- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- e2A-1785-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32997-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- UAB „DSV Lithuania“
- Ieškovas
- UAB „Gevara“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Gelsva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „DSV Lithuania“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Gevara“ ieškinį atsakovei UAB „DSV Lithuania“ ir trečiajam asmeniui UAB „Gelsva“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Byla iškelta teismui išdavus 2019 m. lapkričio 6 d. teismo įsakymą pagal UAB „Gevara“ pareiškimą dėl 2 371,96 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 13 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš UAB „DSV Lithuania“. Pastarajai pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, ieškovė UAB „Gevara“ pareiškė ieškinį dėl 2 371,96 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog šalys susitarė dėl pervežimų paslaugų, t. y. 2019 m. gegužės 8 d., birželio 13, birželio 20 d. gavo iš atsakovės užsakymus, pagal kuriuos įsipareigojo pristatyti krovinius į Lietuvą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sutartus įkainius bei numatytais terminais. Atsakovė įsipareigojo per 30 kalendorinių dienų nuo CMR važtaraščio originalo ir kelionės ataskaitos gavimo dienos sumokėti šalių sutartą sumą. Atsižvelgiant į tai atsakovei apmokėjimui buvo pateiktos PVM sąskaitos-faktūros t. y. 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19062487 – 1 331 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061564 – 1 149,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 21 d. ir 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061964, 290,40 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 27 d. 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19062487 buvo iš dalies apmokėta (398,94 Eur). Ieškinio pateikimo dienai, atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolių ir delsia apmokėti sąskaitas faktūras, taigi bendra skolos suma siekia 2 371,96 Eur.
3. Atsakovės atliktas įskaitymas neatitinka vienašaliam įskaitymui būtinų reikalavimų. Neleidžiama įskaityti priešpriešinių reikalavimų, kurie yra akivaizdžiai netolygūs vykdytinumo požiūriu ir iš kurių yra aišku, kad juos įskaičius kils teisinis ginčas. Atsakovė neteisėtai įskaitė neginčijamo vykdytinumo požymius turinčias jos sąskaitas faktūras su jokiu vykdytinumo požymiu neturinčia atmesta - t. y. negaliojančia pretenzija, kuri buvo grąžinta atsakovei. Kadangi iš neteisėto veiksmo negali kilti teisėtos pasekmės - atsakovė privalo apmokėti visas pradelstas sąskaitas faktūras, kadangi jos reikalavimas yra galiojantis ir vykdytinas. Nors atsakovė teigia, kad ji nesilaikė kroviniui keliamų temperatūros reikalavimų, mano, kad šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi nepagrįsti jokiais įrodymais. Jei atsakovė elgtųsi sąžiningai, kilus įtarimui dėl netinkamos transportavimo temperatūros, kreiptųsi į ją su prašymu pateikti temperatūros išklotinę. Nėra jokių duomenų, kada, kur ir kokiu įrankiu bei būdu temperatūra buvo matuota, ar apskritai buvo atliktas krovinio temperatūros matavimas. Nėra duomenų, kokia temperatūra buvo sandėlyje, kol vyko krovinio iškrovimo darbai ir kiek laiko krovinys jame išbuvo. Byloje nėra duomenų, kad krovinio gavėja kaip nors tyrė krovinio kokybę. Atsakovės teigimu sugedusios mėsos krovinys buvo laikomas pas gavėją UAB „Gelsva“ beveik šešis mėnesius ir tik praėjus šiam laiko tarpui atiduotas utilizavimui. Visiškai neatitinka jos pristatyto krovinio CMR važtaraštyje ir sugadinto krovinio deklaracijoje nurodytas prekių kiekis. Atsakovė, pasisavinusi jai priklausantį vežimo užmokestį, sąmoningai siekia suklaidinti teismą, pateikdama akivaizdžiai klaidinančius duomenis – visiškai kitų prekių, niekaip nesusijusių su ginčo dalyku, utilizavimo deklaraciją, ir tokiu nesąžiningu būdu siekdama įrodyti neteisėtai atlikto įskaitymo pagrįstumą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė dėsto ne visiškai teisingas faktines aplinkybes dėl šalių tarpusavio prievolių ir jų vykdymo. Ieškovė nenurodė, kad buvo išrašiusi dar vieną sąskaitą – 2019 m. birželio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. G19062728 - 169,40 Eur sumai. Ieškovei vykdant 2018 m. spalio 25 d. užsakymą buvo sugadintas krovinys, todėl ji dėl sugadinto krovinio 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė ieškovei pretenziją, kadangi 2019 m. sausio 7 d. UAB „Gelsva” pateikė jai pretenziją nurodant, kad 2018 m. lapkričio 5 d. buvo pristatytas brokuotas vytintos mėsos krovinys - mėsa sugedo dėl netinkamo transportavimo netinkamose temperatūros sąlygose, o nuostolis sudaro 2 371,96 Eur. Atsižvelgiant į tai 2019 m. kovo 6 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl 2 371,96 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo jai irgi skolinga, 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliko įskaitymą, o po įskaitymo tiesiog sumokėjo ieškovei skirtumą – 568,34 Eur, kas lėmė, jog šalių tarpusavio prievolės pasibaigė.
