Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.1; 1.2.14.5.3.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.3.6.4.5.1

2026 m. vasario 19 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, išsituokusi, nuo (duomenys neskelbtini) besiregistruojanti Užimtumo tarnyboje, neteista (teistumas išnykęs), Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2023 m. gegužės 23 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkei ir nukentėjusiajam susitaikius, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės

1. V. E. G. neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti: ne vėliau kaip 2024 m. spalio 22 d., 15.57 val., būdama pas nukentėjusįjį A. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama A. K. pasitikėjimu ir pasinaudodama jo apsvaigimu nuo alkoholio, neteisėtai iš A. K. sužinojo jo vardo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo kodą, kuri buvo įdiegta jo mobiliojo ryšio telefone „(duomenys neskelbtini)“, norint prisijungti prie A. K. vardu tame pačiame telefone įdiegta programėle „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo susieta su A. K. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš kambaryje buvusios komodos neteisėtai įgijo AB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis - prisijungimo prie elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą (toliau – banko ID) ir A. K. asmens kodą, taip ji tyčia neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir neteisėtai inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją. Tokiais veiksmais V. E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

2. V. E. G. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atlikto finansinę operaciją bei apgaule įgijo nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra: 2024 m. spalio 22 d. 15.57 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasi A. K. mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), per internetinę prieigą, kurios IP (duomenys neskelbtini), ir tame telefone įdiegtose programėlėse „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ A. K. vardu paskyromis, bei žinodama A. K. banko ID, jo asmens kodą ir „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo kodą, neteisėtai panaudodama šiuos duomenis, pažeisdama informacinės sistemos AB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemos apsaugos priemones ir taip save identifikuodama kaip teisėtą banko sąskaitos vartotoją A. K., neteisėtai aktyvavo programėlę „(duomenys neskelbtini)“ ir inicijavo bei atliko vieną finansinę operaciją, kurios metu iš A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, persivedė 500 Eur į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banke, tokiu būdu ji disponuodama svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungusi prie informacinės sistemos, pažeisdama informacinės sistemos apsaugos priemones, panaudodama svetimą mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją, taip ji tyčia apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiojo A. K. 500 Eur. Tokiais veiksmais V. E. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamoji V. E. G. kaltės nepripažino. Parodė, kad susitiko su A. K., vartojo alkoholį pas jį namuose. Paprašė jo paskolinti pinigų ir jis sutiko. Paskolinti pinigų prašė dar einant į A. K. namus. Nukentėjusysis nurodė neturintis grynųjų, pasakė „padarysiantis kitaip“. Nukentėjusysis pinigus namuose pervedė pats. Paprašė kaltinamosios, kad ji spausdintinėmis raidėmis užrašytų savo vardą, pavardę ir sąskaitos numerį. Tą ir padarė. Tuomet A. K. išsitraukė lapelius, kažką spaudinėjo. Galvojo, kad jam nepavyko. Po to nukentėjusysis išvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (kartu pasiėmė ir telefoną), kaltinamoji liko su kita bute buvusia moterimi (kuri taip pat vartojo alkoholį kartu su jais). Ta kita moteris pradėjo „kelti pretenzijas“ kaltinamajai, todėl ji pasiėmė šampano butelį iš šaldytuvo ir išvažiavo. Pinigus į savo sąskaitą gavo jau išėjusi iš buto. Pati nukentėjusiojo telefono neturėjo, jo prisijungimų nežinojo, į nukentėjusiojo telefoną jokios muzikos neįrašinėjo, muzikos jo telefonu neklausė. Galvoja, jog A. K. kažko norėjo, to negavo (norėjo, kad kaltinamoji būtų jam kaip globėja, mama, tiksliai nežino), todėl nusprendė elgtis taip (kreiptis į policiją). Nors tyrėja ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusysis neva nemoka skaityti ir rašyti, tai netiesa, seno telefono nebeturi, jei turėtų, galėtų parodyti žinutes, kurias nors ir „laužyta“ kalba, jai rašydavo A. K.. Iki įvykio nukentėjusįjį pažinojo apie pusę metų, yra kelis kartus buvusi jo bute, ten vartojusi alkoholį, miegojusi. Civilinį ieškinį pripažįsta, žalą atlygins, tik reikia laiko.

