- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-18
- Bylos Nr.
- e2-4363-892/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00390-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- S. H.
- Atsakovas
- A. V.
- Advokatai
- Ingrida Ivanovienė
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė
dalyvaujant ieškovui S. H., jo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei
atsakovei A. V., atsakovės atstovui A. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. H. ieškinį atsakovei A. V. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas prašė pripažinti, kad terminą ieškiniui dalyje dėl kreditorinio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui pareiškimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti, priteisti iš atsakovės A. V. ieškovo naudai 3 587,50 Eur piniginę kompensaciją už esminį turto pagerinimą, 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis ir T. Š. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio. (duomenys neskelbtini) susituokė. Gyveno T. Š. nuosavybes teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą namą, ūkinius pastatus ir teritoriją aplink namą remontavo, gerino su T. Š. iš bendrų lėšų bei ieškovo asmeninių lėšų. 2017 metų birželio 25 d. T. Š. mirė. Visą savo turtą testamentų ji paliko savo dukrai A. V.. Žodžiu su atsakove buvo susitarę, kad ieškovas iki gyvos galvos gyvens toje namo dalyje, kurioje gyveno kartu su Teresa, tačiau 2018 metų spalio pabaigoje gavo laišką, iš kurio sužinojo, kad yra panaikintas jo gyvenamosios vietos deklaravimas adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2018 pradžioje A. V. pradėjo užsiminti apie tai, kad ieškovas išsikraustytų iš jos namo. Ieškovas tam neprieštaravo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu, pretendavo į piniginę kompensaciją. 2019 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į A. V., nurodydamas kiek yra investavęs į namo gerinimą ir į kokio didžio kompensaciją pretenduoja. Gražiuoju susitarti nepavyko. Priešingai, ieškovas rado pakeistą spyną garaže, kuriame laikė jam priklausančius daiktus. Norėjo juos atsiimti, bet A. V. to padaryti neleido, dėl ko buvo priverstas kreiptis į policiją. Nei atgauti daiktus, nei susitarti dėl jų atsiėmimo nepavyko. 2019 m. birželio 2 d. grįžęs namo, rado pakeistas spynas name. Patekti į namo dalį, kurioje liko visi asmeniniai daiktai negalėjo. Kreipėsi į policiją, tačiau tai nedavė rezultato. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu buvo atlikti tokie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gerinimo darbai: 1) įvestas vandentiekis nuo šulinio iki namų. Darbai buvo atlikti 2008 metų vasarą, papildomai buvo apšiltinti vamzdžiai 2010 metų pavasarį - vasarą. Vertė apie 290 Eur; 2) vandentiekio išvedžiojimas po namus: kriauklės įrengimas virtuvėje; vonios kambario rekonstrukcija (kriauklės įrengimas, vandens šildytuvo pajungimas), 2 kriauklės (virtuvėje ir vonioje), vandens filtrai, vandens šildytuvas, vandens maišytuvai. Darbai buvo atlikti 2008 metų rudenį. Vertė apie 1 450 Eur; 3) atliktas vonios kambario remontas: išklijuotos plytelės, iškalta plastikinėmis dailylentėmis, vonios vandens maišytuvo pakeitimas, dviejų vonios spintelių gamyba ir montavimas. Darbai buvo atlikti 2009 metų sausio mėnesį. Vertė apie 174 Eur; 4) langų keitimas verandoje. 5 medinių langų keitimas į plastikinius. Langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimas. Darbai buvo atlikti 2011 metų kovo mėnesį. Vertė apie 1 100 Eur ; 5) langų keitimas virtuvėje ir kambaryje, 4 medinių langų keitimas į plastikinius. Langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimas. Darbai buvo atlikti 2015 metų rugsėjo mėnesį. Vertė apie 900 Eur; 6) namo lauko durų keitimas. Medinių durų demontavimas/montavimas. Laiptų apklijavimas lauko plytelėmis, dviejų turėklų įrengimas. Darbai buvo atlikti 2013 metų rugsėjo mėnesį. Vertė apie 296 Eur; 7) atliktas verandos kapitalinis remontas: pertvaros demontavimas/montavimas, lubų ir sienų parengimas dažymui, dažymas. Darbai buvo atlikti 2011 metų kovo mėnesį. Vertė apie 290 Eur; 8) kambario remontas: tapetų nuėmimas, sienų parengimas, tapetų klijavimas, šildymo radiatorių dažymas. Darbai buvo atlikti 2016 metų vasarą. Vertė apie 203 Eur. Ieškovas nurodė, kad viso pagerinimo darbų ir medžiagų vertė yra 4 703 Eur, todėl jam priteistina 2 351,50 Eur. Ieškovas taip pat teigė, kad gyvenant santuokoje buvo pagerinta namo aplinka – pakeista tvora (metalinės tvoros demontavimas/montavimas, stulpų betonavimas), darbai atlikti 2007 – 2008 metais, vertė 1 448 Eur bei aplinkos sutvarkymui įgyta penkios tonos skaldos, dvidešimt tonų smėlio ir smėlio - skaldos mišinio, šešios tonos molio, viso už 724 Eur. Viso į aplinkos gerinimą investuota 2 172 Eur, todėl ieškovas reikalauja priteisti 1 086 Eur. Po T. Š. mirties ieškovas padarė garažo stogo remontą aptepant bitumine mastika iš vidaus ir iš viršaus, šiuos darbus vertina 50 Eur bei apšiltino vištidę apkalant sienas skydais ir šildant porolonu, darbus vertina 100 Eur, todėl prašė priteisti 150 Eur. Ieškovas teigė, kad išvarius jį iš namų juose ir garaže liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos ieškovas bandė atsiimti gražiuoju, tačiau atsakovė to padaryti neleido. Ieškovas kreipėsi į policiją, prašė užtikrinti asmeninių daiktų paėmimą, bet taip ir nepavyko. Ieškovas nurodė, kad po T. Š. mirties nesikreipė į atsakovę dėl paveldėto turto, kadangi manė, jog bus laikomasi žodinio susitarimo ir jis gyvens name adresu (duomenys neskelbtini), iki gyvos galvos. Atsakovei 2019 m. birželio 2 d. nebeįleidus į namus, kuriuose jis gyveno nuo 2006 metų tapo aišku, kad ginti teises galės tik teisme. Ieškovas teigė, kad santuokos metu buvo nupirkta ši buitinė technika ir baldai, kurie liko name: 1) dvi palydovinės antenos, jų išvedžiojimas, du tiuneriai. Įrengta 2008 metų lapkričio mėnesį. Vertė apie 405 Eur; 2) skalbimo mašina „Gorenje“, jos montavimas. Įrengta 2008 metų gegužės mėnesį. Vertė apie 346 Eur; 3) virtuvės baldų gamyba. Keturios spintelės, valgomas stalas. Nupirkta 2008 metų lapkričio mėnesį. Vertė apie 232 Eur. 4) miegamojo dvigulė lova. Nupirkta 2009 metų gruodžio mėnesį. Vertė apie 434 Eur; 5) šaldymo kamera „Snaigė“. Nupirkta 2008 metų spalio mėnesį. Vertė apie 405 Eur; 6) televizorius „Vido“. Nupirktas 2007 metų liepos mėnesį. Vertė apie 290 Eur; 7) televizorius „Samsung“. Nupirktas 2011 metais. Vertė 203 Eur; 8) šešios minkštos kėdės. Nupirktos 2015 metų rugsėjo mėnesį. Vertė apie 300 Eur; 9) minkštas svetainės kampas. Nupirktas 2015 metų rugsėjo mėnesi. Vertė 400 Eur; 10) lauko baldai: plastikiniai stalas ir šešios kėdės. Nupirktas 2010 metų vasarą. Vertė 100 Eur; 11) pastatomas šviestuvas ir dvi stalinės lempos. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų. Vertė 72 Eur; 12) du komplektai užuolaidų. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų. Vertė apie 145 Eur; 13) elektrinis virdulys. Vertė 25 Eur; 14) Du dulkių siurbliai. Pirkti laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2014 metų. Vertė 100 Eur. Viso įsigyta baldų ir buitinės technikos už 3 457 Eur; 15) reikalavimo suma 1 728,5 Eur; 16) namuose liko šie ieškovo asmeniniai daiktai: Avalynė: juodi ilgi žieminiai batai - 10 Eur; tamsus pusbačiai - 10 Eur; rudi batai - 20 Eur; juodi batai - 15 Eur; zomšiniai batai - 25 Eur; šviesūs batai - 30 Eur; išeiginiai batai - 30 Eur; 3 poros naminių šlepečių - 10 Eur; 2 poros sportbačių - 20 Eur. Išvardytų daiktų vertė 170 Eur; 17) drabužiai: 6 demisezoninės striukės po 25 Eur - 150 Eur; pilkas vilnonis paltas - 60 Eur; kariškas kitelis - 30 Eur; 2 nauji nailoniniai marškinėliai po 20 Eur - 40 Eur; 3 sportinės striukės po 20 Eur - 60 Eur; 5 sportinės kelnės po 6 Eur - 30 Eur; 4 žieminiai megztiniai po 15 Eur - 60 Eur; 4 rudeniniai/žieminiai golfai po 10 Eur - 40 Eur; 5 džemperiai po 20 Eur - 100 Eur; 12 baltų ir spalvotų marškinių po 8,50 Eur - 100 Eur, kepurė, žieminė kepurė, kepė, dvi kepuraitės - 40 Eur; 4 poros rudeninių/žieminių pirštinių po 10 Eur - 40 Eur; 6 šalikai po 8,20 Eur - 50 Eur; 6 poros žieminių vilnonių kojinių po 2,50 Eur - 15 Eur; 4 apatiniai marškinėliai po 5 Eur - 20 Eur, kurių bendra vertė 835 Eur; 18) dokumentai (dublikatų gavimas): darbo knygelė - 30 Eur; 5 pažymos iš darbovietės apie darbo stažą po 10 Eur už pažymą - 50 Eur; 4 pažymas apie gyvenamosios vietos registraciją po 5 Eur už pažymą - 20 Eur; gimimo liudijimas - 20 Eur; ištuokos liudijimas iš Minsko - 20 Eur; santuokos su T. Š. liudijimas - 10 Eur; apostilė apie T. Š. mirtį su pažyma - 30 Eur; investicinio fondo „Imuščestvo“ čekių sertifikatas - 20 Eur; pažymos iš Minsko soc. apsaugos fondo ir archyvo - 20 Eur; dokumentai, patvirtinantys akcijų „Slavneft“ buvimą - 50 Eur; galiojančios sutartys modemui ir aifonui - 5 Eur, viso 275 Eur; 19) kiti daiktai namuose: kambarinė antena televizoriui 15 Eur; tiuneris televizoriui - 70 Eur; televizorius „Samsung“ - 405,45 Eur; 1 1 butelis degtinės, 2 buteliai putojančio vyno, 10 skardinių alaus, 2 buteliai vyno, 1 pakuotė vyno - 40 Eur; 4 pakeliai cigarečių „Winston“ - 15 Eur; miltai, daržovės, konservai - 25 Eur; lipni juosta, 3 vnt. - 5 Eur; durų spynų šerdelės, 3 vnt - 10 Eur; kištukinis naktinis šviestuvas - 5 Eur; prožektorius su judėjimo jutikliu - 15 Eur; Tonometras - 60 Eur; žemėlapiai, automobilinių kelių atlasai 4 vnt. - 20 Eur; energija taupančios lemputės, 15 vnt. - 40 Eur; virtuvinių peilių rinkinys (raudonomis rankenomis) - 15 Eur; staliniai laikrodžiai krištolinis ir medinis - 50 Eur; rašikliai, 30 vnt. ir 2 stovai rašikliams - 15 Eur; plaunantys skysčiai, skalbimo milteliai, tualetinis popierius, kempinės indams plauti, popieriniai rankšluosčiai, balintojai, skalautuvai, indų plovimo skystis - 30 Eur; aromatinė lempa, eterinis aliejus, 5 vnt, mažos žvakės, 80 vnt. - 15 Eur; lauko, kambario ir kūno termometrai - 5 Eur; kanceliariniai reikmenys: smeigtukai, sąvaržėlės, trintukai, liniuotės, lekalai - 10 Eur; ruletės 5 m., 2 vnt. - 5 Eur; batų tepalas, batų šepečiai, 3 vnt. - 5 Eur; dujiniai žiebtuvėliai, 2 vnt., dujų balionėlis - 5 Eur; didelis dujų balionas, užpildytas 2019 m. gegužės mėnesį, užpildymas - 12 Eur; mobilių telefonų pakrovėjai, 3 vnt. - 10 Eur; metalinės kopėčios 1.5 m - 10 Eur; vyriškos nosinės, 10 vnt. - 5 Eur; suvenyras „Kiaulytė“ - 10 Eur; taupyklė „Mėlynas dinozauriukas“ pilna 1 Eur ir 2 Eur monetų - 120 Eur; rinkinys: suvenyrinė gertuvė, rašiklis, raktų laikiklis - 25 Eur; bintai elastiniai medicininiai, 2 vnt. - 5 Eur; sekatorius - 15 Eur; lygintuvas - 10 Eur; valiutų tikrinimo aparatas - 40 Eur; autometras - 20 Eur; lituoklis - 5 Eur; vyriški juodi skėčiai, 3 vnt. - 15 Eur; lietuvių kalbos žodynai, 2 vnt. - 15 Eur; knygos „Rusijos valstybės istorija“ 4 tomai senąja slavų kalba - 100 Eur; medicininiai žinynai, 4 vnt. - 25 Eur; skriestuvas - 10 Eur; prailgintuvas, 2 vnt. - 5 Eur; sieninis šviestuvas - 30 Eur; paveikslas „Jėzus ir Luka“ - 20 Eur; medicininės brošiūros, 6 vnt. - 10 Eur; elektrinė kavavirė - 30 Eur; ikona ir mano krikšto kryželis - 100 Eur; kavinukas kavai virti - 5 Eur; rankiniai vyriški laikrodžiai, 3 vnt. - 20 Eur; paauksuotas moteriškas laikrodis, priklausęs mano mamai - 40 Eur; akumuliatorius „Huawei“ - 15 Eur; sidabrinė grandinėlė su sidabriniu kryželiu - 30 Eur; šiukšlių kibiras su dangčiu, 121-5 Eur; elektrinė kirpimo mašinėlė - 20 Eur; ausinės aifonui - 5 Eur; kampamatis - 5 Eur; toršeras - 15 Eur; stalinė lempa - 5 Eur; 2 suvenyrinės stiklinės - 5 Eur; 2 suvenyriniai puodukai - 5 Eur; nedidelės gilios lėkštės, 6 vnt. - 5 Eur; puodai, 5 vnt. - 20 Eur; pagalvės, 4 vnt. - 15 Eur; patalinės komplektai, 2 vnt. - 10 Eur; pagalvės užvalkalai - 4 vnt. - 15 Eur; kilpiniai rankšluosčiai (pirties, kūnui, rankoms), 10 vnt. - 20 Eur; antklodė, 1,5 m. - 10 Eur; pledai sofai, 2 vnt. - 10 Eur; padėklai kriauklei (plautuvei) mėlyni, 3 vnt. - 5 Eur, viso daiktų už 1 812,45 Eur; 20) namo verandoje ir rūsyje liko šie mano asmeniniai daiktai: išstumiamas skersinis - 25 Eur; metalinis stovas televizoriui - 25 Eur; rankinis šildytuvas - 30 Eur; kirviai, 2 vnt. - 10 Eur; malkos, 4 kub. m., 3 pakuotės briketų namo šildymui - 160 Eur; kroviklis automobiliui - 10 Eur; paleidėjas - kroviklis automobiliui - 20 Eur; techniniai skysčiai: automobilių šampūnas, distiliuotas vanduo, balionėlis su dažais, 2 vnt., skysčiai automobilio salonui valyti, skystis nuo rūdžių - 20 Eur; statybiniai gulsčiukai - 5 Eur; oro vėdinimo plastikiniai rėmeliai, 5 vnt. - 5 Eur; užsirakinančios durų rankenos, 3 vnt. - 5 Eur; dažymo teptukai, įvairių dydžių, 20 vnt. - 30 Eur; prailgintuvai 3 m. ir 2 m. - 10 Eur; atsuktuvai - 5 vnt. - 10 Eur; elektriniai atsuktuvai, 2 vnt. - 5 