Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-131-1166/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-01
Bylos Nr.
1-131-1166/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24641-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Žala
Kaltinamasis
A. P., B. P.
Nukentėjusysis
L. K., M. G., E. D.
Advokatai
Eugenijus Karosas, Raimonda Venckutė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-131-1166/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24641-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1;1.1.4.4.2; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5;1.1.8.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.3; 1.1.8.7.9;1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14;1.2.26.2; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 1 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, Rasai Fedinienei,dalyvaujant prokurorams Ramūnui Dubravai, Ramūnui Bačiuliui,kaltinamajam A. P., jo gynėjai advokatei Raimondai Venckutei,kaltinamajam B. P., jo gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,nukentėjusiesiems L. K., M. G., E. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

- A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2012 m. kovo 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2013 m. sausio 9 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 veikos), subendrinus su 2012 m. kovo 16 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

3) 2013 m. sausio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 1 metams;

4) 2013 m. liepos 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus su 2013 m. sausio 9 d. ir 2013 m. sausio 30 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis – 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas 2 metams;

5) 2013 m. gruodžio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2013 m. liepos 24 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2014 m. vasario 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2013 m. gruodžio 11 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimu;

7) 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį - 60 parų areštu;

8) 2018 m. kovo 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 26 parų areštu;

9) 2019 m. kovo 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. kovo 1 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

10) 2019 m. birželio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2019 m. kovo 15 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme – 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu;

11) 2022 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 26 parų areštu;

12) 2022 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

13) 2022 m. liepos 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, subendrinus su 2022 m. sausio 3 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu ir 2022 m. birželio 16 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimu, bausmę atlikęs 2024 m. kovo 19 d.;

14) 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje (2 veikos);

- B. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2018 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 75 parų areštu;

3) 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 60 parų areštu;

4) 2022 m. sausio 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 90 parų areštu, bausmę atlikęs 2022 m. rugpjūčio 26 d.;

5) 2025 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

A. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, jis 2024 m. birželio 29 d., apie 3.50 val., baro (duomenys neskelbtini) lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe su B. P., pripuolęs prie L. K. kumščiu smogė tris kartus į veido sritį, o B. P. kumščiu smogė ir vieną kartą keliu spyrė jam į veido sritį, kuris po suduotų smūgių parkrito ant žemės, po ko, pripuolęs prie E. D. kumščiu ne mažiau septynis kartus smogė ir su koja spyrė jam į galvos sritį, po to dar ne mažiau dešimt kartų smogė jam į galvos sritį, o B. P. du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį ir pargriovęs ant žemės du kartus koja spyrė ir du kartus kumščiu smogė jam į galvos sritį, po ko, pripuolęs prie M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau vieną kartą smogė į veido sritį ir tokiais bendrais įžūliais tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems M. G. ir E. D. sukėlė fizinį skausmą, o L. K. dėl kairės periokulinės srities žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat, A. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, jis 2024 m. spalio 3 d., apie 02.43 val., viešoje vietoje, bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, baro darbuotojos I. A. akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, stovėdamas prie baro paėmė medinę baro kėdę ir metė ją į baro stalą, tokiu būdu sudaužė ant stalo stovėjusius stiklinius padėklus ir stiklinę bei apgadino stalo stalviršį, tuo MB (duomenys neskelbtini) padarydamas 190 Eur turtinę žalą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

B. P. pažeidė viešąją tvarką, o būtent, jis 2024 m. birželio 29 d., apie 3.50 val., baro (duomenys neskelbtini) lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., pripuolęs prie L. K. kumščiu smogė ir vieną kartą keliu spyrė jam į veido sritį, o A. P. kumščiu smogė tris kartus į veido sritį, kuris po suduotų smūgių parkrito ant žemės, po ko pripuolęs prie E. D. du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį ir pargriovęs ant žemės du kartus koja spyrė ir du kartus kumščiu smogė jam į galvos sritį, o A. P. kumščiu ne mažiau septynis kartus smogė ir su koja spyrė jam į galvos sritį, po to dar ne mažiau dešimt kartų smogė jam į galvos sritį, po ko, A. P. pripuolęs prie M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau vieną kartą smogė į veido sritį ir tokiais bendrais įžūliais tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems M. G. ir E. D. sukėlė fizinį skausmą, o L. K. dėl kairės periokulinės srities žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimas (kaltinamieji A. P. ir B. P.)

Kaltinamasis A. P., 2024 m. birželio 29 d. pareiškus pradinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 12-14), ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 13-17). 2024 m. spalio 22 d. pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 38-40), kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 41). 2025 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, pasinaudojo teise duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos (3 t., b. l. 195-198).

2025 m. liepos 8 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. su draugais važinėjo mieste ir užvažiavo į (duomenys neskelbtini) barą nusipirkti atsigerti. Išlipus iš automobilio ir einant pro nepažįstamus asmenis, jie pradėjo kažką sakyti. Jie (kaltinamieji) užėjo į barą, nusipirko atsigerti ir išėjo į lauką. Tie nepažįstami asmenys patys išprovokavo ir įvyko muštynės. Pripažįsta, kad muštynių metu mušėsi. Gali būti, kad jis pats nukentėjusiajam L. K. sudavė tris kartus į veido sritį. Taip pat gali būti, kad B. P. kelis kartus smogė L. K., tačiau jis to nepastebėjo, nežiūrėjo. Negali pasakyti, ar jis pats nukentėjusiajam E. D. smogė kumščiu ne mažiau kaip septynis kartus ir koja spyrė į galvos sritį, nes viskas vyko greitai, jis smūgių neskaičiavo, bet galėjo taip būti. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą smogė į veido sritį, tačiau tokiu būdu jis pats gynėsi nuo M. G., kuris atbėgęs jam trenkė pirmas. Muštynių metu nebuvo neblaivus, visai nebuvo vartojęs, nes buvo tik atvažiavęs atsigerti. Atsisakė tikrintis neblaivumą, nes atvykus policijos pareigūnams jo nosis buvo kruvina, prašė, kad jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tačiau policijos pareigūnai greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik nukentėjusiesiems, juos (kaltinamuosius) uždarė į mašiną ir išvežė. Savo poelgį vertina blogai, ateityje planuoja važiuoti į užsienį (5 t., b. l. 10-11). Dėl savo poelgio gailisi, prašo kuo švelnesnės bausmės (5 t., b. l. 33-34).

Kaltinamasis B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 03.30 val., su broliu A. P. ir draugu J. Č. automobiliu Audi A6, kurį vairavo draugas L. B., atvyko į barą (duomenys neskelbtini). Visi trys, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs. Bare nusipirktus alkoholinius gėrimus vartojo išsinešę į lauką, kur su kažkokiais nepažįstamais asmenimis dėl kažko spontaniškai sukonfliktavo, pradžioje lyg ir apsistumdė, po to prasidėjo muštynės, kas pirmas smogė nepamena. Kas, kam ir kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Prisimena, kad smūgiavo kumščiais, kam ir kiek kartų nežino, nepamena ir kad būtų kažką spardęs. Lauke buvo daug žmonių, muštynės vyko netoli automobilių stovėjimo aikštelės. L. B. stovėjo nuošalyje, su niekuo nesimušė. Įvykio metu jis sužalotas nebuvo. Iš jų trijų, t. y. jo, brolio ir J. Č., aukščiausias yra jis pats, o brolis A. P. stambiausias. Tąkart jis vilkėjo juodos spalvos marškinėlius su raudonos spalvos užrašu „Hugo“, juodos spalvos šortus su užrašu „Hugo“. Brolis vilkėjo juodos spalvos šortus ir juodos spalvos marškinėlius. Kaip buvo apsirengęs J. Č. nepamena. Dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi (2 t., b. l. 152-155, 162-164; 3 t., b. l. 195-198).