5. Apie krovinio sugadinimą ieškovei tapo žinoma 2018 lapkričio 2 d., kai krovinio gavėjas ieškovei (vežėjui) skirtame CMR važtaraštyje TR 019595, nurodė, kad krovinys gautas netinkamose sąlygose, visas šlapias ir supelijęs, prekybai netinka. 2018 m. gruodžio 11 d. ieškovei pateikė pretenziją dėl krovinio pervežimo iš Ispanijos į Lietuvą, pasikrovimas 2018 spalio 24-26 d., nurodant, kad UAB „Gevara“ yra pilnai atsakinga už krovinio sugadinimą; į ją prieštaravimų negauta. Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d. atlygino 2 371,96 Eur žalą UAB „Gelsva“ ir 2019 m. kovo 6 d. išsiuntė pretenziją dėl žalos atlyginimo, 2019 kovo 12 d. laišku dar kartą atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad krovinio sugadinimo faktas tapo žinomas vežėjui krovinio pristatymo metu. Ieškovė gavo pranešimą apie įskaitymą ir priešpriešinių reikalavimų skirtumą – 568,34 Eur, ir jokių pretenzijų nebereiškė. Ieškovės argumentai dėl įskaitymo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, yra teisiškai nepagrįsti.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „Gelsva“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, jog nepasisakys ir nevertins ieškovės reikalavimo dėl įskaitymo teisėtumo, nes šis reikalavimas nėra susijęs su trečiuoju asmeniu. Tačiau mano, jog ieškovė nepagrįstai neigia atsakovės teisę į nuostolių atlyginimą dėl sugadinto krovinio. Paaiškino, jog 2018 m. spalio mėnesį iš tiekėjo Ispanijoje „ARGAL“ įsigijo maisto prekes ir kreipėsi į atsakovę dėl jų atvežimo organizavimo. Laiške buvo nurodytos krovinio vežimo sąlygos: reikalingas REF konteineris, skirtas temperatūrinių krovinių pervežimui, reikalaujama temperatūra 0 / +5 C; pažymėta, kad krovinys į netinkamą transportavimui priemonę nebus pakrautas. Krovinį sudarė 2 paletės: Vienam kroviniui buvo reikalingas temperatūrinis režimas, kitam – ne. Sugedo tas krovinys, kuris turėjo būti vežamas 0 / +5 C temperatūroje. Atsakovui pretenzija pateikta ir nuostolių atlyginimo pareikalauta tik už sugadintą krovinį (pareikalauta atlyginti jo įsigijimo vertę). Krovinio sugadinimą konstatavo iš karto jo pristatymo metu, t. y. CMR važtaraštyje nurodė, kad prekės šlapios, supelijusios, netinkamos prekybai, padarė sugadinto krovinio nuotraukas. CMR važtaraštyje nurodytos pastabos neabejotinai tapo iškart žinomos ieškovei, tačiau ji joms neprieštaravo. Po krovinio pristatymo nuolatos bendravo su atsakove dėl nuostolių atlyginimo, 2019 m. sausio 7 d. pateikė oficialią pretenziją, su ja pateikti nuostolius pagrindžiantys dokumentai – sugadintų prekių įsigijimo sąskaitos, kurių bendra suma – 2 371,96 Eur. Nagrinėjant pretenziją, atsakovė buvo informuota, kad sugadintos prekės yra laikomos UAB „Gelsva“ sandėliuose. Toks sprendimas priimtas siekiant sudaryti galimybes, kol bus išnagrinėta pretenzija ir visiškai atlyginta žala, atsakovei išsiaiškinti bet kokius su prekėmis (jų kiekiu, nepatiekimu į prekybą ir pan.) susijusius klausimus. 2019 m. balandžio 16 d. atsakovė nurodė pateikti prekių sunaikinimo aktą, tuomet prekės buvo sunaikintos. Iš viso buvo vežamų palečių kiekis – 2, ir jų bendras svoris bruto – 789 kg (0,789 t). Sąskaitose nurodytų prekių svoris neto – 263,6919 kg ir 18,5560 kg, iš viso 282,2479 kg (0,2822 t). Atliekų deklaracijoje sunaikintų prekių neto svoris – 0,2782 t. Tarp sąskaitose ir atliekų deklaracijoje nurodyto prekių svorio susidaro 4 kg skirtumas, taip pat matyti, kad atitinka visos prekių rūšys, išskyrus tai, kad į atliekų deklaraciją neįtrauktas vienintelis gaminys – Loncheado Pepperoni, svoris – 4 kg, kaina 21,40 Eur. Manytina, kad šis gaminys buvo neįtrauktas į atliekų deklaraciją per klaidą, tačiau bet kuriuo atveju tokia tiek svorio, tiek kainos paklaida, atsižvelgiant į bendrą krovinio svorį ir kainą, yra nereikšminga. Visi gaminiai buvo sunaikinti ir dėl to patirti nuostoliai yra visa už gaminius sumokėta kaina, pagrįsta sąskaitomis faktūromis. Dėl ieškovės argumentų apie tai, jog nebuvo atliktas ekspertinis vertinimas sugadinto krovinio likutinei vertei nustatyti, nurodė, jog tokį argumentą yra sunku suprasti elementarios logikos požiūriu: gabentos prekės buvo maisto produktai, kuriuos patiekti į rinką sugedusius yra draudžiama, kitaip tai keltų pavojų vartotojų sveikatai; sugedę, ilgą laiką (prekės pakrautos Ispanijoje 2018 m. spalio 29 d., atvežtos 2018 m. lapkričio 5 d.) netinkamomis sąlygomis buvę maisto produktai neturi jokios likutinės vertės - jų negalima nei realizuoti, nei kitaip panaudoti, tik sunaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino atsakovės UAB „DSV Lithuania“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliktą vienašalį 2 371,96 Eur įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 371,96 Eur skolos, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 85,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas priteisė valstybės naudai iš atsakovės 8,98 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
