Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-580-392/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-07
Bylos Nr.: e2A-580-392/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06361-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginijus Kairevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas: D. J.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-580-392/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06361-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės D. J. 616,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Prašoma priteisti suma yra atsakovės įsiskolinimas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovė nuosavybės teise turi nurodytą butą ir jai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalies, 4 dalies pagrindu, nors jos, kaip atskiro buto ar patalpos savininkės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis), ne iš sutarties ar pan. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje yra deklaratyviai nurodytas tik teisinis pagrindas ir ieškovės nurodomu laikotarpiu neva susidaręs įsiskolinimas, nepateikiant visiškai jokių faktinių aplinkybių, susijusių su paslaugų teikimu, remiamasi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad ji už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas ieškovės nurodytu laikotarpiu yra pilnai atsiskaičiusi, o ieškovės nurodyta skola yra susijusi ne su minėtų paslaugų teikimu, o su ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytų darbų – „Magistralinių vamzdynų keitimas“; „Vamzdynų remonto darbai“; „Vedinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus; „Šildymo sistemos remontas“, galimu atlikimu. Savo atsisakymą mokėti už minėtus remonto darbus atsakovė grindžia tuo, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai nebuvo informuoti apie vamzdynų keitimą ir dėl to patirtas išlaidas. Pateiktuose mokėjimo ir kituose dokumentuose nėra aiškiai įvardintas darbų pobūdis, darbų atlikimo faktas nefiksuotas aktais. Pasak atsakovės, galėjo būti atlikti rekonstrukcijos ir remonto darbai sujungiant namo 1 ir 2 butus į vieną. Šių butų savininko asmeniniu užsakymu buvo vykdomi butų remonto rekonstrukcijos ir vamzdynų keitimo darbai, už ką kiti namo gyventojai neprivalo mokėti. Apie name neva atliktus darbus namo gyventojai sužinojo tik gavę ieškovės 2020 m. spalio mėnesio sąskaitą 11 634,76 Eur sumai išsimokant per 10 mėnesių ir 423,50 Eur sumai išsimokant per tą patį spalio mėnesį. Ieškovė kartu su sąskaitomis nei atsakovei, nei kitiems gyventojams nepateikė jokių dokumentų, susijusių su darbų atlikimu, ir tik namo gyventojams prašant ieškovė pateikė 2020 m. birželio 17 d. statinio numatomų darbų ir defektavimo aktą Nr. DA293277, iš kurio duomenų matyti, kad vamzdynų keitimo darbai kilo dėl 1 ir 2 butų rekonstrukcijos ir remonto darbų. Šiame akte nurodoma, kad „1 buto savininkas išsiardė betonines grindis, atidengė šildymo vamzdynus, kurie buvo visi (supuvę), sukorodavę, nes nekeisti nuo namo pastatymo“. Aktas yra neinformatyvus, jame nėra aprašomi pastebėti defektai, neaprašyta ir neįvertinta vamzdynų būklė, visiškai nėra nustatyti defektai. Akto skiltyje „Pastebėti defektai, deformacija, gedimai“ vietoje tikslių įvardintų defektų ir gedimų tiesiog nurodoma, jog „nustatyta, kad reikalinga pakeisti šildymo magistrale dn 50 apie 25, dn 40 apie 25m ir šildymo stovus dn 25 apie 24 m, kol gyventojas neužbetonavo grindų, šalto vandens stovus dn 12“. Akte nėra nurodyti ir aprašyti jokie vamzdynų defektai, niekaip nėra pagrįstas būtinumas juos keisti, o ne remontuoti, ir tuo labiau nėra padaryta išvada apie name esančių vamzdynų avarinę būklę, nėra parengtas ir pateiktas techninis projektas, kuris, atsakovės teigimu, buvo būtinas. Akte išdėstoma tik komisijos rekomendacija, kuo skubiau organizuoti sprendimo priėmimą, tačiau komisija susideda iš vieno asmens, kurio pareigos nėra nurodomos. Namo patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo dėl vamzdynų keitimo darbų atlikimo ir nebuvo pavedę nei namo administratoriui tuo rūpintis, nei jokiam rangovui tai daryti. Jei ir buvo kažkas daroma, viskas padaryta be gyventojų žinios ir pritarimo, vienašališkai. Rangovo UAB „Norai“ atliktų darbų akte Nr. 1 yra nurodoma „Santechnikos darbai“, o ne „Magistralinių vamzdynų keitimas“. Šie darbai atlikti pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. ilgalaikę sutartį Nr. MBV-SVT-19-533, o tai reiškia, kad konkursas šių darbų pirkimui net nebuvo organizuotas, o 2020 m. rugpjūčio 4 d. vertinimo protokolas darbų pirkimui yra 11 634,76 Eur su neoriginaliais komisijos parašais. 2020 m. lapkričio mėnesį namo gyventojai dar gavo sąskaitas už „Vamzdynų remonto darbus“, kurių suma 1 026,58 Eur išsimokėjimui per 4 mėnesius. Atliktų darbų pagrindime nurodoma „Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų daugumos sprendimas (susirinkimo balsavimo metu)“, tačiau namo gyventojams apie vamzdyno remonto darbus nebuvo pateikta informacija, kaip ir apie būtinybę atlikti tokius darbus, dėl to, pasak atsakovės, susirinkimo nebuvo, nebuvo ir jokio balsavimo. Ieškovė dėl šių darbų jokių dokumentų ir balsavimo protokolo nepateikė nei gyventojams, nei savivaldybės Būsto administravimo priežiūros skyriui, kuris, atlikęs tyrimą, nustatė ieškovės veikloje dėl šio konkretaus įvardinto atvejo pažeidimus. Vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio taip pat buvo vienašališkas 1-o buto savininko asmeninis užsakymas, dėl šio darbo atlikimo nebuvo pranešimų nei ieškovės interneto svetainėje, nei namo skelbimų lentoje prieš 3 dienas. 1-o buto savininko bute buvo atliktas vėdinimo kanalo valymas, o sąskaita 423,50 Eur pateikta dėl šio darbo visiems namo gyventojams. Be to, namo šildymas centralizuotas, todėl suodžių, pelenų ir plytų valymas negalėjo būti. Name kiekvienas butas turi savo vėdinimo kanalą. Pagal 2021 m. birželio mėnesio pateiktą sąskaitą 193,60 Eur sumai už „šildymo sistemos remontą“ atsakovė pareikalavo ieškovės pateikti atliktų darbų pagrindimą. Ieškovė 2021 m. liepos 16 d. informavo, kad jokių darbų neatlikinėjo, dėl to namo gyventojai jokios informacijos negavo. Pažymi, kad AB „Šilumos tinklai“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. vykdydama šilumos tiekėjo pareigą adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė įvadinį šilumos apskaitos prietaisą metrologinės patikros tikslu. Tačiau apmokėjimui buvo pateiktos dvi skirtingos sąskaitos, vienoje nurodyta 193,60 Eur suma, kitoje 149,29 Eur, nurodomi skirtingi namų adresai, o akto numeris sutampa, taip pat aktas pateiktas be parašų, todėl tai kelia pagrįstų abejonių dėl atliktų darbų fakto ir išrašytų sąskaitų. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, taip pat ieškovės pateikti įrodymai negali būti laikomi pakankamais tenkinti ieškinį, nes ieškovė pateikė tik sąskaitas, kurios neįrodo ir nedetalizuoja darbų už kuriuos ieškovė reikalauja mokėti, atlikimo fakto ir to poreikio. Namo administratorius nori pasipelnyti gyventojų sąskaita, savo pareigas atlieka ydingai ir šios bylos reikalavimo nėra tinkamai ir aiškiai pagrindęs bei įrodęs. Todėl gyventojams ir pačiai atsakovei nėra pagrindo apmokėti nežinia už ką išrašytų nepagrįstų ir nedetalizuotų, gyventojų bendrų poreikių neatitinkančių ir su jais nesusijusių bei vienašališkai išrašytų sąskaitų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Namo (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948, 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 30-3943/18(2.1.1E-TD2) buvo paskirta ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“).