4. Nukentėjusysis A. K. paaiškino, jog su kaltinamąja susipažino prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 22 d. jie kartu vartojo alkoholį (kartu buvo ir kaimynė R. G.), jis davė kaltinamajai pažaisti su telefonu (įvesti muzikos). V. E. G. prašė jo paskolinti pinigų, pasakė jai, jog neskolins, juo labiau tokios sumos (prašė paskolinti ne 500, o 300 Eur). Sakė kaltinamajai, jog banko programėlėje yra įvedęs savo gimimo metus (kuriuos įveda atsidarius banko programėlę), tuos skaičius jai pasakė. Yra atsidaręs sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke (dabartinis AB „(duomenys neskelbtini)“), atsidarius šią sąskaitą gavo dokumentus, juose buvo penkių skaičių kombinacija. Kaltinamajai neminėjo banko prisijungimų, bet ar kažką jai sakė, gerai nepamena. Banko prisijungimai buvo padėti ant komodos viršaus, ar kaltinamoji klausinėjo apie pervedimus, neatsimena. Patvirtino, jog atminčiai turėjo įtakos alkoholis. Tuomet, po alkoholio vartojimo trise, nukentėjusysis išvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (taksi automobiliu), išvažiavo be telefono (paliko jį namie, nes kaltinamoji žadėjo „įvesti“ jam į telefoną muzikos, tuo metu telefone banko programėlė buvo). Į namus iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ grįžo autobusu. Grįžęs namo telefone neberado (duomenys neskelbtini) banko ženkliuko (pastebėjo tą patį vakarą), kaltinamosios nebebuvo, R. G. jam pasakė, jog V. E. G. paskambino brolis ir ji turėjo greitai išvažiuoti. Vėliau nuėjo į banką, kur jam pasakė, kad iš jo sąskaitos yra pervesti 500 Eur. Būtų šios situacijos nežinojęs, jei jam nebūtų apie tai pasakę banke. Į banką ėjo, kad jam įrašytų banko programėlę. Pavedimų per banko programėlę nedaro, nemoka to daryti telefonu. Programėlę naudoja, kad galėtų pažiūrėti sąskaitoje esančius pinigus, mokesčius už butą moka „(duomenys neskelbtini)“ terminale. Dažniausiai skolina tik po kelis eurus, nuperka alkoholio, daugiau pinigų yra skolinęs buvusiam kaimynui P. G., kuris pinigus persivedė pats (davė jam telefoną, lapą), vėliau juos grąžino. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 500 Eur atlyginimo, kaltinamoji nėra siūliusi jam grąžinti pinigus. Pagrindo meluoti ar apkalbėti V. E. G. neturi. Alkoholis gali turėti įtakos tos dienos įvykių prisiminimui. Kaimynė R. G. taip pat buvo išgėrusi.

5. Nukentėjusysis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (jo parodymai nurodyti 2024 m. spalio 25 d. pareiškime, aprašytas toliau nuosprendyje, ir 2024 m. spalio 25 d. apklausos protokole, 1 t., b. l. 22).

6. Liudytoja V. K.-K. paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini) specialistė, nukentėjusysis yra jos klientas, teikia jam pagalbą priimant sprendimus (asmuo turi negalią). Su nukentėjusiuoju bendrauja dažnai, į savaitę po keletą kartų, lydi jį į įvairias įstaigas, padeda susitvarkyti visus būtinus reikalus, jei asmuo nesupranta kažkokio dokumento, suprantama kalba paaiškina jam dokumento esmę. Nėra susidūrusi su atvejais, kuomet jis jai meluotų. A. K. gyvena vienas, kiek įmanoma tvarkosi savarankiškai. Turi banko kortelę ir ja naudojasi. Moka gryninti pinigus, atsiskaityti kortele, pats naudotis elektronine bankininkyste nemoka (pati asmeniškai nėra mačiusi, jog A. K. atliktų operaciją per elektroninę bankininkystę). Po šio įvykio sužinojo, jog jis telefone turi banko programėlę, kaip jai aiškino, naudoja ją likučiams pažiūrėti, pavedimų daryti negeba, atsidarius programėlę reikia suvesti kodą, kurį jis moka. Atlikti kitai operacijai reikia antro kodo, klausė, ar turi ir antrą kodą, tačiau jis negebėjo paaiškinti, sake apie kažkokius lapus, bet jų nerado. Vieno susitikimo metu nukentėjusysis parodė jai savo sąskaitos išrašą, pats nesuprato, kad nuo jo sąskaitos buvo nurašyti pinigai, pasakė, jog kreipėsi į banką. Liudytoja pradėjo aiškintis, tuomet A. K. papasakojo, jog vyko išgertuvės, susipažino su moterimi, buvo ją parsivedęs. Liudytojai kilo įtarimas, kad kažkas galėjo pasinaudoti juo ir jo pinigais. Bandė skambinti kartu tą dieną buvusiai kaimynei, bet su ja dėl girtumo nepavyko susišnekėti. Pats A. K. negalėjo paaiškinti, kaip iš jo dingo pinigai, sakė jai pastebėjęs, jog dingo banko programėlė telefone, nuėjo į banką ir sužinojo, kad pinigai dingę. Yra jai sakęs, jog neskolina pinigų draugams, nors banko išraše, kurį pasiėmė įrašinėjant programėlę, matėsi minus 500 Eur. Tuomet nusprendė, kad reikia kreiptis į policiją.