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie atlikus pilną įrodymų tyrimą buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje nukentėjusiajam L. K. nurodžius, kad jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pagarsinus jis juos patvirtino, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 3.00 val. kartu su draugais E. D., M. ir E., jų pavardžių nežino, atvyko į naktinį barą (duomenys neskelbtini), kur visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 3.30 val. kartu su minėtais draugais eidamas iš baro link taksi pamatė link jų einančius du nepažįstamus vyrus. Vienas jų be jokios priežasties ranka smogė jam į kairę akį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir netrukus pajuto, kad jį kažkas spardo, tačiau kas, tiksliai nematė, tačiau tuo metu prie jo buvo keli juodos spalvos marškinėlius vilkintys asmenys. Gulėdamas ant žemės matė, kaip kiti vyrai puolė mušti draugą E. D., suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis. Iš viso smurtaujančių vyrų buvo šeši. Jie puldinėjo visus jo draugus ir kitus prie baro (duomenys neskelbtini) susirinkusius asmenis. Konflikto metu jam buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai į galvos sritį bei tokiais veiksmais sukeltas fizinis skausmas. Su dviem jį užpuolusiais asmenimis bendravo, pastarieji jo atsiprašė ir jiems pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 147-148; 3 t., b. l. 195-198).

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. naktį kartu su draugais E. D., L. K., R. Š., A. P. buvo bare (duomenys neskelbtini). Apie 3.30 val. į šalia (duomenys neskelbtini), esančią aikštelę atvažiavo tamsios spalvos automobilis Audi A6, iš kurio išlipo keturi asmenys. Pastarieji priėjo prie jų staliuko ir trys iš jų pradėjo prie jų kibti žodžiais, elgėsi agresyviai, mosikavo rankomis, rėkavo. Vėliau būdami baro teritorijoje jie ir toliau garsiai rėkavo girdint aplinkiniams, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įvairiomis pozomis demonstravo savo rankų raumenis, todėl žmonės po truputį ėmė skirstytis norėdami išvengti konflikto. Jis su draugais išėjo iš baro, kadangi bijojo, jog šie asmenys sukels muštynes, jie kėlė jiems baimę ir šoką. Jų kompanijai pakilus nuo staliuko, minėti keturi asmenys išėjo iš baro. Trys iš jų priėjo prie jo draugų ir kitų asmenų bei vėl pradėjo kabinėtis, stumdytis, garsiai rėkauti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Jam kartu su draugais einant link netoliese esančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) išgirdo iš baro sklindančius stiklo dūžius, matė vartomus stalus, girdėjo ten buvusių merginų riksmus. Kartu su draugu R. Š. nusprendė grįžti į barą ir padėti ten esantiems lankytojams, kadangi numanė, jog minėti asmenys kažką muša. Atėjus, vienas iš minėtų asmenų, pats stambiausias, iš karto kumščiu smogė R. Š. į veido sritį ir jis nuo smūgio griuvo bei atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį, o kai R. Š. atsistojo, tas pats asmuo jį mušė toliau. Norėdamas apginti draugą, trenkė kumščiu tam asmeniui į veidą. Matė, kad prie baro grįžo ir kiti kartu buvę jo draugai. Tuomet jam į veidą trenkė minėtoje kompanijoje buvęs aukščiausias asmuo, po smūgio jis nugriuvo ant žemės. Prasidėjo didelės muštynės, minėtoje kompanijoje buvę trys asmenys puolė ir mušė jį ir jo draugus. Muštynėse nedalyvavo tik asmuo, kuris vairavo automobilį Audi (1 t., b. l. 176-179). Nukentėjusysis M. G. papildomos apklausos metu tikslindamas aplinkybes parodė, jog yra tikras, kad jį mušė du vyrai - vienas aukštas, apsivilkęs juodai, o kitas stambesnio kūno sudėjimo, taip pat vilkėjęs juodus drabužius. Dėl trečio vyro nėra įsitikinęs, nors apklausoje minėjo, kad jį puolė trys vyrai. Vyras su kepure buvo prie jo parkritusio priėjęs, tačiau nėra tikras, kad jis naudojo fizinius veiksmus jo atžvilgiu. Aukštesnis vyras jam spyrė į krūtinės sritį, smūgis buvo labai stiprus, jam skaudėjo, po spyrio parkrito ant žemės. Atsistojus prie jo priėjo kitas, stambesnis vyras, ir kumščiu smogė į veido sritį, būtent į smakrą, dėl ko taip pat juto didelį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų pas medikus nesikreipė. Nematė, kaip buvo mušami L. K. ir E. D., nes jie tuo metu buvo baro lauko teritorijoje (1 t., b. l. 182-185; 3 t., b. l. 195-198).

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. naktį, apie 3.45 val., su draugu L. K. būdamas bare (duomenys neskelbtini), lauke šalia baro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, laukdami taksi pamatė ateinančius 4 vyrus, kurie buvo agresyviai nusiteikę. Du iš jų, vilkėję tamsios spalvos marškinėlius, priėjo prie jo ir vienas jų kumščiu smogė apie 3 smūgius į kairę veido pusę, dėl ko jis pargriuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Kai atsigavo jam buvo labai didelis šokas, stipriai suprastėjo sveikata, tačiau jam dar tebegulint ant žemės tie patys du vaikinai jį spardė į įvairias kūno vietas. Nustojus spardyti jis atsikėlė nuo žemės, tačiau tuo metu jie vėl priėjo ir kumščiais į veidą sudavė 6-7 kartus. Tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė didelį šoką. Šalia baro lauke buvę kiti dar du agresyvūs vaikinai konfliktavo ir mušėsi su kitais asmenimis. Po konflikto nuvykus į Utenos ligoninės priėmimo skyrių jam buvo nustatyti įvairūs veido ir kūno sumušimai (2 t., b. l. 3-6). Nukentėjusysis E. D. papildomos apklausos metu tikslindamas aplinkybes parodė, kad būtent į barą atvykę keturi vyrai pradėjo trikdyti visų poilsį ir viešąją tvarką, iš jų du vyrai, kurie vėliau jį ir užpuolė, šūkavo, žodžiais įžeidinėjo, trikdė lankytojų ramybę. Jis įsitikinęs, kad jį mušė du vyrai, t. y. vienas stambaus kūno sudėjimo, kitas panašus į jį, tik aukštesnis. Muštynėms persikėlus į automobilių stovėjimo aikštelę ir jam bandant apginti su juo buvusias merginas, jam buvo suduoti dar keli smūgiai, dėl ko jis parkrito ant žemės. Konfliktas baigėsi tik atvykus policijos pareigūnams. Jis yra tikras, kad jo atžvilgiu smurtavo ir jį sužalojo du vyrai, dėl trečiojo veiksmų nėra tikras, nes neprisimena, kad šis jį būtų mušęs. Šio užpuolimo metu jis juto didelį skausmą įvairiose kūno vietose, skaudėjo galvą, koją, krūtinės ląstą. Dėl sužalojimų į gydytojus nesikreipė, nes turėjo išvykti, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b. l. 22-25; 3 t., b. l. 195-198).

Liudytojas J. Č. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., 03 - 04 val., kartu su iš matymo pažįstamais broliais A. ir B. P. bei L., pavardės nežino, pastarojo vairuojamu automobiliu Audi A6 atvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu lauke prie baro pamatė vykstantį konfliktą, tačiau kas konfliktavo, nežino. Ketindamas išskirti kažkokius tarpusavyje konfliktuojančius žmones, pats vieną kartą gavo smūgį už dešinės ausies, dėl to pretenzijų niekam neturi, po to jis atsitraukė. Pats buvo neblaivus, su niekuo nekonfliktavo, niekam jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė, o ar konfliktavo kiti kartu su juo atvykę asmenys ir ką jie darė, nematė. Tuo metu vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos šortus, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, avėjo tamsios spalvos šlepetes. Kaip buvo apsirengę kartu atvykę A. ir B. P. bei L., nežino (2 t., b. l. 43-45; 5 t., b. l. 10-11).