8. Teismas nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovė UAB „Gevara“ ir atsakovė UAB „DSV Lithuania” sudarė Krovinio pervežimo sutartį, kuria sulygo dėl dviejų krovinių iš Ispanijos pervežimo į Lietuvą dviem gavėjams – UAB „Palink“ ir UAB „Gelsva“ už 750 Eur + PVM kainą. Krovinys vežtas UAB „Palink“ nėra nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, teismas šio vežimo aplinkybių netyrė. Krovinys UAB „Gelsva“ buvo pristatytas 2018 m. lapkričio 5 d. ir gavėjo priimtas su pastabomis CMR važtaraštyje: krovinys gautas netinkamose sąlygose, visas šlapias ir supelijęs, prekybai netinkamas. Vežimui apmokėti ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. G18111122 907,50 Eur, tarp šalių nėra ginčo, jog minėta sąskaita buvo pilnai apmokėta.
9. 2019 m. sausio 7 d. (dokumente per klaidą įrašyta 2018 m. sausio 7 d. data) trečiasis asmuo UAB „Gelsva“ pateikė atsakovei pretenziją dėl pristatyto krovinio trūkumų (broko) ir pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius – 2 371,96 Eur. Atsakovė gautą trečiojo asmens pretenziją persiuntė ieškovei. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė atsakė į gautą pretenziją, nurodydama, kad su ja nesutinka, ją atmeta ir grąžina. Tokią savo poziciją paaiškino tokiomis aplinkybėmis: nuo vežimo praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, per tą laiką jokių pretenzijų negauta, todėl negali prisiimti atsakomybės už krovinio būklę po 4 mėnesių nuo pristatymo; nėra pateikta jokių įrodymų kad, atsakovė patyrė kokią nors žalą ir įgijo reikalavimo teisę; nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. 2019 m. kovo 12 d. atsakovė atsakydama į ieškovės 2019 m. kovo 7 d. nesutikimą su pretenzija elektroniniu laišku nurodė, jog vis dar laiko ieškovę atsakinga ir per 5 dienas ketina pateikti sąskaitą faktūrą nuostoliams padengti; pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 11 d. informavo apie rezervą, apie žalą turėjo būti žinoma iš CMR pastabų, vežti mėsos gaminiai turėjo būti kuo skubiau utilizuoti, kad ant produktų esančios bakterijos nepasklistų sandėlyje. 2019 m. gegužės 8 d., birželio 13, birželio 20 d. ieškovė gavo iš atsakovės naujus užsakymus dėl krovinių vežimo iš Italijos į Lietuvą. Atliktų vežimų apmokėjimui ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19062487 – 1 331 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061564 – 1 149,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 21 d.; 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061964, 290,40 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 27 d. Dėl pastarųjų trijų vežimo užsakymų tinkamo įvykdymo ir ieškovės teisės į jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą tarp šalių ginčo nėra. 2019 m. birželio 28 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą Nr. 1124156 dėl 2 371,96 Eur nuostolių, patirtų dėl krovinio, vežto UAB „Gelsva“ netinkamo pristatymo; sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. liepos 5 d. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė atliko vienašalį įskaitymą, kuriuo įskaitė į ieškovei už 3 pervežimus iš Italijos į Lietuvą bei pagal dar vieną byloje neaptartą sąskaitą faktūrą mokėtinas sumas savo reikalavimą į UAB „Gelsva“ padarytų nuostolių atlyginimą ir po įskaitymo tą pačią 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo ieškovei skirtumą – 568,34 Eur. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Gelsva“ 2 371,96 Eur nuostoliams padengti.
10. Visi šalių sulygti krovinių vežimai (tiek pirmas maršrutu Ispanija – Lietuva, tiek vėlesni trys iš Italijos į Lietuvą) atitinka 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnyje įtvirtintus požymius, todėl konvencijos nuostatos taikytinos kilusiam ginčus spręsti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Ispanijoje pakrovus krovinį į ieškovės pristatytą transporto priemonę, vežėjas (ieškovės vairuotojas) turėtų pastabų dėl krovinio ar jo pakuotės, jokių pastabų krovinio važtaraštyje nepadaryta, todėl laikoma, jog krovinys ieškovės dispozicijon perėjo be jokių trūkumų. Iki krovinio pristatymo vietos krovinį gabeno ieškovė, todėl jai tenka atsakomybė už patikėto krovinio būklę. Apie tai, jog krovinys gabenimo metu buvo sugadintas, byloja CMR važtaraštyje krovinio gavėjo padarytos pastabos: krovinys gautas netinkamose sąlygose, visas šlapias ir supelijęs, prakybai netinkamas. Krovinio sugadinimą taip pat patvirtina trečiojo asmens krovinio pristatymo metu padarytos nuotraukos, iš kurių matosi, jog kartotinės prekių dėžės yra šlapios (drėgnos). Dėl kokių priežasčių į pristatymo vietą atvežtas krovinys buvo šlapias, ieškovės atstovė negalėjo paaiškinti, pripažino, jog dėl didelio atliekamų vežimų kiekio šis įvykis nebuvo tirtas, temperatūros išklotinės neišsaugotos. Ieškovei, kaip vežėjai, neįrodžius jos atsakomybę šalinančių aplinkybių buvimą, tenka atsakomybė už krovinio sugadinimą.
11. Sugadintas krovinys iki 2019 m. balandžio 16 d. buvo saugomas krovinio gavėjo sandėlyje, vėliau utilizuotas UAB „Biodegra“. Bylos nagrinėjimo metu sulyginus UAB „Gelsva“ įsigytų prekių kiekį ir asortimentą su UAB „Biodegra“ sunaikintų prekių važtaraščiais nustatyta, jog pastarieji beveik atitinka, nesutampa 4 kg vienos rūšies produkto (Loncheado Pepperoni), kuris nebuvo įrašytas, kaip nurodė trečiojo asmens atstovė, per klaidą. Nors ieškovė ginčijo krovinio utilizavimo būtinumą, apie tokio krovinio panaudojimo galimybes jokių paaiškinimų ar įrodymų nepateikė, todėl remdamasis tikimybių pusiausvyros principu bei atsižvelgdamas į tai, jog buvo sugadinti maisto produktai, kurių netinkamos kokybės patekimas į rinką galėtų sąlygoti didelės žalos atsiradimą, o pats vežėjas jokio padarytos žalos tyrimo neatliko, teismas darė išvadą, jog UAB „Gelsva“ pagrįstai utilizavo 278 kg (iš 789 kg jai atvežtų) mėsos produktų.
12. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys). Didesnės kompensacijos iš vežėjo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad krovinio vertė buvo deklaruota ir vežėjas buvo informuotas apie tai, kad krovinys viršija SDR ribas, nustatytas CMR konvencijoje, todėl teismas konstatavo, kad yra pagrindas vežėjo atsakomybei riboti, atitinkamai ieškovės kaip vežėjos ribos už sugadintus 278 kg krovinio – 346,46 Eur (278 * 8,33 * 1,21 (SDR vertė 2018 m. lapkričio 5 d.)). Atsakovė krovinio gavėjai nuostolius dėl dalies krovininio praradimo atlygino 2019 m. rugpjūčio 2 d. sumokėdama 2 371,96 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą vežėjo atsakomybės už prarastą dalies krovinio ribojimą, konstatuotina, jog 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė įgijo regreso teisę į ieškovę 346,46 Eur sumoje.
13. Nagrinėjamu atveju atsakovė 2019 m. kovo 7 d. gavusi aiškią ir kategorišką ieškovės nesutikimą su pretenzija dėl nuostolių atlyginimo, jokių reikalavimų jai nereiškė iki 2019 m. birželio 28 d., kuomet išrašė sąskaitą 2 371,96 Eur nuostoliams atlyginti. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. birželio 28 d. šalys sudarė tris naujus sandorius dėl krovinių pervežimo, atsakovė sąskaitą dėl nuostolių atlyginimo išrašė 2019 m. birželio 28 d., kuomet buvo išrašyta pirma iš trijų PVM sąskaitų faktūrų už atliktus vežimus iš Italijos - Nr. G19062487 (1 331 Eur), o vienašalį įskaitymą atliko pasibaigus visų 3 vežimų iš Italijos apmokėjimo terminui. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes visų pirma, įskaitymo dieną – 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ieškovei, nes nuostolius UAB „Gelsva“ padengė tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. (neturėjo regreso teisės), antra, atsakovė suklydo dėl reikalavimo dydžio (netaikė vežėjo atsakomybės ribojimo), trečia, dėl jos reikalavimo buvo akivaizdus ginčas, o patenkindama savo teises į ginčijamą reikalavimą atsakovė iš esmės prisiėmė teismo funkcijas. Teismas atsakovės 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliktą įskaitymą pripažino negaliojančiu, o kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pervežimai pagal PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19062487, 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061564, 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061964l, buvo atlikti tinkamai, ieškovei priklauso sulygtas ir neapmokėtas atlygis, todėl ieškinį tenkino pilnai, ieškovei priteisė 2 371,96 Eur įsiskolinimą.