7. Liudytoja R. G. nurodė, kad kaltinamosios nepažįsta, žinoma iš matymo, yra buvusi pas jos kaimyną A. K.. Tą dieną jie šventė trise – A. K., liudytoja ir kaltinamasis, buvo pas A. K. bute. Nelabai ką iš tos dienos prisimena. Kiek pamena, kaltinamoji tą kartą tiesiog ėjo ir išėjo iš buto. Nepamena, kad būtų klausęsi muzikos. Visada buvo tik trise. Vartojo nemažai alkoholio. Žino A. K. kaip kaimyną, pasisveikina, ar jis moka daryti bankinius pavedimus nežino. Jai pinigų į banko sąskaitą vedęs nėra, tačiau kartais pinigų paskolina (nuperka cigarečių, alaus).

7.1. Teisme buvo perskaityti R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog 2024 m. spalio mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai nepamena, gėrė alkoholinius gėrimus pas kaimyną A. K. (duomenys neskelbtini) bute. Tą dieną buvo smarkiai girta, todėl visų aplinkybių nepamena. Pamena, kad A. K. kažkur buvo išėjęs ir parsivedė dar vieną moterį, kurios vardo ji nežino. Po to A. K. dar kartą išėjo parsinešti alkoholio. Ta moteris liko su ja. Kai ji buvo pas A. K., ji asmeniškai tikrai nematė, jog ta moteris būtų paėmusi A. K. telefoną. Kai A. K. buvo išėjęs, tai moteriai kažkas paskambino ir ši pasakė, kad tai jos brolis ir išėjo pasiėmusi iš šaldytuvo šampano butelį. Netrukus parėjo A. K. ir paklausė, kur ta moteris. Ji jam pasakė, jog ji išėjo pas brolį (2 t., b. l. 56–58).

7.2. Perskaičius minėtus parodymus liudytoja nurodė, jog jie teisingi, gali būti, kad duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

8. 2024 m. lapkričio 12 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja R. G.? atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 , tai yra, V. E. G., kuri buvo pas A. K. ir kartu gėrė alkoholinius gėrimus. Ta moteris išgertuvių metu sėdėjo prieš ją (2 t., b. l. 59–66).

9. Liudytojas P. G. nurodė, jog anksčiau su A. K. buvo kaimynai. Kurį laiką nebendravo, nes jis išsikraustė. Prieš kelis metus yra padėjęs A. K. pasijungti televizorių. Po pusmečio važiavo jam pajungti siurblį robotą. Tada A. K. pasakojo, jog vaikai išsinešė jo kortelę, teigė norintis nusipirkti alkoholio, maisto, liudytojas pasakė pervesti pinigus jam, tuomet galės nueiti ir juos išgryninti. Tuomet A. K. jam pervedė 50 Eur, paskui 100 Eur (viskas vyko tą pačią dieną, tiksliai pasakyti negali, reikėtų prisijungti prie banko). Pervedė su jo pagalba, tuomet liudytojas nuvažiavo, išgrynino pinigus, nupirko ko reikėjo, grąžą grąžino A. K.. Pavedimo A. K. padaryti nemokėjo, liudytojas jam viską parodė programėlėje (ką ir kur suvesti, ką paspausti), PIN kodą A. K. suvedė pats. Paskirtį pavedime užrašė liudytojas. A. K. yra sakęs, jog jį pastoviai apvaginėja. Būna, pasikviečia kaimynę, girdo, tuomet skundžiasi, kad jį apvogė. Yra sakęs, jog paskolino kaimynei 20–50 Eur, apie didelių sumų skolinimą nežino.

10. 2024 m. spalio 25 d. A. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog 2024 m. spalio 22 d., apie 18 val., po jo bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykusių išgertuvių, pastebėjo, jo iš jo mobiliojo ryšio telefono yra ištrinta AB „(duomenys neskelbtini)“ programėlė. Nuvykęs į AB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo, kad nuo jam priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuimti 500 Eur ir pervesti į V. E. G. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke. Jam padaryta 500 Eur turtinė žala. Prie pareiškimo A. K. pateikė jo vardu atidarytos AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 22 d. išrašą (1 t., b. l. 21–31).

11. 2025 m. vasario 12 d. akistatos protokole nurodyta, jog akistatos tarp V. E. G. ir A. K. metu abu asmenys patvirtino savo parodymus (1 t., b. l. 47–51).

12. 2025 m. vasario 3 d. asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. 2014 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) skyrius nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), iki senatvės pensijos amžiaus sukakties, pakartotinio vertinimo metu nustatė (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį. Darbingumo lygio priežastis pagal tvarkos aprašo 27.15 ligos arba būklės, atsiradusios nuo vaikystės punktus. Diagnozės įtakojusios darbingumo lygį – (duomenys neskelbtini), yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. 2024 m. balandžio 9 d. (duomenys neskelbtini) skyrius išnagrinėjo 2024 m. balandžio 8 d. pateiktą prašymą, kad A. K. atitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytas nuostatas. Vadovaujantis nurodytais teisės aktais asmuo neterminuotai prilygintas (duomenys neskelbtini) procentų dalyvumo lygiui. 2024 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) skyrius, asmens prašymu, nustatė (duomenys neskelbtini) lygio individualios pagalbos poreikį nuo 2024 m. balandžio 29 d. neterminuotai. Diagnozės įtakojusios poreikių lygį – (duomenys neskelbtini), yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (1 t., b. l. 196–198).