Eur; skląsčiai durims, 2 vnt. - 5 Eur; smulkių galąstuvų rinkinys, 10 vnt. - 5 Eur; 2 grandinės benzopjūklui, tepalas - 40 Eur; dujinis degiklis, 2 balionėliai - 15 Eur; šlifavimo mašinėle „Boch“ - 120 Eur; karutis malkoms vežti - 20 Eur; cigaretės „Winston“, 3 pakeliai - 10 Eur; pakabukas su raktu - 5 Eur; mėsmalė - 10 Eur; keraminis dubenėlis - 5 Eur; kojelės nešiojamam stalui - 5 Eur, viso daiktų už 610 Eur; 21) garaže liko asmeniniai daiktai: dėklas brėžiniams - 5 Eur; 3 sėdynės automobiliui „Sharan“ - 150 Eur; benzinas (laikytas 10 1 kanistruose) 40 1 - 40 Eur; vantų ruošiniai (ąžuolas, beržas, liepa), 30 ryšuliukų įvairių žolių, 350 vnt. vantų - 500 Eur; tinklinio kamuoliai, 2 vnt. - 30 Eur; lagaminėlis su galvučių ir raktų rinkiniu - 40 Eur; atsarginės dalys automobiliui „Sharan“, 8 dėžutės - 150 Eur; juodas krepšys su įvairiai raktais 30 vnt. - 50 Eur; raudonas krepšys su įvairiais raktais 15 vnt. ir atsuktuvais 5 vnt. - 20 Eur; techniniai skysčiai automobiliui: rūdžių nuėmėjas, silikoninis tepalas, krumpliaračių tepalas, antifrizas, skystis salonui valyti, automobilio šampūnas, polirolis, stabdžių skystis, „Mobil“, bitumas, mastika, vėsinimo skystis - 30 Eur; daržo inventorius: 3 kastuvai, 2 laužtuvai, 3 grėbliai, šepetys - 20 Eur; kontrolinės lemputės 12wt, 2 vnt. - 5 Eur; piltuvai techniniams skysčiams, 3 vnt. - 5 Eur; špateliai, kelnė, kaltai, viso 6 vnt. - 15 Eur; gesintuvai automobiliui, 2 vnt. - 10 Eur; baltas šalmas - 5 Eur; dėžutė su elektros detalėmis: rozetės, jungikliai, relės, trišakiai, paskirstytojai — 30 Eur; kuro skirstytuvas automobiliui „Krab“ - 80 Eur; kopėčios 2,5 m. - 15 Eur; nešiojama elektros lempa 5 m. - 20 Eur; dideli polietileniniai maišiai, 12 vnt. - 5 Eur; automobilio valytuvai, 4 komplektai - 10 Eur; saugikliai, 4 komplektai - 5 Eur; automobiliniai trosai 5 m., 2 vnt. - 10 Eur; ruletės: 50 m., dvi 10 m., dvi 5 m. - 15 Eur; liniuotė 3 m išstumiama - 10 Eur; benzopjūklo raktai ir galąstuvas - 5 Eur; vėlinių žvakės, 4 vnt. - 5 Eur; kanistras benzopjūklui užpildyti su benzinu 41-5 Eur; atsarginis diskas ir 2 poros padangų automobiliui - 15 Eurų; sekatoriai šakoms pjauti, 2 vnt. - 5 Eur; lemputės automobiliui, 6 vnt. - 5 Eur; prailgintuvas 20 m. - 5 Eur; viso daiktų už 1 320 Eur; 22) lauke liko lauko palydovinės antenos, 2 vnt., 60 m. kabelio, montavimas - 150 Eur; medinės kopėčios į palėpę 5 m. - 30 Eur; 6 vištas, grūdų maišas - 20 Eur, viso daiktų už 200 Eur. Ieškovas prašė priteisti minėtų daiktų vertę kaip žalą.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. birželio 10 d. nutarime nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame konstatuota, jog „<...> policijos akivaizdoje atidarė gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus prie namo norėjo, kad S. H. paimtų jam priklausančius daiktus, tačiau jis tai padaryti atsisakė.“ Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK 2019 m. liepos 10 d. nutarime atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-45170-19, kuriame taip pat konstatuota faktinė aplinkybė, jog „<...> S. H. krovėsi į maišus jam priklausančius rūbus, dėl kurių priklausomybės ginčas nekilo. Taip pat S. H. pareigūnams nurodė, kad iš buvusios savo gyvenamosios vietos pasiėmė tik jam priklausančius daiktus.“ Taip pat minėtame 2019 m. birželio 10 d. nutarimo tekste yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog ieškovas atsisako iškraustyti iš atsakovei priklausančio gyvenamojo namo, o tai kartu reiškia, kad ne atsakovė neleidžia ieškovui atsiimti daiktų, o ieškovas atsisako šiuos daiktus pasiimti. 2019 m. liepos 10 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tekste, tiek ankstesnio nutarimo tekste konstatuotos faktinės aplinkybės, jog ieškovas daiktus pasiėmė ir jam to padaryti niekas nedraudžia. Byloje nėra duomenų apie kokį nors žodinį ieškovo ir atsakovės susitarimą, kurio pagrindu ieškovui būtų suteikta teisė gyventi atsakovei priklausančiame name. Ieškovas nepateikė objektyvių priežasčių, kurios būtų laikytinos svarbiomis terminio praleidimo priežastimis, todėl ieškovo prašymas dėl kreditorinio reikalavimo priėmusiam palikimą įpėdiniui pareiškimo paduoti atnaujinimo atmestinas, konstatavus, kad terminą ieškovas praleido dėl savo neaktyvumo, nerūpestingumo, pasyvumo, t.y. dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovas deklaratyviai tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje išvardina, neva jo atliktų atsakovei priklausančio turto pagerinimų, bei įvardina šių atliktų pagerinimų vertę, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia, t.y. neteikia į bylą šiuos jo išsakytus teiginius patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nepateikia įrodymų kurie pagrįstų jo ieškinyje išvardintų atliktų pagerinimų atlikimo faktą, taip pat nepateikia minimų pagerinimų išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas neatliko jokių pagerinimų atsakovei priklausančiam turtui, taip pat nepatyrė su šio turto pagerinimu susijusių išlaidų, todėl jo reikalavimas dėl kompensacijos už atliktus pagerinimus yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors ieškovas ir buvo sudaręs santuoką su atsakovės motina, tačiau jo gyvenimą atsakovės motinai priklausančiame nekilnojamajame turte reikėtų vertinti kaip panaudos teisnius santykius. Panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.636 straipsnis). Nagrinėjamu atveju jokie bylos įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas turėjo ginčo savininko leidimą sutikimą atlikti turto remontą. Taip pat nepateikė ieškovo neva atliktų pagerinimo mastą patvirtinančių įrodymų, atliktų pagerinimų išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimą darytina išvada, kad atsakovė neprivalo kompensuoti ieškovui jo reikalaujamų išlaidų, susijusių su turto pagerinimu. Todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteista 3 587,50 Eur turto pagerinimo išlaidų, atmestinas. Ieškovas nurodo, jog jo teigimu, išvarius jį iš namų, namuose ir garaže liko jo asmeniniai daiktai, kuriuos jis bandė atsiimti gražiuoju, tačiau atsakovė to padaryti neleido. Kreipėsi dėl to į policiją, prašė užtikrinti asmeninių daiktų paėmimą, bet taip ir nepavyko. Atsakovei priklausančiame turte liko jo daiktai, kurių vertė ieškovo teigimu 6 950,95 Eur. Su šiais ieškovo teiginiais atsakovė sutikti negali, kadangi jie yra nepagrįsti, o tokiais teiginiais ieškovas bando suklaidinti teismą, taip pat atsakovė pagrįstai mano, jog ieškovas tokiu būdu nori nepagrįstai praturėti atsakovės sąskaita. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai (nutarimai ikiteisminiame tyrime), kurie paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę, jog atsakovė jam neleido atsiimti jam priklausančių daiktų. Be to, ieškovas atsiėmė daiktus civilinės bylos nagrinėjimo metu, daiktų atsiėmimo metu dalyvavo antstolė, kuri šį procesą užfiksavo. Po šio apsilankymo ir daiktų pasiėmimo tiek su ieškovu, tiek su jo atstove buvo bendraujama ir prašoma pasiimti likusius daiktus, kuriuos ieškovas žadėjo pasiimti, tačiau iki šios dienos to nepadarė. Kodėl ieškovas atsisako pasiimti kaip jis teigia jam priklausančius daiktus, kurie neva yra atsakovei priklausančiame nekilnojamajame turte, jis nenurodė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje, nei tuomet, kai jis buvo raginamas šiuos daiktus pasiimti. Toks ieškovo elgesys tik patvirtina tą faktą, jog atsakovei priklausančiame turte, ieškovo daiktų, kurie yra išvardinti patikslintame ieškinyje nėra ir niekuomet nebuvo. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išvardintų daiktų įsigijimo ar pasidėjimo atsakovei priklausančiame turte. Jis taip pat nepateikė paaiškinimo, kodėl jis turėdamas galimybę šiuos daiktus pasiimti jų nepasiima, o pradeda teisminį procesą. Faktą, kad dalį daiktų ieškovas pasiėmė patvirtina jo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas sumažino reikalavimo sumą. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti - neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Taigi, vertinant ieškovo patirtos žalos dydi turi nelikti abejonių dėl patirtų nuostolių dydžio, kitu atveju yra pagrįsta tikimybė, jo ieškovas gali neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovės veiksmuose kaltės dėl ieškovo daiktų pasisavinimo nėra, kadangi atsakovė niekuomet nedraudė ieškovui pasiimti daiktų. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių ieškinyje išvardintų daiktų buvimo fakto, atsakovui priklausančiame turtą. Ieškovas nepateikė dokumentų patvirtinančio žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, t. y. nepateikė ieškinyje išvardintų daiktų įsigijimo faktą, bei įsigijimo kainą patvirtinančių dokumentų. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo dalyko, t. y. patirtos žalos dydžio. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, neegzistuoja priežastinis ryšis, o tai iš esmės eliminuoja atsakovės civilinę atsakomybę, o ieškovo ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
3. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad gyventi į Lietuvą atsikraustė 2006 m. birželį, gyvendamas kartu su T. Š. nusprendė dalį lėšų skirti namo pagerinimui. Pinigines lėšas už turėtą (duomenys neskelbtini) butą gavo tik 2013 metais, nes butą pardavė vaikams, jie iš karto negalėjo sumokėti. Nuo 2006 m. buvo pakeista apie 200 metrų tvoros. 2008 m. atsakovė pastatė hidroforą šulinyje. Buvo įvestas vandentiekis aplink namą, pakeistos vandentiekio sistemos, pirktas vandens šildytuvas, skalbimo mašina, vonios kambaryje keisti santechnikos vamzdžiai, nupirktas šaldiklis. 2009 metais buvo pakeisti langai, įėjimo durys, padarytas verandos ir virtuvės remontas, nupirkti baldai – lova, minkštas kampas, kėdės, televizorius. Ieškovas paaiškino, kad vedė pirktų daiktų ir atliktų darbų sąrašą su vertėmis. Birželio 30 d. atvykus policijai atsakovė sukėlė skandalą, todėl jis negalėjo atsiimti daiktų. Dalyvaujant antstolei per 1 valandą atsiėmė tik būtiniausius daiktus, priežastis – pinigų trūkumas, antstolei sumokėjo 250 Eur, mano, kad atsiimdamas visus daiktus antstolei už darbą sumokės daugiau nei daiktų vertė. Ieškovas pripažino, kad atsakovė sutinka atiduoti daiktus, tačiau jis dėl atsakovės vyro išsakytų grasinimų vienas į atsakovės namus nevyks. Todėl prašė teismo užtikrinti daiktų atsiėmimą. Arba daiktus galėtų atsiimti, jei atsakovė apmokėtų už antstolės darbą. Aiškindamas buto pardavimo aplinkybes ieškovas nurodė, kad pats buto nepardavė, sandoris buvo sudarytas brolio vardu, brolis pardavė butą savo vardu, pinigus grąžino, iki 2013 m. vaikai jam atiduodavo pinigus, likusią sumą atidavė 2013 m. Vėliau nurodė, kad brolis faktiškai pinigų (pagal dovanojimo sutartį) neperdavė, nes juos sumokėjo anksčiau ieškovo vaikai. Ieškovas paaiškino, kad ieškinyje daiktai išvardinti ne visi, surašė juos iš atminties, pačių daiktų nematė, todėl daiktų sąrašas nėra išsamus. Ieškovas taip pat nurodė, kad dienyne negali būti išvardinti visi daiktai, nes daug daiktų atvežta iš Minsko. Daiktų kainos nustatytos įvertinus nusidėvėjimą. 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad, kai išvyko, liko 3 antenos. Kai vienoje iš antenų buvo nupjauti laidai (nežino, ar ji veikianti buvo), jis sumontavo naują anteną. Dvigulė lova, čiužinys buvo pirkti 2008 metais, todėl ieškovas sutiko, kad jie yra nusidėvėję. Nurodė, kad turėjo 3 televizorius. Vieną pirko išsimokėtinai 2008 m. rugsėjį, galutinai atsiskaitė 2015 m. rugsėjį, nežinojo daikto įsigijimo kainos. Pirmas pirktas 2011 m. iš giminaitės su spintelėmis. Pripažino, kad tinklinę tvorą pirko sutuoktinė, nes 2006 m. jis periodiškai išvykdavo į Minską, apie kuoliukų skaičių ir kainą negali tiksliai pasakyti. Paprašytas savo atstovės patikslinti aplinkybes dėl buto pardavimo ieškovė paaiškino, kad 2002 m. įgijo butą savo vardu, 2013 m. balandžio mėnesį vaikams kaip potencialiems pirkėjams pateikė pareiškimą dėl buto pardavimo, jame nurodyta, kad jiems atsisakius pirkti, butas bus parduotas trečiajai šaliai. 2013 m. liepos 5 d. ieškovas padovanojo butą broliui, o šis 2013 m. liepos 5 d. pardavė butą ieškovo dukrai ir 2013 m. liepos 5 d. ieškovo brolis padovanojo ieškovui 22 000 dolerių. 2019 m. rugsėjo 17 d. viską įformino notariškai, tai, kad brolis perdavė ieškovui 22 000 dolerių. Į klausimą, kodėl sudarė buto dovanojimo, ne pirkimo – pardavimo sandorį, ieškovas atsakė, kad tai buvo daryta pagal pirkėjų prašymą. Ieškovo atstovė paaiškino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė daiktų negrąžinimu, nes vieną dieną ieškovas negalėjo įeiti atsiimti daiktų, vėliau galimybė buvo, tačiau tai padaryti suteikta nedaug laiko. Ieškovas bijo dėl savo sveikatos ir daugumo, todėl nevažiuoja atsiimti daiktų.
4. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas nurodė, kad nėra atsakovės kaltės tame, jog ieškovas neatsiima ar, kad atsakovės namuose nėra ieškovui priklausančių daiktų. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, už kiek daiktai buvo įgyti, pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi, išrašas iš išlaidų knygų neatitinka ieškinyje nurodytų daiktų, todėl teismas neturi galimybės įvertinti patirtos žalos. Atsakovė neprieštaravo daiktų atsiėmimui, suteikė galimybę juos atsiimti daugiau nei 3 kartus. Faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti ieškovo žodžiai, kad kiti daiktai jam nereikalingi, jis juos gali užgyventi ir nenori atsiimti. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis daiktų neatsiima ir kreipiasi į teismą, nes taip elgtis jam yra patogiau. Byloje nėra įrodymų, ar pagerinimai buvo atlikti iš bendrų, ar iš asmeninių palikėjos lėšų. Tvora buvo pakeista iki santuokos iš asmeninių palikėjos lėšų. Visi ieškovo išvardinti darbai įeina į einamojo remonto sąvoką. Tapetų ar kriauklės pakeitimas nėra pagerinimo darbai. Byloje nėra įrodymų dėl turto būklės iki einamojo remonto darbų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad daiktas buvo pagerintas, todėl ieškovas neturi teisės į kompensaciją. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad ieškovas buvo atvažiavęs ne vieną kartą atsiimti daiktų, tai padaryti jam nebuvo trukdoma. Atsakovė nurodė, kad hidroforas šulinyje įstatytas bei įrenginiai prijunti prie namo senai, vandentiekį į virtuvę pratiesė jos užsakyti meistrai, mamos namas buvo sutvarkytas, šildymo katilas buvo, kai dar tėvas gyveno. Tėvai gyveno gerai, nes turėjo verslą, mėsos rūkyklas, kooperatyvą. 2019 m. kovo 18 d. ieškovas atsiėmė daiktus. Jis ėmė tik tuos daiktus, kuriuos galima parduoti. Jam nebuvo trukdoma atsiimti daiktus. Buvo sutarta data, nes policija prašė geranoriškai atiduoti, todėl sutarė, kada daiktus galima atsiimti ir jis atsiėmė. Visų daiktų nepaėmė, nes neskubėjo, tempė laiką, kalbėjo, kad jam grasinama, kad jį gali sumušti. Atsakovė teigė nevariusi ieškovo iš namų, tačiau ieškovas pats pradėjo nesąmones daryti (policiją kviesti ir pan.), todėl buvo pareikalauta išsikraustyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl prašymo atnaujinti terminą pateikti kreditorinį reikalavimą
5. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad: 1) tuo atveju, kai reiškiamas ieškinys dėl teisės, taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas, o ne paveldėjimo teisei nuginčyti CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas senaties terminas, nes tokiu atveju ginčijama ne paveldėjimo teisė, o tos teisės įforminimas, po kurio atsiranda atitinkamas paveldėtojo valdymo, naudojimo ir kitų teisų pasikeitimas, kuris negali atsirasti paveldint turtą priėmusiems palikimą asmenims, todėl CK 5.63 straipsnio nuostatos netaikytinos; 2) iš bylos aplinkybių matyti, kad byloje nėra duomenų, jog iki santuokos pabaigos apelianto sutuoktinei mirus tuo metu apelianto teisės būtų buvusios pažeistos, nes jis su sutuoktine naudojosi ginčo turtu, dėl jo jokių ginčų nekilo, mirus apelianto sutuoktinei ir apeliantui toliau gyvenant (net dvejus metus) buvusioje šeimos gyvenamoje vietoje jis taip pat naudojosi ginčo turtu, todėl jam nebuvo pagrindo, vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 1 dalimi, kaip kreditoriui kreiptis į T. Š. įpėdinę (šiuo atveju atsakovę). Teisėjų kolegijos vertinimu, kai atsakovė pareikalavo, kad apeliantas mokėtų nuomos mokestį arba išsikeltų, tapo aišku, kad apeliantas nebegalės toliau naudotis gyvenamuoju namu, įgytais daiktais, atsirado apelianto teisių pažeidimas (nutarties 33-34 punktai). Taigi, šioje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą ne kaip T. Š. kreditorius, o kaip sutuoktiniams priklausiusio turto bendrasavininkis (dalyje dėl daiktų kainos priteisimo) ar asmuo, savo asmeninėmis ar bendromis su palikėja lėšomis pagerinęs turtą. Todėl civilinio kodekso nuostatos dėl termino pareikšti įpėdiniams kreditorinį reikalavimą nagrinėjamu atveju nėra taikytinos, nes toks reikalavimas (teisių pažeidimas) neegzistavo palikėjai dar esant gyvai. Ieškovui gyvenant palikėjai priklausančiame name nebuvo būtinumo reikšti reikalavimus dėl piniginės kompensacijos už turto pagerinimą ar žalos priteisimo, nes ieškovo teisės tuomet nebuvo pažeistos. Dėl nurodyto, reikalavimas atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti netenkintinas.