5. Teismas sprendė, kad reikšdama ieškinį ieškovė įsiskolinimo kilmės nedetalizavo, pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė, apsiribojo formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkui tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Viso teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovės atstovai negebėjo aiškiai ir konstruktyviai įvardinti įsiskolinimo sudėties – už kokių darbų atlikimą prašoma priteisti įsiskolinimą, nedetalizavo jų kilmės, darbų atlikimo pobūdžio ir pan.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad ieškovė prašė iš atsakovės priteisti, o pastaroji nemokėjo, už tokias paslaugas ir darbus: „Magistralinių vamzdynų keitimas“ (išsimokėjimas per 10 mėnesių nuo 2020 m. rugsėjo mėn.); „Vamzdynų remonto darbai“ (išsimokėjimas per 4 mėnesius nuo 2020 m. spalio mėn.); „Vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus“ (viena pozicija 33,20 Eur sumai 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje); „Šildymo sistemos remontas“ (viena pozicija 15,18 Eur sumai 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje).

7. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 surašytas statinio adresu (duomenys neskelbtini), numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio jo pavaldumo, komisijos sudėtis neįvardinta. Teismo vertinimu, laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui negalima. Nepaisant to, iš akto turinio matyti, jog pirminė informacija apie ketinamų atlikti darbų poreikį yra 1-o buto savininko pradėtas daryti remontas, kas iš esmės atitinka atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, jog būtent jo paklausimas sąlygojo ginčo darbų atlikimą.