14. Patenkinus ieškinį visiškai, teismas ieškovei priteisė 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 53 Eur žyminio mokesčio ir 32,43 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidų. Trečiojo asmens UAB „Gelsva“, palaikančio atsakovės pusę byloje, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Atsakovė UAB „DSV Lithuania“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį, vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo išvengti. Apie krovinio sugadinimą ieškovei tapo žinoma 2018 lapkričio 2 dieną, kai krovinio gavėjas ieškovei (vežėjui) skirtame CMR važtaraštyje TR 019595, nurodė, kad krovinys gautas netinkamose sąlygose, visas šlapias ir supelijęs, prekybai netinka. Vežėjui nuo pat iškrovimo buvo žinoma apie sugadintą krovinį, apie padarytos žalos dydį, tačiau vežėjas neapžiūrėjo sugadinto krovinio ir nedėjo jokių pastangų žalai atlyginti, ar žalos dydį sumažinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė formulę, tačiau neteisingai atliko matematinį veiksmą, todėl gavo klaidingą atsakymą nurodant, kad suminė išraiška yra - 346,46 Eur. Taikant teismo taikytą formulę - 278 kg x 8,33 x 1,21 Eur, atsakymas yra – 2 802,05 Eur. Teismas padarė aiškią matematinę klaidą neteisingai apskaičiuojant vežėjo atsakomybės ribojimą, todėl akivaizdus tas faktas, kad realiai patirti nuostoliai neviršija maksimalaus tokios kompensacijos dydžio apskaičiuoto pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą, todėl CMR nustatytas vežėjo atsakomybės ribojimas negali būti taikomas. Ieškovė buvo skolinga atsakovei pagal 2019-06-28 dienos s/f Nr. 1124156 – 2 371,96 Eur. Ieškovė priėmė sąskaitą, jos negrąžino ir pagal 11-ąjį verslo apskaitos standartą, ieškovė privalėjo apskaityti 2 371,96 Eur skolą atsakovei buhalterijoje ir pripažinti sąnaudomis. Atsakovė 2019-08-01 atliko įskaitymą pagal CK 6.130 str. ir po įskaitymo, sumokėjo ieškovei skirtumą – 568,34 Eur ir tarpusavio prievolės pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad įskaitymas neteisėtas, nes atsakovė atlikusi vienašalį įskaitymą, pavedimą nukentėjusiajam atliko tik kitą dieną. Apeliantė pripažįsta, kad buhalterija nespėjo pavedimo atlikti 2019 rugpjūčio 1 dieną, tačiau akivaizdu, kad pavedimas buvo jau patvirtintas, tik atliktas rugpjūčio 2 dieną. Prašo vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei pripažinti, kad pavedimo atlikimas kitą dieną po įskaitymo, nedaro įskaitymo negaliojančiu.
Šalies argumentai
16. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad įskaitymui reikia abiejų šalių pritarimo. Pranešimas buvo įteiktas ieškovei ir dėl to ginčo nėra. Kadangi ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus (atsakovė – sumokėti atlyginimą už krovinio pervežimą, ieškovė – atlyginti kroviniui padarytą žalą), šie reikalavimai galėjo būti įskaityti, ir buvo įskaityti vienašaliu atsakovės pranešimu. Įskaitymo metu atsakovės reikalavimas atlyginti kroviniui padarytą žalą nebuvo ginčijamas teisme, todėl nebuvo draudimo šį reikalavimą įskaityti. Atsakovei atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, pasibaigė atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už pervežimo paslaugas. Ieškovė pateikė visiškai neadekvatų prieštaravimą dėl pretenzijų nebuvimo, o žalos dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti ieškovei. Pirmosios instancijos teismas priteisė 8 proc. procesines palūkanas. Ieškovė nenurodė teisinių argumentų dėl 8 procentų taikymo, o teismas savo iniciatyva sprendime daug dėmesio paskyrė būtent 8 procentų palūkanų priteisimui bei argumentavimui. Remiantis CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalimi, reglamentuojančia mokėtinas palūkanas tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties atveju, yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisę gauti iš atsakovės 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
17. Ieškovė UAB „Gevara“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantės cituojamos kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-350/2014 ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš atlikdama ginčijamą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą iš viso patyrė kokią nors žalą bei tokiu būdu įgijo reikalavimo teisę į jos atlyginimą. Atsakovė nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. atlygino 2 371,96 Eur žalą UAB „Gelsva“, o 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliko įskaitymą. Šiuo pareiškimu konstatuojama, jog UAB „DSV Lithuania“ nesilaikė CMR konvencijos 37 straipsnio nuostatų. 2019 m. rugpjūčio 1 d. UAB „DSV Lithuania“ dar nebuvo atlyginusi tariamų nuostolių, taigi ir neįgijo regreso teisės, todėl nebuvo abipusių teisių ir pareigų. Apeliantė turėjo vien pareigas, apmokėti sąskaitas, o ieškovė tik teises gauti apmokėjimus, todėl UAB „DSV Lithuania“ atliktas įskaitymas akivaizdžiai pažeidžia CK 6.130 straipsnį. Apie įskaitymą nebuvo tinkamai pranešta. Ieškinys buvo tikslintas, papildomai pareiškiant materialinį reikalavimą dėl atsakovės atlikto vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, kadangi ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie įskaitymo atlikimą, o šią aplinkybę sužinojo tik iš atsakovės atsiliepimo. Ieškovė nesutinka su apeliantės nuomone, jog ieškovė tik formaliai atmetė UAB „DSV Lithuania“ adresuotą UAB „Gelsva“ pretenziją. Atsakyme į pretenziją aiškiai nurodyta, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad atsakovė patyrė kokią nors žalą ir įgijo reikalavimo teisę į jos atlyginimą. Be to, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų tariamos žalos dydį bei prekių sunaikinimo būtinybę. Atsakovė gavusi kategorišką bei pagrįstą pretenzijos atmetimą, vis tiek atliko neteisėtą vienašališką įskaitymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai konstatavo jog apeliantės atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, todėl pripažintinas neteisėtu.
