- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2S-142-544/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- S. S., E. S., R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., A. S., D. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-142-544/2022
teisėjas Vytautas Kalnius Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04150-2021-8
2022 m. kovo 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų S. S., E. S. ir R. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7606-1137/2021 pagal pareiškėjų S. S., E. S. ir R. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. S., A. S. ir D. S. dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai 2021 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą įpėdiniams S. S., E. S. ir R. S. priimti palikimą po jų tėvo A. V. S. mirties (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad po tėvo A. V. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo kreipėsi R. S. ir D. S., pastarasis palikimą priėmė pagal testamentą. Pareiškėjai į notarą kreipėsi dėl palikimo priėmimo praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties, tačiau palikimo priimti nebegalėjo, nes buvo praleistas terminas palikimui priimti. Pareiškėjai terminą praleido, nes manė, jog palikimas priimamas praėjus trims mėnesiams, o ne per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. Be to, pareiškėjas R. S. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), todėl atvykti į Lietuvą per karantiną negalėjo, o kiti du pareiškėjai dėl komandiruočių užsienyje taip pat objektyviai negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 27 d. iki 2021 m. birželio 27 d. dėl šalyje paskelbto karantino buvo ribojamas paslaugų teikimas ir patekimas pas notarus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjai S. S., E. S. ir R. S. bei A. S. ir R. S. yra A. V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs. A. V. S. palikimą 2021 m. liepos 3 d. priėmė įpėdinis D. S., o 2021 m. gegužės 18 d. – įpėdinis R. S.. Pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, o ir paveldėjimo byloje nėra duomenų, kada jie kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai norą priimti palikimą išreiškė tik 2021 m. rugsėjo 2 d. teismui pateikdami pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo terminą praleidę du mėnesius ir (duomenys neskelbtini).
5. Pasisakydamas dėl visų trijų pareiškėjų nurodomos aplinkybės, kad jie neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, teismas nurodė, kad jos nevertina svarbia, objektyviai sutrukdžiusia atlikti įstatyme nustatytus veiksmus per nustatytą terminą. Teismo vertinimu, teisinio išsilavinimo neturėjimas nėra teisinę reikšmę turinti aplinkybė, lemianti termino praleidimo priežasčių svarbumą, nes įstatymo nežinojimas nepateisina įstatymo reikalavimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ir prieštarauja teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui.
6. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjui E. S. apie tėvo mirtį buvo žinoma tą pačią arba sekančia dieną, taigi, jis turėjo pakankamai laiko iki komandiruotės pradžios (pareiškėjas nurodė, kad balandžio 12 d. – birželio 20 d. buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini)) kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėjas pats save komandiravo į (duomenys neskelbtini), jis turėjo teisę pats organizuoti ir planuoti savo komandiruočių laiką, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido, nes nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.
7. Vertindamas pareiškėjo S. S. praleisto termino priežastis, teismas nurodė, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas E. S. nurodė, kad S. S. dirba (duomenys neskelbtini), kad pokalbio su juo metu pastarasis nurodė, jog palikimas jam neaktualus, tačiau po jų pokalbio sutiko prisijungti prie pareiškimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog prisijungimas prie pareiškimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pats savaime nesuoponuoja išvados, kad terminą šis pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties ar kad egzistuoja koks nors kitas pagrindas jį atnaujinti. Teismo nuomone, S. S. terminą palikimui priimti praleido, nes neturėjo valios jo priimti nustatytu terminu.
8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo R. S. praleisto termino priežasčių teismas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nuolat gyvena užsienyje ((duomenys neskelbtini)), pagal teismų praktiką nėra svarbi priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti. Pažymėjo, kad pareiškėjas po tėvo mirties ir dar iki pareiškimo pateikimo teismui turėjo visas galimybes kreiptis į teisininką ar advokatą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo, galėjo pats asmeniškai į notarą, pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, priimti palikimą per atstovą, kreiptis į notarines įstaigas dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo ir jų persiuntimo notarui Lietuvoje, atsiųsti pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Teismas sprendė, kad R. S. terminą palikimui priimti praleido, nes neturėjo valios jo priimti nustatytu terminu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjai S. S., E. S. ir R. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjams terminą A. V. S. palikimui priimti.
10. Nurodo, kad pareiškėjų tėvas testamento vaikų naudai nesudarė, nes jo valia buvo, jog jo vaikai palikimą turėtų galimybę priimti pagal įstatymą lygiomis dalimis. Tačiau teismo nutartis užkirto kelią tokiai palikėjo valiai, o pareiškėjai buvo nubausti už tai, kad jie suklydo. Teismo nutartis prieštarauja gerai moralei, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.