8. Ieškovė vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos remonto darbų ir atliko rangovų apklausą telefonu, tačiau atliktos apklausos telefonu duomenų teismui nepateikė. Įrašas Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. protokole rodo, kad jame dalyvauti buvo kviesta tik įmonė ,,Norai“, kuri ir pateikė siūlymą. UAB „Norai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą Nr. 194, 11 634,76 Eur dydžio sumai. Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos dydis grindžiamas UAB ,,Norai“ vadovo vienasmeniškai surašytu atliktų darbų aktu Nr. 1 dėl santechnikos darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Jame nėra darbus priėmusio asmens parašo, toks asmuo net nėra įvardintas. Be to, akte minimi ir medinių grindų išardymo ir užtaisymo darbai, kas vėlgi atitinka atsakovės nurodytą informaciją dėl vieno iš butų savininko egzistavusį interesą šiems darbams atlikti.

9. Teismas sprendė, kad pateiktas darbų ir defektavimo aktas yra neinformatyvūs, nėra aprašyti pastebėti defektai, neįvertinta vamzdynų būklė (ar vamzdynai avarinės būklės), nėra aišku, kieno atsakomybės ribose nustatyti defektai (privataus buto savininko ar bendrojo naudojimo). Tai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštas Nr. A51-24347/21 (3.3.2.26E-BŪS), kuriame nurodoma, kad magistralinių vamzdynų keitimo darbai nėra priskiriami prie privalomųjų remonto darbų, todėl namo magistralinių vamzdynų ir vamzdynų remonto darbai turėjo būti įtraukti į namo metinį ir (ar ilgalaikį) planą ir teikiami tvirtinti namo patalpų savininkams. Minėti remonto darbai turėjo būti teikiami svarstyti namo patalpų savininkams ir jiems atlikti turėjo būti gautas daugumos savininkų pritarimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė, kaip namo administratorė organizavo gyventojų susirinkimą šiuo klausimu. Tokiu duomenų teismo pareikalavimu ji nepateikė.

10. 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros akte Nr. DA389567 nurodyta, kad 18-ame namo bute prie radiatoriaus laša dėl nesandarios šildymo sistemos, pateikiami rekomenduojami darbai defektams pašalinti: „pakeisti sujungimą d15 presuojami vamzdynai“. Ieškovės pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V20-305480 „Bendro naudojimo vamzdynų remonto darbai“, kurio data 2020 m. spalio mėn. 1 026,58 Eur sumai, ieškovės teigimu, pagrindžia bendro naudojimo vamzdynų remonto atlikimą, kas taipogi yra ieškovės reikalavimo dalimi.

11. Statinio apžiūros akto data 2021 m. gegužės 17 d., o atliktų darbų priėmimo akto data 2020 m. spalio mėn., taigi aktas dėl defektų surašytas vėliau, negu atliktų darbų priėmimo aktas, todėl teismas duomenis vertino kaip prieštaraujančius ir negalinčius būti ieškovės reikalavimų dalies pagrindimu. Be to, teismo vertinimu, 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA389567, kaip ir prieš tai minėtas 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 aktas, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu ginčo santykyje, nes jame taip pat nurodoma, kad apžiūrą atlieka komisija, kuri įvardijo rekomenduojamus atlikti darbus, juos laikydama kaip privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų šalinimą, pavedė administratoriui organizuoti sprendimo šiuo klausimu priėmimą. Tačiau ir šis aktas pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio šio asmens pavaldumo, komisijos sudėtis taip pat nėra įvardinta. Tokiu būdu laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui, teismo vertinimu, negalima. Nepaisant to, iš akto turinio matyti, jog ketinamų atlikti darbų priežastimi yra nesandari šildymo sistema 18-ame bute, o tai niekaip nesusiję su namo privalomaisiais remonto darbais.

12. Teismo nuomone, priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovei pateiktose apmokėjimui sąskaitose-faktūrose nurodyti „magistralinių vamzdynų keitimo“ ir „vamzdynų remonto“ darbai negali būti laikomi tapačiais. Tai atskiros eilutės apmokėjimui teiktuose dokumentuose. Darbų atlikimas turėjo būti sąlygotas atskirai, pasitelkiant savarankiškus rangovus, turint gyventojų išreikštą valią tam, juos tinkamai supažindinus su esamu to poreikiu. Byloje nėra jokių duomenų apie darbų atlikimą fakto prasme, jų priėmimą, patvirtintą tiek užsakovo, tiek ir rangovo. Nors ieškovė teismui aiškino, kad prieš pradedant įvardintus darbus buvo atlikta namo gyventojų apklausa telefonu, jokių tai pagrindžiančių duomenų ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovės pateiktas 2020 m. birželio 29 d. suformuotas pranešimas apie planuojamus atlikti darbus ir 2020 m. birželio 6 d. pranešimas gyventojams dėl padidėjusių vamzdyno remonto kaštų, negali būti laikomi įrodymu, pagrindžiančiu, kad gyventojų apklausa telefonu buvo atlikta. Ieškovė pateikė atliktų darbų 2020 m. rugsėjo mėn. priėmimo aktą Nr. TP-STG96-V20-436908-4 „Dėl vėdinimo kanalų valymo iš autobokštelio ir patalpų vidaus“ 423,50 Eur sumai, tačiau joks defektinis aktas, pagrindžiantis to poreikį, taip pat nėra pateiktas. Pats šis priėmimo aktas nėra pasirašytas nei vieno asmens. Nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių šių galimai atliktų darbų apimtis. Todėl, teismo nuomone, nepaneigta atsakovės iškelta abejonė, jog ir šie darbai galėjo būti atlikti 1-o ir 2-o buto savininko naudai, jam atliekant buto remontą.