Šalies argumentai
18. Apeliantė nei procesiniuose dokumentuose, nei posėdžių metu, nekvestionavo prašomų palūkanų dydžio, kuris aiškiai buvo nurodytas patikslintame ieškinyje bei palaikomas viso proceso metu. Priteistos 8 procentų procesinės palūkanos atitinka galiojančią teismų praktiką bei įstatymus. Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, jog teismas atlikdamas matematinį veiksmą gavo klaidingą atsakymą. Taikant teismo taikytą formulę - 278 kg x 8,33 x 1,21 Eur, atsakymas yra 2 802,05 Eur. Faktiškai patirti nuostoliai buvo 2 371,96 Eur, todėl gautas klaidingas rezultatas neturi jokios įtakos teismo sprendimui, kadangi ieškinyje buvo kelti neteisėto įskaitymo ir skolos priteisimo klausimai. Šis rašymo apsirikimas neturi įtakos iš esmės teisingo ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, o siekiant pašalinti šį netikslumą, šis apsirikimas gali būti ištaisytas aukštesnės instancijos teismo.
Atsiliepimas
19. Trečiasis asmuo UAB „Gelsva“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą byloje priimti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra, ištaisant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m liepos 24 d. sprendime padarytas klaidas ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovės apeliaciniu skundu iš esmės sutinka. Teismas, nors ir teisingai konstatavo, kad UAB „Gelsva“ patyrė žalą, už kurią yra atsakinga ieškovė, tačiau sprendime padarė ir akivaizdžių matematinių klaidų. CMR važtaraštyje nurodytos pastabos neabejotinai tapo iškart žinomos ieškovei, ji joms nepateikė jokio prieštaravimo. UAB „Gelsva“ po krovinio pristatymo nuolatos bendravo su atsakove dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės prielaidos dėl neva sunaikintų ne tų pačių prekių, kurios buvo vežamos paletėje, buvo paneigtos pirmosios instancijos teismo posėdyje, išanalizavus sąskaitas ir atliekų deklaraciją ir išsiaiškinus, kad tiek prekių rūšys, tiek svoriai jose sutampa. Ieškovė, sužinojusi apie UAB „Gelsva“ pretenzijas dėl sugadinto krovinio, niekaip į tai nereagavo, t. y. ne tik nesikreipė į UAB „Gelsva“ siekdama apžiūrėti krovinį, bet ir nesiėmė sau paprastai prieinamų priemonių - transporto priemonės temperatūrinės išklotinės išsaugojimo, krovinio būklės fiksavimo ir pan. Pareiga įrodyti, kad krovinys buvo vežamas tinkamai ir nesugadintas arba sugadintas ne dėl ieškovės kaltės, tenka būtent ieškovei, kaip krovinio vežėjui.
20. Trečiasis asmuo dėl sugadintos krovinio dalies patyrė nuostolius, lygius krovinio vertei – 2 371,96 Eur. Teismas, priimdamas sprendimą suklydo dėl trečiajam asmeniui atlygintinos žalos dydžio. Sprendime padaryta matematinė klaida, nes 278 * 8,33 * 1,21 = 2 802,05 Eur. Atsakovė visiškai pagrįstai trečiajam asmeniui atlygino 2 371,96 Eur žalą, ir, atitinkamai, įgijo regreso teisę šios sumos reikalauti iš ieškovės. UAB „Gelsva“ pirmosios instancijos teismui nurodė, kad iš pradžių neketino dalyvauti procese. Ieškovė procesiniuose dokumentuose apie trečiąjį asmenį ne tik nurodė neteisingą informaciją, bet ir faktiškai apkaltino nusikalstamų veikų padarymu. UAB „Gelsva“ ypatingą dėmesį skiria savo nepriekaištingai patikimo verslo partnerio reputacijai, todėl negalėjo nepateikti atsikirtimų į tokius teiginius. Trečiasis asmuo, būdamas visiškai sąžiningas ir nepažeidęs jokių teisės normų ar sutartinių įsipareigojimų, yra priverstas patirti išlaidas ir toliau - įsitraukti į teisminį procesą, mokėti atlygį advokatui. Nors trečiasis asmuo didžiąja dalimi palaiko atsakovės poziciją, byloje gali susidaryti situacija, kad ieškovės reikalavimai bus tenkinami, tačiau tik dėl to, kad teismas pripažins atsakovės atliktą įskaitymą negaliojančiu. Ieškinį šiuo pagrindu tenkinus, trečiajam asmeniui vis tiek turėtų būti atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atsižvelgiant į nesąžiningą ieškovės elgesį trečiojo asmens atžvilgiu, priteisti trečiojo asmens patirtas išlaidas iš ieškovės. Atsakovė turėjo teisę atlikti ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Svarbu ir tai, jog pripažinus, kad atsakovė turi regreso teisę reikalauti iš ieškovės 2 371,96 Eur, tačiau pripažinus įskaitymą negaliojančiu, šalys bus priverstos arba atlikti įskaitymą iš naujo, arba pradėti teisminį ginčą dėl 2 371,96 Eur priteisimo. Tokia situacija neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo principų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
22. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 25 d. ieškovė UAB „Gevara“ ir atsakovė UAB „DSV Lithuania” sudarė Krovinio pervežimo sutartį, kuria sulygo dėl dviejų krovinių iš Ispanijos pervežimo į Lietuvą dviem gavėjams – UAB „Palink“ ir UAB „Gelsva“ už 750 Eur + PVM kainą. Krovinys UAB „Gelsva“ buvo pristatytas 2018 m. lapkričio 5 d. ir gavėjo priimtas su pastabomis CMR važtaraštyje: krovinys gautas netinkamose sąlygose, visas šlapias ir supelijęs, prakybai netinkamas. Vežimui apmokėti ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. G18111122 907,50 Eur , tarp šalių nėra ginčo, jog minėta sąskaita buvo pilnai apmokėta. 2018 m. gruodžio 11 d. atsakovė išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė: Dėl krovinio pervežimo iš Argal Spain į UAB „Gelsva“ (...) šiuo raštu norime Jums pranešti, kad Jūsų įmonė yra pilnai atsakinga už krovinio sugadinimą. 2019 m. sausio 7 d. (dokumente per klaidą įrašyta 2018 m. sausio 7 d. data) trečiasis asmuo UAB „Gelsva“ pateikė atsakovei pretenziją dėl pristatyto krovinio trūkumų (broko); nurodyta, jog krovinys buvo transportuojamos netinkamose temperatūros sąlygose ir pareikalavo atlyginti patirtus nuostolius – 2 371,96 Eur. Atsakovė gautą trečiojo asmens pretenziją persiuntė ieškovei. 2019 m. kovo 7 d. ieškovė atsakė į gautą pretenziją, nurodydama, kad su ja nesutinka, ją atmeta ir grąžina. Tokią savo poziciją paaiškino tokiomis aplinkybėmis: nuo vežimo praėjo daugiau nei 4 mėnesiai, per tą laiką jokių pretenzijų negauta, todėl negali prisiimti atsakomybės už krovinio būklę po 4 mėnesių nuo pristatymo; nėra pateikta jokių įrodymų kad, atsakovė patyrė kokią nors žalą ir įgijo reikalavimo teisę; nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių žalos dydį. 2019 m. kovo 12 d. atsakovė atsakydama į ieškovės 2019 m. kovo 7 d. nesutikimą su pretenzija elektroniniu laišku nurodė, jog vis dar laiko ieškovę atsakinga ir per 5 dienas ketina pateikti sąskaitą faktūrą nuostoliams padengti; pažymėjo, jog 2018 m. gruodžio 11 d. informavo apie rezervą, apie žalą turėjo būti žinoma iš CMR pastabų, vežti mėsos gaminiai turėjo būti kuo skubiau utilizuoti, kad ant produktų esančios bakterijos nepasklistų sandėlyje.
23. 2019 m. gegužės 8 d., birželio 13, birželio 20 d. ieškovė gavo iš atsakovės naujus užsakymus dėl krovinių vežimo iš Italijos į Lietuvą. Atliktų vežimų apmokėjimui ieškovė atsakovei pateikė PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19062487 – 1 331 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. rugpjūčio 1 d.; 2019 m. birželio 21 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061564 – 1 149,50 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 21 d.; 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. G19061964, 290,40 Eur, apmokėjimo terminas iki 2019 m. liepos 27 d. Dėl pastarųjų trijų vežimo užsakymų tinkamo įvykdymo ir ieškovės teisės į jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą tarp šalių ginčo nėra. 2019 m. birželio 28 d. atsakovė išrašė ieškovei sąskaitą Nr. 1124156 dėl 2 371,96 Eur nuostolių, patirtų dėl krovinio, vežto UAB „Gelsva“ netinkamo pristatymo; sąskaitos apmokėjimo terminas – 2019 m. liepos 5 d. 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė atliko vienašalį įskaitymą, kuriuo įskaitė į ieškovei už 3 pervežimus iš Italijos į Lietuvą bei pagal dar vieną byloje neaptartą sąskaitą faktūrą mokėtinas sumas savo reikalavimą į UAB „Gelsva“ padarytų nuostolių atlyginimą ir po įskaitymo tą pačią 2019 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo ieškovei skirtumą – 568,34 Eur. 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Gelsva“ 2 371,96 Eur nuostoliams padengti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
24. Apeliantė nesutinka su tuo, jog teismas pripažino jos atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vienašalis įskaitymas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes įskaitymo dieną – 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė neturėjo galiojančios reikalavimo teisės ieškovei, nes nuostolius UAB „Gelsva“ padengė tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. (neturėjo regreso teisės); atsakovė suklydo dėl reikalavimo dydžio (netaikė vežėjo atsakomybės ribojimo); dėl jos reikalavimo buvo akivaizdus ginčas, o patenkindama savo teises į ginčijamą reikalavimą atsakovė iš esmės prisiėmė teismo funkcijas.
25. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018 67 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
26. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vienašališko įskaitymo atlikimo dieną, šalys neturėjo viena kitai galiojančių priešpriešinių reikalavimų. Atsakovė ginčo įskaitymą atliko 2019 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tuo metu ji neturėjo jokio galiojančio reikalavimo į ieškovę. Atsakovė žalą UAB „Gelsva“ (iš ko ir yra kildinamas jos reikalavimas ieškovei) atlygino tik 2019 m. rugpjūčio 2 d. Apeliantė teigia, jog jos buhalterija nespėjo pavedimo atlikti 2019 rugpjūčio 1 d., tačiau prašo pripažinti, kad pavedimo atlikimas kitą dieną po įskaitymo, nedaro įskaitymo negaliojančiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog atsakovė ginčo reikalavimų įskaitymą atliko neturėdama reikalavimo teisės į atsakovę, tai yra, neatlikusi mokėjimo trečiajam asmeniui, negali būti pateisinama aplinkybe, jog buhalterija pavedimo nespėjo atlikti, juolab, kad ši aplinkybė nėra grindžiama jokiais įrodymais. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė įskaitymo dieną neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, todėl įskaitymą atliko nepagrįstai. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė suklydo dėl reikalavimo dydžio (netaikė vežėjo atsakomybės ribojimo). Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka, kadangi tokią pirmosios instancijos teismo išvadą lėmė jo padaryta aritmetinė klaida, skaičiuojant kompensacijos dydį.
27. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog vienašalis įskaitymas neatitiko jam keliamų reikalavimų, nes dėl reikalavimo dėl žalos buvo akivaizdus ginčas. Kasacinio teismo pažymėta, kad šių sąlygų visuma lemia tai, jog vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012). Šiuo atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2019 m. kovo 7 d. ieškovė atsakė į gautą atsakovės pretenziją, nurodydama, kad su ja nesutinka, ją atmeta ir grąžina, kas aiškiai rodė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius. Atsakovė į šią pretenziją nieko neatsakė, jokių veiksmų nesiėmė, siekdama įrodyti, jog jos reikalavimas dėl nuostolių yra pagrįstas, kol 2019 m. birželio 28 d. išrašė sąskaitą ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. vienašališkai atliko įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. vienašalis 2 371,96 Eur įskaitymas yra atliktas nepagrįstai ir jį pripažino neteisėtu ir negaliojančiu.
28. Apeliantė nesutinka su tuo, jog pirmosios instancijos teismas iš jos ieškovės naudai priteisė 8 procentų dydžio metines palūkanas. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Šiuo atveju, atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė jokių argumentų dėl nesutikimo su ieškovės prašomomis priteisti 8 procentų metinėmis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė šį savo reikalavimą grindžia Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir šį reikalavimą tenkino.
29. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, jog vežėjui nuo pat iškrovimo buvo žinoma apie sugadintą krovinį, apie padarytos žalos dydį, tačiau vežėjas neapžiūrėjo sugadinto krovinio ir nedėjo jokių pastangų žalai atlyginti, ar žalos dydį sumažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi atsakovės vienašališkas įskaitymas yra pripažintas negaliojančiu, o ieškiniu ieškovė prašė pripažinti įskaitymą negaliojančiu ir priteisti 2 371,96 Eur skolą pagal nepamokėtas sąskaitas-faktūras, tai byloje esantys argumentai, susiję su galimai sugadintu kroviniu/žalos dydžiu/atsakingu asmeniu už sugadintą krovinį yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas ir įtakos pirmosios instancijos teismo priimtam sprendimui neturi. Atsakovė byloje nėra pareiškusi priešinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas papildomai dėl šių argumentų nepasisako.
30. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė aritmetinę klaidą. CPK 276 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas maksimalią galimą kompensaciją krovinio sugadinimo atveju nurodė, jog yra pagrindas vežėjo atsakomybei riboti, ir apskaičiavo, jog maksimali kompensacijos suma yra 346,46 Eur (278 x 8,33 x 1,21). Tačiau, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą, neteisingai atlikdama matematinį veiksmą. Matematinio skaičiavimo (278 x 8,33 x 1,21) rezultatas yra ne 346,46 Eur, o 2 802,05 Eur. Todėl apeliacinės instancijos teismas nekeisdamas sprendimo esmės, ištaiso pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytą aritmetinę klaidą ir nurodo, jog maksimali kompensacijos suma už sugadintą krovinį yra 2 802,05 Eur. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 1 d. atliktą vienašalį 2 371,96 Eur įskaitymą pripažino neteisėtu ir negaliojančiu, ši teismo aritmetinė klaida sprendimo esmės nekeičia.
31. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti jam pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 320 straipsnis nustato, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju trečiasis asmuo nėra pateikęs apeliacinio skundo, todėl jo atsiliepime į apeliacinį skundą keliami reikalavimai dėl sprendimo pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priteisimo, nepatenka į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliantės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimas yra patikslinamas, ištaisant pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą, kuri nekeičia sprendimo esmės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
33. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog neprašo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Trečiasis asmuo prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, trečiasis asmuo byloje palaiko atsakovės poziciją, todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, pagrindo trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovės UAB „DSV Lithuania“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje ištaisyti aritmetinę klaidą, nurodant, kad maksimali kompensacijos suma už sugadintą krovinį yra 2 802,05 Eur.