13. 2025 m. birželio 4 d. - liepos 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad juridiškai reikšmingu laikotarpiu A. K. nustatomas psichikos sutrikimas, įgimta (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Juridiškai reikšmingu laikotarpiu A. K. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. K. nustatomas psichikos sutrikimas, įgimta (duomenys neskelbtini), elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ir psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, gali suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas parodymus. A. K. intelekto rodikliai kvalifikuotini kaip atitinkantys (duomenys neskelbtini) ribose, nesutrikdantys A. K. suprasti jo atžvilgiu galimai įvykdyto nusikaltimo pobūdį, atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 38–42).

14. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, jog:

14.1. Iš A. K. sąskaitos 2024 m. spalio 22 d. buvo pervesta 500 Eur į V. E. G. sąskaitą, šiuo laikotarpiu (2024 m. spalio 22 d.), klientas internetine bankininkyste nesinaudojo (1 t., b. l. 94–97);

14.2. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 17 d. rašte nurodyta, jog internetinės bankininkystės sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“ A. K. sudarė nuo (duomenys neskelbtini). Piniginių lėšų operacijas per internetinę bankininkystę A. K. atlieka nuo (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 103). Bankas pateikė kliento IP adresus (1 t., b. l. 104–106) bei per internetinę bankininkystę atliktų operacijų sąrašą už laikotarpį nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 22 d. (1 t., b. l. 107–109). Nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 22 d. buvo atliktos dvi piniginės operacijos per internetinę bankininkystę. 2024 m. liepos 8 d. atliktas 100 Eur pervedimas iš A. K. banko sąskaitos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas P. G., paskirtis - dovana. 2024 m. spalio 22 d. atliktas 500 Eur pervedimas į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjo kredito įstaiga: (duomenys neskelbtini), gavėjas – V. E. G., paskirtis - sąskaitos papildymas;

14.3. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, jog iš A. K. vardu AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 22 d. per internetinę bankininkystę buvo atliktas piniginių lėšų pervedimas į V. E. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą operaciją 2024 m. spalio 22 d., 15:57:15 klientas patvirtino/pasirašė naudodamas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 116, 117);

14.4. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto A. K. banko sąskaitos išrašo matyti, jog nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. gruodžio 22 d. A. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) matomos tik kasdienės operacijos, atsiskaitymai nedidelėmis sumomis mokėjimo kortele už pirkinius, paslaugas, grynųjų pinigų išėmimai įvairiomis nedidelėmis sumomis ir įplaukos/išmokos iš VSDF bei darbo užmokestis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 126–161).

15. Mokesčių mokėtojų registro išraše apie fizinį asmenį nurodyta, jog V. E. G. „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyrius turi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atidaryta (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 75). Šiose sąskaitose 2024 m. spalio 22 d. jokių transakcijų nevyko (2 t., b. l. 83, 84, 88).

16. Kaltinamosios V. E. G. internetinio banko „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše matyti, jog 2024 m. spalio 22 d. į šią sąskaitą atliktas 500 Eur pervedimas iš A. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis - sąskaitos papildymas. 2024 m. spalio 24 d. bankomate „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš šios banko sąskaitos buvo išgryninta 500 Eur suma (2 t., b. l. 129–134, 138–140).

17. 2025 m. liepos 22 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog A. K. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (senas, kurį jis turėjo įvykio metu) ir mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) (naudojamas šiuo metu) (1 t., b. l. 176, 177).

18. 2025 m. liepos 22 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog:

18.1. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad ekrane matyti vaizdas su piktogramomis ir programėlėmis, tarp kurių yra „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) programėlė. Ant jos paspaudus, ekrane atsiranda prašomas PIN kodas, keturių skaičių. Suvedus A. K. pasakytą PIN kodą (jo gimimo metai), atsidaro pati banko programėlė. Atlikti bankinį pavedimą reikalingas kitas slaptažodis;

18.2. Apžiūrėjus mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad ekrane matyti vaizdas su piktogramomis ir programėlėmis, tarp kurių yra „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“) programėlė. Ant jos paspaudus ekrane atsiranda prašomas PIN kodas, keturių skaičių (1 t., b. l. 179–188).