13. Nagrinėjamu atveju Vamzdyno remonto darbai nėra priskirtini prie privalomųjų, o ir atsakovė nėra davusi sutikimo, dėl to remiantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi atsakovė neturi atlyginti susidariusios skolos. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti magistralinių vamzdynų keitimo, vamzdynų remonto darbai ir kiti nebuvo priskirti prie privalomųjų remonto darbų. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl daugumos namo savininkų pritarimo ar atliktų darbų privalomumo, taip pažeisdama CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos minėtos taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

14. Dėl šildymo sistemos remonto darbų, pateikti du atliktų darbų aktai, kurių sumos 149,29 Eur ir 193,60 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d. atliktų darbų aktas Nr.V21-1041083 ir sąskaita 149,29 Eur sumai išrašyta kitam objektui adresu (duomenys neskelbtini). Todėl tai negali būti į atsakovę nukreipto reikalavimo dalimi, nes jai nekyla pareiga atsakyti už kitą objektą, kuriame ji neturi jokios nuosavybės. 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-Š-V21-1041083 įvardintų darbų atlikimas 193,60 Eur sumai nėra pagrįstas jokiais akte įvardintų darbų, susijusių su šildymo sistemos remontu, atlikimo dokumentais. Byloje esantis elektroninio formato susirašinėjimas su Vilniaus šilumos tinklais rodo, kad 2021 m. liepos 5 d., t. y. vėliau nei surašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-Š-V21-1041083, buvo pakeistas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Kaip patvirtino pati ieškovė susirašinėjime su namo gyventojais, šiuos darbus organizavo Vilniaus šilumos tinklai, o ieškovė jokių su tuo susijusių darbų neatlikinėjo. Jokių kitų darbų atlikimo fakto ieškovė šiai savo reikalavimo prieš atsakovę pozicijai pagrįsti neįrodinėjo ir jokiais kitais rašytiniais duomenimis jo nepagrindė, todėl teismas sprendė, jog ir šis ieškovės reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

15. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atliktų darbų privalomumą ar būtų pateikusi butų savininkų rašytinį sutikimą dėl planuojamų darbų atlikimo, atliktų darbų faktą ir apimtis, tiesioginį sąsajumą su atsakovės nuosavybės teise turimo objekto dalimi. Todėl teismas laikė, kad ji neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nesant įrodymų, kad darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, laikytina, kad ieškovė neturėjo pagrindo šiuos darbus įtraukti į atsakovei teikiamas sąskaitas ir reikalauti už juos sumokėti. Priešingos išvados darymas sąlygotų prielaidas ieškovei, kaip namo administratorei, savo funkcijas vykdyti neskaidriai, galimai pelnytis administruojamo namo gyventojų sąskaita, tai teismo negali būti toleruojama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Ieškovė (apeliantė) UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atsakovei D. J. tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nurodo, kad pareiga namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, mokėti už civilinėje byloje nurodytus darbus, yra konstatuota įsiteisėjusiame prejudicinę galią turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendime Nr. e2A-1951-864/2022. Šiame sprendime yra aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuota pareiga abejų namo laiptinių gyventojams mokėti už inžinerinių įrenginių priežiūrą, remontą ir kitas susijusias išlaidas bei konstatuoti ir atlikti darbai, dėl kurių apimties, būtinybės bei realumo buvo kilęs ginčas civilinėje byloje. Taigi, šiuo atveju atsakovei, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturtei, aiškiai bei nedviprasmiškai kyla pareiga atlyginti šio namo bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas. Apeliantės nuomone, skundžiamame sprendime konstatuota priešinga teismo išvada šiuo atveju yra nepagrįsta.

16.2. Nors teismas ir gali savo iniciatyva tikrinti teismų informacinę sistemą LITEKO bei tuo pagrindu įvertinti, ar konkretaus ginčo atveju kituose teismuose nėra nagrinėjamos civilinės bylos, susijusios su konkrečios civilinės bylos dalyku, tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo bei nebuvo įvertinta, ar dėl namo (duomenys neskelbtini), yra kilę kitų civilinių ginčų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų remontą ieškovei tokios pareigos nepagrindus. Priešingai – Vilniaus apygardos teismas yra konstatavęs, kad visi namo (duomenys neskelbtini), gyventojai, turi atlyginti inžinerinių įrenginių priežiūros, remonto ir kitas susijusias išlaidas. Tuo remiantis, šį skundą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas turėtų įvertinti civilinėje byloje teismo sprendime konstatuotus argumentus kaip nepagrįstus bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai.