Liudytojas R. Š. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 3.00 val., su draugais R. Ž., A. P., M. G. ir dar vienu draugu, kurio vardo ir pavardės neprisimena, būnant naktiniame bare (duomenys neskelbtini), atvyko keturi nepažįstami vyrai. Vienas iš jų praeidamas trenkė R. Š. į galvos sritį. Dėl šio veiksmo R. Š. nesureagavo, nes nenorėjo, kad kiltų konfliktas, tačiau minėti vyrai toliau bare elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie visų baro lankytojų. Apie 3.30 val. su draugais išėjus iš baro ir nuėjus apie 200 metrų, išgirdo triukšmą, merginų klyksmą, sklindantį nuo baro (duomenys neskelbtini), todėl grįžo atgal. Bandant aiškintis konflikto priežastis, minėti asmenys pradėjo jį pulti ir mušti. Pamena, jog jį mušė vyriškis, kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos marškinėlius. Pastarasis jam trenkė ranka po vieną kartą į lūpą ir petį, tokiais savo veiksmais jis sukėlė jam fizinį skausmą, tačiau dėl to jokių pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 115-116; 4 t., b. l. 90-91).

Liudytoja A. P. parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. naktį, apie 3.00 val., kartu su draugais M. G., R. Š. būnant bare (duomenys neskelbtini), atėjo keturi nepažįstami vyrai, kurie matėsi, jog yra stipriai apsvaigę. Vienas jų, stambiausio kūno sudėjimo, garsiai kalbėjo įžeidžiančiais žodžiais, demonstravo savo rankų raumenis, vilkėjo juodus trumpų rankovių marškinėlius ir juodus šortus. Užėję į baro vidų ten prabuvo apie 5 minutes ir išėjo į baro lauko teritoriją. Siekdami išvengti konfliktų su draugais atsistojo ir išėjo link automobilių stovėjimo aikštelės išsikviesti taksi. Būdami nuo baro apie 100 m atstumu išgirdo didelį triukšmą - moterys šaukė, girdėjosi riksmai ir prašymai liautis, girdėjosi stiklo dūžiai. Tuomet M. G. ir R. Š. nutarė grįžti atgal ir pažiūrėti, kas šaukiasi pagalbos. Likusi viena bijojo grįžti, paskambino 112. Matė, kad tarp automobilių prisirinko daug vyrų, kad vyksta tarsi masinės muštynės. Net būdama ir žiūrėdama iš toliau matė, kad tas stambiausias vyras iš minėtos kompanijos vieną kartą spyrė M. G., nuo spyrio šis parkrito ant žemės. Prie to stambaus vyro visada šalia buvo ir kitas aukštas vyras, vilkėjęs juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir juodais šortais. Ar M. G. buvo suduota daugiau smūgių, nežino, nes buvo labai išsigandusi, artyn nėjo. Matė, kad M. G. alkūnė bei nugara buvo nubrozdinta, kruvina, taip pat ant jo veido, ties smakru buvo paraudimas ir patinimas, jo marškinėliai buvo suplėšyti. Jis taip pat skundėsi ir krūtinės skausmu. R. Š. buvo prakirsta lūpa, kraujavo (1 t., b. l. 125-128; 3 t., b. l. 195-198).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje liudytojui L. B. nurodžius, kad jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pagarsinus jis juos patvirtino, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 3.30 val., jo vairuojamu automobiliu Audi A6 kartu su draugais J. Č., B. ir A. P. atvažiavo į barą (duomenys neskelbtini). Bare B. ir A. P. nusipirko po kokteilį, išėjo į lauką baro teritorijoje prie staliukų ir muzikos aparatūros. Tuo metu lauke buvo daug žmonių. Jiems besikalbant A. P. išgirdo žodžius iš kitų baro lankytojų, kurie jį galimai supykdė. Kokie tai buvo žodžiai ir kam skirti, neprisimena. Susinervinęs ir įpykęs A. P. nuėjo prie kelių vyrų, stovėjusių prie automobilių, ir pradėjo su jais aiškintis, tarp jų kilo muštynės. Į konfliktą įsitraukė ir B. P.. Vyrų, su kuriais konfliktavo B. ir A. P., nepažįsta. Jis bandė išskirti konfliktuojančius vyrus, tačiau nepavyko. Su juo buvęs J. Č. nekonfliktavo, tiesiog stovėjo ir laukė konflikto pabaigos. Pastarasis jokių fizinių veiksmų konflikte nenaudojo. Kas, kiek ir kokių smūgių kam sudavė konflikto metu, nematė. Matė, kad keli nepažįstami vyrai buvo sužaloti ir kruvini, sudraskytais drabužiais, A. P. veidas buvo kruvinas (1 t., b. l. 109-112; 4 t., b. l. 136).

Liudytojas K. K. apklausos metu parodė, kad 2024 m. birželio 29 d., naktį apie 3.00 val., sėdėdamas vienas savo automobilyje BMV prie baro (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pamatė, kad į šią aikštelę automobiliu, markės nepamena, atvažiavo ir iš jo išlipo jo pažįstami A. ir B. P., J. Č., L. B., kurie nuėjo į baro vidų. Tuomet jis išvažiavo, nes nematė nei vieno draugo, su kuriuo būtų norėjęs pasikalbėti. Jokių konfliktų jam būnant automobilyje nevyko (1 t., b. l. 119-122; 4 t., b. l. 103).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje liudytojui T. G. nurodžius, kad jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pagarsinus jis juos patvirtino, kad dirba barmenu bare (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 29 d., tvarkantis ir ruošiantis baro užsidarymui, prieš 04.00 val., į barą atvyko keturi jam nepažįstami vyrai, du iš jų atrodė stipriai neblaivūs, įėjo į baro vidų. Tuo metu jis su kitu barmenu lauke tvarkė garso aparatūrą. Kitas barmenas nuėjo pažiūrėti į baro vidų, ką tie vyrai veikia ir grįžęs pasakė, jog vienas iš tų vyrų, stambiausio kūno sudėjimo, imituoja bokso judesius stovėdamas greta baro. Po to minėti keturi vyrai išėjo į lauką prie baro. Vyriškis, kuris daugiausia reiškėsi, stambesnio kūno sudėjimo, vilkintis juodus marškinėlius su šviesiu logotipu nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kur į baltos spalvos automobilį atsirėmę stovėjo du jaunuoliai, ir pradėjo rankomis smūgiuoti į juos. Tada prie jo prisijungė ir kitas aukštas, su barzdele, apsivilkęs juodais trumpomis rankovėmis marškinėliais ir šortais, vyriškis. Jis ir kiti žmonės žodžiu bandė tramdyti tuos du vyrus, kad nustotų mušti tuos vaikinus, bet jie nesiliovė. Pats į muštynes nesivėlė, nes bijojo dėl savo sveikatos. Vėliau konfliktas persikėlė į automobilių stovėjimo aikštelę. Matė, kad ten buriuojasi ir mušasi daug asmenų, kas ir kokius smūgius tiksliai sudavė atsakyti negali, buvo gan tamsu ir jie buvo apie 100 metrų nuo jo. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 91-94; 3 t., b. l. 195-198).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje liudytojui D. Č. nurodžius, kad jis tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pagarsinus jis juos patvirtino, kad 2024 m. birželio 29 d., apie 3.00 val., su drauge R. sėdėdamas bare (duomenys neskelbtini) lauke prie staliuko pastebėjo, kad į barą atvyko nepažįstami 4 ar 5 vyrai. Keli iš jų kompanijos garsiai kalbėjo ir šūkavo, taip atkreipdami į save dėmesį. Maždaug po 5 ar 10 minučių pamatė baro lauko teritorijoje, netoli automobilių sustojimo aikštelės, vykstančias muštynes. Mušėsi keturi vyrai, iš kurių du buvo iš tų minėtų naujai atvykusių baro lankytojų, kiti du vyrai jau seniau leido laiką bare. Kiek, kas tiksliai smūgių sudavė, jis nematė, stengėsi nežiūrėti, kad ir pats nebūtų įtrauktas į tą konfliktą. Jo draugė R. dėl vykstančių muštynių taip pat buvo labai išsigandusi, aikčiojo, dengėsi veidą, buvo šokiruota. Po to muštynės persikėlė į automobilių stovėjimo aikštelę, kur buvo nemažai žmonių, buvo didelis sąmyšis. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir nuramino minėtus vyrus. Bare praleido visą vakarą, nors bare ir buvo daug žmonių, dauguma jų vartojo alkoholį, visi elgėsi tvarkingai ir draugiškai iki kol atvyko jo minėti keturi ar penki vyrai, tačiau jis jų apibūdinti negalėtų, jų išvaizdos nelabai prisimena (1 t., b. l. 103- 106; 3 t., b. l. 195-198).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje liudytojai R. R. nurodžius, kad ji tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos pagarsinus ji juos patvirtino, kad 2024 m. birželio 29 d., naktį, po 3.00 val., buvo bare (duomenys neskelbtini) su draugu D.. Sėdėjo prie baro staliuko lauke ir kalbėjo. Tuo metu į barą atėjo keturi vyrai, du iš jų buvo broliai P., kurie eidami pro sėdinčius lankytojus kažką replikavo, garsiai kalbėjo, bandė juos „užkabinti“, ieškojo priekabų, įkyriai kažko klausinėjo barmeno. Ji net bijojo į juos pažiūrėti, nes bijojo, kad ir prie jos nepradėtų kabinėtis. Baro teritorijoje, netoli automobilių sustojimo aikštelės, prie baltos spalvos automobilio stovėjo dvi poros, t. y. du vaikinai ir dvi merginos. Vienas iš brolių, stambesnio sudėjimo, tiesiog be jokios priežasties priėjęs prie vieno iš tų vaikinų pradėjo jį daužyti rankomis. Tuomet prie jo priėjo ir muštis pradėjo kitas jo brolis, jis yra aukštas. Tuomet abu rankomis ir kojomis mušė tuos du vaikinus. Kiek ir kokių smūgių jie sudavė, atsakyti negali, nes buvo šokiruota ir išsigandusi. Matė, kaip tų vaikinų merginos prašė nustoti mušti jų vyrus, bet jie nesustojo ir mušė, kol vienas iš jaunuolių parkrito ant žemės. Kiti du kartu su broliais P. buvę vyrai į muštynes neįsitraukė, vienas jų net bandė atitraukti tuos du brolius. Po to abu broliai dar užpuolė ir kitus vyrus, buvusius prie automobilių. Negali atsakyti, kiek ir kokių smūgių ten buvo suduota, viskas vyko toliau nuo jos. Ji liko baro teritorijoje, nes bijojo dėl savo sveikatos ir kad tie du broliai jos taip pat neužpultų. Ji pabrėžė, jog ji pamačiusi tokį asmenų užpuolimą be jokios priežasties, labai išsigando, bijojo, rankos drebėjo, baisu net viską prisiminti (1 t., b. l. 97-100; 3 t., b. l. 195-198).

