Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui ir suinteresuotam asmeniui Z. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2022 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-287-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2022 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-287-2022 E. B. buvo nubausta įspėjimu dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2022 m. kovo 5 d. 12.00 val. apribojo vyrui Z. B., su kuriuo kartu negyvena, matymąsi su vaiku I. B., gim. (duomenys neskelbtini)m. (nė vienam iš tėvų teisės į vaiką neapribotos), t.y. 2022 m. kovo 5 d. norėdamas pasimatyti su vaiku tėvas Z. B. informavo apie tai žmoną žinute, bandė skambinti, tačiau jokio atsakymo negavo, todėl 2022 m. kovo 6 d. apie 11.30 val. atvyko prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai įprastai vaikas vedamas į lauką, tačiau lauke nebuvo E. B. su vaiku, o susisiekti vėl nepavyko, tokiais savo veiksmais E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Trečios knygos Šeimos teisė 3.156 straipsnio 1 dalį (b.l. 5).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad jos veiksmuose nėra ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Dėl įvykio aplinkybių pareiškėja paaiškino, kad nuo 2021 m. balandžio 1 d. gyvena skyriumi su vyru Z. B. dėl vyro nuslėpto (duomenys neskelbtini) ir psichologinio smurto. Nuo to laiko ji vaiką augina viena. Vaikas, kuriam 2022 m. kovo 5 d. buvo (duomenys neskelbtini) metai (duomenys neskelbtini) mėnesių, yra maitinamas krūtimi ne pagal grafiką, o pagal poreikį, todėl jis neretai pats koreguoja dienotvarkę. Dienotvarkė gali kisti ir dėl kitų nuo jos nepriklausančių aplinkybių (dygstant dantukams vaikas neretai būna kaprizingas, susierzinęs, gali būti peršalęs). 2022 m. kovo 5 d. sūnus atsikėlė anksti 7.00 val., dienos miego nuėjo 11 val., atsikėlė 15.00 val., todėl į lauką išėjo ne rytą, kaip buvo įpratę, o vakare apie 18.00 val. Ji vyro prie namų nematė. Jo skambučio negirdėjo, o žinutės nematė. Vyras savo rizika tariamai atvyko, nesusitaręs dėl susitikimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vyras nutarime nurodytu laiku buvo atvykęs prie namo, o jei jis buvo atvykęs, nėra argumentų, kodėl jis tiesiog neatėjo į butą, jei jam nebuvo atsakoma į sms žinutes. Todėl teigti, kad ji neleido jam pasimatyti su vaiku, nėra jokio pagrindo. Kadangi ji viena augina vaiką, vaikas šiuo amžiaus periodu labai aktyvus, turi būti nuolat prižiūrimas, ji fiziškai neturi laiko nuolat tikrinti telefoną, ar nepraleido žinučių ar skambučių. Be to, vaikui miegant telefono garsas būna išjungtas. Kadangi ji turi prievolę rūpintis ir vaiko bei visa namų buitimi, vaikui miegant užsiima namų ruošos darbais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vieną kartą neatsiliepimas į telefono skambutį negali būti prilyginamas CK 3.156 straipsnyje įtvirtintos teisės normos pažeidimui. Panaši situacija buvo ir 2022 m. kovo 6 d. – vaikas nuėjo miegoti dienos miego anksčiau nei įprastai, todėl įprastu laiku jie nebuvo išėję į lauką. Praleistą vyro žinutę rado tik naktį, kai turėjo galimybę patikrinti telefoną. Ji jau anksčiau vyrui yra sakiusi, kad ji turi daug darbų, todėl jei vyras nori ką nors svarbaus pasakyti, tegul skambina po kelis kartus. Po jos išsikraustymo iš namų, ji prisitaikydavo prie visų vyro reikalavimų dėl pasimatymų su vaiku: kai vyras nepanoro jo lankyti namuose, ji atvesdavo vaiką į pasimatymus lauke. Jis pats pageidavo matytis su vaiku tik savaitgaliais pirmoje dienos pusėje. Buvimo su vaiku trukmę – 1-2 val. nustatė taip pat jis. Ji visada laikėsi tokios tvarkos ir priekaištų dėl matymosi su vaiku Z. B. neturėjo. Pareiškėja mano, kad vyro pareiškimas yra siekis ją apšmeižti ir užimti palankesnę poziciją skyrybų procese. Jei teismas laikytų, kad ji viena augindama vaiką neišgirdusi skambučio ar neatrašiusi į žinutę, pažeidė teisės aktų reikalavimus, prašo laikyti pažeidimą formaliu, neužtraukiančiu atsakomybės pagal ANK 73 straipsnį (b.l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius su vaiko teisių apsauga susijusius teisinius santykius.

Skundžiamame nutarime inkriminuota, kad E. B. pažeidė CK 3.156 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. To paties straipsnio antroje dalyje yra detalizuota, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-32-976/2022).