16.3. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 defektinis aktas negali būti laikomas patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendime Nr. e2A-1951-864/2022 šiuo aktu yra remiamasi kaip pagrįstu įrodymu, kuriame aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuojama, jog pagrindas tiek nustatytų defektų šalinimui, tiek ir šiam šalinimui būtiniems darbams atlikti šiuo atveju buvo nustatytas pagrįstai ir teisingai. Kadangi šiuo aktu yra remiamasi prejudicinę galią civilinės bylos išnagrinėjimui turinčiame sprendime, tai nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai konstatavo aktą nesant patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu. Teismo išvada, kad atsakovei nekyla pareiga mokėti už ieškovės nurodytus darbus šiuo atveju yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

16.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė atsakovės pareigos atlyginti už vamzdynų remonto bei kitus ginče nagrinėtus darbus. Įstatymų leidėjas eksplicitiškai įtvirtino butų ir kitų patalpų savininko pareigą apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidas. Ieškovė civilinėje byloje įrodinėjo, jog už remonto darbus turi pareigą atlyginti atsakovė, nes visų namo šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai yra bendri (nėra galimybės jų atskirti), aptarnauja visą (duomenys neskelbtini) namą, todėl atsakovei, kaip namo bendrosios nuosavybės objektų bendraturtei, kyla pareiga atlyginti už šiuos darbus, kaip tai numato CK 4.82 straipsnio 3 dalis. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovei už ginčo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Tokia pareiga visiems namo gyventojams yra konstatuota prejudicinę galią turinčiame sprendime. Atsakovė yra namo gyventoja, todėl jai kyla pareiga prisidėti prie ginčo namo bendrosios nuosavybės objektų išlaikymo kaip tai numatyta CK IV knygos nuostatose. Vien tai, kad atsakovė atsisako atlyginti ieškovės nurodytas išlaidas dėl subjektyvaus pačios atsakovės faktinių aplinkybių interpretavimo šiuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės poziciją pagrįsta, kaip kad visiškai nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Šalies argumentai

16.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė teismo posėdžio metu pripažino mačiusi atliekamus vamzdynų remonto darbus (2022 m. rugsėjo 26 d. posėdžio metu). Taigi, iš esmės pati atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu išreiškė nenuoseklią poziciją – viena vertus, teigė jog iš viso jokie remonto darbai nebuvo atliekami, kita vertus – pati pripažino faktiškai mačiusi namo vamzdyno remonto darbų atlikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė pripažino, kad faktiškai buvo atliekami vamzdyno remonto darbus ir tai, kad prejudicinę galią turinčiame sprendime aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuotas šių remonto darbų atlikimo faktas, laikytina įrodyta aplinkybe, kad darbai šiuo atveju visgi buvo atlikti. Juo labiau, pati atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius ieškovės apskaičiuotos prievolės dydį – ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas bei ginčo name atliktus bendrosios nuosavybės objektų remonto darbus.

16.6. Apeliantės nuomone, atsakovė nepaneigė pačios prievolės atsiradimo fakto, prejudicinę galią turinčiame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės tik patvirtinta atsakovės prievolės atlyginti už bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą ir remontą buvimo faktą ir atsakovė šių argumentų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų įrodymų bei konstatavo nepagrįstą išvadą, neva atsakovei nekyla pareiga mokėti už bendrosios nuosavybės objektų remonto darbus. Dėl to visi sprendime išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, prieštaraujantys prejudicinę galią turinčiame sprendime bei pačios atsakovės pozicijai, kurioje pripažįstamas remonto darbų atlikimo faktas ir todėl naikintini aukštesnės instancijos teismo.

Atsiliepimas

17. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

17.1. Atsakovė nurodo, kad namo šildymo sistema, kurios vamzdynai ir buvo keičiami, pilnai funkcionavo, nebuvo nustatyti jokie jos defektai. Pasibaigus šildymo sezonui, šildymo sistema buvo išjungta. (duomenys neskelbtini), 1-ojo ir 2-ojo butų savininkas nuo 2020 m. birželio mėn. iki rugsėjo mėn. vykdė šių butų rekonstrukciją ir remontą sujungiant butus ir vienašališkai asmeniniu užsakymu vykdė 1-ame ir 2-ame butuose šildymo sistemos ir vamzdynų keitimo darbus. Namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams apie galimus šių darbų įvykdymo kaštus nebuvo pateikti jokie dokumentai, patvirtinantys vamzdynų keitimo būtinumą bei darbų kainos pagrįstumą (darbų sąmatos, darbų atlikimo aktai, rangovo atranka konkurso būdu), kokiu pagrindu ir kieno sprendimu buvo vykdomi darbai. Dėl šių darbų vykdymo be namo savininkų žinios išsiųstas (duomenys neskelbtini) namo, su gyventojų parašais 2020 m. gruodžio 11 d. raštas Savivaldybei ir UAB „Mano Būstas Vilnius“. Atsakovei kaip ir kitiems namo patalpų savininkams apie patirtas išlaidas tapo žinoma 2020 m. spalio mėn. gavus ieškovo sąskaitas už 2020 m. rugsėjo mėn. suteiktas paslaugas ir 2020 m. lapkričio mėn. - už spalio mėn. suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

