Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Teismas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei E. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

17. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė atmesti ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį dėl 286,41 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės E. V.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Mano būstas Vilnius“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir atsakovei E. V. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Namo administratorė UAB ,,Mano būstas Vilnius“ veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais.

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai vykdė butų remonto darbus, kurių metu buvo išardytos betoninės grindys ir atidengti šildymo vamzdynai. Kvalifikuota specialistė L. S., apžiūrėjusi vamzdyną, 2020 m. birželio 17 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo akte Nr. DA293277 nurodė, kad visas šildymo vamzdynas yra sukorodavęs. Akte konstatuota, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), sistemos neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, kuriame įtvirtinta daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visuma. Specialistės pasirašytame defektavimo akte nurodyta rekomendacija nedelsiant organizuoti sprendimo dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo, priėmimą, bei pašalinti užfiksuotus defektus.

20. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, pareigos sumokėti namo administratorei už atliktus magistralinio vamzdyno keitimo ir vamzdynų remonto darbus. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad atlikti darbai yra susiję su magistralinių vamzdynų keitimu, karšto ir šalto vandens sistemos remonto darbais bei buvo atlikti kitoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, kurią sudaro 1-11 butai, todėl atsakovei, kurios butas yra kitoje laiptinėje (kurioje yra 12-23 butai), mokesčiai už nesusijusius su laiptine darbus priskaičiuoti nepagrįstai.

21. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2015 m. kovo 12 d. Namo bendrojo naudojimo objekto aprašais Nr. NB-OA-15-0029/24 ir Nr. NB-OA-15-0029/25 bei nurodė, kad pagal aprašą Nr. NB-OA-15-0029/25, namo vandentiekio sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirta butams, kurių Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11. Teismas akcentavo, kad nei viename iš aprašų nėra numatyta išlygų dėl vandentiekio sistemos bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtinumo bei priėjo prie išvados, kad atsakovės butas yra objekte, kuriame nebuvo atliekami ginčo remonto darbai, todėl ji neturi pareigos už juos mokėti.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

22. Nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ nurodė, kad bendrojo naudojimo objekto aprašo tipinė forma yra patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549, kurioje nėra įtvirtinta, jog apraše turi būti nurodyti ir bendri bendrojo naudojimo objektai, kurie aptarnauja daugiau nei vieną daugiabutį namą, kaip ginčo atveju, todėl aplinkybės dėl vandentiekio priskirtinumo ir negalėjo būti užfiksuotos ginčo aprašuose. Pasak ieškovės, atliktus remonto darbus turi pareigą atlyginti abiejų laiptinių savininkai, kadangi šildymo sistemos magistraliniai vamzdynai yra bendri ir aptarnauja abu namus.

23. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.82–4.85 straipsniai.

24. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau ir DNSBĮ).

25. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

26. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kuriame iš ginčo atveju sublokuotų namų yra remontuotas vamzdynas, tačiau pabrėžtina tai, kad visa vandentiekio sistema yra priskirtina prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

29. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste tai pat reikšminga tai, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra dvi laiptinės, kurias sudaro du atskiri (sublokuoti) namai. Pirmajai laiptinei priskirtini butai nuo 12-23, tuo tarpu antrajai laiptinei priskirti butai nuo 1-11. 2015 m. kovo 12 d. Namo bendrojo naudojimo objekto aprašuose Nr. NB-OA-15-0029/24 ir Nr. NB-OA-15-0029/25 nustatyta, kad vandentiekio sistema (geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.) (jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos), šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai, karšto vandens vamzdynai ir uždaroji armatūra pastato viduje nuo pastato sienos arba šilumkaičio, įrengto pastate iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos), bendrosios dalinės nuosavybės teise priskirtinos pagal aprašus priskirtos: pagal Nr. NB-OA-15-0029/24 12-23 butams, o pagal aprašą Nr. NB-OA-15-0029/25 1-11 butams.

30. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė, kuriai priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla pareiga atlyginti už remonto darbus, kadangi pastarieji buvo atliekami kitoje namo laiptinėje, kur vandentiekio sistema pagal aprašą Nr. NB-OA-15-0029/25 priskirtina 1-11 butams. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

31. Kasacinio teismo praktikoje, kurioje analizuojamas bendrojo naudojimo objektų aprašas, kaip normatyvinis dokumentas, pažymima, jog bendrojo naudojimo objektų apraše šių objektų administratorius, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo bendrija, įvertindamas bendrojo naudojimo objektų funkcionalumą, atskirumą ir pan., iš anksto nustato tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarką ir sąlygas, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas teisinio aiškumo principas, nes išimtis iš bendrosios taisyklės, kad bendrojo naudojimo objektų išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidas turi dengti visi bendrojo naudojimo objekto savininkai, būtų padaroma kilus atitinkamoms išlaidoms, bet nesprendžiant iš esmės, kad konkretus bendrojo naudojimo objektas yra apskritai atskiras ir skirtas tik tam tikros dalies gyventojų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

32. Šiuo konkrečiu atveju reikšminga ta aplinkybė, kad vandentiekio sistema reglamentuojama tiek pirmosios laiptinės bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-OA-15-0029/25, tiek antrosios laiptinės bendrojo naudojimo objektų apraše Nr. NB-OA-15-0029/24. Tačiau pastebėtina, kad abejuose aprašuose, priskiriant vandentiekio sistemą konkrečioje laiptinėje esantiems butams, nurodoma, jog vandentiekio sistema yra bendroji pastato inžinerinė sistema, kurią sudaro geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.) (jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos), šilumos vamzdynai ir armatūra nuo šilumos punkto uždaromosios armatūros iki šildymo prietaiso patalpose, bendrojo naudojimo patalpose įskaitytinai, patalpų šildymo prietaisai, karšto vandens vamzdynai ir uždaroji armatūra pastato viduje nuo pastato sienos arba šilumkaičio, įrengto pastate iki patalpų įvado atšakos , įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo junglį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.

33. Spręstina, kad tokiu būdu namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų aprašai iš esmės nedetalizuoja vandentiekio, kaip bendrojo naudojimo objekto, valdymo ir naudojimosi juo tvarkos ir sąlygų. Nagrinėjamu atveju į bylą taip pat nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būtų atskirai reglamentuotas vandentiekio priskirtinumo klausimas ir (ar) remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka (CPK 178 straipsnis). Be to, vandentiekio sistemos priskirtinumas abiejų laiptinių atžvilgiu aprašuose reglamentuojamas analogiškai. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog namo vandentiekio sistema yra bendra ir aptarnauja abu namus, todėl pareiga atlyginti su šių inžinerinių įrenginių priežiūra, remontu ir kitas susijusias išlaidas tenka apmokėti abiejų laiptinių gyventojams.

34. Išdėstytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad ieškovė pagrįstai reikalavo iš atsakovės priteisti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų remonto darbų atlikimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

35. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą ir priimdamas sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybę, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą ir šalių ginčą šioje byloje išsprendė neteisingai. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovė turi pareigą atlyginti už bendro naudojimo objektams atliktus remonto darbus, pirmosios instancijos teismas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 286,41 Eur skolos bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

36. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovė turi teisę į pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už pareikštą ieškinį sumokėjo 17 Eur žyminį mokestį, taip patyrė 4,45 Eur išlaidas už paiešką registruose. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovės naudai. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, kad už pareikštą ieškinį patyrė 60 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant ieškinį. Ieškovė atskirais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo į bylą teikė įrodymus, jog patyrė 399,30 Eur atstovavimo išlaidų (už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atsakovės pozicijos įvertinimą, atstovavimą 2021 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje), taip pat 100 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 332,75 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atsakovės pozicijos įvertinimą, atstovavimą 2022 m. kovo 7 d. teismo posėdyje, 423,50 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, atsakovės pozicijos įvertinimą, atstovavimą 2022 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje.

38. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau ir Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės pirmosios instancijos teismo procese patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 98 straipsnis).

39. Įvertinus tai, jog apeliacinis skundas yra patenkintas, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinį skundą yra sumokėjusi 19 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 726 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantės turėtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 98 straipsnis)

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 286,41 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir 41 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (286,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 337 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“, juridinio asmens kodas 121452091, 745 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).