Pažymėtina, kad ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytam administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems nusižengimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, t. y. nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

2022 m. kovo 6 d. Z. B. per e-policija sistemą padavė pareiškimą dėl to, kad jo sutuoktinė E. B. jam visiškai nutraukė galimybę matytis su vaiku, melagingai teigdama, esą jis yra agresyvus jos ir jo vaiko atžvilgiu, kad nori nužudyti ją ir vaiką. Dėl minėto šmeižto jis kreipėsi į policiją. 2022 m. vasario 22 d. posėdžio metu E. B. buvo įspėta Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kad už piktnaudžiavimą vaiku jai gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau ir po to E. B. draudžia jam matytis su sūnumi I. B. (b.l. 14-15).

Apklaustas dėl įvykio aplinkybių Z. B. 2022 m. kovo 9 d. patikslino, jog 2022 m. kovo 5 d. jis norėjo pasimatyti su vaiku. Prieš tai jis parašė žmonai sms žinutę ir paklausė, kokiu laiku ji tą dieną ves vaiką į lauką. Žmona jam neatrašė. 2022 m. kovo 6 d. apie 11.30 val. jis nuvyko prie žmonos gyvenamosios vietos, kadangi panašiu laiku vaiką lankydavo anksčiau, tuo metu jis vedamas į lauką. Prie namo nieko nebuvo. Jis rašė ir skambino žmonai, norėdamas pasakyti, kad atvyko aplankyti vaiko, tačiau jam niekas neatsakė. Jam tėvystės teisės nėra apribotos. Vaiko nematė jau du mėnesius nuo to laiko, kai kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Po jo kreipimosi buvo skirtas posėdis, kuriame dalyvavo jis ir žmona, kiti darbuotojai. Žmonai buvo paaiškinta, jog ji neturi teisės drausti Z. B. matytis su vaiku. Nuo to laiko ji nebendrauja su juo visiškai ir jis nematė sūnaus. Vaiko teisių tarnyba jam su žmona siūlė rekomendacinio pobūdžio matymosi su vaiku grafiką, tačiau žmona atsisakė. Žmona teigia nenorinti jam leisti matytis su vaiku, nes jis yra agresyvus, daro žalą jai ir vaikui. Jis su tokiu teiginiu nesutinka. Jis ėmėsi visų priemonių, kad galėtų matytis su vaiku: kreipėsi dėl grafiko, laukia mediacijos, yra paskirti psichologai. Jis sutinka matytis su vaiku dalyvaujant socialiniam darbuotojui. Mano, kad E. B. piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, neleisdama jam matytis su vaiku (b.l. 16).

Sprendžiant ANK 73 straipsnio 1 dalyje nusižengimo buvimo E. B. veiksmuose, atsižvelgtina į tai, kad E. B. atsakomybė dėl kliudymo vaikui bendrauti su tėvu, o pastarajam dalyvauti vaiko gyvenime, pagal nutarimo turinį yra kildinama iš vieno vienintelio fakto – būtent neįvykusio pasimatymo su vaiku 2022 m. kovo 5 d. 12.00 val. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Z. B. ir E. B. kartu nebegyvena nuo 2021 m. balandžio mėnesio, mažametis jų sūnus gyvena kartu su motina. Z. B. ne kartą pabrėžė, kad jam nėra apribota teisė bendrauti su sūnumi, tačiau jokiais susitarimais ar teisės taikymo aktais nėra ir nustatyta jo bendravimo su vaiku tvarka. Iš pareiškėjos pateiktos telefono sms žinučių išklotinės matyti, kad pirmą sms žinutę, jog jis rytojaus dieną norės pasimatyti su sūnumi („Šiandien, 2022 03 05 d. susitinku su SAVO vaiku. Kelintą valandą vesi MANO vaiką į gryną orą“), Z. B. parašė 2022 m. kovo 5 d. 01.32 val. (nakties laiku) (b.l. 54). Natūralu, kad tokiu metu žinutė buvo neperskaityta ir nepastebėta, nes jos gavėja galėjo paprasčiausiai miegoti. Tokio pat turinio sms žinutė į pareiškėjos telefoną buvo atsiųsta 2022 m. kovo 6 d. 9.19 val. Pareiškėja nurodė, kad ji neperskaitė žinučių dėl užimtumo buities darbais ir vaiko priežiūra. Negavęs atsakymo dėl susitikimo laiko suderinimo, Z. B. savo rizika 2022 m. kovo 6 d. 11.30 val. atvyko prie pareiškėjos gyvenamojo namo, tikėdamasis pasimatyti su sūnumi, kai jis bus išvestas į lauką. E. B. su vaiku lauke nepasirodė, kas buvo nutarime įvertinta kaip kliudymas tėvui matytis su savo sūnumi. Teismas negali sutikti su tokiu vertinimu. Iš anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad susitikimo laikas 2022 m. kovo 6 d. 11.30 val. nebuvo suderintas su Z. B. ir pareiškėjos patvirtintas, taigi logiška išvada, kad jis negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, kad būtent tuo metu galės pasimatyti su sūnumi. Jis tik darė prielaidą, kad sūnus eis pasivaikščioti į lauką būtent tokiu metu remdamasis ankstesne patirtimi, tačiau įvertinus vaiko amžių, metų sezoną, gali nutikti įvairių nenumatytų aplinkybių, kurios išderintų vaiko dienotvarkę. Z. B. pareiškime policijai nurodė, jog po to, kai lauke šeimos narių nesutiko, jis vėl skambino ir rašė sms žinutę sutuoktinei. Pažymėtina, kad bylos medžiagoje nėra surinkta ir teismui pateikta duomenų, pagrindžiančių šį jo teiginį, kad jis bandė susisiekti su žmona ir kitais būdais, ne tik sms žinučių rašymu. Pareiškėja teismo posėdyje paneigė, kad Z. B. jai skambino. Ji teismui pateikė savo telefono telekomunikacinių ryšių duomenis, iš kurių matyti, kad po 2022 m. kovo 6 d. 9.19 val. sms žinutės kita sms žinutė dėl pasimatymo su vaiku E. B. buvo išsiųsta tik 2022 m. kovo 11 d., skambučių 2022 m. kovo 5 ir 6 d. nebuvo (b.l. 54-66). Pareiškėja duodama paaiškinimus apie įvykio aplinkybes nurodė, kad niekas nekliudė Z. B. nesulaukus jos su vaiku lauke, užeiti į jos gyvenamąjį butą pasimatyti su vaiku ar išsiaiškinti dėl galimybės bendrauti su vaiku tą dieną. Z. B. niekur nenurodė, jog jis bandė pasinaudoti tokia galimybe. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis vengia bendrauti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje dėl konfliktų su sutuoktinės tėvais.

Vadovaujantis aukščiau minėta praktika ir teisiniu reglamentavimu, tėvo teisė matytis su vaiku ir bendrauti yra prigimtinė ir nekvescionuojama, tačiau ją įgyvendinant prioritetas teikiamas ne tėvo, bet vaiko interesams. Nepaneigta E. B. skunde nurodyta aplinkybė, kad 2022 m. kovo 5 d. ir 6 d. laikotarpiu nuo 11 iki 15 val. jos sūnus miegojo dienos miegą. Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad vaikas ((duomenys neskelbtini))- yra per mažas, kad būtų galima nustatyti išankstinį pasimatymų su tėvu grafiką ir preciziškai jį vykdyti. Vadovaujantis vaiko interesais, jo fiziologija, atsižvelgiant į amžiaus tarpsnį, tikėtinos nenumatytos aplinkybės dėl jo dienotvarkės sutrikimų. Tuo tarpu Z. B. neišnaudojo visų galimų būdų sukontaktuoti su vaiko motina dėl bendravimo laiko suderinimo, nebandė užeiti į vaiko namus ir įsitikinti, ar mažametis sūnus objektyviai gali 11.30 val. su juo bendrauti, ar tuo metu yra tenkinami kiti jo biologiniai poreikiai (poilsis).

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas negali laikyti įrodytu fakto, jog E. B. 2022 m. kovo 5-6 d. sąmoningai ir tyčiniais veiksmais (neveikimu -ignoruodama jo sms žinutes) apribojo vyrui Z. B., su kuriuo kartu negyvena, matymąsi su vaiku I. B.. Nepaneigta jos nurodyta aplinkybė, kad ji neperskaitė laiku sms žinučių ir į jas neatsakė dėl užimtumo, dėl to, kad telefono garsas buvo išjungtas vaiko miego metu. Pažymėtina, kad neaišku, iš kokios aplinkybės kildinamas ir skundžiamame nutarime nurodytas nusižengimo padarymo laikas – 2022 m. kovo 5 d. 12.00 val.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015).

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. duotus paaiškinimus, sprendžia, kad jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, pilnos sudėties, o būtent kad ji 2022 m. kovo 5-6 dienomis siekė tyčia pažeisti vaiko teisę bendrauti su tėvu, nustatytą CK 3.161 straipsnio 3 dalyje ar tėvo lygią su motiną teisę bendrauti su vaiku, jį auklėti ir juo rūpintis, kaip tai nustatyta CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, būtent tokiu tikslu neatsakė į vyro sms žinutes dėl susitikimo su vaiku laiko suderinimo. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, sudėties, o būtent – subjekto kaltės. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nagrinėjamoje situacijoje E. B. veiksmų 2022 m. kovo 5-6 d. negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Kadangi E. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas pažymi, kad jis nagrinėja skundą tik E. B. atžvilgiu priimto nutarimo ribose, dėl jame nurodytų faktinių aplinkybių, jis nenagrinėja ir nevertina byloje esančių duomenų dėl pareiškėjos santykių su vyru dėl bendravimo su vaiku iki nutarime nurodyto nusižengimo padarymo laiko ar po jo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. B. skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2022 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 17-ANR_N-287-2022 ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. B. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.