtinės vertės mokestį), jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 334. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nurodytą dydį (vidutinis mėnesinis bruto 1 780,50 Eur, pritaikius 0,4 koeficientą maksimali paslaugos suma 712,20 Eur), dėl to iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 712,20 Eur.
26. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neturi pagrindo pripažinti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos ar viršijančios Rekomendacijose nustatytus priteistino užmokesčio maksimalius dydžius.
27. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo priteisti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimas nespręstinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.