19. 2025 m. kovo 21 d. – kovo 24 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog numeris (duomenys neskelbtini) priklauso A. K.. Išklotinėje nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2024 m. spalio 23 d. stebima:

19.1. A. K. numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavo šiame laikotarpyje su V. E. G. numeriu (duomenys neskelbtini) iš viso 46 kartus, fiksuota skambučiai vienas kitam, SMS žinutės. Įvykio dieną 2024 m. spalio 22 d. nuo 13.19 val. A. K. numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini), stebimi skambučiai tarp jo numerio ir V. E. G. numerio, 13.53 val. V. E. G. iš savo numerio (duomenys neskelbtini) skambina į A. K. numerį (duomenys neskelbtini). Tuomet nuo 14.19 val. A. K. telefonas juda į (duomenys neskelbtini) gatvę, (duomenys neskelbtini) gatvę, o nuo 14.29 val. stebimas nuolat (duomenys neskelbtini) (celė apima A. K. gyvenamosios vietos celę). 15.36 val. telefonas fiksuojamas (duomenys neskelbtini), naudojamas internetas. 15.39 val. jau vėl fiksuojamas (duomenys neskelbtini). A. K. numeris kontaktuoja su keletu numerių, skambučiais, SMS. 17.37 val. A. K. skambinai taksi numeriu (duomenys neskelbtini). 17.38 val. gauna SMS žinutę iš trumpojo numerio (duomenys neskelbtini) (taksi trumpasis numeris). 17.58 val. A. K. telefono numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini) celėje. Fiksuojamas judėjimas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) celę. 18.29 val. A. K. skambina numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 18.29 val. telefonas yra adresu (duomenys neskelbtini). Stebimi A. K. skambučiai numeriui (duomenys neskelbtini), po to 18.36 val. skambinama į V. E. G. numerį (duomenys neskelbtini), tačiau ji nekelia ragelio, praleisti skambučiai. Toliau naudoja internetą, vėliau dar skambina V. E. G., bet ji nekelia ragelio. 2024 m. spalio 23 d. A. K. numeris bendrauja su kitais numeriais, naudojamas internetas, po 19 val. skambina į V. E. G. numerį, ji nekelia ragelio;

19.2. 2024 m. spalio 22 d. 15.56 val. (operacijos įvedimo laikas) ir 16.08 val. (operacijos patvirtinimo laikas) su A. K. telefone įdiegta (duomenys neskelbtini) banko programėle, kuomet buvo pervesta 500 Eur į V. E. G. sąskaitą, A. K. telefonas fiksuojamas adresu (duomenys neskelbtini), t. y., galimai namų adresu, nes celė apima namų adresą (1 t., b. l. 173–175).

20. 2025 m. liepos 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyme dėl informacijos pateikimo su priedais nurodyta, kad kaltinamoji V. E. G. turi iš viso 40 vykdomųjų bylų pas skirtingus antstolius, įvairiomis sumomis nuo 6,64 Eur iki 4 089,69 Eur. Bendra įsiskolinimų suma daugiau nei 18 000 Eur (2 t., b. l. 148–158).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

21. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį be kita ko atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų neteisėtai panaudodamas svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

22. BK 198¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).???

23. Sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – turto, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Jei apgaule įgyjamas nedidelės vertės svetimas turtas, asmens veiksmai kvalifikuojami kaip baudžiamasis nusižengimas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.

24. V. E. G. šioje byloje kaltinimas pareikštas dėl visų aptartų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Ji kaltinama tuo, jog neteisėtai, pasinaudodama jo apsvaigimu nuo alkoholio, įgijo iš A. K. jo vardo „(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo kodą, taip pat iš nukentėjusiojo namuose buvusios komodos neteisėtai įgijo elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis - banko ID ir A. K. asmens kodą (BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta veika), o tuomet, neteisėtai panaudodama šiuos duomenis, prisijungė prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės ir persivedė sau į sąskaitą iš A. K. sąskaitos 500 Eur (BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos)

25. Kaltinamoji viso proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme) neigė padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tvirtino, jog A. K. 500 Eur į jos banko sąskaitą pervedė pats, šiuo pinigus jai paskolino, kaltinamoji tiesiog nespėjo grąžinti šios skolos. Teismas, apklausęs nukentėjusįjį A. K., su juo ir kaltinamąja įvykio dieną buvusią liudytoją R. G., taip pat liudytoją P. G., įvertinęs šioje byloje surinktus duomenis (apie nukentėjusiojo naudojimąsi internetine bankininkyste, jo bendravimą telefonu įvykio dieną, prisijungimus prie atitinkamų celių aktualiu laikotarpiu), pripažįsta, jog V. E. G. pareikštas kaltinimas pasitvirtino visa apimtimi.

26. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog 2024 m. spalio 22 d. V. E. G., R. G. ir A. K. vartojo alkoholinius gėrimus pas pastarąjį namuose. Nėra šiuo atveju ginčo ir dėl to, kad šią dieną, 15.57 val., naudojant A. K. mobiliojo ryšio telefoną, buvo aktyvuota programėlė „(duomenys neskelbtini)“, inicijuota ir atlikta viena finansinė operacija – iš A. K. banko sąskaitos pervesta 500 Eur suma į V. E. G. banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke. Nors nukentėjusysis duodamas parodymus teisme tvirtino, jog šis pinigų pervedimas buvo atliktas jam išvykus iš namų į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, palikus namuose vienas kaltinamąją ir liudytoją R. G., taip pat savo telefoną, teismas pripažįsta, jog šios finansinės operacijos atlikimo metu tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis A. K. buvo pas jį namuose. Tokią išvadą pagrindžia šie duomenys:

26.1. Kaip nurodė nukentėjusysis A. K., namuose su kaltinamąja ir liudytoja R. G. jis buvo iki tol, kol taksi automobiliu išvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (iš kurio grįžęs kaltinamosios jau neberado). Jog A. K. buvo išėjęs ir paliko namuose vienas kaltinamąją ir liudytoją R. G., patvirtino ir pastarosios.