11. Pažymi, jog nepateikė įrodymų, kada kreipėsi į notarą, nes buvo klaidingai įsitikinę, kad dėl palikimo priėmimo privalėjo kreiptis praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.67 straipsnyje yra numatyta, jog paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo momento. Tokia pareiškėjų nurodoma aplinkybė turėjo esminę reikšmę, kad jie laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai reiškia, jog teisinių žinių neturėjimas, neteisingas įsitikinimas bei neteisingas žinojimas apie terminą palikimui priimti iš esmės apribojo pareiškėjų galimybes laiku priimti palikimą.
12. Teigia, jog brolis R. S. nesielgė broliškai ir pareiškėjų neinformavo apie palikimo priėmimo terminus, o į advokatus, konsulines įstaigas nesikreipė dėl gyvenimiškos patirties neturėjimo. Apie praleistą terminą palikimui priimti sužinojo iš E. S., kai, šiam 2021 m. liepos 3 d. atvykus į testamento paskelbimą, notaras paaiškino, kad pareiškėjai turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Todėl laikytina, jog pareiškėjai turėjo valią priimti tėvo palikimą, tačiau subjektyviai suklydo dėl termino palikimui priimti ir terminą praleido nežymiai. Todėl pareiškėjų individualios gyvenimiškos aplinkybės, neteisingas žinojimas apie terminą palikimui priimti laikytinas svarbia aplinkybe, sutrukdžiusia jiems laiku kreiptis į notarą ir priimti palikimą.
13. Mano, jog teismas neieškojo teisingo pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Teismas bylos nagrinėjimo metu tik pasiteiravo, ką pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo darytų su paveldimu turtu. Akivaizdu, kad suinteresuotas asmuo R. S. paveldėtu turtu (pareiškėjų ir kitų suinteresuotų asmenų sąskaita) padengs savo asmenines skolas, tuo tarpu pareiškėjai paveldimą turtą stengtųsi išlaikyti kaip tėvo atminimą, jis galėtų būti panaudojamas ir įpėdinio A. S. gydymui ir pan.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. S. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Pareiškėjų atskirasis skundas yra deklaratyvus ir nepagrįstas, klaidinantis teismą, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Mano, jog teismas iš esmės nustatė konkrečias bylos aplinkybes, kurios buvo nurodytos suinteresuoto asmens R. S. atsiliepime, patvirtintos pareiškėjų pateiktais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo E. S. žodiniais paaiškinimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
17. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjams atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjų tėvo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimtas dviem būdais: pradėjus faktiškai jį valdyti bei įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir šis terminas nėra naikinamasis. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnis numato galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.
19. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
20. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po jų tėvo A. V. S. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis dalyvaujančių byloje asmenų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškimo netenkino, pripažinęs, kad pareiškėjų įvardintos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra objektyvios, svarbios, nepriklausančios nuo pareiškėjų valios, todėl nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Apeliantai dėl šios nutarties 10-13 punktuose nurodytų argumentų nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas juos vertina nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo tenkinti atskirąjį skundą.
21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai S. S., E. S. ir R. S. bei suinteresuoti asmenys A. S. ir R. S. yra A. V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs ir paveldint pagal įstatymą pirmosios eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Su pareiškimu apie palikimo priėmimą po palikėjo mirties 2021 m. gegužės 18 d. į notarę kreipėsi suinteresuotas asmuo R. S., kuriam palikimo priėmimo faktas įregistruotas testamentų registre 2021 m. gegužės 18 d. Mirusio A. V. S. palikimas testamentų registre 2021 m. liepos 13 d. įregistruotas D. S.. Terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis, pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo mirus jų tėvui nesikreipė, tačiau 2021 m. rugsėjo 2 d. teismui pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo CK 5.57 straipsnio pagrindu, nes palikimą priėmę įpėdiniai nesutiko, kad praleidę įstatyme numatytą terminą palikimui priimti pareiškėjai būtų įtraukti į įpėdinių ratą.
22. Apeliantai skunde akcentuoja, jog pagrindinė svarbi termino palikimui priimti praleidimo priežastis – teisinių žinių neturėjimas, suklydimas ir manymas, kad palikimas gali būti priimamas tik po trijų mėnesių nuo tėvo mirties, nes trijų mėnesių terminą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui numato CK 5.67 straipsnis. Tačiau aplinkybė, kad pareiškėjai neturi teisinio išsilavinimo ir pakankamų žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas negali būti vertinamas kaip svarbi ir objektyvi aplinkybė, lemianti termino palikimui priimti praleidimo priežasčių svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Taip vertinant tektų pripažinti, kad kiekvienas asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, įstatymo reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali pateisinti vien tik teisinio išsilavinimo neturėjimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantai CK 5.57 straipsnyje numatyto termino palikimui priimti praleidimą grindžia tuo, kad juos suklaidino CK 5.67 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti, o tai reiškia, kad, jie, būdami atidūs ir rūpestingi, turėjo galimybę pasidomėti ir kitais paveldėjimo teisiniams santykiams aktualiais terminais. Pareiškėjų yra trys, todėl abejotina, jog visi jie vienodai klydo dėl termino palikimui priimti termino.