Liudytojas N. S. parodė, kad yra baro (duomenys neskelbtini) savininkas. 2024 m. birželio 29 d. ryte jį baro darbuotojai informavo, jog nakties metu baro teritorijoje vyko muštynės. Jis peržiūrėjo vaizdo kameras ir pamatė, jog du vyrai be jokios aiškios priežasties užpuolė ir sumušė kelis baro lankytojus. Šiuos vaizdo įrašus, kuriuos užfiksavo bare įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, pateikė policijos pareigūnams. Paaiškino, jog jo bare įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios yra baro viduje bei lauke, jos fiksuoja tik baro lauko teritoriją, bei tik maža dalimi apima automobilių stovėjimo aikštelę. Jis pateikė tuos vaizdo įrašus, kuriuose matosi kaip buvo sumušti baro lankytojai taip pat išsaugojo vaizdo įrašą, kuriame matosi kaip muštynes sukėlę vyrai atvyko į barą ir užsisakinėjo alkoholį baro viduje. Papildomų vaizdo įrašų pateikti negalėjo dėl serverio klaidos (1 t., b. l. 131-134; 4 t., b. l. 90-91).

Liudytojas S. S. parodė, kad dirba taksi vairuotoju. 2024 m. birželio 29 d., apie 3.00 val., gavo iškvietimą atvykti paimti keleivių į barą (duomenys neskelbtini). Atvykęs prie baro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė daug susirinkusių ir konfliktuojančių asmenų. Jų galėjo būti penkiolika. Dalis jų mušėsi, kiti tik stovėjo ir žiūrėjo. Kas mušėsi, kokius veiksmus atliko, nežino, nes stebėjo iš toli. Konfliktas vyko iki kol atvyko policijos pareigūnai. Iš baro jis paėmė kelis klientus. Jo automobilyje yra įrengtas priekinio vaizdo registratorius. Baigęs darbą mobiliąja programėle išsisaugojo vaizdo įrašą iš automobilio registratoriaus, kuriame matosi konfliktas ir jį pateikė tyrėjai (1 t., b. l. 137-139; 3 t., b. l. 195-198).

Liudytojas O. D. parodė, kad dirba sporto klube (duomenys neskelbtini). Jis yra „Kick bokso“ kovinių menų treneris. Brolius A. ir B. P. pažįsta iš matymo, jie yra sporto klubo klientai nuo 2024 m. birželio mėn. pradžios. Broliai vasaros laikotarpiu į sporto salę atvykdavo per savaitę 3-4 kartus ir būdavo joje apie 2 val., užsiimdavo kultūrizmo treniruotėmis. Jam brolių niekada neteko treniruoti, nes jie visą laiką sportuodavo individualiai. Juos pažįsta tik apie 3 mėn., sporto salę jis nustotojo lankyti rugpjūčio mėn. viduryje ir jis jų daugiau nematė (1 t., b. l. 141-144; 3 t., b. l. 195-198).

Iš policijos pareigūno 2024 m. birželio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Utenos m. vykdant tarnybines pareigas 2024 m. birželio 29 d., apie 3.49 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kokteilių bare, vyksta konfliktas, muštynės. 03.51 val. atvykę nurodytu adresu, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia baro, rikiavosi didelė grupė žmonių. L. K., E. D., M. G. ir R. Š. nurodė, kad sėdint baro lauko terasoje, atvažiavo automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo 4 vyrai, iš jų blaivus vairuotojas, kaip nustatyta L. B., kuris atvežė neblaivius draugus, t. y.: J. Č. (nustatytas 1,22 prom. neblaivumas), B. P. (nustatytas 1,77 prom. neblaivumas) bei A. P. (tikrintis neblaivumą atsisakė). Visi trys keleiviai, kurie išlipo iš automobilio, pradėjo žodžiais kabinėtis prie bare esančių lankytojų, t. y. lauke buvusių L. K., E. D., M. G., R. Š. ir netrukus tarp šių asmenų kilo muštynės. Visus veiksmus tarp šių asmenų, suduotus smūgius, užfiksavo bare esančios vaizdo stebėjimo kameros. L. K. ir E. D. dėl patirtų sužalojimų pageidavo GMP iškvietimo, kuri atvykusi asmenis apžiūrėjo įvykio vietoje ir tolimesnei apžiūrai nugabeno į Utenos priėmimo skyrių. L. K. buvo nustatytas galvos sumušimas ir kairiojo antakio sumušimas, E. D. galvos sumušimas ir kairiojo peties skausmai. M. G. muštynių metu buvo suplėšyti baltos spalvos marškinėliai bei suduotas smūgis kumščiu į veido sritį, su koja smūgiuota į dešinės pusės pilvo sritį (šonkaulius). R. Š. su kumščiu suduotas smūgis į veido sritį (lūpą) bei smūgis į dešinės pusės petį (1 t., b. l. 8-17).

Iš 2024 m. birželio 29 d. L. K. asmens apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros metu veido srityje, kairėje pusėje, ties kaire akimi matoma žaizda su viena siūle, dešinėje veido pusėje, ties ausimi, po plaukais, matyti kraujosruva ir patinimas (1 t., b. l. 149-150).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. K. kūne konstatuota kairės periokulinės srities žaizda, kuri galimai padaryta kietu buku daiktu, galimai neužilgo iki apžiūros VšĮ Utenos ligoninėje 2024 m. birželio 29 d., ir galėjo susidaryti sudavus smūgį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 164-166).

Iš 2024 m. birželio 29 d. M. G. asmens apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros metu ant kairės alkūnės matomas nubrozdinimas, ant nugaros kairėje pusėje matomas nubrozdinimas, kaklo kairėje pusėje matomas paraudimas ir kraujosruva (1 t., b. l. 186-188).

Iš 2024 m. birželio 29 d. E. D. asmens apžiūros protokolo matyti, jog apžiūros metu ant jo kairės pusės žandikaulio matomas patinimas ir paraudimas, kaktos kairėje pusėje paraudimas, kaktos dešinėje pusėje patinimas ir paraudimas, po kaire akimi yra kraujosruva, patinimas, ant krūtinės, dešinėje viršutinėje pusėje matomos kraujosruvos, paraudimas, ant dešinės kojos žemiau kelio matomas nubrozdinimas ir kraujosruva (2 t., b. l. 7-10).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. nustatytas kaktos kairės pusės sumušimas nėra pagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas (2 t., b. l. 30).

Iš 2024 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - baro (duomenys neskelbtini) lauko terasa ir automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), kurios teritorijos ribose įvyko grumtynės-muštynės. Konflikto vieta (baro lauko terasa) filmuojama vaizdo stabėjimo kameromis (1 t., 49-57).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti MB (duomenys neskelbtini) pateikti du vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuota kaip 2024 m. birželio 29 d., 03:37:12 val., į baro vidų užeina keturi vyriškiai – A. P., B. P., J. Č. ir L. B., bendrauja su baro darbuotojomis, lankytojais, A. P. draugams demonstruoja bokso judesius smūgiuodamas rankomis, po to minėti vyrai išeina iš baro. Antrajame vaizdo įraše matyti baro lauko teritorija. Prie baltos spalvos automobilių užfiksuoti stovintys du vyrai L. K. ir E. D. bei dvi neatpažintos moterys. 03:46:49 val. matyti, kaip prie L. K. priėjęs A. P. dešiniu kumščiu 3 kartus smogia jam į veidą. Po to prie L. K. prieina B. P. ir smogia jam į veido sritį vieną kartą dešine ranka ir vieną kartą dešinės kojos keliu, L. K. parkrinta ant žemės, lieka gulėti ant nugaros. Toliau matyti, kaip A. P. dešinės rankos kumščiu ne mažiau 7 kartų smogia E. D. į galvos sritį ir vieną kartą dešine koja spiria jam į galvos sritį. Tuo pačiu metu B. P. du kartus dešine ranka smogia E. D. į veido sritį bei pargriovęs jį ant žemės du kartus kaire koja spiria jam į galvos sritį ir vėl du kartus dešine ranka smogia jam į galvos sritį. Po to A. P. smogia ne mažiau dešimt smūgių abejomis rankomis E. D. į galvos sritį. Matyti, kaip E. D. ir L. K. pasišalina iš kamerų fiksavimo zonos. Užfiksuota, kaip A. P. abejomis rankomis suduoda ne mažiau tris smūgius neatpažintam vyrui, dėvinčiam šviesius šortus ir juodus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Toliau užfiksuota, kaip B. P., A. P., J. Č. ir L. B. su kitais baro lankytojais pasitraukia į automobilių stovėjimo aikštelę, kur matyti asmenų susistumdymas bei muštynės, tačiau asmenis ir jų atliekamus veiksmus identifikuoti sunku (1 t., b. l. 76-79).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas S. S. savanoriškai pateiktas jo automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje prie baro (duomenys neskelbtini) vyksta muštynės (1 t., b. l. 86-88).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. birželio 29 d. į centrą telefonu kreipėsi moteris ir pranešė apie dideles muštynes bare Utenoje. Moteris nurodė, kad mušasi 4-8 asmenys, kad keli asmenys yra privartoję narkotikų, kabinėjasi prie žmonių, mušasi (1 t., b. l. 45-47).

2024 m. spalio 3 d. viešosios tvarkos pažeidimas (kaltinamasis A. P.)

Kaltinamasis A. P., 2024 m. spalio 3 d. pareiškus pradinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 29-31), ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 32-34). 2024 m. spalio 22 d. pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 38-40), kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 41). 2025 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, pasinaudojo teise duoti parodymus po visų dalyvių apklausos (3 t., b. l. 195-198).

2025 m. liepos 8 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad viskas vyko seniai, todėl nepamena visų aplinkybių. Atvažiavo į barą atsigerti, pamena, kad metė kėdę į barą, bet nepamena – kodėl. Buvo susitikęs su baro savininku, sumokėjo pinigus už padarytą žalą, atsiprašė. Dėl savo poelgio gailisi, prašo kuo švelnesnės bausmės (5 t., b. l. 33-34).

Liudytoja I. A. parodė, kad dirba bare MB (duomenys neskelbtini) barmene. 2024 m. spalio 3 d., apie 1.40 val., į barą atėjo neblaivus pažįstamas A. P.. Jis buvo vienas, vartojo degtinę. Apie 2.30 val. A. P. bendroje baro patalpoje pradėjo elgtis neadekvačiai, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, t. y vieną kartą kumščiu be jokios priežasties trenkė į baro sieną, po to atsistojo baro salės viduryje ir atliko keletą smūgių kojomis bei rankomis į orą. Po šių veiksmų jis pradėjo kalbėti realybės neatitinkančius dalykus sakydamas, kad „visi sako, jog jis visus skundžia policijai“. Po šių žodžių jis griebė šalia jo buvusią baro kėdę ir ją metė į baro stalą, už kurio sėdėjo I. A.. Išmesta kėdė pataikė į baro stalą, sudužo ant metalinio stulpo buvę stikliniai padėklai ir stiklinė, buvo apgadintas baro stalviršis. Po šio A. P. įžūlaus, vandališko veiksmo ji labai išsigando, buvo šokiruota, nes to visiškai iš jo nesitikėjo. Po to A. P. išėjo į lauką (2 t., b. l. 117-119). Liudytoja I. A. papildomos apklausos metu tikslindama įvykio aplinkybes parodė, kad nors ji ir buvo išsigandusi, tačiau dabar ji jaučiasi gerai, todėl nepageidauja tyrime būti pripažinta nukentėjusiąja, nei turtinė, nei moralinė žala jai nepadaryta. Po įvykio A. P. jos atsiprašė dėl savo elgesio (2 t, b. l. 122-125; 3 t., b. l. 195-198).

Liudytojas E. V. parodė, kad jis yra naktinio baro MB (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. 2024 m. spalio 3 d., apie 2.40 val., jam paskambino barmenė I. A. ir pasakė, kad mesdamas baro kėdę klientas sudaužė baro stiklą ir stalviršį, sudužo stiklinė taurių lentyna, stiklinė ir įskilo baro stalo baldinė plokštė. Jam dėl to padaryta turtinė žala. Į barą atvyko kitą dieną apie 15.00 val., matė apgadinimus, kuriuos jau minėjo. Tuomet peržiūrėjo vaizdo kamerų įrašus ir matė, kaip nepažįstamas jaunas vyras metė kėdę į barą. Dabar jam žinoma, kad tas asmuo yra A. P., kuris po įvykio su juo susisiekė, prisipažino kaltas dėl savo elgesio, atsiprašė, gailėjosi. Teigė, kad buvo padauginęs alkoholio ir pažadėjo, jog ateityje tokie įvykiai nepasikartos. Jie susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, į turto draudimą nesikreipė. Minėtą vaizdo įrašą pateikė tyrėjai (2 t., b. l. 128-131). Liudytojas E. V. papildomos apklausos metu tikslindamas įvykio aplinkybes nurodė, jog A. P. mesdamas kėdę į barą, sudaužė ir sugadino šiuos daiktus: sudaužė įmontuojamą stiklinį baro padėklą, ant kurio laikomi indai skysčiams, 65 Eur vertės, sulaužė dalies baro stalo stalviršį 60 Eur vertės, stalviršio pakeitimo darbai kainuos apie 60 Eur, sudaužyta ant baro stalo stovėjusi stiklinė 5 Eur vertės. Viso jam buvo padaryta 190 Eur turtinė žala, kurią A. P. atlygino, todėl byloje civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų jam neturi (2 t., b. l. 134-137; 4 t., b. l. 13).