17.2. Ieškovė patalpų savininkų neinformavo apie bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbus, jų mąstą, kainas, atlikimo terminus ir pan., taip pat tokia informacija nebuvo paskelbta namo skelbimų lentoje. Ieškovė taip pat nevykdė Pirkimų taisyklių 7 punkto ir Pirkimo pavyzdinių taisyklių 9 punkto reikalavimų, kadangi pirko didelės vertės darbus, kai konkurso organizavimas buvo privalomas. Ieškovės parinktas darbų rangovas UAB „Norai“ „Magistralinių vamzdynų keitimo“ darbus atliko su broku, neturėdamas privalomai reikalingos licencijos (atestato) šildymo sistemos įrenginių įrengimo darbams atlikti, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 1-297. Tai patvirtinta Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2022 m. spalio 4 d. raštas Nr. R2-(VTGI)-6069.

17.3. Ieškovės apeliaciniame skunde minimas 2020 m. birželio 17 d. defektinis aktas Nr. DA 293277 negali būti laikomas patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui, be visų kitų akto pažeidimų. Aktas surašytas po 8 mėnesių 2021 m. vasario 9 d., 22 val. 45 min. (akto lapo apačioje) ir pateiktas tik 2021 m. vasario 15 d. Savivaldybės Būsto administravimo skyriaus reikalavimu pateikti privalomus dokumentus iki 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 5 d., 2021 m. sausio 19 d., 2021 m. vasario 8 d., 2021 m. kovo 26 d. neplaniniam patikrinimui dėl (duomenys neskelbtini) name atliktų darbų.

17.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atliktų darbų privalomumą, pagrįstumą, atliktų darbų dokumentų teisėtumą, kurie patvirtintų atsakovei (duomenys neskelbtini) laiptinės 1-11 butų apraše NB-OA-15-0029/25 apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino visus byloje atsakovės pateiktus faktinius duomenis ir rašytinius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ administruoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. namo gyventojams išrašė PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė nemokėjo už tokias paslaugas ir darbus: „Magistralinių vamzdynų keitimas“; „Vamzdynų remonto darbai“; „Vėdinimo kanalų valymas iš autobokštelio ir patalpų vidaus“; „Šildymo sistemos remontas“.

20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 616,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų atliktų darbų privalomumą ar būtų pateikusi butų savininkų rašytinį sutikimą dėl planuojamų darbų atlikimo, atliktų darbų faktą ir apimtis, tiesioginį sąsajumą su atsakovės nuosavybės teise turimo objekto dalimi. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Nesant įrodymų, kad darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, teismas sprendė, kad ieškovė neturėjo pagrindo šiuos darbus įtraukti į atsakovei teikiamas sąskaitas ir reikalauti už juos sumokėti. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės sutinka.

21. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje pateiktų įrodymų viseto, nenurodė motyvų, kodėl jie nėra vertinami sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Teismas savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų, padarė įvertinęs visus ieškovo pateiktus įrodymus.

22. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pareiga namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiams, mokėti už civilinėje byloje nurodytus darbus, yra konstatuota įsiteisėjusiame prejudicinę galią turinčiame Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendime Nr. e2A-1951-864/2022. Apeliantė nurodo, kad šiame sprendime yra aiškiai bei nedviprasmiškai konstatuota pareiga abejų namo laiptinių gyventojams mokėti už inžinerinių įrenginių priežiūrą, remontą ir kitas susijusias išlaidas bei konstatuoti ir atlikti darbai, dėl kurių apimties, būtinybės bei realumo buvo kilęs ginčas civilinėje byloje. Taigi, pasak apeliantės, šiuo atveju atsakovei, kaip namo (duomenys neskelbtini), bendraturtei, kyla pareiga atlyginti šio namo bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidas.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-1951-864/2022 pagal ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo ir 2022 m. spalio 25 d. sprendimu ieškovės apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino. Minėtoje byloje kilo ginčas ar namo vandentiekio sistema bendra ir abiejų laiptinių savininkai turi pareigą atlyginti už inžinerinių įrenginių priežiūrą, remontą ir kitas susijusias išlaidas. Sutiktina su ieškovu, kad minėtoje byloje yra konstatuotas faktas, kad nepriklausomai nuo to, kuriame iš ginčo atveju sublokuotų namų yra remontuotas vamzdynas, tačiau pabrėžtina tai, kad visa vandentiekio sistema yra priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

24. Tačiau teismas, nagrinėdamas nurodytą bylą, jos nenagrinėjo tuo aspektu ar ieškovės pateikti įrodymai yra tinkami ir pakankami ieškinio tenkinimui, nes ginčo dėl įrodymų pakankamumo minėtoje byloje nebuvo. Tuo tarpu, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar ieškovė pateikė tinkamus ir pakankamus įrodymus, kurie patvirtintų jos atliktų darbų mastą ir reikalingumą. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1951-864/2022 nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, be to atsakovė D. J. nebuvo ieškovo nurodomos bylos dalyvė.

25. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu, be kitų argumentų, nurodė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo. O konkrečiai teismas nustatė, kad: Reikšdama ieškinį ieškovė įsiskolinimo kilmės nedetalizavo, pagrindų ir jokių faktinių įsiskolinimo susidarymo aplinkybių nenurodė, apsiribojo formaliu ir deklaratyviu įstatymo nuostatų atkartojimu bei savininkui tenkančios pareigos nurodymu ir mokesčių suvestinės pateikimu. Viso teisminio nagrinėjimo eigoje ieškovės atstovai negebėjo aiškiai ir konstruktyviai įvardinti įsiskolinimo sudėties – už kokių darbų atlikimą prašoma priteisti įsiskolinimą, nedetalizavo jų kilmės, darbų atlikimo pobūdžio ir pan.; 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 buvo surašytas statinio adresu (duomenys neskelbtini), numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas. Akte nurodoma, kad apžiūrą atlieka komisija, kuri įvardijo rekomenduojamus atlikti darbus. Tačiau minėtas 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 aktas pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio jo pavaldumo, komisijos sudėtis neįvardinta. Todėl laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu negalima; Įrašas byloje esančiame Konkurso gautų pasiūlymų vertinimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. protokole rodo, kad ieškovė vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), santechnikos remonto darbų ir atliko rangovų apklausą telefonu. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pranešimu ieškovė informavo namo gyventojus, kad „nustačius padidėjusias vamzdynų remonto darbų apimtis, nedelsiant buvo atlikta telefoninė rangovų apklausa, kurios rezultate, įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą yra UAB „Norai“, kurie darbus atliks už 11 634 Eur, mokestį paskirstant per 10 mėnesių. Jokių atliktos apklausos telefonu duomenų ieškovė teismui nepateikė. Įrašas šiame protokole rodo, kad jame dalyvauti buvo kviesta tik įmonė ,,Norai“, kuri ir pateikė siūlymą, o pats kvietimas dalyvauti skelbtas ne ieškovės puslapyje, o puslapyje www.ebustas.lt. UAB „Norai“ 2020 m. rugsėjo 4 d. išrašė ieškovei sąskaitą-faktūrą Nr. 194 būtent šiai 11 634,76 Eur dydžio sumai. Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos dydis grindžiamas UAB ,,Norai“ vadovo vienasmeniškai surašytu atliktų darbų aktu Nr. 1 dėl santechnikos darbų (duomenys neskelbtini) atlikimo. Jame nėra darbus priėmusio asmens parašo, toks asmuo net nėra įvardintas. Be to, akte minimi ir medinių grindų išardymo ir užtaisymo darbai, tai pagrindžia vieno iš butų savininko egzistavusį interesą šiems darbams atlikti; Pateiktas darbų ir defektavimo aktas yra neinformatyvūs, nėra aprašyti pastebėti defektai, neįvertinta vamzdynų būklė (ar vamzdynai avarinės būklės), nėra aišku, kieno atsakomybės ribose nustatyti defektai (privataus buto savininko ar bendrojo naudojimo). Tai patvirtina ir byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2021 m. kovo 18 d. raštas Nr. A51-24347/21 (3.3.2.26E-BŪS), kuriame nurodoma, kad magistralinių vamzdynų keitimo darbai nėra priskiriami prie privalomųjų remonto darbų, todėl namo magistralinių vamzdynų ir vamzdynų remonto darbai turėjo būti įtraukti į namo metinį ir (ar ilgalaikį) planą ir teikiami tvirtinti namo patalpų savininkams. Minėti remonto darbai turėjo būti teikiami svarstyti namo patalpų savininkams ir jiems atlikti turėjo būti gautas daugumos savininkų pritarimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė, kaip namo administratorė organizavo gyventojų susirinkimą šiuo klausimu. Tokiu duomenų teismo pareikalavimu ji nepateikė; Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros akto Nr. DA389567 nustatyta, kad 18-ame namo bute prie radiatoriaus laša dėl nesandarios šildymo sistemos, pateikiami rekomenduojami darbai defektams pašalinti: „pakeisti sujungimą d15 presuojami vamzdynai“. Ieškovės pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-K-V20-305480 „Bendro naudojimo vamzdynų remonto darbai“, kurio data 2020 m. spalio mėn. 1 026,58 Eur sumai, ieškovės teigimu, pagrindžia bendro naudojimo vamzdynų remonto atlikimą, kas taipogi yra ieškovės reikalavimo dalimi. Statinio apžiūros akto data 2021 m. gegužės 17 d., o atliktų darbų priėmimo akto data 2020 m. spalio mėn., dėl ko konstatuojama, kad aktas dėl defektų surašytas vėliau, negu atliktų darbų priėmimo aktas, todėl duomenys vertinami kaip prieštaraujantys ir negali būti laikomi ieškovės reikalavimų dalies pagrindimu. Be to, 2021 m. gegužės 17 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA389567, kaip ir prieš tai virš minėtas 