Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namuose 2015 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 319 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 str. 1 d. (2 veikos), 260 str. 1 d. (7 veikos), 63 str. 1, 4, 5, 6 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams. Įskaityta 3 dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2013-07-31 nuosprendžiu išteisintas pagal BK 258 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-25 nutartimi pakeisti 2013-02-13 ir 2013-07-31 nuosprendžiai ir panaikintas BK 260 str. 1 d. (1 veika), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta BK 302 str. 1 d., 302 str. 1 d., 260 str. 1 d. (6 veikos) ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 3 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2011-06-01, bausmės pabaiga – 2017-08-29.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 319 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo asmenybės charakteristika, dabartinė nusikalstamo elgesio rizika, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, turimi ankstesni teistumai, paskirtos bausmės dydis ir likusios neatliktos bausmės dalis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė, padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų ir aplinkiniams yra nepavojingas.

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. B. skundu prašo panaikinti šią nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde R. B. nesutinka su teismo motyvais dėl jo teistumų ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Nuteistasis nurodo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 55 balai (pagal OASys), tačiau tai yra dėl jo praeities teistumų, už kuriuos jis jau buvo baustas ir dėl šių teistumų jam papildomai skiriama net 20 balų. Nurodo, kad vidutinę nusikalstamo elgesio riziką apima labai didelis intervalas, t. y. nuo 40 iki 100 balų.

Be to, nuteistasis skunde nesutinka su teismo argumentu dėl jo polinkio nusikalsti ir nurodo, jog laisvės atėmimo bausmės jam buvo skirtos tik du kartus, devynių ir dešimtiems metų intervalais. Nuteistasis nurodo, kad kitų nuteistųjų bausmių intervalai yra tik po kelis mėnesius ar pusę metų ir, kadangi jų bausmės laikas trumpesnis, tai jie yra paleidžiami į laisvę. Pažymi ir tai, kad jis turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, darbą, jį sieją stiprūs socialiniai ryšiai su šeima ir artimaisiais. Nurodo, kad lanko daugumą programų ir užsiėmimų, kad būtų kuo didesnis užimtumas ir kuo naudingiau praleistų laiką, kad kuo mažiau bendrautų su nuteistaisiais, tačiau Marijampolės apylinkės teismas įvertino tai kaip elgesio koregavimą dėl lygtinio paleidimo.

R. B. pažymi ir tai, kad jo žmona sunkiai dirba, stengiasi jam atsiųsti pinigų ir tokiu būdu atitraukia pinigus nuo savęs, kad jo vaikai dėl įsiskolinimo bankui vos nebuvo išmesti iš namų, o nepilnametė dukra vos neatiduota į vaikų namus. Todėl nuteistasis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kad galėtų padėti savo šeimai.

Atsiliepimų į nuteistojo R. B. skundą negauta.

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nors R. B. jau yra atlikęs įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo klausimą pagal BVK 157 str. 2 d. 2 p., taip pat įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, yra skatintas šešis kartus, dalyvavo įvairiose integracijos į visuomenę programose ir užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su šeima, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Šios palankiai charakterizuojančios aplinkybės be abejonės yra svarbios, tačiau jos nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir nenusveria, šiuo atveju, esminėmis laikytinų aplinkybių, užkertančių kelią taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 6 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. O teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Nuteistasis ankščiau teistas 6 kartus, šis teistumas 7-as, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą už du apysunkius ir šešis sunkius nusikaltimus. Teigia, kad anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, heroiną. Nors Marijampolės pataisos namuose nėra užfiksuota atvejų, kad nuteistasis būtų apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, tačiau 2013-12-30 jam buvo paskirta nuobauda už atsisakymą tikrintis dėl girtumo ar apsvaigimo. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal „OASys“ – 55 balų (vidutinė), pataisos namuose tris kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, kas rodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Neatliktos bausmės dalis yra dar gana didelė, todėl sutrumpintas paskirtos bausmės atlikimo laikas nuteistajam suformuos klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už padarytus nusikaltimus. Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad visus nusikaltimus nuteistasis įvykdė spontaniškai, neapgalvojęs ir neapmastęs apie galimas pasekmes. Jo ateities planų įgyvendinimas priklausys nuo vidinės motyvacijos keistis ir noro nenusikalsti. Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai siejama su netinkamu draugų pasirinkimu, galimomis narkotinių medžiagų vartojimo problemomis, netinkamu elgesio modelių pasirinkimu. Be to, išlieka ir kriminogeniniai veiksniai: ankstesni teistumai – teistas 6 kartus, silpni lėšų paskirstymo įgūdžiai, bendravimas su blogą įtaką darančiais asmenimis, ankstesnis narkotinių medžiagų vartojimas, netinkamas elgesio modelio pasirinkimas. Be to, riziką nusikalsti didina ir tai, kad nuteistasis nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką, yra lengvatikis ir lengvai pasiduoda kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pavojingumas visuomenei vis dar išlieka, todėl neleidžia daryti išvados, kad R. B. jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs aukščiau paminėtas, taip pat ir kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl pagrįstai nuteistajam R. B. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paleidus nuteistąjį anksčiau laiko iš pataisos namų nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme bei BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai ir bus pažeistas teisingumo principas.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.