- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1284-460/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05212-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Bigbank AS filialas Lietuvoje, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 3.3.1.2Apeliacijos ribojimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo Bigbank AS filialas Lietuvoje, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės S. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 00184/21/00826, prašė panaikinti 2021 m. birželio 11 d. patvarkymą S1f-18204.
2. Pareiškėjas nurodė, kad areštuotos jo turtinės teisės į pinigines lėšas, esančias Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Patvarkymu antstolė pavedė policijos komisariatui areštuotas lėšas pervesti į D. M. vardu atidarytą sąskaitą. Pareiškėjas nurodo, jog antstolė patvarkymu areštavo lėšas, kurios iš pareiškėjo buvo paimtos atliekant ikiteisminį tyrimą, kurio metu 2021 m. vasario 23 d. prokuroro nutarimu iš pareiškėjo paimtoms piniginėms lėšoms 11090,00 Eur buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
3. Pareiškėjo teigimu, iš jo paimti pinigai yra ne jo nuosavybė, o jo močiutės ir brolio. Tai pareiškėjas nuolat teigė ikiteisminio tyrimo metu, tai yra užfiksuota ir nėra jokių kitų duomenų patvirtinančių šias aplinkybes. Pareiškėjas nurodo, kad jo močiutė jam buvo palikusi pinigus pasaugoti pardavusi automobilį, o brolis paliko pinigus automobilio remontui. Pareiškėjas nurodo, jog paimtos piniginės lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė, tą jis gali patvirtinti tiek dokumentais, kuriuos esant reikalui gali pristatyti antstoliui, tiek tą patvirtinti gali patys lėšų savininkai. Antstolis patvarkymu areštavo ne skolininkui priklausančias lėšas, šis patvarkymas negali būti laikomas teisėtu ir turi būti panaikintas.
4. Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. 2021 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-21f-22542 atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2021 m. sausio 19 d. išieškotojai Bigbank AS filialui išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-4809-733/2021 dėl 16464,05 Eur žalos atlyginimo iš skolininko D. M.
5.2. Teismas sprendė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog antstolis patvarkymu areštavo ne skolininkui priklausančias lėšas. Nors pareiškėjas nurodo, kad kratos metu paimtos lėšos priklauso jo artimiesiems, tačiau šios aplinkybės nėra patvirtintos jokiais duomenimis.
5.4. Kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles.
5.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kai priverstinis išieškojimas nukreipiamas ne į skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantį turtą, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises. Jeigu toks turtas vykdymo procese dar nėra parduotas, turto savininkas turi teisę CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus, jeigu turtas yra realizuotas, savininkas turi teisę ginčyti turto perleidimo (pardavimo, perdavimo) aktą CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Kol toks ieškinys nėra išnagrinėtas ir nepriimtas teismo sprendimas, kuriame nurodoma, jog turtas iš kurio išieškoma, priklauso trečiajam asmeniui, išieškojimas yra vykdomas bendra tvarka. Antstolė patvarkyme dėl skundo pagrįstai nurodė, jog savo pažeistas teises turi ginti tretysis asmuo, kuriam galimai gali priklausyti piniginės lėšos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Pareiškėjas nurodo, jog kratos jo gyvenamajame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) metu iš miegamojo kambario komodos stalčiaus paimti grynieji pinigai. Visą laiką jis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad paimta pinigų dalis nuosavybės teise jam nepriklauso, nes tai yra jo močiutės ir brolio nuosavybė. Atskiruoju skundu prašo šiuos asmenis įtraukti suinteresuotais asmenimis byloje.
6.2. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
6.3. Atlikdamas išieškojimo veiksmus iš turto, kuris surastas pas skolininką, tačiau priklauso tretiesiems asmenims, antstolis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik į vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus ar tokių veiksmų atlikimo atsisakyti.
6.4. Antstolis turi teisę įpareigoti prievolės skolininką per nustatytą terminą pranešti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio turtinė teisė priklauso skolininkui, iš kurio vykdomas išieškojimas ar į kurio turtines teises kiti asmenys reiškia pretenzijas, ar teisme vyksta bylų nagrinėjimas dėl turtinių teisių, ar yra išieškoma iš turtinių teisių.
6.5. Vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys. Vykdymo proceso dalyviai, įskaitant ir kitus suinteresuotus asmenis, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę kreiptis į teismą. Laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų - jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms; dėl to suinteresuotas asmuo vykdymo procese nustatomas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus, kokią įtaką asmens teisėms ir pareigoms turės konkretaus vykdomojo dokumento vykdymas.
6.6. Pareiškėjas nurodo, kad piniginių lėšų savininkai močiutė ir brolis turi teisėtą lūkestį, kad laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų jiems nuosavybės teise priklausantis turtas nebus iš jų nuosavybės paimtas be teisėto pagrindo. Antstolė areštavo turtines teises ne į skolininkui priklausančias lėšas, todėl skundžiamas patvarkymas negali būti laikomas teisėtu ir jis turėjo būti teismo panaikintas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Suinteresuoto asmens nuomone, kitų asmenų (ne vykdymo proceso dalyvių) teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. CPK 603 str. 1 d. nustatyta, kad kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 str. 1 dalies pagrindu turi tik tas asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas. Akivaizdu, kad kai priverstinis išieškojimas nukreipiamas ne į skolininkui, bet trečiajam asmeniui priklausantį turtą, savininkas gali įstatymo nustatyta tvarka ginti savo teises.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis laikėsi nuoseklios pozicijos dėl pinigų priklausomybės, neįrodo, kad pinigai priklauso ne jam.
7.3. Antstolės veiksmai yra atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų ir antstolė pagal turimus duomenis pagrįstai turėjo pagrindą manyti, kad turtinė teisė į pinigines lėšas priklauso pareiškėjui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/21/00826, Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-4809-733/2021 dėl 16464,05 Eur žalos atlyginimo iš D. M. išieškotojos Bigbank As filialo naudai. 2021 m. gegužės 27 d. patvarkymu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S1f-16575 antstolis įpareigojo Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą patikrinti ir informuoti, ar jų žinioje nėra skolininkui priklausančių išmokėti piniginių lėšų. 2021 m. birželio 1 d. antstolio kontoroje buvo gautas Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariato atsakymas, kuriame nurodyta, jog komisariato depozitinėje sąskaitoje yra saugomi pareiškėjo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kratos metu paimti 11020,00 Eur. 2021 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S1f-18204 buvo priimtas sprendimas komisariato depozitinėje sąskaitoje saugomus D. M. gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtus 11020,00 Eur pervesti į pareiškėjo sąskaitą tam, kad iš jų būtų galima vykdyti išieškojimą.
10. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis).
11. CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeisdami kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).
12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeistos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus.
13. Įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus, antstolio pareiga, prieš atliekant turto realizavimo veiksmus, įvertinti aplinkybes, susijusias su šiuo turtu, kliūtis, galinčias apriboti tokio turto realizavimą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, CPK 690 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020).
14. Vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, tačiau vykdymo procese gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 straipsnis). Taigi, vykdymo proceso dalyviais laikomos šio proceso šalys ir kiti suinteresuoti asmenys.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad areštuotos piniginės lėšos jam nepriklauso, kad jos priklauso jo močiutei ir broliui. Taip pat atskirajame skunde nurodo, kad reikalinga įtraukti šiuos asmenis suinteresuotais asmenimis byloje. Pažymėtina, kad turto areštas, kaip pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, yra tik laikinas nuosavybės teisės į skolininko turtą uždraudimas ar apribojimas. Nagrinėjamoje byloje antstolio patvarkymo pagrįstumą dėl areštuotų lėšų ginčija tik pats pareiškėjas, faktiškai reikalaudamas panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą jo sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Tuo tarpu pareiškėjo nurodyti galimi piniginių lėšų savininkai jokių reikalavimų antstoliui ar pirmosios instancijos teismui nereiškė ir procese nedalyvauja. Šiuo metu nėra sprendžiamas ginčas dėl piniginių lėšų nuosavybės teisių pripažinimo. Todėl konstatuotina, kad šioje proceso stadijoje nėra jokių duomenų apie trečiųjų asmenų turtinių teisių pažeidimą dėl antstolio veiksmų.
16. Ne vykdymo proceso dalyvių teisių pažeidimo vykdymo proceso metu atveju CPK įtvirtintas specialus teisių gynimo būdas. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, kad CPK 603 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiti asmenys (t. y. asmenys, nesantys tiesioginiai vykdymo proceso dalyviais) gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu toks ieškinys yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Teisę pareikšti ieškinį CPK 603 straipsnio 1 dalies pagrindu turi tik asmuo, kuris yra skolininkui nepriklausančio turto savininkas arba jo teisėtas valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008 ir kt.).
17. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 312 straipsnio nuostatas apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimais, t. y. reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimų įtraukti į bylą suinteresuotus asmenis, apeliacinės instancijos teismas dėl šių atskirojo skundo reikalavimų plačiau nepasisako.
18. Nurodytų motyvų pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 00184/21/00826 nepažeidė jos veiklą reglamentuojančių teisės normų, taigi nėra pagrindo pripažinti jos veiksmus neteisėtais.
19. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nepasisakytina. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją naikinti ar keisti nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.