Dėl reikalavimo priteisti 3 587,50 Eur piniginę kompensaciją už esminį turto pagerinimą
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015 ir kt.). Sprendžiant dėl kompensacijos vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimą priteisimo, reikšmingomis pripažintinos visos sutuoktinio nurodomos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai, kurie sudaro pagrindą spręsti apie jo prisidėjimą prie kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimo. Konstatavimas, kad kompensacija vienam sutuoktiniui už kito sutuoktinio asmeninio turto pagerinimus gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai sutuoktinis, prašantis priteisti kompensaciją, nurodo tikslią lėšų sumą ar konkrečius atliktus su ginčo turtu susijusius darbus bei pateikia tai patvirtinančius įrodymus, prieštarautų šeimos kaip bendrų tikslų siekiančio darinio esmei, logikos dėsniams, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-687/2016 16 punktas).
7. Vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi 2022 m. birželio 9 d. teismo posėdyje ieškovui buvo išaiškinta įrodinėjimo pareiga, pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, teikti prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, ekspertizės paskyrimo, liudytojų apklausos, nustatytas terminas teisei teikti įrodymus realizuoti.
8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi; taip pat reikia įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. Nr. 3K-3-390/2008 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Tais atvejais, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, tai yra atsakyti, kuria informacija remtis, o kurią atmesti.
9. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, kad jam turi būti priteista 3 587,50 Eur piniginė kompensacija už esminį turto pagerinimą. Tokia išvada grindžiama toliau dėstomais argumentais.
10. Ieškovas nurodė, kad iki santuokos, santuokos metu ir po T. Š. mirties buvo įvestas vandentiekis nuo namo iki šulinio, vandentiekis buvo išvedžiotas po namus, atliktas vonios kambario remontas, pakeisti langai verandoje, virtuvėje, kambaryje, pakeistos namo lauko durys, atliktas verandos kapitalinis remontas, kambario remontas, gyvenant santuokoje buvo pagerinta namo aplinka, demontuota/sumontuota metalinė tvora, aplinkos tvarkymui įgyta penkios tonos skaldos, dvidešimt tonų smėlio ir smėlio skaldos mišinio, po T. Š. mirties ieškovas aptepė garažo stogą bitumine mistika iš vidaus ir iš viršaus, apšiltino vištidę, apkalė sienas skydais ir šildant paralonu.
11. Teismų praktikoje gyvenamojo namo, kiemo statinių remonto darbai (langų, durų pakeitimas, vandentiekio ir kanalizacijos prijungimas prie centralizuotų nuotekų), nekeičiant statinio konstrukcijų, iš esmės nepadidinus nekilnojamojo daikto ploto, nelaikytini esminiais pagerinimais, kokybiškai ar kiekybiškai iš esmės pakeičiančiais daiktą, todėl pripažįstami einamuoju remontu. Einamojo remonto darbai CK 3.90 straipsnio prasme nėra turto pagerinimas, todėl atsakovas neturi teisės į einamojo remonto išlaidų atlyginimą (Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1424-510/2010). Esant ginčui dėl vieno iš sutuoktinių asmeninio turto pagerinimo, reikia nustatyti turto vertę iki pagerinimų atlikimo ir vertės pokytį po turto pagerinimo ir dėl turto pagerinimo. Tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių turto (namo) vertę prieš pagerinimus ir po jų (ekspertizės ar kitų). Į bylą taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atliktų darbų (langų, durų keitimo, vandentiekio įrengimo darbų ir kt.) faktą, apimtis ir vertę. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kokiais įrodymais grindžia prašomas priteisti sumas už atliktus darbus. Ieškovas pateikė išrašą iš išlaidų knygos, tačiau prie jos nėra pridėta pirminių dokumentų, tai yra duomenų (sąskaitų – faktūrų, pinigų mokėjimo ar pervedimo kvitų ir pan.), iš kurių ieškovas surašė sumas į išlaidų knygą. Kita vertus, net jei manant, kad tokie duomenys pagrįstai galėjo būti neišsaugoti (dėl senumo ar nematant būtinumo jų kaupti), į bylą turėjo būti pateikti įrodymai apie darbų faktą (pvz. pakeistus duris, langus, jų kiekį ir pan.), jų būklę šiuo metu bei įrodymai apie darbų vertę šiuo metu, tačiau ieškovas tokių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad tiek atliktiems darbams, tiek jo nurodytiems prašomiems išreikalauti daiktams taikytinas nusidėvėjimas, tačiau jo, kaip ir darbų (daiktų) vertės niekaip neįrodinėjo, tik ją nurodė savo nuožiūra. Pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus, ko siekia ieškovas, būtų per daug pažeistos priešingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis) (Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-66-252/2021). Ieškovas nurodo, kad dalis darbų buvo atlikti gan senai (pvz. 2009 metais atlikti vonios remonto darbai, 2010 metais keisti langai verandoje, 2011 metais atliktas verandos remontas). Vadovaujantis protingumo principu pakankamai pagrįsta manyti, kad praėjus daugiau nei 10 metų nuo darbų atlikimo jų vertė yra gerokai sumažėjusi. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga yra ir tai, kad po darbų atlikimo (pvz. po vonios remonto 2009 m. ar durų, jų turėklų įrengimo 2013 metais) ieškovas, neatlygintinai naudodamasis nekilnojamuoju turtu, pats naudojosi (iki iškraustymo 2019 m.) paprastojo (einamojo) remonto darbų rezultatais, todėl nėra pagrįsta priteisti visą ieškovo nurodomą darbų vertę.
12. Antra, kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka išrašo iš išlaidų knygos duomenų. Pavyzdžiui, išraše iš išlaidų knygos nurodoma, kad 2009 m. sausio mėnesį 2 vonios plytelių dėžių vertė yra 65,56 Lt, plastikas voniai – 117,40 Eur, dažai ir plastikas – 28,73 Lt, vonios apdaila – 350 Lt, tai yra viso 162, 67 Eur, tuo tarpu ieškovas prašo priteisti 174 Eur. Ieškovas prašo priteisti ir už dviejų vonios spintelių gamybą bei remontą, tačiau išraše iš išlaidų knygos minėtų spintelių nenurodyta. Į bylą nepateikta jokių duomenų nei apie vonios, nei apie spintelių būklę šiuo metu. 2011 metais išraše iš knygos nurodoma „verandos langų palangės Miša“ – 300 Lt, „verandos remontas, pertvarų demontavimas ir įrengimas – 600 Lt Miša“, taigi, minėtų darbų bendra vertė 260,66 Eur, tuo tarpu ieškinyje ieškovas nurodo, kad buvo atliktas langų keitimas verandoje, 5 langų pakeitimas į plastikinius, langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas, bendra darbų vertė sudaro 1 100 Eur. Įrašų apie išlaidas verandos langams išraše iš išlaidų knygos 2011 metų eilutėje nėra. Tokie įrašai yra 2010 metų grafoje, tačiau minėtų išlaidų bendra suma yra 2 400 Lt (695 Eur). Kartu su išlaidomis verandos palangėms jie sudarytų apie 781 Eur (700 Lt+1700Lt+300Lt), tačiau ieškovas prašo priteisti 1 100 Eur ir nepagrindžia, kodėl tokią sumą nurodo. Paminėti neatitikimai sudaro pagrindą abejoti ieškovo paaiškinimų patikimumu. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 metų kovo mėnesį buvo atliktas verandos kapitalinis remontas: pertvaros demontavimas/montavimas, lubų ir sienų parengimas dažymui, dažymas, darbų vertė 296 Eur, tačiau išraše iš išlaidų knygos bendra verandos remonto darbų, pertvarų demontavimo ir įrengimo darbų vertė nurodyta 600 Lt (173,77 Eur). Duomenų apie minėtų darbų būklę ir vertę šiuo metu byloje nėra. Šiame kontekste pažyminėtina, kad liudytoja G. K. parodė, kad ji įrengė pertvarą, nes nenorėjo, kad kiti vaikščiotų jai priklausančioje namo dalyje, jos samdyti meistrai, įrengę pertvarą, verandą išdažė žalia spalva. Nėra pagrindo labiau tikėti ieškovo paaiškinimais nei liudytojos G. K. parodymais. Todėl faktas dėl verandos remonto, pertvarų įrengimo ieškovo lėšomis laikytinas neįrodytu.