Iš 2024 m. spalio 3 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, jog baro, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų apžiūros metu užfiksuoti baro stalviršio apgadinimai, ant grindų matomos stiklo šukės, medinė kėdė. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (2 t., b. l. 77-91).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurios matyti, kad 2024 m. spalio 3 d. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi moteris informuodama apie konfliktišką bare, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu klientas sudaužė baro vitrinas, todėl prašė policijos pagalbos (2 t., b. l. 74-76).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas baro MB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2024 m. spalio 3 d. apie 2.43 val. barmenė sėdi už baro, žvilgsnį nukreipusi į rankoje laikantį telefoną, o baro salėje gestikuliuodamas rankomis vaikšto vyriškis (A. P.), po ko stveria prie baro stovėjusią medinę kėdę, atsitraukia nuo baro ir kėdę meta į baro pusės stiklinę konstrukciją, link sėdinčios barmenės, pataikydamas į baro stalą ir nusisukęs nueina link lankytojų salės vidurio. Nuo mestos kėlė dūžta stiklai (2 t., b. l. 104-112).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2024 m. spalio 3 d. vaizdo įrašas, gautas iš policijos pareigūno, atvykusio į įvykio vietą, naudota kūno vaizdo kamera, kur užfiksuota, kaip atvykus į įvykio vietą, ant laiptų, randamas sėdintis A. P., kuris nurodo, kad įvykis užfiksuotas vaizdo kamera. Baro salės patalpose užfiksuota pabirę ant žemės stiklai. Barmenė nurodo, kad į barą be aiškios priežasties buvo mesta kėdė ir viskas sudaužyta. Baro savininkas žalą vertina 190-200 Eur. Pareigūnui pasiteiravus barmenės, ar ji išsigando tokio A. P. veiksmo? Atsakė, kad ,,faktas, nes kėdė galėjo atskristi iki jos“. Barmenė nurodo, kad A. P. buvo ne pirmas toks įžūlus elgesys bare. Sienų trankymas yra įprastas veiksmas, tačiau kėdės sviedimas į barą, pirmas kartas (2 t., b. l. 113-115).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta visiškai įrodyta, kad A. P. 2024 m. birželio 29 d., apie 3.50 val., baro (duomenys neskelbtini) lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe su B. P., pripuolęs prie L. K. kumščiu smogė tris kartus į veido sritį, o B. P. kumščiu smogė ir vieną kartą keliu spyrė jam į veido sritį, kuris po suduotų smūgių parkrito ant žemės, po ko, pripuolęs prie E. D. kumščiu ne mažiau septynis kartus smogė ir su koja spyrė jam į galvos sritį, po to dar ne mažiau dešimt kartų smogė jam į galvos sritį, o B. P. du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį ir pargriovęs ant žemės du kartus koja spyrė ir du kartus kumščiu smogė jam į galvos sritį, po ko, pripuolęs prie M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau vieną kartą smogė į veido sritį ir tokiais bendrais įžūliais tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems M. G. ir E. D. sukėlė fizinį skausmą, o L. K. dėl kairės periokulinės srities žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Taip pat visiškai įrodyta, kad A. P. 2024 m. spalio 3 d., apie 02.43 val., viešoje vietoje, bare, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia, baro darbuotojos I. A. akivaizdoje, iš chuliganiškų paskatų, stovėdamas prie baro paėmė medinę baro kėdę ir metė ją į baro stalą, tokiu būdu sudaužė ant stalo stovėjusius stiklinius padėklus ir stiklinę bei apgadino stalo stalviršį, tuo MB (duomenys neskelbtini) padarydamas 190 Eur turtinę žalą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, visiškai įrodyta, kad B. P. 2024 m. birželio 29 d., apie 3.50 val., baro (duomenys neskelbtini) lauko teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkinių žmonių akivaizdoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. P., pripuolęs prie L. K. kumščiu smogė ir vieną kartą keliu spyrė jam į veido sritį, o A. P. kumščiu smogė tris kartus į veido sritį, kuris po suduotų smūgių parkrito ant žemės, po ko pripuolęs prie E. D. du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį ir pargriovęs ant žemės du kartus koja spyrė ir du kartus kumščiu smogė jam į galvos sritį, o A. P. kumščiu ne mažiau septynis kartus smogė ir su koja spyrė jam į galvos sritį, po to dar ne mažiau dešimt kartų smogė jam į galvos sritį, po ko, A. P. pripuolęs prie M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau vieną kartą smogė į veido sritį ir tokiais bendrais įžūliais tyčiniais veiksmais nukentėjusiesiems M. G. ir E. D. sukėlė fizinį skausmą, o L. K. dėl kairės periokulinės srities žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamieji pripažino visas pareikštame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtinta ir nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, kiti procesinių veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Aukščiau nuosprendyje nurodyti įrodymai atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. P. ir b. Petrausko objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl bausmės skyrimo A. P.

Dėl kaltinamojo prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė besigailintis, tačiau tą jis padarė tik 2025 m. liepos 8 d. teisiamajame posėdyje baigiant bylos nagrinėjimą. Tokio galėjimosi teismas nelaiko nuoširdžiu.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

Kaltinamasis A. P., 2024 m. birželio 29 d. pareiškus pradinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 12-14), ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pirmą kartą, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 13-17). 2024 m. spalio 22 d. pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą (3 t., b. l. 38-40), kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, parodymus duoti atsisakė (3 t., b. l. 41). 2025 m. vasario 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino iš dalies, pasinaudojo teise duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos (3 t., b. l. 195-198). 2025 m. liepos 8 d. teisiamajame posėdyje, t. y. praėjus septyniems teisiamiesiems posėdžiams, kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad dėl savo poelgio gailisi (5 t., b. l. 33-34).

Nors kaltinamasis paskutiniame teisiamajame posėdyje ir pripažino savo kaltę bei nurodė besigailintis, tačiau teismas kaltinamojo gailėjimąsi negali vertinti nuoširdžiu. Teismo vertinimu, prisipažinimas šiuo atveju nėra nuoširdus kaltinamojo asmeninės valios aktas, tai veikiau išskaičiavimas, nes kaltinamojo kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis. Teisiamuosiuose posėdžiuose kaltinamasis A. P. neatskleidė savo išgyvenimo dėl padarytų veiksmų, todėl jo gailėjimąsi teismas laiko deklaratyviu, formaliu, siekiant sušvelninti gresiančią atsakomybę. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas kaltinamojo A. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Prokuroras prašė pripažinti, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkina šios aplinkybės: 1) vieną veiką padarė bendrininkų grupė (dėl 2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) abi veikos padarytos dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) abi veikas padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); 4) abi veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Dėl chuliganiškų paskatų kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-363-689/2017, Nr. 2K-84-458/2020 ir kt.). Teismo vertinimu, BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai būtent ir pasižymi chuliganiškomis paskatomis, todėl chuliganiškos paskatos yra BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Vadovaujantis BK 60 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas nepripažįsta chuliganiškų paskatų kaip kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir jo įtakos nusikalstamos veikos padarymui kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Kaltinamasis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad muštynių metu nebuvo neblaivus, visai nebuvo vartojęs, nes buvo tik atvažiavęs atsigerti. Atsisakė tikrintis neblaivumą, nes atvykus policijos pareigūnams jo nosis buvo kruvina, prašė, kad jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Tačiau policijos pareigūnai greitąją medicinos pagalbą iškvietė tik nukentėjusiesiems, juos (kaltinamuosius) uždarė į mašiną ir išvežė (5 t., b. l. 10-11). Taigi, kaltinamasis neigia buvęs neblaivus. Kaltinamojo blaivumas tyrimo metu nebuvo patikrintas jokiu būdu.