2020 m. birželio 17 d. Nr. DA293277 aktas, negali būti laikomas tinkamu ir leistinu įrodymu ginčo santykyje, nes jame taip pat nurodoma, kad apžiūrą atlieka komisija, tačiau ir šis aktas pasirašytas tik vieno asmens, nenurodant jokio šio asmens pavaldumo, komisijos sudėtis taip pat nėra įvardinta. Tokiu būdu laikyti šį įrodymą patikimu ir reikalavimus atitinkančiu aktu galimiems darbams nustatytų defektų šalinimui negalima. Nepaisant to, iš akto turinio matyti, jog ketinamų atlikti darbų priežastimi yra nesandari šildymo sistema 18-ame bute, o tai niekaip nesusiję su namo privalomaisiais remonto darbais; Byloje nėra jokių duomenų apie darbų, apmokėjimą, jų priėmimą, patvirtintą tiek užsakovo, tiek ir rangovo; Nors ieškovė teismui aiškino, kad prieš pradedant įvardintus darbus buvo atlikta namo gyventojų apklausa telefonu, jokių tai pagrindžiančių duomenų ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė į bylą pateikė 2020 m. birželio 29 d. suformuotą pranešimą apie planuojamus atlikti darbus ir 2020 m. birželio 6 d. pranešimą gyventojams dėl padidėjusių vamzdyno remonto kaštų, kurie pagal savo turinį ir prigimtį negali būti laikomi įrodymui nurodytai gyventojų apklausai telefonu; Ieškovė į bylą yra pateikusi Atliktų darbų 2020 m. rugsėjo mėn. priėmimo aktą Nr. TP-STG96-V20-436908-4 „Dėl vėdinimo kanalų valymo iš autobokštelio ir patalpų vidaus“ 423,50 Eur sumai. Šis priėmimo aktas nėra pasirašytas nei vieno asmens. Nėra jokių rašytinių duomenų, patvirtinančių šių galimai atliktų darbų apimtis; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. rašte Nr. A51 37059/21(3.3.2.26E-BŪS) taip pat nurodyta, kad namo administratorius apie vykdytinus vėdinimo kanalų valymo darbų pirkimus, patalpų savininkų neinformavo nei pranešimais skelbimo lentose, nei interneto svetainėje, ir tokiu savo neveikimu pažeidė eilę keliamų reikalavimų; Dėl šildymo sistemos remonto darbų, kurių pozicija taip pat atspindėta atsakovei pateiktuose mokėjimo dokumentuose, pateikti du atliktų darbų aktai, kurių sumos 149,29 Eur ir 193,60 Eur. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 m. birželio 3 d. atliktų darbų aktas Nr. V21-1041083 ir sąskaita 149,29 Eur sumai išrašyta kitam objektui adresu (duomenys neskelbtini). Todėl tai negali būti į atsakovę nukreipto reikalavimo dalimi, nes jai nekyla pareiga atsakyti už kitą objektą, kuriame ji neturi jokios nuosavybės. 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-Š-V21-1041083 įvardintų darbų atlikimas 193,60 Eur sumai nėra pagrįstas jokiais akte įvardintų darbų, susijusių su šildymo sistemos remontu, atlikimo dokumentais ir to apimtimis. Byloje esantis elektroninio formato susirašinėjimas su Vilniaus šilumos tinklais rodo, kad 2021 m. liepos 5 d., t. y. vėliau nei surašytas atliktų darbų priėmimo aktas Nr. R-Š-V21-1041083, buvo pakeistas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas. Kaip patvirtino pati ieškovė susirašinėjime su namo gyventojais, šiuos darbus organizavo Vilniaus šilumos tinklai, o ieškovė jokių su tuo susijusių darbų neatlikinėjo. Jokių kitų darbų atlikimo fakto ieškovė šiai savo reikalavimo prieš atsakovę pozicijai pagrįsti neįrodinėjo ir jokiais kitais rašytiniais duomenimis jo nepagrindė.

26. Kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą įrodyti atsakovei apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą ir realumą. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtinas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis).

27. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ieškovas savo apeliaciniame skunde niekaip neatsikerta ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto ieškovo teikiamų įrodymų ydingumo. Ieškovas tik daugelį kartu deklaratyviai kartoja, kad jo reikalavimo pagrįstumas yra aiškus iš prejudicinę galią turinčio Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje Nr. e2A-1951-864/2022. Tačiau, kaip jau pasisakyta, nurodytas sprendimas prejudicinės galios šioje byloje neturi. Jame nebuvo tiriamas reikalavimo pagrįstumo / įrodytinumo klausimas.

28. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais ji įrodinėjo savo reikalavimų pagrįstumą, ir padarė teisingą išvadą, jog ieškovė neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Tuo tarpu apeliantė nesutikdama su teismo sprendimu nenurodė jokių argumentų, leidžiančių daryti priešingą nei teismas padarė išvadą.

29. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-738/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad ieškinys nėra pagrįstas tinkamais įrodymais ir atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius