Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5504-1103/2020 pagal ieškovės V. G. priešieškinį atsakovams V. G. ir E. G. dėl kompensacijos už turto pagerinimus priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. V. G. teismui pateiktu priešieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir E. G. 24 479,78 Eur sumą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

37. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovai turi kompensuoti ieškovei 1/3 dalį nustatytų turto pagerinimo išlaidų, kas sudaro 6 415,15 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliantės, nėra, taip pat absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

39. Ieškovės V. G. ir atsakovo V. G. santuoka nutraukta Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019-11-07 sprendimu, kuriuo be kita buvo sprendžiamas ir jų santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Panevėžio apygardos teismo 2020-05-20 nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl V. G. priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už trečiojo asmens turto pagerinimą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikintas ir byla toje dalyje grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

40. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimu, kuris išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, vertinant apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl kompensacijos dydžio už investuotas lėšas į ieškovės buvusio sutuoktinio motinos – atsakovės E. G. turtą, nepasisakytina.

41. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. G. nuosavybės teisėmis valdo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) r. Pirmajame namo aukšte gyveno atsakovė, o antrajame - jos sūnus V. G. su tuometine (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) už 14 481 Eur pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sutuoktiniai iš ieškovės asmeninių lėšų pirko automobilį už 3 950 Eur, kuris po santuokos nutraukimo atiteko ieškovei. Šalių santuokos metu buvo atliekami gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbai, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, šalia buvę ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti, vietoje jų sumūrytas vienas ūkinis pastatas. (duomenys neskelbtini) m. buvo pradėtas statyti gyvenamojo namo priestatas, kuris dar nėra baigtas. Taip pat įvesti vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, atlikti lauko darbai. Ieškovė siekia, nutrūkus jos ir atsakovo santuokai, prisiteisti iš atsakovų, pirmiau aptarto nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų dalį.

42. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į išsinuomoto daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

43. V. G. pateikė į bylą UAB (duomenys neskelbtini) atliktą patikslintą lokalinę sąmatą, sudarytą pagal (duomenys neskelbtini) metais buvusias kainas, kuria apskaičiuota, jog ginčo objektų pagerinimo darbai yra atlikti už 48 959,57 Eur su PVM. Atsakovo į bylą pateiktos sąmatos duomenimis, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimo darbams skirta - 19 407,50 Lt (5 620, 80 Eur) ir priestatui -2 850 Eur, viso 8 470,80 Eur.

44. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus, padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tam, kad ši funkcija būtų tinkamai įvykdyta, turi būti išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti šalių pateikti argumentai, o dėl jų padarytos išvados turi būti motyvuotos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios, tikslinga skirti ekspertizę. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu teismui iškyla neaiškių, specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų (LAT 2017-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018).

45. Esant nesutarimams tarp V. G. ir V. G. dėl E. G. gyvenamojo namo su priklausiniais pagerinimo vertės, (duomenys neskelbtini) nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės V. G. prašymą skirti statybos darbų ir nekilnojamo turto vertinimo ekspertizę ir paskyrė ją atlikti ieškovės pasirinktai ekspertei. Ekspertizės akte atsakant į teismo nutartimi suformuluotą klausimą, konstatuota, kad ginčo turto pagerinimo darbų vertė (duomenys neskelbtini) metų kainomis yra 23 128,71 Eur.

47. Sutiktina su apeliante, kad ginčo klausimui išspręsti svarbu nustatyti kokio dydžio pagerinimai buvo atlikti, kiek lėšų panaudota darbams ir statybinėms medžiagoms įsigyti, tačiau apeliantės pozicija, kad šie duomenys tiksliausiai atsispindi UAB (duomenys neskelbtini) patikslintoje sąmatoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįsta.

48. UAB (duomenys neskelbtini) sąmatoje ne tik nėra išskirta, kokia yra darbams atlikti reikalingų medžiagų ir mechanizmų kaina, pačių darbų kaina, pagal kokius įkainius jie skaičiuoti, nėra įvertintas nusidėvėjimas, bet ir neatsižvelgta, kad dalis darbų yra atlikta nesilaikant normatyvų ir iš turimų medžiagų likučių. Be to, neįvertinta ir kita reikšminga, šalių neginčijama aplinkybė, kad darbai buvo atlikti ūkio būdu – sąmatoje nurodomus darbus atliekant atsakovui ir jo pasitelktiems asmenims. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovų atsiliepime išsakoma pozicija, kad UAB (duomenys neskelbtini) patikslintoje lokalinėje sąmatoje atliktas statybos kaštų paskaičiavimas, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, iš jos identifikuoti turto pagerinimo vertės, kas reikšminga CK 6.501 straipsnio, reglamentuojančio daikto pagerinimo klausimą, prasme, nėra galimybių.

49. Kita vertus, apeliantė neteikė jokių įrodymų, susijusių su sąmatoje nurodomo dydžio lėšų - 48 959,57 Eur, gyvenant santuokoje su atsakovu disponavimu. Atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių teismui deklaruojamas gaunamas pajamas tuo laikotarpiu ir turimas asmenines lėšas, mažai tikėtina, kad ieškovė su atsakovu turėjo finansines galimybes tokią sumą, kad ir išminusavus pridėtinės vertės mokestį, investuoti į atsakovės turtą.

50. Apeliantės argumentai, kad atsakovo, jos ir jos sūnaus atlikti darbai pagerinant ginčo turtą turi būti įvertinti pinigine išraiška, aptarto vertinimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos sąmatos neišsamumo, trukdančio identifikuoti ieškovės nurodomus pagerinimo išlaidoms apskaičiuoti reikšmingus rodiklius, nekeičia. Juolab, kad ekspertė paaiškino, jog ir ji darbo jėgos kaštus skaičiavo pagal tos pačios programos SISTELA rodiklius (vidutinę rinkos kaina), kurių svarbą akcentuoja ir apeliantė.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuojant pagerinimų vertę reikšmingas ir nusidėvėjimo kriterijus, kuris nagrinėjamu atveju, UAB (duomenys neskelbtini) sąmatoje neatsispindi. Pagerinimų vertę apskaičiuojant kaip už naujus objektus, ko siekia apeliantė, kolegijos vertinimu, būtų per daug pažeistos priešingos pusės teisės ir teisėti interesai, nepaneigta nepagrįsto praturtėjimo galimybė, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

52. Apeliacinės instancijos teismas, aptartų aplinkybių pagrindu, daro išvadą, kad spręsdamas dėl atliktų pagerinimo darbų vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akto 2 priede pateikta lokaline darbų sąmata, nes būtent šiame dokumente yra aiškiai išdėstyti įkainiai, kiekiai, medžiagos, darbai ir kainos.

53. Ieškovė įrodinėjo, kad pagerinimo darbams ji skyrė 14 481 Eur asmeninių lėšų, gautų pardavus jai priklausiusį gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šią ieškovės poziciją palaikančių liudytojų (D. T., A. V., T. G.) paaiškinimais, atsižvelgusi į tai, kad turto pardavimo laikotarpis artimas ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo datai, kad vėliau iš tų pačių lėšų įsigytas šeimai būtinas automobilis, o nuo (duomenys neskelbtini) m. aktyviai imtasi atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo darbų, dėl kurių didelio masto buvo būtinos ir pakankamos lėšos, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog 10 531 Eur suma, kuri liko ieškovei po automobilio įsigijimo, buvo investuota atsakovės E. G. nekilnojamojo turto pagerinimui. Atsakovų argumentai ir į bylą pateikti įrodymai, nepaneigia ieškovės nurodomų aplinkybių dėl jos asmeninių lėšų investavimo į atsakovės turto pagerinimą, juolab, kad tai atitiko ieškovės ir atsakovo šeimos interesus pasigerinti buitį.

54. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovei pagrindus byloje esančiais įrodymais, o atsakovei nenuneigus CK 6.501 straipsnio 1 dalies sąlygų dėl daikto pagerinimo egzistavimo, daroma išvada, kad byloje įrodytos nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidos sudaro 21 980,14 Eur. Ši suma apskaičiuota atsižvelgiant iš ekspertizės aktu nustatytos turto pagerinimo išlaidų sumos - 23 128,71 Eur išminusavus už darbą apskaičiuotą pridėtinės vertės mokestį, kam iš esmės pritaria ir apeliantė, kadangi tiek iš ginčo šalių, tiek iš liudytojais apklaustų, tokius darbus atlikusių, asmenų V. P., N. P., T. G. paaiškinimų akivaizdu, kad šios išlaidos nebuvo patirtos, nes atsakovui padėję dirbti asmenys darbus vykdė ūkio būdu, o ne darbo sutarčių ar individualios veiklos pagrindais.

55. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčo turto statybos ir remonto darbams taip pat buvo naudojamos ir bendros V. G. ir V. G. šeimos pajamos. Tad atitinkamai ieškovės teisės gintinos kompensuojant jai ir 1/2 dalį likusios - 11 449,14 Eur (21 980, 14 Eur -10 531 Eur) į atsakovės E. G. turto pagerinimą, investuotos sumos, tai yra 5 724,57 Eur (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

56. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos išvada, kad atsakovų prievolė atlyginti ieškovei nustatytas turto pagerinimo išlaidas laikytina solidaria, kadangi jie veikia bendrai, pagal šiuo metu esančią faktinę situaciją – V. G. interesais, E. G. naudai yra nepagrįsta. Toks vertinimas neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei teisinio reguliavimo.

57. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo šeimos lėšomis buvo pagerintas atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kita vertus, ieškovė reiškė reikalavimą būtent dėl atsakovei E. G. asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimo išlaidų priteisimo. Nepaisant to, kad tam tikri statiniai pagerinti atsakovo interesais, tačiau akivaizdu, kad šis pagerinimas pastarojo teisėms į turtą jokios reikšmės neturi. V. G. nėra turto bendrasavininkas ir atsakovės valia V. G. leisti ar neleisti naudotis jos turtu bet kada gali pasikeisti. Turto savininkės teisė apskritai perleisti pagerintą turtą tretiesiems asmenims nėra apribota. Todėl nepagrįstas pirmos instancijos teismo teiginys, kad turtas liks atsakovui V. G..

58. Taigi, šiai dienai atsakovas į E. G. turtą jokių turtinių teisių neturi, juo naudojasi turto savininkės – jo motinos leidimu ir naudą iš pagerinimo šioje faktinėje situacijoje gavo tik atsakovė. Tad spręsti, kad jis turi prievolę solidariai su atsakove E. G. išmokėti kompensaciją už ieškovės investuotas lėšas į šį turtą, nėra jokio pagrindo. Todėl ieškovei kompensacija už asmeninių ir santuokinių lėšų investavimą į nekilnojamojo turto pagerinimą – 16 255,57 Eur priteisiama būtent iš šio turto savininkės E. G., o ieškinio reikalavimai atsakovui V. G. atmetami kaip nepagrįsti.

59. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas, pasisakytina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

60. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad prievolė atsiskaityti E. G. su ieškove už turto pagerinimą sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovės atsakomybė už tai, kad ji, esant akivaizdžiam ieškovės asmeninių ir šeimos lėšų investavimo į atsakovės asmeninės nuosavybės teisėmis valdomą turtą faktui, kuriam turto savininkė neprieštaravo ir jam pritarė, nesumokėjo investuotos lėšų dalies ieškovei dėl ko pastaroji turėjo kreiptis į teismą. Atsakovė iki šiol naudojasi pagerintu turtu ir juo disponuoja savo nuožiūra (pavyzdžiui, leisdama juo naudotis ir savo sūnui). Tokiu būdu daroma išvada, kad atsakovė iš ieškovės investuotų lėšų į jos turtą, gavo naudos, tuo pažeisdama ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai.

61. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos turto pagerinimo išlaidų dalies sumos, t.y. 16 255,57 Eur, tačiau šios palūkanos skaičiuotinos ne nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-05), o nuo priešieškinio, kuriuo ieškovė į bylą atsakove įtraukė ir E. G. (2020-06-22), priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

62. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė daikto pagerinimo išlaidų klausimui reikšmingą teisinį reguliavimą bei ne visai tiksliai įvertindamas faktines bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, neteisingai nustatė atsakovės turto pagerinimo vertę, kurią be teisinio pagrindo paskirstė lygiomis dalimis tarp ginčo šalių ir taikė atsakovų solidarią atsakomybę, nors atsakovas V. G. nėra pagerinto turto savininkas, o taip pat neteisingai išsprendė procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės E. G. klausimą, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovo V. G. atžvilgiu atmesti, o atsakovės E. G. atžvilgiu ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Priėmus naują sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (LAT 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Atsižvelgiant į tai, ir į priimamą procesinį sprendimą, atsakovo V. G. patirtas procese bylinėjimosi išlaidas atlyginti procesinę pareigą turi ieškovė.

64. Panevėžio apygardos teismas 2020-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-235-280/2020, pirmosios instancijos teismo 2019-11-07 sprendimą dalyje dėl V. G. priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už trečiojo asmens turto pagerinimą grąžinęs nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, t.y. visų turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimą grąžino nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į civilinės bylos Nr. e2A-235-280/2020 pagal V. G. apeliacinį skundą, kuriuo jis nepripažindamas, kad V. G. prisidėjo asmeninėmis ir šeimos lėšomis prie E. G. turto pagerinimo, prašė pakeisti 2019-11-07 teismo sprendimą ir V. G. priešieškinį atmesti, procesinės baigties rezultatą, laikytina kad V. G. apeliacinis skundas nebuvo tenkintas, tad atitinkamai į apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų (248 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos) atlyginimą, jis teisės CPK 93 straipsnio prasme neturi.

65. Likusi šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis, patirta pirmosios instancijos teisme, o ieškovės ir nagrinėjant bylą abu kartus apeliacinės instancijos teisme, paskirstytinos atsižvelgiant į tenkintus ir atmestus reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo. Atsakovas yra pateikęs įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 309 Eur bylinėjimosi išlaidų (109 Eur žyminis mokestis ir 1 200 Eur atstovavimo išlaidos) bei pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kadangi atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių rekomendacinių dydžių, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, bylos sudėtingumą yra protingo dydžio ir pagrįstos, todėl daroma išvada, kad šios išlaidos – 1 709 Eur pilna apimtimi priteistinos atsakovo V. G. naudai iš ieškovės.

66. Ieškovė yra pateikusi įrodymus, kad patyrė 612 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už priešieškinį, 400 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1 062,38 Eur už ekspertizės atlikimą. Pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat 406 Eur žyminio mokesčio ir už apeliacinio skundo parengimą 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, viso 2 980,38 Eur bylinėjimosi išlaidų

67. Atsižvelgus į tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų atsakovės E. G. atžvilgiu dalį (66,40 procento), į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį bei nustatytus Rekomendacijose kriterijus, o taip pat kitų išlaidų (ekspertizės) susidarymo būtinybę, iš atsakovės E. G. ieškovei priteistina 1 978,97 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovė E. G. įrodymų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

68. Iš ieškovės taip pat priteistinos 13,75 Eur, o iš atsakovės 27,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020-10-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

V. G. priešieškinį dėl kompensacijos už turto pagerinimą atsakovei E. G. tenkinti iš dalies, atsakovui V. G. – atmesti.

Priteisti iš E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 255,57 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 57 ct) kompensacijos už turto pagerinimą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020-06-22 ) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusioje dalyje priešieškinį atsakovės E. G. atžvilgiu atmesti.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 709 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš E. G. 1 978,97 Eur (vieną tūkstantį devyni šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 97 ct) bylinėjimosi išlaidas V. G. naudai.

Priteisti iš V. G. 13,75 Eur (trylika eurų 75 ct) ir iš E. G. 27,17 Eur (dvidešimt septynis eurus 17 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).