Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišdėstė, nors procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (29 b. l.). Atsakovas į bylos nagrinėjimą taip pat neatvyko, nors šaukimas į teismo posėdį jam įteiktas asmeniškai (49 b. l.), priežasčių, dėl ko neatvyko į teismo posėdį nenurodė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo taip pat nepateikė.

5. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu priteistas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams, jį padidinant, proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Taip pat prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10978-837/2015 iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo padidinti išlaikymą kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 275 Eur per mėnesį kiekvienam nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaikų pilnametystės. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišdėstė, nors procesiniai dokumentai atsakovui įtekti asmeniškai.

7. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas akcentuoja, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

8. Nors vaikų poreikiai, teismui priimant teismo įsakymą dėl išlaikymo priteisimo, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

9. Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikams G. ir D. dydį. 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymo priėmimo metu šalių dukrai G. buvo šešeri metai, šiuo metu jai – trylika metų, sūnus D. buvo kūdikis, vos mėnesio su trupučiu amžiaus, šiuo metu jam – septyneri. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaikų poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaikų ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaikų poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jų išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaikų poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai ir yra pagrindas pakeisti 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu priteistą iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

10. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

11. Pagal ieškovės ieškinyje pateiktą ir teismo posėdžio metu patikslintą vaikų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, G. S. bei D. S. per mėnesį kiekvienam reikia skirti apie 550 Eur, t. y. 70 Eur būsto išlaikymui, 130 Eur maistui, 40 Eur dienpinigiai mokykloje, 40 Eur ugdymo priemonėms, 80 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur higienos priemonėms, 50 Eur pramogoms ir laisvalaikiui, 40 Eur išlaidos viešajam transportui ir kurui, 30 Eur vaistams ir maisto papildams, 50 Eur laisvalaikio išlaidos. Ieškovė nurodė, jog Dukra G. lanko šokių būrelį, būrelis yra nemokamas, tačiau būtina pirkti rūbus šokiams, taip pat mergaitė važiuoja į šokių pasirodymus. Dukra turi sveikatos problemų, jai nustatyta (duomenys neskelbtini), apžiūra pas gydytoją kainavo 60 Eur, dar 25 Eur išleido vaistams. Reikėjo suruošti vaikus į mokyklą, kas kainavo apie 100 Eur, sūnui dar reikėjo pirkti uniformą, kuri kainavo 50 Eur. Šiuo metu vaikams būtina įsigyti pratybas mokyklai, kurios kainuoja 70-80 Eur. Sūnus D. lanko futbolą, būrelis nieko nekainuoja, tačiau reikėjo įsigyti aprangą, kuri kainavo apie 40 Eur. Vaikus išleidžia į ekskursijas, vienam vaikui ekskursija kainuoja apie 20 Eur, taip pat dar duoda kiekvienam po 10 Eur išlaidoms per ekskursiją. Sūnų reikia vežioti į futbolo treniruotes, todėl susidaro transporto išlaidos. Be to, siekiant vaikus ugdyti ir lavinti, taip pat užtikrinti jų laisvalaikį, ji vežasi juos atostogauti, eina į filmus, pramogų kambarius ir pan. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų neišdėstė, taip pat nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės pateikto vaikų poreikių paskaičiavimo. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Teismas pažymi, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Nors ieškovė ieškinyje nenurodė išsamių išlaidų, kurios reikalingos nepilnamečių vaikų išlaikymui, paskaičiavimų, bet teismo posėdžio metu apie tai paaiškino, tačiau tai, kad išlaidos nepagrįstos rašytiniais įrodymais, nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos. Negali būti ginčo dėl to, kad vaikai turi gauti tinkamą ir kokybišką maistą. Šalių vaikai yra augantys ir besimokantys vaikai, jiems reikalingos mokymosi priemonės, rūbai ir avalynė, higienos priemonės, sveikatos priežiūrai skirti vaistai ir apsilankymai pas gydytojus, draudimo išlaidos, taip pat išlaidos telefonui ir internetui, patiriamos būsto išlaikymui skirtos lėšos. Teismo vertinimu, yra svarbu atsižvelgti ir į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai specialiųjų poreikių neturi, tačiau šiuo metu G. nustatyta (duomenys neskelbtini), apsilankymams pas gydytojus ir vaistams ieškovė jau patyrė 85 Eur išlaidas, kurios ateityje dar bus didesnės. Abu vaikai užsiima užklasine veikla, G. lanko šokių būrelį, D. – futbolą, vaikų užklasinei veiklai reikalingos papildomos piniginės lėšos. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame keturių kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini).

12. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaikų išlaikymui užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą ir galėtų būti nustatytos kaip pagrindas, sprendžiant dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikams dydžio tik esant pakankamai gerai šalių turtinei padėčiai. Teismas pažymi, kad vaikų poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikams skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomo vaikų priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-231/2016). Teismas pažymi, jei šalys bendru sutarimu nesutars dėl nepilnamečių vaikų papildomų išlaidų (būrelių, atostogų, medicinos išlaidų ir kt.), kurios nesusijusios su kasdieninėmis ir būtinomis išlaidomis, tai ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomų išlaikymo išlaidų priteisimo iš atsakovo.

13. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas savo vaikui išlaikyti. Įvertinęs ir ištyręs byloje pateiktus duomenis, išklausęs ieškovės ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti būtina kiekvienam išlaidų suma mėnesiui yra apie 550 Eur.

14. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama po 80 Eur išmoka kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 550 Eur, mažintinas 80 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 470 Eur sumos.

15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis svyruoja nuo 400 Eur iki 600 Eur, ji gauna 80 Eur socialinę išmoką, taip pat gauna kiekvienam vaikui po 80 Eur išmoką vaikui. Ieškovė neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė neturi nustatyto neįgalumo ar kitų sveikatos problemų.

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas iki 2022 m. liepos 7 d. dirbo (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas svyravo, kartais siekė ir 2 000 Eur, laikotarpiu nuo 2022-08-19 iki 2022-09-07 dirbo (duomenys neskelbtini), gavo minimalų darbo užmokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas yra įgijęs aukštalipio kvalifikaciją. Teismo iniciatyva iš teismui prieinamų registrų išreikalautų duomenų nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Tarnybos pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas neturi neįgalumo, ieškovės teigimu, jis jokių sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Gyvena tėvų bute, būsto išlaikymui išleidžia apie 100 Eur, prasidėjus šildymo sezonui – apie 150 Eur.

17. Nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

18. Atsakovas nepateikė teismui informacijos apie gaunamas pajamas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, gautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis svyruoja nuo 400 Eur iki 2 580 Eur (neatskaičius mokesčių). Be to, ieškovės teigimu, atsakovas turi aukštalipio specialybę, yra sveikas ir darbingas. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaikų interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog atsakovas turi realią galimybę ir privalo prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų G. ir D. S. būtinųjų poreikių tenkinimo.

19. Atsižvelgdamas į aplinkybių apie vaikų amžių, jų poreikius, vaikų tėvų turtinę padėtį visetą, į aplinkybę, kad būtent ieškovė šiuo metu suteikia išlaikytiniams būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jam nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas, teismas pripažįsta, kad nepilnamečių G. ir D. išlaikymui šiuo metu jų tėvų galima teikti suma yra kiekvienam vaikui apie 470 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaikų išlaikymo prievolėje turi būti 235 Eur kiekvienam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikams.

20. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo padidinimo atveju galioja bendrasis principas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Kreipimosi į teismą su tokiu ieškiniu metu teisės į didesnį išlaikymą prielaidos jau egzistuoja, o teismo sprendimu tik patvirtinamas tokios vaiko teisės buvimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovė teismui pateikė ieškinį 2022 m. rugpjūčio 9 d., todėl ši diena laikoma teisės į padidintą išlaikymą atsiradimo diena (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

21. Teismas atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl, pasikeitus nurodytoms aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, o teismas gali išlaikymo dydį ir (ar) formą pakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: 115 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė atleista pagal įstatymą, 170 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bei 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 80 procentų, todėl iš atsakovo valstybei priteisiamas 92 Eur žyminis mokestis, 136 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 14,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10978-837/2015 iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 235 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. rugpjūčio 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. Š..

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 92,00 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,34 Eur (keturiolikos eurų 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 136,00 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.