Pasisakant dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tas atvejis, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022, 2K-251-1214/2024). Tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį įgyvendinti, nustatoma pagal: tyčios susiformavimo momentą; kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos; atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Teismų praktikoje pažymima, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-103-719/2025).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Kaltinamasis B. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. į barą (duomenys neskelbtini) jie, t. y. jis, kaltinamasis A. P. ir liudytojas J. Č., atvyko jau būdami neblaivūs, blaivus buvo tik vairuotojas liudytojas L. B. (2 t., b. l. 152-155; 3 t., b. l. 195-198). Liudytojas T. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. birželio 29 d. du iš į barą atvykusių vyrų atrodė stipriai neblaivūs (1 t., b. l. 91-94; 3 t., b. l. 195-198). Liudytojas L. B., kuris kaltinamuosius atvežė į barą 2024 m. birželio 29 d., teisiamojo posėdžio metu nurodė nežinantis, kur ir kiek prieš tai alkoholio vartojo kaltinamieji. Nurodė, kad kaltinamasis A. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, negali pasakyti, kiek buvo išgėręs, alkoholį vartojo prie mašinos, kažkur mieste. Jo manymu, gal alkoholis dėl visko kaltas (4 t., b. l. 136).

Liudytoja I. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad 2024 m. spalio 3 d. į barą kaltinamasis A. P. atėjo jau per daug pavartojęs alkoholio, alkoholį dar vartojo ir bare. Ji tai atpažįsta iš jo elgesio, kai būna išgėręs rodo visokius smūgius, tą dieną jis buvo daug vartojęs alkoholio, šnekėjo neadekvačiai, jį alkoholis labai veikia (3 t., b. l. 195-198). Liudytojas E. V. parodė, kad A. P., kuris po įvykio su juo susisiekė, prisipažino kaltas dėl savo elgesio, atsiprašė, gailėjosi. Teigė, kad buvo padauginęs alkoholio ir pažadėjo, jog ateityje tokie įvykiai nepasikartos (2 t., b. l. 128-131).

Iš 2024 m. liepos 30 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti MB (duomenys neskelbtini) pateikti du vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše užfiksuota kaip 2024 m. birželio 29 d., 03:37:12 val., į baro vidų užeina keturi vyriškiai – A. P., B. P., J. Č. ir L. B., bendrauja su baro darbuotojomis, lankytojais, o A. P. draugams demonstruoja bokso judesius smūgiuodamas rankomis, po to minėti vyrai išeina iš baro (1 t., b. l. 76-82).

Nurodyti duomenys teismui leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad kaltinamasis A. P. abi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl ji pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl kaltinamojo A. P. pripažinimo recidyvistu

Prokuroras nurodo, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai. BK 27 straipsnio pakeitimas yra teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu. Teismas gali asmenį pripažinti recidyvistu. Įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažinti recidyvistu ir šį sprendimą privaloma išdėstyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, t. y. kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. P. iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 13 kartų. Atsižvelgtina į tai, kad jis jau ne kartą buvo teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis) (3 t., b. l. 88-99, 100-103). Paskutinį kartą kaltinamasis teistas 2022 m. liepos 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (tyčinis nusikaltimas), bausmę atliko 2024 m. kovo 19 d., tačiau teistumui neišnykus vėl padarė du analogiškus tyčinius nusikalstamus. Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, linkusį daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad A. P. nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį kaltinamojo pavojingumą. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe už abi nusikalstamas veikas (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo A. P. atsakomybę už 2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimą sunkina ta aplinkybė, kad ši nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje kartu su kaltinamuoju B. P., kai abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. P. padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę už abu nusikaltimus sunkina dvi aplinkybės: tai, kad abu juos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas. Dėl 2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimo jo atsakomybę sunkina dar ir tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.

Įvertintina ir šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis A. P. tiek įvykdydamas 2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimą, tiek 2024 m. spalio 3 d. viešosios tvarkos pažeidimą, elgėsi itin pavojingai žmonių sveikatai ir gyvybei, agresyviai ir, teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka jo neteisėti veiksmai nesukėlė itin skaudžių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai ar net gyvybei. Nuo kaltinamojo A. P. neteisėtų veiksmų 2024 m. birželio 29 d. nukentėjo trys asmenys, du nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, vienas nukentėjusysis – nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad agresyvus elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laiką, smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, gausūs, atliekami į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų vietas – galvas: nukentėjusiajam L. K. kumščiu smogė tris kartus į veido sritį; pripuolęs prie nukentėjusiojo E. D. kumščiu ne mažiau septynis kartus smogė ir koja spyrė jam į galvos sritį, po to dar nemažiau dešimt kartų smogė jam į galvos sritį; pripuolęs prie M. G. koja spyrė į pilvo sritį ir ne mažiau vieną kartą smogė į veido sritį. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad tiek kaltinamajam B. P., kuris yra kaltinamojo A. P. brolis, tiek pašaliniams asmenims sunkiai pavyko sutvardyti kaltinamąjį A. P. nuo tolimesnių smurtinių veiksmų atlikimo. Itin pavojingas ir agresyvus kaltinamojo elgesys buvo ir 2024 m. spalio 3 d., kuomet medinė baro kėdė buvo metama į barą, už kurio sėdėjo padavėja ir, teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka padavėja išvengė galimo fizinio skausmo ar sveikatos sutrikdymo. Nurodyti duomenys teismui leidžia konstatuoti, kad A. P. abi nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia be jokios aiškios ir svarbios priežasties. Nusikalstamos veikos baigtos, nes atsirado BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nesumoka (3 t., b. l. 83-87), anksčiau ne kartą teistas (3 t., b. l. 88-99, 100-103), nedirba (3 t., b. l. 82), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 81), įkalinimo įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę charakterizuojamas patenkinamai (3 t., b. l. 69-72), motinos teigimu, pastovios faktinės gyvenamosios vietos neturi (3 t., b. l. 75-76). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam anksčiau ne kartą buvo skiriamos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. 2024 m. kovo 19 d. kaltinamasis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir praėjus 3 bei 6 mėnesiams vėl nusikalto. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad A. P. jokių teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realias laisvės atėmimo bausmes: už 2024 m. birželio 29 d. viešosios tvarkos pažeidimą neženkliai didesnę nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; už 2024 m. spalio 3 d. viešosios tvarkos pažeidimą BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydį skaičiuojant nuo minimumo link vidurkio. Teismo vertinimu, tokios bausmės yra adekvačios ir pakankamos sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bent laikinai atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie bausmės, skirtinos pagal BK 284 straipsnį (už 2024 m. birželio 29 d. veiką), pridedant dalį bausmės, skirtinos pagal BK 284 straipsnį (už 2024 m. spalio 3 d. veiką). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu. Bausmės pradžia A. P. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 1 d. Į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 29 d. 04.00 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 11.45 val. (dvi laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) (3 t., b. l. 3-7) ir nuo 2024 m. spalio 3 d. 03.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 10.30 val. (dvi laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) (3 t., b. l. 20-24) bei bausmės dalis, atlikta pagal 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

Dėl bausmės skyrimo B. P.