26.2. Kaip minėta, finansinė operacija buvo atlikta 15.57 val. (14.3. pastraipoje aprašyti duomenys). Iš A. K. telefono išklotinės matyti, jog nuo 14.29 val. A. K. telefonas buvo fiksuojamas prie jo gyvenamosios vietos celės, o 17.37 val. iš jo telefono numerio skambinta taksi telefonu, nuo 17.58 val. jo telefonas fiksuojamas (duomenys neskelbtini) celėje (19.1. pastraipoje aprašyti duomenys). Taigi nuo 14.29 val. iki beveik 18 val. (taksi kviestas 17.37 val.), A. K. buvo namuose ir tik po to, pasiimdamas kartu ir savo telefoną, išvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ (kuris atitinkamai yra prie (duomenys neskelbtini)).

26.3. Taigi pinigų pervedimas iš A. K. sąskaitos buvo atliktas jam būnant namuose kartu su liudytoja R. G. ir kaltinamąja. Nors nukentėjusiojo parodymai dėl šios aplinkybės neatitinka faktiškai nustatytos įvykių eigos (išvažiuodamas į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ telefoną jis tvirtino palikęs namuose), toks parodymų neatitikimas gali būti paaiškinimas aplinkybe, jog tą dieną A. K. (kaip ir kartu su juo buvusios moterys),vartojo alkoholį, taigi tiksliai visų aplinkybių galėjo neprisiminti.

27. Nukentėjusiojo parodymai dėl pinigų skolinimo kaltinamajai buvo nuoseklūs viso proceso metu. A. K. teisme patvirtino, jog pinigų kaltinamajai, ypač tokios didelės jam sumos, tikrai neskolino. Tvirtino, jog jei ir skolina pinigus, tai daro mažesnėmis sumomis, dažniau nuperka alkoholio. Tokius jo parodymus patvirtina jo banko sąskaitos išrašo duomenys (aprašyti 14.4. pastraipoje), iš kurių matyti, jog asmuo savo banko kortele atsiskaito nedidelėmis sumomis už pirkinius, paslaugas, grynųjų pinigų išėmimai taip pat yra nedidelėmis sumomis. Antra, A. K. teisme tvirtino, jog pavedimų netgi nemoka daryti (už komunalinius patarnavimus atsiskaito terminaluose). Tokius jo parodymus iš esmės patvirtina ne tik jo banko sąskaitos išrašo duomenys (iš kurių matyti, jog nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. spalio 22 d. iš jo sąskaitos buvo atlikti tik du pinigų pervedimai, 14.2. pastraipoje aprašyti duomenys), bet ir liudytojų parodymai. Liudytoja V. K.-K., padedanti A. K. kasdieninėse situacijose ((duomenys neskelbtini) specialistė), nurodė, jog nėra mačiusi, kad A. K. atliktų operaciją per elektroninę bankininkystę, ja naudotis, kaip nurodė liudytoja, jis nemoka. Liudytojas P. G. (antras asmuo be kaltinamosios, kuriam buvo padarytas pavedimas iš nukentėjusiojo sąskaitos) teisme taip pat patvirtino, jog pinigus A. K. jam pervedė su jo paties pagalba – liudytojas rodė, ką ir kur suvesti, ką paspausti. Minėtas liudytojas šiuo atveju patvirtino ir tai, kad A. K. jam neskolino pinigų, o tiesiog pervedė į jo sąskaitą pinigų sumą, kad liudytojas galėtų nupirkti A. K. reikalingas prekes, po ko likusius pinigus grąžino A. K.. Nors tokie liudytojo parodymai ne visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus (kuris teigė skolinęs pinigus P. G., kuris pamažu juos grąžino), teismas, įvertinęs tai, kad pinigai P. G. buvo pervesti pakankamai seniai (2024 m. liepos 8 d.), taip pat įvertinęs nukentėjusiojo sveikatos būklę (kuri bus aptarta toliau nuosprendyje), šioje vietoje vadovaujasi liudytojo P. G. parodymais, kurie, viena vertus, patvirtina, jog pavedimų nukentėjusysis daryti nemoka, kita vertus, patvirtina, jog pinigų didesnėmis sumomis A. K. neskolina.