23. Kritiškai vertinamas apeliantų tvirtinimas, kad suinteresuotas asmuo R. S. nesielgė broliškai ir pagal geros moralės principus, nes apeliantams nepranešė apie palikimo priėmimo terminą ir jo praleidimo pasekmes. Pirmiausia, joks teisės aktas jam tokios pareigos nenumatė. Iš paveldėjimo bylos duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo R. S. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškime notarui apie palikimo priėmimą po tėvo mirties nurodė jam žinomą testamentinį įpėdinį ir visus kitus įpėdinius, įskaitant ir apeliantus. Apeliantas E. S. dalyvavo 2021 m. liepos 3 d. testamento paskelbime. Jo bei suinteresuoto asmens R. S. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtina, kad apeliantui E. S. apie tėvo mirtį buvo žinoma (duomenys neskelbtini), apie tai jis informavo ir kitus brolius. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių duomenų, kad suinteresuotas asmuo R. S. kokiu nors geros moralės principui prieštaraujančiu ar teisės aktų neatitinkančių būdu ar forma prisidėjo prie to, kad apeliantai praleido terminą kreiptis pas notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
24. Apeliantai nurodo, kad apie praleistą terminą palikimui priimti jie sužinojo iš E. S., kuris vienintelis buvo Lietuvoje, o jie dirbo ir gyveno užsienyje, o tai trukdė nustatytu terminu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Byloje nėra duomenų, kad užsienyje gyvenantis pareiškėjas R. S. po tėvo mirties ir dar iki pareiškimo pateikimo teismui neturtėjo galimybių pats ar per atstovus kreiptis į teisininką, advokatą, notarą dėl teisinių konsultacijų ir paslaugų suteikimo, taip pat kad jis negalėjo pasinaudoti diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis, atsiųsti pareiškimą ir kitus dokumentus paštu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis. Pagal 2021 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini) pažymos duomenis apeliantas S. S. buvo išsiųstas dirbti į (duomenys neskelbtini) tik 2021 m. balandžio 26 d.. E. S. individualios įmonės įsakyme nurodyta, kad savininkas (apeliantas) save komandiruoja į (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki birželio 20 d., tačiau tai neįrodo paties išvyko fakto ir (ar) buvimo komandiruotėje laiko, be to, tiek iki, tiek po komandiruotės apdairiam ir rūpestingam asmeniui buvo pakankamai laiko pateikti pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą. Todėl vertinama, kad minėtos aplinkybės niekaip nepatvirtina priežasties, dėl kurios praleistas minėtas terminas, svarbumo ir nesudaro pagrindo vertinti, kad jos nepriklausė nuo apeliantų valios.
25. Pažymėtina, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad teismas neieškojo teisingo pareiškėjų, prašančių atnaujinti praleista terminą, ir asmenų, kuriu teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų taisyklių šiuo klausimu (nutarties 25 punktas) nenukrypo.
27. Bylos duomenys rodo, kad 2021 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas E. S. paaiškino, jog pareiškėjai S. S. ir R. S. tik po jo pokalbio – iniciatyvos sutiko kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, o iš pradžių S. S. laikėsi pozicijos, kad palikimas jam nesvarbus. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo posėdyje, išskyrus E. S., kiti pareiškėjai nedalyvavo, liko neaiški jų pozicija dėl paveldimo turto reikalingumo, jo panaudojimo tikslo ir pan., todėl visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai R. S. ir S. S. terminą palikimui priimti praleido, nes iš esmės neturėjo valios jo priimti nustatytu terminu. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog tik vienas iš pareiškėjų S. S. buvo atvykęs į tėvo laidotuves. Nepaneigti suinteresuoto asmens R. S. teiginiai, kad nei vienas iš pareiškėjų su mirusiu tėvu ryšių nepalaikė, nesidomėjo jo sveikata, neprisidėjo prie tėvo priežiūros, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų padengimo.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas vertinti, kad pareiškėjai savo teises įgyvendino nerūpestingai ir neatidžiai. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Įstatymas reikalauja, jog įpėdinis būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti, todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Nesant svarbių realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai pritaikius ginčo klausimą reglamentuojančias teisės normas. Atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Suinteresuotas asmuo R. S. pateikė prašymą priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pridėjo šių išlaidų patyrimą pagrindžiančius įrodymus. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos suinteresuotam asmeniui R. S. iš apeliantų lygiomis dalimis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), po 66,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.