Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti AB „A“, neteista, administracine tvarka nebausta, gyv. (duomenys neskelbtini), Paįstrio sen., Panevėžio r.,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2019 m. gruodžio 2 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, važinėdama Panevėžio miesto gatvėmis, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iki kol Panevėžyje, Liepų alėjoje, ties pastatu Nr. 19, buvo sustabdyta policijos pareigūnų ir jai buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 18.19 val. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. ARFM-0424, metrologines patikros Nr. 1142295, nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, o 18.36 val. nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamajai J. Š. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios J. Š. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš 2019 m. gruodžio 2 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad vyriausiasis patrulis Ž. G. nustatė J. Š. neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo vakar, atliko tikrinimą prietaisu „ALCOTEST 6810“ Nr. ARFM– 0424, patikros Nr. 1142295. Pirmojo tikrinimo, atlikto 18.19 val., rodmenys – 2,30 promilės, antrojo tikrinimo, atlikto 18.36 val., rodmenys – 2,33 promilės (b. l. 17).

VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2017 m. gegužės 13 d. automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra J. Š. (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad 2011 m. pagaminto automobilio „Opel Meriva“ vertė su PVM – 3,690 Eur (b. l. 33).

Pačios kaltinamosios J. Š., liudytojo A. L. (policijos pareigūno) parodymai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti byloje surinkti įrodymai partvirtina, kad J. Š. 2019 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kol policijos pareigūnai ją sustabdė ir patikrino jos neblaivumą (kaltinamajai 18.19 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,30 promilės girtumas, o 18.36 val. – 2,33 promilės girtumas). Abu kartus kaltinamajai nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris viršija ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Nėra jokio pagrindo abejoti alkoholio kiekio matuoklio, tikrinimo metu turėjusio galiojantį patikros sertifikatą, rodmenimis. Duomenų, kad kaltinamoji būtų nesutikusi su tikrinimų rezultatais, nėra. Priešingai, kaltinamoji pasirašė neblaivumo nustatymo akte.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

J. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jos atžvilgiu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 87–88), administracine tvarka nebausta (b. l. 90), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie esmines įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 58–61), žala nepadaryta, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 85). Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas perduoti kaltinamąją jos sutuoktinio D. Š. atsakomybėn pagal laidavimą (b. l. 124–125). Teismo posėdyje apklaustas D. Š. paaiškino, kad su J. Š. gyvena 15 metų, per tą laiką jokių jos nusižengimų nebuvo, visiškai ja pasitiki, šeimoje nėra lemiamo žodžio, sutaria bendru sutarimu. Įvykis neturėjo įtakos tarpusavio santykiams, daug šnekėjo, kodėl taip atsitiko, ir mano, kad pavyko sužinoti, kodėl taip įvyko. J. Š. pergyvena dėl to, kas atsitiko.

Atsižvelgęs į pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl santykių su sutuoktiniu, D. Š. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus D. Š. apibūdinančius duomenis (nors turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, tačiau neteistas, dirba padalinio vadovu, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), teismas konstatuoja, kad D. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo statuso (kaltinamosios sutuoktinis), darbdavio nurodytų asmeninių savybių (puikus krizinių situacijų sprendėjas, sumanus, draugiškas, veiklus) ir kitų aplinkybių (tarpusavio santykiai su kaltinamąja geri) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką J. Š..

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjo ir prokuroro pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo D. Š. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas trumpesnis už vidurkį, t. y. 1 metų 6 mėnesių, laidavimo terminas.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, atsižvelgęs į jai nustatytą neblaivumo laipsnį ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, daro išvadą, kad tikslinga J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 metams 9 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

Dėl prokuroro prašymo taikyti turto (kaltinamosios vairuoto automobilio) konfiskavimą teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo paliktas galioti teismo nuosprendis, kuriuo turto konfiskavimas atleidimo pagal laidavimą atveju netaikytas. Tokios praktikos laikytasi ir Panevėžio apygardos teisme (žr., pvz., 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-86-334/2018, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-118-350/2018).

Kaltinamoji, kurios vardu yra registruota jos vairuota transporto priemonė, ir jos sutuoktinis D. Š. teismo posėdyje nurodė, kad vairuotas automobilis yra jų bendrai santuokoje įgytas turtas. Nėra duomenų, kad kaltinamosios vairuota transporto priemonė buvo įsigyta neteisėtai, kad šis turtas nusikalstamos veikos priemone tapo ne atsitiktinai, o buvo specialiai tam įgytas. Teismas jau anksčiau šiame nuosprendyje konstatavo, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos egzistavimą pripažino ir prokuroras savo baigiamojoje kalboje. Tai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad transporto priemonės palikimas asmens dispozicijoje nekelia pavojaus visuomenei. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad kaltinamosios vairuoto automobilio konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė. Todėl įsiteisėjus teismo nuosprendžiui automobilis ir byloje saugomas jo registracijos liudijimas grąžintinas kaltinamajai, kurios vardu transporto priemonė ir yra registruota.

Turto nekonfiskavimas nagrinėjamu atveju savaime nereiškia, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nepatirs jokių neigiamų pasekmių. Įvertinęs bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismas jau nusprendė skirti jai vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga skirti kaltinamajai ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 34 MGL (1700 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 10 mėnesių jos sumokėjimo terminą. Pažymėtina, kad tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-768/2019).

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios Panevėžio AVPK naudai išieškomos automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos – po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 21 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už 80 saugojimo dienų (22,40 Eur), t. y. nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. vasario 20 d., kaltinamoji jau yra sumokėjusi (tai patvirtina pateikti mokėjimo nurodymai) (b. l. 24–31, 127–128).

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62–70) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

J. Š., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojo D. Š. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. Š., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui D. Š., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 71 straipsniu, paskirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – 34 MGL (1700 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokai sumokėti nustatant 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje, esančioje Elektronikos g. 80, Panevėžyje, ir byloje saugomą šio automobilio registracijos liudijimą grąžinti J. Š..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, J. Š. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.

J. Š. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš J. Š. automobilio „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidas – po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 21 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT35 7044 0600 0782 8726, esančią AB SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.