- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-23
- Bylos Nr.
- 2A-767-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05219-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės, E. M., D. M.
- Ieškovas
- R. S., N. S.
- Trečiasis asmuo
- O. T., M. Š.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-767-730/2014
NUTARTIS
2014 m. gegužės 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir N. S. patikslintą ieškinį atsakovams E. M., D. M., Klaipėdos miesto savivaldybei dėl servituto nustatymo, tretieji asmenys O. T., M. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė nustatyti servitutą į atsakovams priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-9, esančią adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant ieškovams praeiti pro šią patalpą, kad jie galėtų patekti į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4-1, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Nustatė servitutą į atsakovams priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės teise ( po ½) 7,90 kv. m. bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 3-9, esančią (duomenys neskelbtini), leidžiant ieškovams praeiti pro šią patalpą dėl patekimo į jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą - neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 4-1. Priteisė ieškovams solidariai iš atsakovų E. M. ir D. M. 172 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovams iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 172 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei solidariai iš ieškovų 71,54 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad nesutarimų tarp viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų nėra, kaip ir nėra ginčo dėl servituto nustatymo, nors vadovaujantis CK 4.126 straipsnio nuostatomis servitutas teismo sprendimu nėra nustatomas, jei savininkų nesutarimo nėra, tačiau įvertinus atsakovų teisme išreikštą poziciją, jog jie su ieškiniu sutinka ir neprieštarauja dėl servituto nustatymo, siekiant kuo operatyvesnio ir ekonomiškesnio problemos sprendimo, ieškinys tenkintinas ir servitutas nustatytinas. Taip pat nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Jeigu ieškinyje toks reikalavimas nurodytas, tai jis nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, kuris ieškovo nukreipiamas atsakovui. Nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir nepriteisti ieškovams iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 172 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
Ieškovams neturi būti atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovai jas patyrė todėl, kad nesikreipė į atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę dėl servituto nustatymo. Mano, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo taisyklių, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei nepriteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymas nenumato kokiu būdu pilietis privalo ginti savo pažeistas teises. Mano, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškovų procesinis elgesys byloje buvo netinkamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad ieškovai pirmosios instancijos teisme turėjo šias išlaidas: 143 Lt žyminio mokesčio bei 2000 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą (b. l. 5, 12). Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovų ieškinį, iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteisė 172 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat iš atsakovų E. M. ir D. M. solidariai priteisė 172 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Ieškovų teisinis materialinis reikalavimas buvo pareikštas tiek atsakovams E. M. ir D. M., tiek Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš visų atsakovų.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė nesutikdama su iš jos priteistomis bylinėjimosi išlaidomis nurodo, kad ieškovams neturi būti atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovai jas patyrė todėl, kad nesikreipė į atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybę dėl servituto nustatymo, o iš karto pateikė ieškinį teismui. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
CK 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, tai yra, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus ir suteikia teisę asmeniui pačiam spręsti dėl savo, jo nuomone, pažeistos teisės gynimo strategijos ir būdo. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai). Asmuo, siekdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali nuspręsti naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, tačiau tik tokiu atveju, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; ir kt.). Teisminėje praktikoje yra konstatuota, kad savo teisių gynimo būdą pasirenka asmuo, kuris kreipiasi į teismą, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2010).
Nagrinėjamu atveju ieškovai gindami savo pažeistą teisę kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl servituto nustatymo. CK 4.126 straipsnio 2 dalis nustato, kad daikto savininkas ar valdytojas gali kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo teismo sprendimu. Taigi darytina išvada, kad ieškovai turėjo teisę pasirinkti kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, tai yra, iš karto pateikti ieškinį teismui.
CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo taisyklių, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei nepriteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, įvertino šalių procesinį elgesį atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai į teismą kreipėsi neišnaudoję taikaus susitarimo galimybių, nebuvo sudaryta taikos sutartis ir priteisė žymiai mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą iš atsakovų nei prašė ieškovai.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės bylinėjimosi išlaidas procesinės teisės normų nepažeidė, todėl naikinti sprendimo dalies, kuria ieškovams iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 172 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams R. S. ir N. S. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės priteista 172 Lt bylinėjimosi išlaidų.