28. Jog nukentėjusiajam gali būti sunku naudotis elektronine bankininkyste, patvirtina ir duomenys apie jo sveikatos būklę (aprašyti 12, 13 pastraipose). Iš šių duomenų matyti, jog A. K. šiuo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, jo intelekto rodikliai kvalifikuojami kaip atitinkantys (duomenys neskelbtini) ribose. Nuo 2024 m. pavasario nukentėjusiajam neterminuotai nustatytas individualios pagalbos poreikis. Kaip nurodė posėdžio metu liudytoja V. K.-K., A. K. ji padeda kiekvieną savaitę, lydi jį įvairias įstaigas, padeda susitvarkyti visus būtinus reikalus, paaiškina jam nesuprantamų dokumentų turinį. Taigi nukentėjusiajam nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl kurios jam reikia nuolatinės pagalbos. Kartu teismas pažymi, jog kaip matyti iš atliktos ekspertizės (ekspertizės aktas, aprašytas 13 pastraipoje), aptarta sveikatos būklė nesukliudė nukentėjusiajam suprasti su juo atliktų veiksmų pobūdį, atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes.

29. Taigi šiuo atveju paties nukentėjusiojo, liudytojų V. K.-K., P. G. parodymai, A. K. banko sąskaitos išklotinės duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis nemoka atlikti pinigų pervedimų naudodamasis elektronine bankininkyste, taigi negalėjo pats pervesti pinigų kaltinamajai V. E. G.. Nukentėjusysis taip pat tvirtino neskolinęs kaltinamajai nurodytos pinigų sumos ir šia parodymų dalimi teismas taip pat vadovaujasi. Kaip minėta, nukentėjusiojo banko sąskaitos išraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog už prekes, paslaugas jis atsiskaito banko kortele, sumos yra nedidelės, jei pinigai iš jo kortelės gryninami, tai taip pat daroma nedidelėmis sumomis. Jog pinigų A. K. kaltinamajai neskolino, netiesiogiai patvirtina ir jos pačios veiksmai – A. K. įvykio dieną išvykus iš namų ir palikus ten kaltinamąją su liudytoja R. G., kaltinamoji jo nesulaukė, kaip patvirtino liudytoja R. G., ji staiga, kažkam paskambinus, tiesiog išėjo iš nukentėjusiojo namų, jo paties apie tai neinformavo. Antra, po 2024 m. spalio 22 d. įvykių, kuomet į kaltinamosios sąskaitą buvo pervesta 500 Eur suma, nukentėjusiojo telefone nebeliko banko programėlės (ją, teismo vertinimu, galėjo ištrinti pati kaltinamoji, siekdama apsunkinti galimybę nukentėjusiajam pažiūrėti savo sąskaitos likutį ir pamatyti akivaizdų pinigų trūkumą sąskaitoje). Galiausiai, po tariamo pinigų paskolinimo, kaltinamoji nebebendravo su nukentėjusiuoju - neatsiliepė jam telefonu nei 2024 m. spalio 22 d., nei kitą dieną po įvykio (19.1. pastraipoje aprašyti duomenys), 2024 m. spalio 24 d. iš karto išgrynino visą į jos sąskaitą pervestą pinigų sumą (16 pastraipoje aprašyti duomenys).

30. Aptarti duomenys patvirtina, jog kaltinamoji, pasinaudodama nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) negalia, taip pat jo apsvaigimu nuo alkoholio, neteisėtai iš jo įgijo duomenis, reikalingus finansinei operacijai inicijuoti („(duomenys neskelbtini)“ paskyros prisijungimo kodą, banko ID ir nukentėjusiojo asmens kodą), tuomet, neteisėtai panaudodama šiuos duomenis, prisijungė prie nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės ir persivedė sau į sąskaitą 500 Eur sumą. Nei leidimo jungtis prie savo elektroninės bankininkystės, nei leidimo persivesti 500 Eur A. K. kaltinamajai nebuvo davęs, taigi visus aptartus veiksmus ji atliko žinodama, jog elgiasi neteisėtai, ir norėdama taip veikti, tai yra, veikdama tiesiogine tyčia. Jos veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje, o veiksmai, aprašyti 2 pastraipoje, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 4 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

31. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuojami pagal nurodytų straipsnių redakciją, galiojančią nuosprendžio priėmimo metu. Nors nusikalstamos veikos ir buvo padarytos iki įsigaliojant 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcijai (įsigaliojo nuo 2025 m. vasario 1 d.), numatytu pakeitimu už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas papildomai numatytos švelnesnės bausmių rūšys (BK 3 straipsnio 2 dalis).

IV. Bausmės skyrimas

32. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

33. V. E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Nors kaltinamoji patvirtino, jog įvykio dieną vartojo alkoholį, galimas jos apsvaigimas įtakos nusikalstamoms veikoms, kuriomis buvo siekiama gauti turtinės naudos, teismo vertinimu neturėjo.

34. V. E. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 182 straipsnio 4 dalyje numatyta veika), vieną nesunkų nusikaltimą (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta veika) ir du apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos). Veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos. Šiuo metu kaltinamoji laikoma neteista, 2023 m. pavasarį buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (2 t., b. l. 166–171, 184–193), administracine tvarka pastaraisiais metais bausta už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nesilaikymą, pasirodymą girtai viešoje vietoje, paskirtų baudų nemoka (3 t., b. l. 1–21). V. E. G. niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors pirmojo teisiamojo posėdžio, į kurį atvyko neblaivi, metu siūlė atlyginti A. K. dalį žalos (50 Eur), iki nuosprendžio priėmimo teismui nepateikė jokių duomenų apie žalos nukentėjusiajam atlyginimą. Kadangi kaltinamoji nevyko į teisiamuosius posėdžius, bylos nagrinėjimo metu kardomoji priemonė jai buvo pakeista į griežtesnę (įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje), šios kardomosios priemonės sąlygų tinkamai nevykdė (4 t., b. l. 27–35). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąją, tiek jos padarytas veikas, teismas sprendžia, jog prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas – šiuo atveju yra tinkama. Įvertinęs tai, kad kaltinamoji šiuo metu laikoma neteista, šios bausmės terminus teismas nustato trumpesnius nei įstatyme numatytas vidurkis. Kaltinamajai už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriama 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – po 10 mėnesių laisvės apribojimo. Kaltinamoji įpareigojama per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai). Nors kaltinamoji, akivaizdu, turi problemų su alkoholio vartojimu, teismas, įvertinęs tai, kad alkoholio vartojimas šiuo atveju nebuvo pripažinta kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, neskiria jai draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

35. Įvertinęs V. E. G. veiksmus teismas sprendžia, jog kaltinamoji turėjo vieningą ir iš anksto susiformavusį sumanymą padaryti sukčiavimą (BK 182 straipsnio 4 dalis), o tam, kad jį padarytų, turėjo padaryti net keletą tarpinių nusikalstamų veikų, numatytų, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad V. E. G. pradėjus realizuoti sumanymą sukčiauti nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo daromas nusikaltimas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, t. y. iš nuo alkoholio apsvaigusio, (duomenys neskelbtini) turinčio nukentėjusiojo įgyti elektroninės mokėjimo priemonės duomenys, pakankami finansinei operacijai atlikti. Šie duomenys neteisėtai įgyti tikslu juos panaudoti finansinei operacijai atlikti ir tai buvo padaryta nedelsiant šiuos duomenis įgijus. Šie duomenys nebuvo laikomi ar saugojami tikslu panaudoti juos ateityje, o iš karto panaudoti. Visus nurodytus veiksmus kaltinamoji atliko ne anksčiau kaip nuo 14.29 val. (kuomet nukentėjusiojo telefonas fiksuojamas jo gyvenamojoje vietoje) iki 15.57 val. (kuomet pinigų pervedimas buvo patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“). Visi kaltinamosios veiksmai buvo nuoseklūs, betarpiški, skirti įgyvendinti vieningą tikslą – sukčiavimo būdu užvaldyti svetimą turtą. Šiuo atveju visi sukčiavimo veiksmai ir kiti su tuo susiję nusikaltimai buvo daromi apibrėžtame laiko tarpe. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamosios V. E. G. veiksmuose yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, idealioji sutaptis. Todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu. Tokį bausmių bendrinimo būdą panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose yra palikęs ir kasacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-693/2019, 2K-232-648/2023).

36. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šios kardomosios priemonės sąlygos keičiamos, kaip registravimosi įstaigą nurodant (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą (kadangi kaltinamoji teismui telefonu nurodė šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini)).

V. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų

37. Byloje nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 500 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 84, 85). Teismo posėdžio metu nurodė civilinį ieškinį palaikantis. Kadangi žala nukentėjusiajam padaryta dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, jo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

38. Kaltinamosios turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 737,50 Eur, prašoma ją priteisti valstybės naudai (4 t., b. l. 1–6). Kaip numatyta BPK 106 straipsnio 2 dalyje, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Visgi įvertinęs tai, kad kaltinamoji neturi darbo, pajamų, turto, teismas šių išlaidų iš jos neišieško.

VI. Kiti klausimai

40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su banko sąskaitų išrašais, telefono išklotinėmis - paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (prie antro tomo viršelio).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

V. E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

V. E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

V. E. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir skirti V. E. G. galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 8 (aštuonis) mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (500 Eur A. K.); visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti, registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. E. G. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pakeičiant šios kardomosios priemonės sąlygas ir įpareigojant V. E. G. kiekvieną pirmadienį nuo 13 iki 14 val. registruotis policijos įstaigoje - (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo A. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. E. G. nukentėjusiojo A. K. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) turtinės žalos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančiam turtui: piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į 500 Eur sumą, neišieškoma suma – 400 Eur; piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriaus sąskaitoje, valiuta Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į 500 Eur sumą, neišieškoma suma – 400 Eur (apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui), palikti iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. K. išieškojimo netenkinti.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su banko sąskaitų išrašais, telefono išklotinėmis – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

V. E. G. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.