13. Trečia, ieškovas nurodo, kad buvo įvestas vandentiekis iki namų, darbai atlikti 2008 metų vasarą, vamzdžiai apšiltinti 2010 metų pavasarį – vasarą, santechnikos ir kiti darbai atlikti 2008 vasarą, jų bendra vertė 1 740 Eur, tačiau tiek atsakovė, tiek liudytoja apklausta G. K. parodė, kad mamos namo pusėje iki atsikraustant ieškovui buvo radiatoriai, įvestas vanduo, šildymo katilas, visi būtini vamzdžiai. Vandentiekis, elektra buvo dar gyvenant tėčiui. Jokių papildomų darbų apsigyvenus ieškovui nebuvo atlikta. Minėta liudytoja yra atsakovės sesuo, tačiau vien tai nesudaro pagrindo manyti, kad jos parodymai negali paneigti ieškovo paaiškinimų ir laikyti pastaruosius patikimesniais, nes būtent ieškovas turėjo įrodyti savo reikalavimą dėl lėšų už turto pagerinimus priteisimo. Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 1995 m. vasario 23 d. fiksuojant kadastro duomenis buvo vietinis centrinis šildymas, vietinis vandentiekis, vietinis nuotekų šalinimas. Vadinasi, ieškovo nurodomi santechnikos darbai galėjo būti paprastasis remontas, kurio rezultatu jis vėliau naudojosi daugiau nei 10 metų, todėl visos jų vertės atsakovė neprivalo apmokėti. Ieškovo kviesti liudytojai V. V., J. G. parodė, kad atvykdavo dažnai į svečius pas ieškovą ir jo sutuoktinę, kiekvieną kartą rasdavo vis ką nors naujai padaryta, tačiau prašant konkrečiai įvardinti, kaip keitėsi namo būklė ar aplinka, to padaryti negalėjo, kaip ir vienareikšmiškai atsakyti, kas galimus darbus atlikinėjo bei iš kokių lėšų mokėta.
14. Ketvirta, ieškovas nurodė, kad 2015 metais rugsėjo mėnesį buvo pakeisti langai virtuvėje ir kambaryje, 4 mediniai langai buvo pakeisti į plastikinius, langų demontavimas/montavimas, vidinių ir išorinių palangių demontavimas/montavimo vertė 900 Eur, tačiau ieškovo pateiktoje išraše iš išlaidų knygos ties data 2015 m. rugsėjo 2 d. nurodyta 100 Eur avansas plastikiniams langams, 640 Eur už 4 langų demontavimą ir įrengimą, 50 Eur išorinė langų apdaila, tai yra viso 790 Eur išlaidų. Ieškovas teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jo prašomos priteisti sumos neatitinka išrašo iš išlaidų knygos. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kokie langai buvo pakeisti, kokiais langais, kokia jų būklė bei vertė šiuo metu. Ieškovo pateiktame vaizdo įraše iš antstolio faktinių aplinkybių protokolo matyti veranda, jos langai, namo langas, tačiau nėra aišku, kuris. Ieškovas 2006 m. birželio 28 d. pateikė į bylą nuotrauką, pavadintą „Foto Nr. 7, Paleistų langų vaizdas“, tačiau ji, kaip ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vaizdo įrašas, nėra pakankamai informatyvūs nuspręsti, kokia yra langų vertė. Sutiktina su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje padaryta išvada, kad įrodyti anksčiau buvusius įvykius sudėtinga. Tačiau vien aplinkybė, kad namo pagerinimo darbai atlikti senai ar, kad įrodymų teikimas šioje byloje sąlygoja papildomas išlaidas (pvz. ekspertizės aktas, sąmatos apie darbų vertę teikimas ir pan.) savaime neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos ir nesudaro pagrindo laikyti ieškovo reikalavimus pagrįstais ar bent iš dalies įrodytais/pagrįstais (CPK 3 straipsnio 8 dalis).
15. Penkta, išraše iš išlaidų knygos nėra nurodyta ieškovo ieškinyje minimų kambario remonto darbų (tapetų nuėmimas, sienų parengimas, tapetų klijavimas, šildymo radiatorių dažymas). Ieškovas teigia, kad minėtų darbų vertė yra 203 Eur, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių darbų faktą, išlaidas jiems, jų vertę nepateikia. Byloje taip pat nėra įrodymų, kokios durys, kur, kokiomis buvo pakeistos, kokia jų būklė, vertė šiuo metu, o ieškovo ieškinyje nurodoma durų keitimo suma, laiptų apklijavimo lauko plytelėmis išlaidų suma (296 Eur) neatitinka įrašo išlaidų knygoje (289,62 Eur).
16. Šešta, teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad tinklinę tvorą pirko sutuoktinė, nes 2006 m. jis periodiškai išvykdavo į Minską, apie kuoliukų skaičių ir kainą negali tiksliai pasakyti. Liudytoja G. K. parodė, kad skalda ir smėlis iki šiol yra supilti už tvoros ir apaugę žole. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokia tvora buvo, kokia buvo santuokos metu naujai įrengta, kaip panaudota skalda, smėlis, molis pagerinant kiemo būklę, kam ir kiek už minėtus darbus mokėta. Todėl reikalavimas priteisti už aplinkos gerinimą 2 172 Eur negali būti tenkinamas. Ieškovas nurodė, kad po T. Š. mirties atliko garažo stogo remontą, apšiltino vištidę, tačiau byloje nėra įrodymų, kad jis minėtus darbus atliko testamentinės įpėdinės (atsakovės) pavedimu ar turėdamas jos sutikimą, todėl pastaroji neprivalo atlyginti ieškovo savo nuožiūra atliktų darbų išlaidų.
17. Nagrinėjamu atveju yra aktualūs duomenys apie ieškovo turėtas lėšas turto pagerinimui. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jis 2007, 2008 metais dirbo UAB „Kasyba“, vėliau – pagal verslo liudijimą. Iš Sodros išrašo matyti, kad ieškovui 2009 m. sausio 23 d. išmokėta 1 510,28 Lt ligos išmoka. 2007 m. metinėje mokesčių deklaracijoje ieškovas deklaravo 2 740 Lt pajamų (su mokesčiais), 2008 metais – 31 460 Lt, 2009 m. – 6 322,55 Lt. 2011 m. 2011 m. turėjo 550 USD indėlį. Ieškovas taip pat buvo sudaręs įvairiais akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovas į bylą pateikė 2013 m. liepos 5 d. sutartį, kurioje nurodoma, kad O. A. G. padovanojo, o S. A. G. priėmė dovaną pinigines lėšas 22 000 dolerių. 2019 m. gegužės 3 d. sutartyje nurodoma, kad O. A. G. padovanojo, o S. A. G. priėmė dovaną pinigines lėšas 8 500 dolerių. 2019 m. rugsėjo 17 d. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad 2013 m. liepos 5 d. pardavė dalį buto ir 2013 m. liepos 5 d. gautas iš pardavimo pinigines lėšas (22 000 dolerių) padovanojo broliui S. A. G.. Teikdamas paaiškinimus apie minėtus sandorius 2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pinigines lėšas už turėtą Minske butą gavo tik 2013 metais, nes butą pardavė vaikams, jie iš karto negalėjo sumokėti. Pats buto nepardavė, sandoris buvo sudarytas brolio vardu, brolis pardavė savo vardu, pinigus grąžino, iki 2013 m. vaikai jam atiduodavo pinigus, likusią sumą atidavė 2013 m. Vėliau nurodė, kad brolis faktiškai pinigų (pagal dovanojimo sutartį) neperdavė, nes juos sumokėjo anksčiau ieškovo vaikai. Tuo tarpu 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 2002 m. įgijo butą savo vardu, 2013 m. balandžio mėnesį vaikams kaip potencialiems pirkėjams pateikė pareiškimą dėl buto pardavimo, kuriame nurodė, jog jiems nesudarius sandorio butas bus parduotas trečiajai šaliai. 2013 m. liepos 5 d. ieškovas padovanojo butą broliui, o jis 2013 m. liepos 5 d. pardavė butą ieškovo dukrai. 2013 m. liepos 5 d. ieškovo brolis padovanojo ieškovui 22 000 dolerių. 2019 m. rugsėjo 17 d. viską įformino notariškai, tai yra, kad brolis perdavė ieškovui 22 000 dolerių. Į klausimą, kodėl sudarė buto dovanojimo, ne pirkimo – pardavimo sandorį ieškovas atsakė, kad tai buvo daryta pagal pirkėjų prašymą. Vertinant pastaruosius ieškovo paaiškinimus darytina išvada, kad 2013 m. liepos 5 d. buvo sudaryti apsimestiniai sandoriai dėl turto perleidimo. Ieškovas paaiškino, kad tai buvo daryta pirkėjų prašymu, tačiau minėta aplinkybė nepaneigia abejonių dėl ieškovo kaip šalies (civilinių santykių dalyvio) sąžiningumo bei, kita vertus, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad, kaip ieškovas paaiškino 2022 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje, faktiškai jokie pinigai (22 000 dolerių) pagal ieškovo ir jo brolio sudarytą dovanojimo sandorį nebuvo perduoti.
18. Apibendrinant aukščiau paminėtą konstatuotina, kad nustačius, jog ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka jo pateiktų rašytinių įrodymų, neturint jokių objektyvių duomenų apie santuokos metu atliktus darbų faktą, jų apimtis, vertę, vadovautis vien ieškovo paaiškinimais esant pagrindo abejoti jų sąžiningumu (dalyje dėl jam priklausiusio turto perleidimo ir lėšų iš brolio gavimo) nėra pakankamo teisinio pagrindo (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Todėl reikalavimas dėl 3 587,50 Eur piniginės kompensacijos už esminį turto pagerinimą priteisimo atmestinas kaip neįrodytas.
Dėl reikalavimo priteisti 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus
19. Ieškovas teigė, kad išvarius jį iš namų atsakovė gražiuoju neatiduoda jam priklausančių asmeninių daiktų, todėl prašė priteisti 6 950,95 Eur žalos atlyginimo.
20. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.).
21. Neteisėti veiksmai yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Taigi, civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos.
22. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2019 m. birželio 11 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad A. V. turto nepasisavino, ji atiduoda geranoriškai S. H. priklausančius daiktus, tačiau pastarasis pats daiktų neima. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio pažeidimo bylos teiseną nurodyta, kad nuvykus į vietą (duomenys neskelbtini) policijos akivaizdoje A. V. atidarė gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus prie namo ir norėjo, kad S. H. paimtų jam priklausančius daiktus, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Minėti rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina atsakovės paaiškinimus, kad ji sutiko, jog ieškovas atsiimtų daiktus, tačiau tą padaryti jis atsisakė.
23. Iš į bylą pateikto 2020 m. gruodžio 14 d. antstolės Brigitos Palavinskienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovui leidžiama atsiimti daiktus. Aplinkybę, kad atsakovė sutinka atiduoti daiktus ieškovas pripažino teismo posėdyje paaiškindamas, kad jis dėl atsakovės vyro išsakytų grasinimų vienas į atsakovės namus nevyks. Todėl prašė teismo užtikrinti daiktų atsiėmimą. Taip pat nurodė, kad galėtų atsiimti, jei atsakovė apmokėtų už antstolės darbą.
24. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės vyro grasinimų, kurių realizavimo ieškovas bijo ar tai, kad ieškovas nenori apmokėti antstolei už faktinių aplinkybių atsiimant daiktus konstatavimą nesąlygoja išvados dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas reikalavimas dėl žalos priteisimo. Ieškovas paaiškino, kad ieškinyje daiktai išvardinti ne visi, surašė juos iš atminties, pačių daiktų nematė, todėl daiktų sąrašas nėra išsamus. Baigiamųjų kalbų metu ieškovas nurodė, kad sąrašas buvo daromas iš atminties, ne patalpoje, kur daiktai yra. Minėti paaiškinimai kartu su jau konstatuotais neatitikimais taip ieškovo ieškinyje nurodytų faktų bei juos patvirtinančių įrodymų (žr. sprendimo 12, 14 punktus) sudaro pakankamą pagrindą abejoti dėl ieškovo išvardintų daiktų buvimo pas atsakovę. Ieškovas taip pat nepagrindė, kuo remiantis jis nurodė daiktų vertes. Teismo posėdyje paaiškino, kad nurodė daiktų įgijimo kainą, bet tuo pačiu pripažino, kad turi būti taikomas nusidėvėjimas, tačiau faktiškai jo netaikė. Be to, ieškinyje nurodytos daiktų kainos neatitinka įrašų ieškovo išlaidų knygoje – pavyzdžiui, išraše iš išlaidų knygos nurodyta, kad 2008 m. buvo įgyta skalbimo mašina „Gorenje“, kurios vertė 1000 Lt (289,62 Eur), tačiau ieškovas prašo už ją priteisti 346 Eur. Teismo posėdyje ieškovas iš esmės pripažino, kad viena iš palydovinių antenų, įrengtų 2008 m. neveikė, tačiau vis tiek prašė priteisti jų vertę. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo priteisti 6 950,95 Eur piniginę kompensaciją už pasisavintus daiktus.
25. Ieškovas teikdamas paaiškinimus bei baigiamosiose kalbose prašė teismo užtikrinti daiktų atsiėmimą, tačiau tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo pareikšta, todėl dėl jo nepasisakytina.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas dėl žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad patyrė 1 150 Eur advokato pagalbos išlaidų: 2021 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas 950 Eur sumai; 2022 m. rugsėjo 28 d. pinigų priėmimo kvitas 200 Eur sumai. Teismas, įvertinęs šalių atstovų byloje parengtų procesinių dokumentų pobūdį, turinį, bylos sudėtingumą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovės atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei priteistinos iš ieškovo.
29. Ieškovas, remiantis 2019 m. balandžio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su vėlesniais pakeitimais yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose numatytus atvejus. Todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir teismo turėtos pašto išlaidos valstybei iš ieškovo ir atsakovės nepriteistinos, jos apmokamos iš valstybės biudžeto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. H., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1 150,00 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.