Kaltinamojo B. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje kartu su kaltinamuoju A. P., kai abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl chuliganiškų paskatų kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės

Atsižvelgiant į šiame nuosprendyje išdėstytus argumentus individualizuojant bausmę kaltinamajam A. P., teismas taip pat nepripažįsta chuliganiškų paskatų kaip kaltinamojo B. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Dėl kaltinamojo B. P. pripažinimo recidyvistu

Prokuroras nurodo, kad kaltinamojo B. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo B. P. pripažinimo recidyvistu, teismas vadovaujasi jau anksčiau šiame nuosprendyje nurodytu reglamentavimu individualizuojant bausmę kaltinamajam A. P. ir papildomai nesikartoja.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis B. P. prieš tai buvo ne kartą teistas už tyčinius smurtinius nusikaltimus: 2017 m. spalio 2 d. Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį; 2018 m. liepos 5 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį; 2021 m. gruodžio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį; 2022 m. sausio 26 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 184-188). Kaip matyti, kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, 2022 m. rugpjūčio 26 d. bausmę nors ir atliko, tačiau teistumui neišnykus vėl padarė naują tyčinį nusikalstamą. Tokie duomenys kaltinamąjį charakterizuoja itin neigiamai, kaip asmenį, linkusį daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad B. P. nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, tai yra susiformavęs jo gyvenimo būdas, rodantis didesnį kaltinamojo pavojingumą. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis B. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis). Jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkina trys aplinkybės: tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, būdamas recidyvistas bei bendrininkų grupėje.

Įvertintina ir šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, veikos stadija. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis B. P. elgėsi itin pavojingai žmonių sveikatai ir gyvybei, agresyviai ir, teismo vertinimu, tik atsitiktinumo dėka jo neteisėti veiksmai nesukėlė itin skaudžių pasekmių nukentėjusiųjų sveikatai ar net gyvybei. Nuo kaltinamojo B. P. neteisėtų veiksmų nukentėjo trys asmenys, du nukentėjusieji patyrė fizinį skausmą, vienas nukentėjusysis – nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad agresyvus elgesys tęsėsi pakankamai ilgą laiką, smurtiniai veiksmai buvo intensyvūs, gausūs, atliekami į gyvybiškai svarbias nukentėjusiųjų vietas – galvas: pripuolęs prie L. K. kumščiu smogė ir vieną kartą keliu spyrė jam į veido sritį; pripuolęs prie E. D. du kartus kumščiu smogė jam į veido sritį ir pargriovęs ant žemės du kartus koja spyrė ir du kartus kumščiu smogė jam į galvos sritį, tokiais bendrais įžūliais tyčiniais veiksmais kartu su kaltinamuoju A. P. nukentėjusiesiems M. G. ir E. D. sukėlė fizinį skausmą, o L. K. dėl kairės periokulinės srities žaizdos nežymiai sutrikdė sveikatą, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad kaltinamasis B. P. elgėsi ne taip agresyviai kaip kaltinamasis A. P., bandė stabdyti kaltinamąjį A. P. nuo aktyvių smurtinių veiksmų, todėl teismas į tai atsižvelgia kaltinamajam B. P. individualizuodamas bausmę, skirdamas ją švelnesnę nei kaltinamajam A. P.. Nurodyti duomenys teismui leidžia konstatuoti, kad B. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia be jokios aiškios ir svarbios priežasties. Nusikalstamą veiką baigtą, nes atsirado BK 284 straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka vieną kartą, nuobauda galiojanti (2 t., b. l. 182-183), anksčiau ne kartą teistas (2 t., b. l. 184-188), nedirba (2 t., b. l. 181), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 180). Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajam anksčiau 3 kartus buvo skiriamos arešto bausmės. Teismo vertinimu, anksčiau paskirtos bausmės ir jų atlikimas kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė. Teismas, įvertinęs faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad B. P. pakankamai teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, jam teismo skirtos bausmės neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės dydį skaičiuojant nuo minimumo link vidurkio. Teismo vertinimu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bent laikinai atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas analogiškas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Prokuroras, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, prašė kaltinamajam skirtiną bausmę mažinti vienu trečdaliu, tačiau byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl minėta nuostata netaikytina.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta 2025 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu. Bausmės pradžia B. P. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 1 d. Į bausmės laiką įskaitytinas B. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 29 d. 04.00 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 11.25 val. (dvi laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) ir bausmės dalis, atlikta pagal 2025 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

V. Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri šio baudžiamojo proceso metu perėmė teises iš civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos (5 t., b. l. 1-3, 9), pareiškė civilinį ieškinį 219,51 Eur sumai atlyginti (1 t., b. l. 63-66). Šią sumą sudaro iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų gydymo įstaigai dėl 2024 m. birželio 29 d. kaltinamųjų įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo kompensuotos nukentėjusiesiems E. D. ir L. K. 2024 m. birželio 29 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos, ką patvirtina 2024 m. liepos 12 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašai (1 t., b. l. 67-68).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala civilinei ieškovei buvo padaryta dėl 2024 m. birželio 29 d. nusikalstamų kaltinamųjų A. P. ir B. P. veiksmų. Dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusieji E. D. ir L. K. patyrė sveikatos sužalojimus, dėl kurių turėjo kreiptis į gydymo įstaigą. Gydymo įstaigoje nukentėjusiesiems buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 219,51 Eur sumai. Šios išlaidos gydymo įstaigai buvo kompensuotos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, neginčijamos ir pačių kaltinamųjų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui solidariai priteistina 219,51 Eur turtinei žalai už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

VI. Kiti procesiniai klausimai

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius teismui pateikė 2025 m. vasario 7 d. pažymą Nr. APD-2025-01684 dėl 408,34 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių ginant kaltinamąjį B. P. (3 t., b. l. 180-182). Būtinas gynėjo dalyvavimas kaltinamajam B. P. buvo pripažintas 2025 m. sausio 23 d teismo nutartimi BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu – esant kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų (3 t., b. l. 147-148). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis B. P. pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę pagal kitą teismo nuosprendį.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas (nagrinėjamu atveju kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę). Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog tokiu atveju, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje – BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis B. P. nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš kaltinamojo B. P. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo neišieškomos.

Kaltinamajam A. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 42-47), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 48-51) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 52-55). Šiuo metu kaltinamasis nuo 2025 m. gegužės 10 d. atlieka 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį, todėl kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (BPK 139 straipsnio 1 dalis). Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje, perduotina laisvės atėmimo bausmę vykdysiančiam kalėjimui.

Kaltinamajam B. P. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 165-170) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, B. P. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje, perduotini laisvės atėmimo bausmę vykdančiam kalėjimui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2024 m. birželio 29 d. veika), ir skirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (2024 m. spalio 3 d. veika), ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. P. 2024 m. birželio 29 d. ir 2024 m. spalio 3 d. nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį (2024 m. birželio 29 d. veika), pridedant dalį – 3 (tris) mėnesius – bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnį (2024 m. spalio 3 d. veika), ir A. P. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią A. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 29 d. 04.00 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 11.45 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) ir nuo 2024 m. spalio 3 d. 03.00 val. iki 2024 m. spalio 4 d. 10.30 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) bei bausmės dalį, atliktą pagal 2025 m. balandžio 7 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, A. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiam kalėjimui.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

B. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad B. P. 2024 m. birželio 29 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas recidyvistas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2025 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu, ir paskirti B. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Bausmės pradžią B. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 1 d.

Į bausmės laiką įskaityti B. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 29 d. 04.00 val. iki 2024 m. birželio 30 d. 11.25 val. (dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo paroms) ir bausmės dalį, atliktą pagal 2025 m. kovo 8 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendį.

B. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, B. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje, perduoti laisvės atėmimo bausmę vykdančiam kalėjimui.

Neišieškoti iš B. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. pažymoje Nr. APD-2025-01684 nurodytų 408,34 Eur dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje.

Tenkinti civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį ir priteisti solidariai iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 219,51 Eur turtinę žalą, žalos atlyginimą įpareigojant pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įstaigos kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala