Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Sprendžiant ar (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio susirinkimas buvo sušauktas teisėtai ar ne, ar susirinkimo metu sprendimai buvo priimti teisėtai ar ne, privalo būti vertinama atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus. Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu ieškovams S. G. ir A. V. skirtos visuomeninio poveikio priemonės. Apie šiuos susirinkimo nutarimus ieškovams žodžiu pranešta 2024 m. sausio 19 d., o (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovų atstovui advokatui D. T. elektroniniu paštu pateiktas 2024 m. vasario 22 d. Susirinkimo sušaukimo procedūra neatitinka Įstatuose reglamentuotos tvarkos, todėl susirinkimas laikytinas neteisėtu ir jo metu priimti nutarimai naikintini. Nei viename iš pranešimų apie (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių neeilinį visuotinį susirinkimą neužsiminta, kad susirinkime bus svarstomi ieškovų pašalinimo iš būrelio ar visuomeninių poveikio priemonių taikymo klausimai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 str. 6 d. nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 5.3. p. skelbiama, kad apie šaukiamą būrelio susirinkimą ir jo darbotvarkę būrelio nariai turi būti informuoti ne vėliau kaip prieš 30 dienų. Jei susirinkime nėra kvorumo, per 15 kalendorinių dienų turi būti šaukiamas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu kiek pakartotiniame susirinkime dalyvauja asmenų. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų 5.4. p. nustatyta, kad būrelio susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais, taigi negalėjo nei svarstyti, nei priimti sprendimų dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio ar visuomeninio poveikio priemonių jiems skyrimo. Be to, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pranešimuose nebuvo paskelbta darbotvarkė, o susirinkimo metu svarstyti klausimai, kurie nebuvo skelbti pranešime (narių pašalinimas iš būrelio, suspendavimas, visuomeninio poveikio priemonių taikymas). Pažymėtina, kad iki šiol ieškovai nėra gavę viso Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimų protokolo. Taigi, susirinkimo sušaukimo bei organizavimo procedūros yra neabejotinai pažeistos.

Atsakovas, į visuotinio susirinkimo tikrąją darbotvarkę įtraukdamas klausimą dėl Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., nutarimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) svarstymą, kuriame yra siūlomas narių pašalinimas, aiškiai ir iš anksto nesuformulavo pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešė asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, tokiu būdu, nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Juolab neidentifikuoti patys nariai, kurių atžvilgiu ketinta taikyti poveikio priemones. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyba ir pirmininkas į visuotinio narių susirinkimo darbotvarkę neįtraukdamas klausimo dėl nario pašalinimo, tik deklaruodami, kad bus svarstomas Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas bei kiti einamieji klausimai, aiškiai ir iš anksto nesuformuluodamas pašalinimo pagrindų, apie juos nepranešdamas nei asmenims, kurių narystės klausimas bus sprendžiamas, nei kitiems būrelio nariams, tokiu būdu nesudarė tinkamų ir priimtinų sąlygų visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan.

(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2024 m. sausio 19 d. įvykęs visuotinis susirinkimas yra neteisėtas, nes yra pažeista būrelio susirinkimo organizavimo bei visuomeninio poveikio priemonių būrelio nariui taikymo tvarka, numatyta šio būrelio įstatų 5.4 p. (būrelio susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais). (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariams, nevykdantiems įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės (4.7. p.): svarstymas būrelio valdyboje (4.7.1. p.); narystės būrelyje sustabdymas (4.7.2. p.); pašalinimas iš būrelio (4.7.3. p.). Nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui. Būrelio visuotinio susirinkimo nutarimas perduodamas (duomenys neskelbtini) skyriaus valdybai. (4.8. p.). Įstatuose yra numatytos konkrečios visuomeninio poveikio priemonės, kurios už nustatytus pažeidimus ir turi būti taikomos būrelio nariams. Visų pirma, nėra nustatytas joks ieškovų Įstatų bei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas. Nei suspendavimas, nei asmeninių Medžioklės lapų neišdavimas nėra būrelio Įstatuose numatyti kaip visuomeninio poveikio priemonės. Būrelis taikydamas visuomeninio poveikio priemones taip pat turėtų būti nuoseklus bei turi taikyti Įstatuose numatytas ir ne tokias griežtas sankcijas. Priimti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio neeilinio susirinkimo nutarimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose civilinėse bylose, yra nepagrįsti, neteisėti, pripažintini negaliojančiais, todėl naikintini.

N. B. visuotinis narių susirinkimas turėjo įvykti 2023 m. gruodžio 29 d. Šiam susirinkimui neįvykus dėl nesusidariusio kvorumo, 2024 m. sausio 22 d. buvo sušauktas pakartotinis neeilinis Būrelio narių visuotinis susirinkimas. Tiek apie 2023 m. gruodžio 29 d. neįvykusį Būrelio visuotinį narių susirinkimą, tiek apie pakartotinį 2024 m. sausio 22 d. susirinkimą, Būrelio nariams, įskaitant Ieškovus, buvo pranešta Būrelio įstatuose nustatyta tvarka: abiejų susirinkimų data, laikas ir darbotvarkė buvo atitinkamai prieš 34 dienas iki 2023 m. gruodžio 29 d. planuoto susirinkimo ir 17 dienų iki numatytos 2024 m. vasario 22 d. susirinkimo datos paskelbta dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai, apie susirinkimus bei jų darbotvarkę Būrelio nariai buvo informuoti per socialinio tinklo „(duomenys neskelbtini)“ uždarą, Būrelio nariams skirtą, grupę. Svarbu, kad abiejų susirinkimų darbotvarkėje buvo nurodyta taip: „Informuojame, kad š. m. sausio 19 d. 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), kviečiamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių pakartotinis neeilinis visuotinis susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo svarstymas; 2. Kiti einamieji klausimai. Medžiotojų būrelio valdyba“.

2024 m. sausio 22 d. visuotiniame narių susirinkime, kurio metu priimti sprendimai ir kurie yra ginčo šioje byloje objektu, buvo išsamiai pristatyta dėl Ieškovų atliktų neteisėtų veiksmų susiklosčiusi situacija, Būrelio valdybos 2023 m. lapkričio 19 d. ir 2023 m. gruodžio 1 d. posėdžių metu priimti sprendimai. 2024 m. sausio 22 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvavo abu Ieškovai. Nors abu Ieškovai pripažino pylę chemines medžiagas (repelentus ar nuodus) į kito Būrelio nario įrengtą žvėrių viliojimo vietą, tik Ieškovas S. G. dėl to gailėjosi ir atsiprašė. Ieškovas A. V. savo kaltės neneigė, tačiau buvo abejingas savo padarytų amoralių veiksmų atžvilgiu, todėl skirtingai nei S. G. atveju, pagrįsta tikimybė dėl tolimesnio Ieškovo A. V. su Būrelio veiklos tikslais nesuderinamo elgesio, išlieka. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai, pildami chemines medžiagas, sugadino (užteršė) žvėrių viliojimo vietą (biotechninį medžioklės įrenginį) bei galėjo pakenkti aplinkai ir medžiojamiesiems gyvūnams, buvo padaryta prielaida, jog Ieškovai galėjo pažeisti Medžioklės taisyklių IX skyriaus 5.8.3.3. punkto, 58.28 punkto, 58.35 punkto reikalavimus. Nors į kompetentingas institucijas buvo nuspręsta nesikreipti, atsižvelgiant į Būrelio valdybos siūlymus, buvo nutarta Ieškovams taikyti šias poveikio priemones: Ieškovui S. G. neišduoti asmeninio medžioklės lapo 2024-2025 m. medžioklės sezonui, o Ieškovui A. V. neišduoti asmeninio medžioklės lapo 2024-2026 m. medžioklės sezonui. Svarbu, kad šios poveikio priemonės neapribojo Ieškovų galimybės medžioti Būrelio medžioklės plotų vienete, naudotis kitomis Būrelio teikiamomis paslaugomis ar kitokiu būdu įgyvendinti jų, kaip Būrelio narių, teises.

Visuotinio narių susirinkimo protokole matoma, kad Būrelio visuotinis narių susirinkimas padarė prielaidą, jog Ieškovai galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Medžioklės taisyklėse. Nors faktinį pagrindą taikyti Poveikio priemones Ieškovai savo ieškinyje (tikėtina, sąmoningai) nutyli, jo buvimo neginčija. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą teigti, kad ginčo, dėl to, kad Ieškovai pylė chemines medžiagas į kito Būrelio nario įrengtą viliojimo vietą, nėra. Egzistavo akivaizdus faktinis pagrindas svarstyti poveikio priemonių Ieškovams taikymo klausimą. Ieškovai Ieškinyje tik deklaratyviai nurodo, kad Ieškovų veiksmuose nėra nustatytas joks Atsakovo įstatų bei medžioklę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, todėl, esą, pagrindo taikyti Poveikio priemones nebuvo. Ieškovai pylė cheminius preparatus (tikėtina, repelentus ar nuodus) žvėrių viliojimo vietoje (biotechninėje priemonėje) tuo ją užteršdami. Tokie veiksmai yra ne tik amoralūs bei nekolegiški kitų Būrelio narių atžvilgiu, bet ir pažeidžia Būrelio įstatus ir, tikėtina, Medžioklės taisyklių nuostatas. Tikėtina, kad savo veiksmais Ieškovai galėjo pažeisti Medžioklės taisyklių nuostatas, tačiau tam, kad Būrelis taikytų Poveikio priemones, pakanka vien Būrelio įstatų pažeidimo fakto. Būrelio įstatų III skirsnis nustato svarbiausius Būrelio tikslus, tarp kurių – siekis ugdyti taurų medžiotojų požiūrį į gamtą (Būrelio įstatų 3.1.1. punktas) bei 3.1.2. p. nustatytas tikslas – puoselėti medžioklės kultūrą. Būrelio įstatų 4.5 punktas nustato Būrelio narių pareigas, tarp kurių įtvirtinta pareiga laikytis šių įstatų, puoselėti Lietuvos gamtą ir jos fauną, visur ir visada garbingai reprezentuoti medžiotojo vardą bei laikytis aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų medžioklės veiklą reguliuojančių tesės aktų. Būrelio įstatuose specifiškai nurodoma, kad Būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą, taikomos visuomeninio poveikio priemonės (Būrelio įstatų 4.7 punktas). Viena iš Būrelio narių pareigų yra ir pareiga elgtis taip, kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas Būrelio vykdoma veikla, griaunamas ar mažinamas Būrelio, jo narių ar organų, autoritetas. Ieškovų veiksmai - repelentų Būrelio nario - V. C. - įrenginėjamoje viliojimo vietoje pylimas, siekiant atbaidyti medžiojamuosius žvėris, nuo V. C. žvėrių viliojimo vietos, yra ne kas kita, kaip veikimas, nesuderinamas su Būrelio tikslais, Būrelio narių pareigomis bei Būrelį diskredituojanti veikla. Cheminių preparatų pylimas, siekiant pakenti kitam medžiotojui – sugadinti viliojimo vietą nuo jos atbaidant medžiojamuosius žvėris, prieštarauja elementariai medžioklės kultūrai ir etikai. Be to, cheminių preparatų natūralioje gamtoje naudojimas nėra suderinamas su Būrelio siekiu ugdyti taurų medžiotojų požiūrį į gamtą. Taip pat akivaizdu, kad tokie veiksmai, jiems išaiškėjus ar informacijai apie juos pasklidus visuomenėje, sumenkintų Būrelio autoritetą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuos veiksmus atliko garbingo amžiaus ir ilgą medžioklės stažą Būrelyje turintys asmenys. Ieškovai savo veiksmais galėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 58.3.3., 58.28. bei 58.35. punktus, kadangi: siekdami atbaidyti medžiojamuosius gyvūnus nuo Būrelio nario įrengtos viliojimo vietos, naudojo galimai nuodingas medžiagas - taip, tikėtina, pažeidė Medžioklės taisyklių 58.3.3. punktą - naudojo nuodus; pripildami gyvūnus atbaidančių medžiagų į kito Būrelio nario biotechninį įrenginį - viliojimo vietą - ją sugadino - taip galimai pažeidė Medžioklės taisyklių 58.28. punktą, draudžiantį gadinti medžioklės įrenginius; pildami chemines medžiagas galėjo pažeisti Medžioklės taisyklių 58.35 punktą, draudžiantį į gamtą išpilti potencialiai pavojingas medžiagas.

Būrelio nariai apie rengiamą visuotinį narių susirinkimą ir jo darbotvarkę turi būti informuojami ne vėliau kaip iki jo likus 30 dienų. Jei nėra susirinkimo kvorumo, per 15 kalendorinių dienų sušaukimas pakartotinis susirinkimas, kuriame priimami sprendimai dėl neįvykusio susirinkimo dienotvarkės klausimų, nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių narių skaičiaus. Apie susirinkimą paskelbiama dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Būrelio valdyba, vadovaudamasi Būrelio įstatų 4.8. punktu, sušaukė neeilinį visuotinį Būrelio narių susirinkimą. Kaip jau nurodyta šio atsiliepimo į Ieškinį 7 paragrafe, tiek apie 2023 m. gruodžio 29 d. neįvykusį Būrelio visuotinį narių susirinkimą, tiek apie pakartotinį 2024 m. sausio 22 d. susirinkimą, Būrelio nariams, įskaitant Ieškovus, buvo pranešta Būrelio įstatuose nustatyta tvarka: abiejų susirinkimų data, laikas ir darbotvarkė buvo atitinkamai prieš 34 dienas iki 2023 m. gruodžio 29 d. planuotą susirinkimą ir 17 dienų iki numatytos 2024 m. vasario 22 d. susirinkimo datos paskelbta dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 22 d. VNS protokolo, šiame susirinkime dalyvavo 31 Būrelio narys iš (duomenys neskelbtini). Kiek aktualu nagrinėjamu klausimu, tiek 2023 m. gruodžio 29 d. visuotinio susirinkimo darbotvarkėje, tiek jai identiškoje pakartotinio 2024 m. sausio 22 d. susirinkimo darbotvarkėje, buvo įtrauktas toks klausimas: „Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo svarstymas“. Kaip matoma iš VNS protokolo turinio, šis klausimas ir buvo sprendžiami susirinkimo metu.

Priešingai, šios bylos objektu esančios Poveikio priemonės nėra sietinos su Ieškovų pašalinimu iš Būrelio narių ir turi daugiau prevencinį tikslą - kad tokių pažeidimų, kaip nagrinėjamu atveju, nepasitaikytų ateityje, todėl kasacinės instancijos teismo išaiškinimai neturi būti suabsoliutinami, o vertinami atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, į tai, kad taikyta švelnesnė, nei Būrelio įstatuose numatytos visuomeninio poveikio priemonės. Tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką. Ieškovams buvo tinkamai pranešta apie 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdį bei jame svarstomus klausimus. Pranešimas telefonu laikytinas tinkamu, nes atitinka Būrelyje susiklosčiusią praktiką. Šią aplinkybės svarbą patvirtina ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės. Taip pat svarbu, kad 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje spręstas klausimas nėra sudėtingas nei fakto, nei teisinio vertinimo požiūriu: ginčo dėl to, kad Ieškovai pylė chemines medžiagas, siekdami, atbaidant žvėris, sugadinti kito Būrelio nario įrenginėjamą žvėrių viliojimo vietą, nėra. Todėl, net ir nedidelis laiko tarpas pasirengti klausimo svarstymui yra pakankamas. Taigi, abiem Ieškovam buvo sudaryta galimybė dalyvauti 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje ir jame pateikti savo poziciją dėl įvykio aplinkybių. Tai patvirtina aplinkybė, jog Ieškovas S. G. 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje dalyvavo, dėl įtariamo pažeidimo pasiaiškino, ir savo kaltės neneigė. Akivaizdu, kad abu Ieškovai žinojo, kokie sprendimai buvo priimti 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje.

Ieškovas S. G. 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje dalyvavo asmeniškai. Ieškovas A. V. 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje dalyvauti atsisakė. Nepaisant to, atsižvelgiant į tai, kad Poveikio priemonių taikymą lėmusius veiksmus įvykdė abu Ieškovai bei aplinkybę, jog abu Ieškovai savo veiksmus koordinuoja, akivaizdu, kad ir jam buvo žinomi Būrelio valdybos svarstyti klausimai bei priimti sprendimai. Nors apie 2023 m. gruodžio 1 d. įvykusį Būrelio valdybos posėdį Ieškovams pranešta nebuvo, tai nelaikytina Ieškovų teisių procedūrinių garantijų pažeidimu. 2023 m. gruodžio 1 d. Būrelio valdybos posėdyje buvo numatyta spręsti siūlymą Ieškovams taikyti švelnesnę poveikio priemonę, atsisakant 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje priimto sprendimo siūlyti Būrelio visuotiniam narių susirinkimui Ieškovus iš Būrelio pašalinti. Sprendžiant dėl Ieškovams taikytinų poveikio priemonių sušvelninimo, kviesti Ieškovų į 2023 m. gruodžio 1 d. posėdį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai turėjo galimybę pateikti savo paaiškinimus pirmame - 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje, poreikio nebuvo. Atsakovo valdybai nusprendus Būrelio visuotiniam narių susirinkimui siūlyti Ieškovams taikytini švelnesnę (terminuotas individualaus medžioklės lapo neišdavimas) nei pirminę (pašalinimas) poveikio priemonę, nekilo grėsmė Ieškovų teisėtiems interesams bei materialiųjų teisių užtikrinimui, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nebuvo pažeisti. Papildomai nurodytina, kad Būrelio įstatai numato valdybos kompetenciją priimti nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo Būrelio nariams bei nenumato galimybės apskritai į valdybos posėdžius kviesti kitus Būrelio narius, kurie nėra valdybos nariai. Pirminio ir pakartotinio visuotinių narių susirinkimų darbotvarkėse buvo nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovai tikrai privalėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kokie su jais susiję klausimai šiuose susirinkimuose bus svarstomi ir tinkamai tam pasirengti. Be to, neeilinis Būrelio visuotinis narių susirinkimas buvo organizuojamas pirmą kartą. Natūralu, kad ir kiti Būrelio nariai domėjosi kokie „neeiliniai“ klausimai šių susirinkimų metu bus svarstomi ir tokią informaciją gavo tiek iš Ieškovų, tiek iš Būrelio valdybos narių. Pirmą kartą Būrelio visuotinis narių susirinkimas buvo kviečiamas 2023 m. gruodžio 29 d. Nors šis susirinkimas neįvyko, susirinkusiems Būrelio nariams (jų buvo susirinkę 25) buvo trumpai pristatyta dėl Ieškovų neteisėtų veiksmų susiklosčiusios situacijos esmė. Ieškovai neįvykusiame 2023 m. gruodžio 29 d. visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, todėl neabejotinai žinojo, koks klausimas susirinkime sprendžiamas. Taip pat svarbu, kad 2023 m. gruodžio 1 d. Būrelio valdybai nusprendus Ieškovams netaikyti realių jų teisę medžioti ribojančių priemonių, procedūrinių reikalavimų laikymosi svarba sumenko ir į tikslesnes visuotinių susirinkimų darbotvarkių formuluotes dėmesys kreipiamas nebebuvo. Kaip matoma iš VNS protokolo, Ieškovai 2024 m. sausio 22 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, todėl Ieškovų argumentas, kad Ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie visuotinį narių susirinkimą bei neturėjo galimybės pateikti pasiaiškinimų, yra nepagrįstas. Priešingai, nors Įstatuose nėra numatyta galimybė Būrelio nariams dalyvauti valdybos posėdžiuose, Atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti beprecedentę Būrelyje situaciją, suteikė galimybę Ieškovams pasisakyti dėl savo veiksmų, tiek prieš valdybai priimant nutarimą dėl Ieškovų, tiek 2024 m. sausio 22 d. visuotiniame narių susirinkime. Atmestinos ir bet kokios galimos prielaidos, esą Ieškovai galėjo nesuprasti, kodėl ir kokiu pagrindu jiems buvo pritaikytos Poveikio priemonės. Ieškovai yra ilgamečiai medžiotojai ir Būrelio nariai, todėl žinojo savo teises ir pareigas, numatytas medžioklę reglamentuojančiuose teisės aktuose bei Būrelio įstatuose. Aplinkybė, jog 2024 m. sausio 22 d. visuotinio narių susirinkimo metu ar VNS protokole neįvardytos konkrečios įstatų nuostatos, kurias pažeidė Ieškovai, nelaikytina tokia aplinkybe, dėl kurios Ieškovai galėjo nesuvokti galimų veiksmų pasekmių ir jų teisinio vertinimo.

Būrelio įstatų 4.7 punkte tiesiogiai nurodomos tokios visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas Būrelio valdyboje; narystės Būrelyje sustabdymas; pašalinimas iš Būrelio. Ieškovams pritaikyta Poveikio priemonė turi svarstymo valdyboje požymių, kadangi neteisėti Ieškovų veiksmai buvo svarstomi tiek 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje, tiek 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdyje. Poveikio priemonė, pritaikyta Ieškovams turi taip pat ir narystės Būrelyje sustabdymo elementų, kadangi paskirta Poveikio priemone tam tikram laikui apribotos Ieškovų teisės medžioti per asmeninius medžioklės lapus. Paskirta Poveikio priemonė yra daug švelnesnė, nei svarstymas valdyboje ar narystės sustabdymas, tačiau galima teigti, jog minėtoms tiesiogiai įstatuose įtvirtintoms priemonėms artima. Teismų praktikoje nurodoma, kad asociacija turi teisę priimti sprendimus, kurie, nors ir tiesiogiai jos įstatuose nenumatyti, jiems neprieštarauja; tokiais sprendimais neabejotinai laikytini visuotinio asociacijos narių susirinkimo sprendimai svarstyti drausminio poveikio priemonių savo nariams taikymo klausimus. Asociacijos diskrecijos teisė aiškintina ir kaip suteikiant teisę asociacijos visuotiniam narių susirinkimui, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, proporcingumo ir teisingumo principus, taikyti švelnesnę visuomeninio poveikio priemonę, negu tiesiogiai įtvirtinta įstatuose. Draudimo taikyti švelnesnę, nei įstatai nustato, visuomeninio poveikio priemonę, jei atsižvelgiant į susidariusią situaciją, švelnesnės poveikio priemonės taikymas atitinka protingumo ir proporcingumo principus, nenumato nei teisės aktai, nei, nagrinėjamu atveju, Būrelio įstatai. Atsakovo 2024 m. sausio 22 d. visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę Ieškovams pritaikyti Poveikio priemones. 2023 m. lapkričio 19 d. vykusio Būrelio valdybos posėdžio metu visi Būrelio valdybos nariai vienbalsiai pritarė griežčiausios visuomeninės poveikio priemonės - pašalinimo iš Būrelio narių - Ieškovams taikymui. Vadovaujantis Ieškinyje dėstoma logika, tokios, pačios griežčiausios, poveikio priemonės taikymas Būrelio įstatams formaliuoju požiūriu neprieštarautų, nes yra tiesiogiai įvardintas Būrelio įstatų 4.7.3. punkte. 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdyje minėta visuomeninio poveikio priemonė buvo sušvelninta Ieškovams pasiūlant Ieškovams neišduoti asmeninių medžioklės lapų iki 3 metų. Tokios poveikio priemonės taikymui pritarė absoliuti dauguma Būrelio narių. Svarbu, kad Poveikio priemonėmis nebuvo sustabdyta Ieškovų narystė Būrelyje, taigi nebuvo apribota jų teisė medžioti Atsakovo medžioklės plotų vienete. Šiuo atveju, medžioklės plotų vieneto naudotojas - Atsakovas, kuriam suteikta kompetencija (ne)išduoti medžioklės lapus medžiotojams. Nei teisės aktai, nei Įstatai, nei kurie kiti Būrelio veiklos dokumentai nenumato Atsakovui pareigos išduoti Ieškovams ar kuriems kitiems Būrelio nariams asmeninius medžioklės lapus, o Ieškovams ar bet kuriam kitam Būrelio nariui - teisės tokį medžioklės lapą gauti. Dėl šios priežasties apskritai abejotina, ar egzistuoja kokios Ieškovų teisės pažeidimo klausimas, kurį Ieškovai galėtų ginti teismine tvarka. Vienintelė Poveikio priemonių pasekmė Ieškovams - metų ir trejų metų ribojimas turėti asmeninius medžioklės lapus. Asmeninių medžioklės lapų neišdavimas Ieškovams neužkerta kelio medžioti įsirašius į kitų Būrelio narių medžioklės lapus. Tokiu būdu medžioti yra įprasta ir tikrai nebus sudėtinga atsižvelgiant vien į tai, kad vieno iš Ieškovų (A. V.) sūnus yra Būrelio narys, kuriam išduodamas asmeninis medžioklės lapas. Ieškovams paskirtos visuomeninio poveikio priemonės jokiu būdu neapriboja ir neatima Ieškovų teisės medžioti Atsakovo medžioklės plotų vienete. Atsakovo Ieškovams pritaikytos Poveikio priemonės buvo švelnesnės nei tiesiogiai numatytos Būrelio įstatuose. Be to, buvo nuspręsta nepašalinti Ieškovų iš Būrelio narių. Taip pat svarbu, kad visuomeninio poveikio priemonės Būrelio nariams niekada anksčiau nebuvo taikytos. Ieškovams pritaikytos Poveikio priemonės atitinka teismų praktikoje joms keliamus proporcingumo kriterijus.

Ieškovai pateiktame dublike nurodė, kad nuo 2019 m. atsakovo Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai yra suskirstyti į (duomenys neskelbtini) grupes, kuriose yra po maždaug 10 narių, kurios turi savo grupių vadovus ir kurioms yra priskirti priežiūrai miškai bei krūmai. Ieškovai yra (duomenys neskelbtini) grupės nariai. Šiai grupei priskirti priežiūrai (duomenys neskelbtini) miškai. Tuo tarpu V. C. yra narys (duomenys neskelbtini) grupės, kuriai priskirtas priežiūrai (duomenys neskelbtini) miškas. Atsakovas nėra pakeitęs šios grupėms priskirtų miškų bei krūmų priežiūros tvarkos, todėl ieškovai ir prižiūrėjo jų grupei priskirtą (duomenys neskelbtini) mišką. 2023 m. 10 mėn. ieškovai A. V. ir S. G. pastebėjo, kad jų grupės narių prižiūrimame (duomenys neskelbtini) miško jaunuolyne apie 80 m nuo S. G. bokštelio yra pastatyta vaizdo stebėjimo kamera ir išpilti ant žemės pašarai – grūdų atliekos ir cukriniai runkeliai, tai yra įrengta neteisėta gyvūnų viliojimo vieta. Ieškovai buvo įsitikinę, kad šią neteisėtą, nelegalią gyvūnų viliojimo vietą įsirengė brakonieriai. Ieškovas A. V., kaip buvęs ilgametis valstybinių miškų pareigūnas, buvo įsitikinęs, kad (duomenys neskelbtini) miško jaunuolyne negalėjo būti įrengta teisėta, legali gyvūnų viliojimo vieta arba gyvūnų šėrykla. Ieškovai A. V. ir S. G., žinojo, kad niekas iš (duomenys neskelbtini) mišką prižiūrinčios (duomenys neskelbtini) grupės narių tuo metu nei gyvūnų viliojimo vietos, nei gyvūnų šėryklos (duomenys neskelbtini) miške neįrenginėjo. Gyvūnų viliojimo vieta buvo įrengta pažeidžiant Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.33 punktą, kadangi natūralūs pašarai viliojimo vietoje buvo išpilti ant žemės. Jeigu net ir būtų nuspręsta (duomenys neskelbtini) miške įrengti gyvūnų šėryklą, tai ji galėjo būti įrengiama siekiant padėti gyvūnams išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą (Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 2.3. punktas). Tokių sąlygų 2023 m. spalio mėnesį nebuvo ir atsakovas sprendimo įrenginėti gyvūnų šėryklą (duomenys neskelbtini) miške nebuvo priėmęs. Be to, gyvūnų šėrykla turėjo būti įrengta daugiau kaip 100 m atstumu nuo S. G. bokštelio, kadangi Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.31 punktas draudžia medžioti tykojant ar sėlinant medžiojamuosius gyvūnus, esančius šėrykloje ar mažesniu kaip 100 m atstumu nuo jos. Jeigu dėl kokių tai ypatingai svarbių priežasčių būtų priimtas atsakovo sprendimas (duomenys neskelbtini) miške įrengti gyvūnų šėryklą, tai apie tai privalėjo būti informuotas (duomenys neskelbtini) grupės vadovas Ž. V. ir šios grupės nariai. Tokiu atveju, ieškovas S. G. turėjo būti perspėtas nemedžioti iš savo medžioklės bokštelio, esančio apie 80 m nuo įrengtos gyvūnų šėryklos, tykojant bei nuo šio bokštelio sėlinant, kadangi tokiu atveju jis pažeistų Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.31 punktą ir padarytų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 str. Brakonieriavimo atvejis (duomenys neskelbtini) miške buvo nustatytas 2018-03-09, kai buvo neteisėtai sumedžiotas taurusis elnias. Šį brakonieriavimo atvejį pastebėjo ir apie tai aplinkos apsaugos pareigūnus informavo bei padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą, ieškovai A. V. ir S. G..

Taigi, visi požymiai rodė, kad (duomenys neskelbtini) miške pašarai išpilti ir vaizdo kamera įrengta neteisėtai, galimai pasirengta brakonieriavimui. 2023 m. 11 mėn. ieškovai A. V. ir S. G. ant grūdų atliekų užpylė gyvūnus atbaidančius repelentus, oficialiai, legaliai pirktus parduotuvėje. Bijodami brakonierių keršto, vaizdo stebėjimo kamerą uždengė. 2023 m. lapkričio 19 d. ieškovai A. V. ir S. G. gavo informaciją iš būrelio vadovo S. G., kad minėta gyvūnų viliojimo vieta/ gyvūnų šėrykla (duomenys neskelbtini) miške priklauso būrelio nariui V. C. ir, kad jų pašalinimas iš būrelio bus sprendžiamas visuotiniame susirinkime. Ieškovai nepatikėjo tokia informacija, kadangi savo veiksmuose jokių pažeidimų nematė. 2023 m. lapkričio 20 d. ieškovas S. G. į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) miške atsivežė būrelio vadovą S. G., kartu dalyvavo ir liudininkas V. K., ir viską aprodė, kaip V. C. apie 80 m nuo S. G. medžioklės bokštelio, pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.33. p., pripylė pašarų, nors pats S. G. 2019 m. liepos 10 d. paskyrė medžiotojus, tai yra (duomenys neskelbtini) grupės narius, kurie turi prižiūrėti (duomenys neskelbtini) mišką. Šiame sąraše ieškovai A. V. ir S. G. yra nurodyti, o V. C. nėra nurodytas. 2023 m. lapkričio 21 d. atsakovo (duomenys neskelbtini) būrelio vadovas S. G. nurodė, kad šios situacijos negali išspręsti, nes pasak jo (duomenys neskelbtini) būrelio valdyba nusprendė sušaukti neeilinį visuotinį susirinkimą. Tą pačią dieną apie 16 val. (duomenys neskelbtini) grupės vadovas Ž. V. informavo telefonu per „112“ liniją budintį aplinkos apsaugos pareigūną apie galimai pažeistą Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.33. punktą. S. G. pasitiko atvykusius aplinkos apsaugos inspektorius ir parodė įvykio vietą. 2023 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) grupės vadovas Ž. V. elektroniniu paštu informavo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovą S. G., kad reikalinga sušaukti valdybos posėdį dėl V. C. padaryto pažeidimo, numatyto Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 58.33. p. 2023 m. gruodžio 1 d. vyko (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdis, kuriame V. C. pažeidimas, numatytas Medžioklės taisyklių 58.33. punkte net nebuvo svarstomas, tačiau (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas S. G. jau siūlė A. V. ir S. G. sušvelninti siūlomas nuobaudas. Ieškovų vertinimu, tarp vadovo S. G. ir V. C. įvyko kokie tai susitarimai. 2023 m. gruodžio 3 d. S. G. nusiuntė prašymą (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovui S. G., kad pateiktų 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolą. Atsakymo jokio negavo. Taigi, iki 2024 m. sausio 19 d. ieškovai S. G. ir A. V. negavo 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolo ir nežinojo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės. Pažymėtina, kad iki šio laiko ieškovai yra gavę tik pirmą šio valdybos protokolo lapą.

(duomenys neskelbtini) grupės vadovo Ž. V. iškviesti aplinkos apsaugos pareigūnai aptariamą įvykį užfiksavo 2023 m. lapkričio 22 d. atvykę į (duomenys neskelbtini) mišką ir pripažino, kad ieškovai A. V. ir S. G. jokio pažeidimo nepadarė, o pažeidimą padarė gyvūnų viliojimo vietą/šėryklą įrengęs V. C.. Apie tai atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovas žinojo. Nepaisant to 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo metu ieškovams buvo pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės, kurios net nėra numatytos atsakovo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatuose. 2024 m. vasario 1 d. ieškovas S. G. nusiuntė prašymą (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio vadovui, kad pateiktų 2024 m. sausio 19 d. visuotinio narių susirinkimo protokolą. Į šį prašymą jokio atsakymo negavo.

Ieškovai sutinka, kad pylė oficialiai parduotuvėje įsigytus repelentus, atbaidančius gyvūnus (duomenys neskelbtini) miško jaunuolyne neteisėtai įrengtoje nelegalioje gyvūnų viliojimo vietoje/ šėrykloje. Kad ši V. C. (duomenys neskelbtini) miške įrengta gyvūnų viliojimo vieta/ šėrykla yra įrengta pažeidžiant nustatytą tvarką, patvirtino ir atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai. Be to, ieškovai buvo įsitikinę, kad ši neteisėta, nelegali gyvūnų viliojimo vieta/ šėrykla yra įrengta brakonierių. (duomenys neskelbtini) miškas nuo 2019 m. yra priskirtas prižiūrėti (duomenys neskelbtini) grupei, kuriai V. C. nepriklauso. Taigi, repelentų, atbaidančių gyvūnus nuo neaišku kieno, kokiais tikslais ir su kokiais pašarais įrengtos gyvūnų viliojimo vietos/ šėryklos pylimas niekaip neprieštarauja nei Būrelio veiklos tikslams, nei narių pareigoms, nei Medžioklės taisyklių nuostatoms.

Ieškovams pritaikytos visuomeninio poveikio priemonės nėra numatytos Būrelio įstatuose ir pritaikytos nesant jokio Ieškovų padaryto Būrelio įstatų ar teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimo. Taigi, jokio faktinio pagrindo taikyti visuomeninio poveikio priemonę nebuvo. Priešingai, Ieškovai išaiškino 2019 m. liepos 10 d. nustatytos tvarkos, Būrelio įstatų 4.5.3. p. ir Medžioklės taisyklių 58.33 p. pažeidėją V. C., tačiau visuomeninė poveikio priemonė pritaikyta ne pažeidėjui V. C., o pažeidimą išaiškinusiems medžiotojams ieškovams. V. C. nelegalią gyvūnų viliojimo vietą/ šėryklą paslapčia įsirengia (duomenys neskelbtini) grupei, kuriai priklauso ieškovai, priskirto priežiūrai (duomenys neskelbtini) miško jaunuolyne. Apie tai nei (duomenys neskelbtini) grupės vadovas, nei nariai nieko nežino. Negana to, ši nelegali gyvūnų viliojimo vieta/ šėrykla įrengiama arčiau kaip 100 m nuo S. G. medžioklės bokštelio, kai Medžioklės taisyklių 58.31 punktas tai draudžia. Jeigu ieškovas S. G. būtų neradęs šios paslapčia įrengtos nelegalios, neteisėtos gyvūnų viliojimo vietos/ šėryklos, tai už medžiojimą iš savo bokštelio tykojant arba nuo jo sėlindamas galėjo būti nubaustas administracine tvarka. Jei V. C. atvyksta į savo paslapčia įrengtą nelegalią gyvūnų viliojimo vietą/ šėryklą pilti pašarų ar medžioti, o S. G. ar kuris kitas medžiotojas tuo metu medžioja iš bokštelio tykojant arba nuo bokštelio sėlinant ir atlieka šūvį.

Iki šiol nei ieškovams, nei teismui nėra žinomas visas 2023 m. lapkričio 19 d. vykusio Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinys ir valdybos priimti nutarimai, o skelbime buvo nurodyta Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė „Valdybos posėdžio, įvykusio 2023-11-19, Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo svarstymas“. Ieškovams iki šiol nėra žinoma, ar sutampa 2024 m. sausio 19 d. vykusio Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pakartotinio neeilinio Visuotinio narių susirinkimo protokole nurodyta darbotvarkė su Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimais. Kiek ieškovams yra žinoma, Valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d., Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas buvo pašalinti ieškovus iš Būrelio narių. Taigi, apie tokį darbotvarkės klausimą Ieškovams buvo būtina žinoti, kad tinkamai pasirengti Visuotiniam narių susirinkimui. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 19 d. vykusio Būrelio valdybos posėdžio metu visi Būrelio valdybos nariai vienbalsiai pritarė griežčiausios visuomeninio poveikio priemonės - pašalinimo iš Būrelio narių - Ieškovams taikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad Būrelio valdybos nariai, balsuodami dėl Ieškovų pašalinimo iš Būrelio narių, nežinojo šio įvykio tikrųjų faktinių aplinkybių, todėl ir balsavo pagal jiems pateiktą klaidingą informaciją apie nuodų pylimą ant pašarų gyvūnams.

Kitaip nei V. C. pažeidimo atveju, Ieškovų veiksmuose galima įžvelgti piktavališkumo, noro pakenkit ne tik Būrelio nario, bet ir Būrelio interesams, kadangi, kaip nurodoma, ieškovai nusprendė pilti, tikėtina, aplinkai ir gyvūnams žalingus repelentus ant V. C. įrenginėjamo biothechnino įrenginio, užuot pranešę apie galimą pažeidimą aplinkosaugos pareigūnams bei Būrelio valdybai. D. I. laikosi pozicijos, kad Medžioklės taisyklių pažeidimą padarė V. C., o ne Ieškovai. Pasak Ieškovų, tą patvirtino AAD pareigūnas, surašęs Nutarimą. Tačiau AAD pareigūnas Ieškovų neteisėtų veiksmų netyrė galimai vien dėl to, kad Būrelis nusprendė dėl Ieškovų veiksmų į AAD nesikreipti. Ieškovų veiksmai – repelentų Būrelio nario V. C. – įrenginėjamoje viliojimo vietoje pylimas, siekiant atbaidyti medžiojamuosius žvėris, nuo V. C. įrengtos žvėrių viliojimo vietos, yra ne kas kita, kaip veikimas, nesuderinamas su Būrelio tikslais, Būrelio narių pareigomis bei Būrelį diskredituojanti veikla. Nagrinėjamu atveju, visuomeninio poveikio priemonės Ieškovams pritaikytos pagal Būrelio įstatų 4.7 punktą, nurodantį, jog Būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už Būrelį diskredituojančią veiklą, taikomos visuomeninio poveikio priemonės. Taigi, Būrelio įstatai nenumato Būrelio diskrecijos spręsti dėl poveikio priemonių taikymo už diskredituojančią Būrelį veiklą. Papildomai pažymėtina, kad Ieškovų neteisėti veiksmai ir jų motyvai sudaro pagrindą pagrįstai manyti, kad tai gali būti nevienkartinis Ieškovų siekis pakenkti Būrelio interesams, todėl atsiranda sistemingo pažeidimo, kaip tai aiškinama Lietuvos Respublikos medžioklės įstatyme ir teismų praktikoje, atsiradimo rizika, reiškianti, jog Būrelis gali netekti leidimo dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo. Tokią riziką parodo ne tik piktavališki ir savavališki Ieškovų veiksmai, t. y. repelentų pylimas ant Būrelio nario V. C. įrengtos žvėrių viliojimo vietos, tačiau taip ir Ieškovų elgesys po šio įvykio: Ieškovas A. V. 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje dalyvauti atsisakė, nors abu Ieškovai pripažino pylę repelentus į kito Būrelio nario žvėrių viliojimo vietą, tik Ieškovas S. G. dėl to gailėjosi ir atsiprašė. Ieškovas A. V. savo kaltės neneigė, tačiau buvo abejingas savo padarytų amoralių veiksmų atžvilgiu. Ieškovai Papildomai pažymėtina, jog asociacijos diskrecijos teisė aiškintina, kaip suteikiant teisę asociacijos visuotiniam narių susirinkimui, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, proporcingumo ir teisingumo principus, taikyti švelnesnę visuomeninio poveikio priemonę, negu tiesiogiai įtvirtinta įstatuose. Švelnesnei visuomeninio poveikio priemonei, nei numatyta Būrelio įstatuose, pritaikyti, nereikalaujama, skirtingai, nei Dublike nurodo Ieškovai, pakeisti Būrelio įstatų. Draudimo taikyti švelnesnę, nei įstatai nustato, visuomeninio poveikio priemonę, jei atsižvelgiant į susidariusią situaciją, švelnesnės poveikio priemonės taikymas atitinka protingumo ir proporcingumo principus, nenumato nei teisės aktai, nei, nagrinėjamu atveju, Būrelio įstatai. Akcentuotina, kad visuomeninio poveikio priemonėmis nebuvo sustabdyta Ieškovų narystė Būrelyje, taigi nebuvo apribota jų teisė medžioti Atsakovo medžioklės plotų vienete. Neabejotina, kad Ieškovams pritaikyta visuomeninio poveikio priemonė yra proporcinga jų padarytam Būrelio įstatų pažeidimui. Ieškovai Dublike argumentuoja, kad iki šiol jiems nėra žinoma, ar 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje spręsti klausimai sutampa su 2024 m. sausio 19 d. visuotinio Būrelio narių susirinkimo metu spręstais klausimais. Atsakovas nurodo, jog, Ieškovams buvo tinkamai pranešta apie 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdį bei jame svarstomus klausimus. Abiem Ieškovam buvo sudaryta galimybė dalyvauti 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje ir jame pateikti savo poziciją dėl įvykio aplinkybių, kadangi Ieškovai apie Būrelio valdybos posėdį buvo informuoti telefonu, pagal Būrelyje nusistovėjusią tvarką. Ieškovas S. G. 2023 m. lapkričio 19 d. Būrelio valdybos posėdyje dalyvavo, dėl įtariamo pažeidimo pasiaiškino, ir savo kaltės neneigė, o A. V. nusprendė šiame valdybos posėdyje nedalyvauti. Kaip jau minėta, pirminio ir pakartotinio visuotinių narių susirinkimų darbotvarkėse buvo nurodyta, kad bus svarstomas klausimas dėl 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priimtas 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo Ieškovas S. G.. Ieškovai 2024 m. sausio 19 d. įvykusiame Būrelio visuotiniame narių susirinkime dalyvavo, todėl Ieškovų argumentas, kad Ieškovai nebuvo tinkamai informuoti apie visuotinį narių susirinkimą bei neturėjo galimybės pateikti pasiaiškinimų, yra nepagrįstas. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju Ieškovų Ieškinio ir Dubliko argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl turi būti atmesti.

Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo atstovas advokatas nurodė, kad dėl Ieškovų elgesio pilant repelentus ant kito Būrelio nario įrenginėjamo biotechninio įrenginio 1. Ieškovai viso teisminio proceso metu laikosi nuoseklios pozicijos, kad repelentus ant V. C. įrenginėjamo biotechninio įrenginio pylė, nežinodami, kad tai kito Būrelio nario gyvūnų viliojimo vieta ir manydami, kad biotechninį įrenginį įrengė brakonieriai. Atsakovo vertinimu, pateikti proceso dalyvių parodymai šią Ieškovų gynybinę poziciją paneigia ir tai patvirtina toliau nurodomos aplinkybės. Pirma, liudytojas V. C. apklausos metu pažymėjo, kad Ieškovams pilant repelentus ant jo įrengtos gyvūnų viliojimo vietos jau buvo žinoma, kad tai būtent V. C., o ne brakonierių biotechninis įrenginys, kadangi (duomenys neskelbtini) miške V. C. biotechninius įrenginius įsirenginėti pradėjo dar kelis mėnesius prieš Ieškovams pilant repelentus ir iš viso turėjo miške įsirengęs apie 4-5 gyvūnų viliojimo vietas. V. C. parodymus apie paminėtas aplinkybes patvirtino kitas liudytojas D. B.. Antra, įspūdį, kad vis tik Ieškovai pagrįstai galėjo tikėtis, jog pašarus (duomenys neskelbtini) miške pylė Būrelio narys, o ne brakonierius, sustiprina teismo posėdyje duoti Ieškovų parodymai, kad Būrelyje nuo senų laikų taikoma praktika, kai pašarai gyvūnams pilami ant žemės, o ne į lovį. Ieškovai, atsižvelgdami į tai, kad būtent jie turėjo atlikti (duomenys neskelbtini) miško priežiūrą pagal 2019 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio grupių sąrašu nustatytą miškų priežiūros tvarką, pagrįstai ėmėsi savavališkų priemonių tikėtinam brakonieriavimo atvejui išaiškinti ir tik nepavykus to padaryti, Ieškovai kreipėsi į aplinkosaugą. Atsakovas mano, kad ši Ieškovų pozicija yra nepagrįsta ir tėra bandymas „užmaskuoti“ piktavališką tikslą, kad kiti Būrelio nariai nemedžiotų ir nejaukintų laukinių gyvūnų (duomenys neskelbtini) miške. Atsakovo vertinimu, Ieškovai net nesistengė išsiaiškinti, kas įsirengė gyvūnų viliojimo vietą (duomenys neskelbtini) miške. Tai patvirtina žemiau nurodytos aplinkybės. Pirma, S. G. teismo posėdžio metu parodė kad, V. C. biotechninį įrenginį pastebėjo praėjus rugiapjūtei, t. y., apie rugpjūčio mėnesį, tačiau tik 2023 m. lapkričio 21 d. ieškovo A. V. sūnus Ž. V. iškvietė aplinkosaugos pareigūnus dėl galimai padaryto V. C. pažeidimo. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai V. C. atžvilgiu buvo iškviesti, tada, kai nepavyko ieškovams kartu su Būrelio pirmininku S. G. sutarti taikiai dėl Ieškovų veiksmų. Tai apklausos metu patvirtino liudytojas Ž. V.. Iš esmės šio liudytojo parodymai patvirtina, kad aplinkosauga dėl V. C. įrenginėjamos viliojimo vietos buvo iškviesta tik tada, kai ieškovai suprato, jog jų veiksmai bus svarstomi visuotinio narių susirinkimo metu ir, kad galimai ieškovai sulauks neigiamų pasekmių. Taigi, Ieškovai, siekdami pateisinti savo veiksmus ir sumenkinti jų reikšmę, ėmėsi veiksmų prieš V. C.. Įprastai Ieškovai būna gana aktyvūs ir aptikus naujus medžioklės bokštelius (duomenys neskelbtini) miške ar įrenginėjamą jaukyklą, su kitais Būrelio nariais kontaktuoja. Tai patvirtina liudytojo D. B. parodymai, tačiau nėra suprantama, kodėl Ieškovai šiuo atveju apie 3 mėnesius nei Būrelio valdymo organams, nei aplinkosaugai apie galimą Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą nepranešė. Antra V. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jo ir Ieškovų santykiai jau kurį laiką nėra kolegiški. V. C. atvykstant į mišką medžioti, ieškovas S. G. nuolat sudaro kliūtis: matydamas V. C. transporto priemonę šalia miško, neturėdamas tikslo pats medžioti, pravažiuoja savo transporto priemone ir tokiu būdu išbaido laukinius miško žvėris. Būrelio nariui S. R. ieškovas S. G. net šio teisinio ginčo metu yra sakęs, jog šis negali medžioti kartu su kitais asmenimis, nes jam bus uždrausta medžioti. D. B. apklausos metu parodė, kad daugumos Būrelio narių vertinimu, Ieškovai laikomi nuolat sudarinėjantys kliūtis tiems, kurie nėra priskirti (duomenys neskelbtini) miškų priežiūros grupei, medžioti šiai grupei priskirtuose miškuose ir juose jaukinti laukinius žvėris. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Ieškovai turi ilgametę medžioklės patirtį (A. V. virš 30 metų yra dirbęs miškų pareigūnu) neabejotina, kad Ieškovams yra žinoma, jog esant įtarimų dėl brakonieriavimo, turi būti nedelsiant kreipiamasi į Būrelio valdymo organus bei aplinkosaugos pareigūnus pažeidimui užkardyti bei pašalinti, o ne savavališkai imtis priemonių. Būrelyje tai yra įprasta praktika. Ieškovų nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis delsimas kelia pagrįstas abejones dėl Ieškovų tikslo išaiškinti ir užkardyti galimą pažeidimą, o veikiau ir kitų aplinkybių kontekste, parodo ieškovų siekį sudaryti kliūtis kitiems Būrelio nariams jaukinti gyvūnus ir medžioti (duomenys neskelbtini) miške.

Ieškovai teismo posėdyje parodė, kad nei 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdyje, nei 2024 m. sausio 19 d. visuotinio susirinkimo metu jiems nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti dėl svarstomų Ieškovų veiksmų. Atsakovas su aukščiau paminėtais Ieškovų parodymais nesutinka. Pirma, 2024 m. sausio 22 d. visuotinis narių susirinkimas buvo protokoluojamas. 2024 m. sausio 22 d. Būrelio visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, (duomenys neskelbtini) jog „Paprašyti būrelio valdybos parašyti pasiaiškinimus, kodėl uždengė vaizdo kamerą, kokias veikas atliko bei kokiomis medžiagomis/priemonėmis apdorojo žvėrims baltuoju bado metu skirtą pašarą šėrykloje, aukščiau įvardinti būrelio nariai paaiškinti raštu/žodžiu visuotinio susirinkimo metu atsisakė“, kas parodo, jog patys Ieškovai nusprendė savo paaiškinimų neteikti, o ne Atsakovas nesuteikė teisės Ieškovams pasisakyti. Antra, tai, kad Ieškovams buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus aptariamo susirinkimo metu, parodo aplinkybės, kad asmeninio lapo neišdavimo laikotarpiai abiem Ieškovams yra diferencijuoti, priklausomai nuo Ieškovų elgesio po ginčo įvykio. Ieškovui S. G. asmeninis medžioklės lapas neišduodamas vienam medžioklės sezonui, o A. V. – dviem medžioklės sezonams. Be kita ko, teismo posėdžio metu apklaustos Bylos šalys bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad priešingai, nei nurodo Ieškovai, Ieškovams galimybė pasisakyti 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio metu ir 2024 m. sausio 22 d. visuotinio narių susirinkimo metu buvo sudaryta: Atsakovo atstovas S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad pačių Ieškovų minėto visuotinio narių susitikimo metu buvo klausiama apie aplinkybes, susijusias su ginčo įvykiu, be kita ko, Ieškovai buvo kviesti ir į valdybos posėdį, vykusį 2023 m. lapkričio 19 d. Liudytojas Ž. V. pažymėjo, kad Ieškovams buvo užduotas klausimas apie jų poelgio pilant repelentus ant biotechninio įrenginio motyvus. Taigi, akivaizdu, jog ieškovams buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl savo amoralių veiksmų.

Iš Ieškovų 2024 m. rugpjūčio 1 d. Dubliko turinio kyla įspūdis, kad Būrelis ne tik miškų priežiūrą atlieka grupėmis pagal 2019 m. liepos 10 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio grupių sąrašą, tačiau taip pat ir medžioja tik toje grupėje, kuriai atlikti miškų priežiūrą Būrelio narys yra paskirtas. Vis tik, teismo posėdyje Ieškovai nurodė priešingus, nei Ieškinyje ir Dublike, argumentus, t. y. paaiškino, kad Būrelio nariui, kuris nepriklauso konkrečiai miško priežiūros pogrupiui, medžioti tame miške nėra draudžiama, tačiau privaloma informuoti pogrupio vadovą apie planuojamus atlikti veiksmus. Atsakovas akcentuoja, kad Būrelyje nėra nusistovėjusios tvarkos pogrupių vadovams pranešti apie jų priežiūrai priskirtuose miškuose atliekamus veiksmus. Tokia tvarka nėra nustatyta jokiuose Būrelio veiklą reglamentuojančiuose vidiniuose aktuose ar taisyklėse. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. V., kuris akcentavo, kad jokių specialių pareigų pogrupio vadovas neturi. Liudytojas D. B. apklausos metu parodė, kad miškų priežiūros grupėse nėra jokių Būrelio narių funkcijų paskirstymo. Paskirstymas miškų priežiūros pogrupiais skirtas tam, kad Būrelio nariai galėtų efektyviau tarpusavyje komunikuoti ir galioja tik šaltuoju metų laikotarpiu, siekiant, kad pašaras gyvūnams būtų paskirstytas po visus miškus, sudarančius Būrelio medžioklės plotų vienetą. Būrelio veiklą koordinuoja ir jai vadovauja Būrelio pirmininkas, todėl dėl medžioklės klausimų turi būti kontaktuojama tiesiogiai su Būrelio pirmininku. Dėl šios priežasties, V. C. informavo Būrelio pirmininką apie ketinamą įrengti biotechninį įrenginį (duomenys neskelbtini) miške, o (duomenys neskelbtini) grupės vadovo Ž. V. informuoti neprivalėjo. Pažymėtina, kad Būrelyje yra nusistovėjusi praktika, jog apie planuojamą rengti jaukyklą pranešama miškininkui, o šis dėl jaukyklos įrengimo informuoja miškų urėdiją. Tai patvirtina V. C. parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Būrelyje tvarka dėl pasiskirstymo miškų priežiūros grupėmis yra taikoma tik „baltojo bado“ metu, taigi, ginčo įvykio metu ši tvarka negaliojo. Tai patvirtina Ieškovų Dubliko argumentas: „Jeigu net ir būtų nuspręsta (duomenys neskelbtini) miške įrengti gyvūnų šėryklą, tai ji galėjo būti įrengiama siekiant padėti gyvūnams išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą Tokių sąlygų 2023 m. spalio mėnesį nebuvo“. Taigi, minėtas Ieškovų argumentas neatitinka tikrovės.

Ieškovai teismo posėdyje pažymėjo, kad V. C. įrengė 2 biotechninius įrenginius, kurių vienas buvo nutolęs apie 65 metrus nuo Ieškovo S. G. medžioklės bokštelio, o kitas – 115 metrų atstumu nuo to paties medžioklės bokštelio. V. C. (duomenys neskelbtini) miške įrengtas biotechninis įrenginys – žvėrių viliojimo vieta už kurios įrengimą mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo medžiotojo medžioklės bokštelio, administracinė atsakomybė nenumatyta. Atstumas nuo V. C. įrengtos žvėrių viliojimo vietos iki S. G. medžioklės bokštelio nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi Medžioklės taisyklių 58.31 punktas žvėrių viliojimo vietos įrengimo atveju nėra taikomas. Be to, Ieškovai jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė savo argumento, jog V. C. pašarų svoris buvo didesnis, nei 100 kg, todėl Ieškovų argumentai yra nepatikimi, todėl neturi įrodomosios galios. Taigi, S. G. nebūtų taikoma administracinė atsakomybė medžiojant tykojant ar sėlinant, V. C. žvėrių viliojimo vietai esant įrengtai mažesniu, nei 100 m atstumu nuo Ieškovo S. G. medžioklės bokštelio. S. G. bokštelis, prie kurio V. C. įsirenginėjo biotechninį įrenginį ginčo įvykio metu buvo apleistas, apaugęs medžio šakomis, todėl iš jo medžioti, laikantis saugos ir Medžioklės taisyklių, nebuvo įmanoma. Šią aplinkybę patvirtina liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu. D. B. parodė, kad miško kirtimas, kuriame stovėjo S. G. bokštelis, buvo nesutvarkytas, todėl medžioklė pagal medžioklės veiklą reglamentuojančius teisės aktus toje vietoje negalėjo vykti. V. C. apklausos metu pažymėjo, kad tam, jog būtų galima medžioti laikantis Medžioklės taisyklių, vieta turi būti paruošta medžioklei, medžiai turi būti apgenėti taip, jog joje būtų geras matomumas, be kita ko, nešiojamas bokštelis – kopėčios buvo nestabilios, sulinkusios, todėl neatitiko medžioklės veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Prasidėjus šiam teisminiam ginčui, S. G. ginčo bokštelis buvo sutvarkytas bei medžiai šalia bokštelio nugenėti, siekiant suklaidinti teismą, jog iš tiesų tame bokštelyje vyksta medžioklė. Net jeigu iš S. G. bokštelio, prie kurio V. C. išpylė pašarus gyvūnams, būtų galima medžioti, Atsakovas pastebi, kad minėtas bokštelis yra kilnojamas, o ne stacionarus ir esant poreikiui, gali būti perkeltas į kitą vietą. Tai patvirtino liudytojas V. K..

Asmeninio lapo neišdavimas negali būti laikytinas sankcija, kadangi teisinių neigiamų padarinių Ieškovams nesukelia. Ieškovai turi teisę medžioti kartu su kitu Būrelio nariu, turinčiu asmeninį medžioklės lapą, tik tai daryti gali svečio teisėmis, t. y. medžioklės vadovo nustatytu laiku ir medžioklės būdu. Tokia tvarka jokia apimtimi Ieškovų teisės medžioti neapriboja. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. K., nurodęs, kad Ieškovai su juo kartu dalyvauja medžioklėse. Atsakovas pažymi, kad 2025 m. kovo 31 d. ieškovui S. G. asmeninio lapo išdavimo apribojimas baigs galioti, todėl S. G. turės teisę gauti asmeninį medžioklės lapą. Dėl šios priežasties, šis teisminis ginčas neteks prasmės. Būrelis, kaip asociacija, turi teisę pats spręsti dėl Būrelio narių elgesio vertinimo ir spręsti, kokie veiksmai Būrelyje turėtų būti toleruotini, paskirdamas Ieškovams asmeninio medžioklės lapo išdavimo apribojimą tam tikram terminui, Būrelio įstatų nepažeidė, tik naudojosi Lietuvos Respublikos asociacijos įstatymo ir Medžioklės įstatymo 17 punkte 4 įtvirtinta diskrecija spręsti dėl asmeninio medžioklės lapo išdavimo.

Liudytojas Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovas A. V. yra jo tėvas, jis buvo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos narys ir yra medžiotojas. Žino, kad S. G. ir A. V. yra nubausti, jie negali išsiimti medžioklės lapų. Jis, kaip buvo valdybos narys, būrelio pirmininkas S. G. sušaukė valdybos posėdį, jį pakvietė pirmininkas. Būrelio pirmininkas pradėjo sakyti, kad yra medžiotojai kurie nuodija žvėris. Po to išaiškėjo, kad tariami nuodytojai yra S. G. ir A. V.. Jis pradėjo aiškintis aplinkybes, tą pačią dieną nuvyko į įvykio vietą, matė pripiltų pašarų apie pusę tonos – grūdų atliekos, runkeliai apie 100 m atstumu nuo S. G. bokštelio. Jie jam atsakė, kad jie nieko nenuodijo, nusipirko legalų purškalą ir papurškė ant pašarų, nes nežinojo kieno pašarai. Jis paskambino pirmininkui S. G. ir pasakė, kad padaryta nelegali šėrykla, pripilta pusė tonos grūdų, taip negalima. S. pasakė, kad nėra jokio pažeidimo, tegul vyrai šeria žvėris. Pirmininkas nesutiko, kad tai pažeidimas, jis iškvietė aplinkos apsaugą. Aplinkosaugininkai nustatė pažeidimą V. C. dėl šėryklos, o S. G. pasakė, kad gerai daro, jog papurškė, kad atbaidytų žvėris. Nuo bokštelio buvo išpilti žirniai 60-70 m atstumu, kurie buvo sugedę, o už 100 m su virš buvo išpilta apie 500 kg grūdų atliekų, runkelių. Bokštelis stovi labai seniai, anksčiau buvo medinis, šiuo metu metalinis. Bokštelis yra jų pogrupio, prižiūrėdavo S. G.. (duomenys neskelbtini) miškas yra virš (duomenys neskelbtini) ha dydžio, jame yra 4-5 bokšteliai. Vietos bokšteliui statyti yra, galima ir už 500 m statyti. Būrelis yra suskirstytas į grupes, kada jis pradėjo medžioti prieš (duomenys neskelbtini) m., jos jau buvo. Paskutinis suskirstymas buvo 2019 m. Grupės prižiūri mišką, stebi nuo brakonierių. (duomenys neskelbtini) miškas priskirtas (duomenys neskelbtini) grupei, jis, S. G. ir A. V. yra toje pačioje grupėje. S. G. ir A. V. jam paaiškino, kad jie nežinojo, kas prie bokštelio pripylė pašarų, įtarė, kad tai brakonierių darbas. Būrelio nariai gali medžioti, bet kuriame būrelio miške. Grupės nariai tik prižiūri jiems priskirtus miškus, šeria gyvūnus. Kiti būrelio nariai taip gali vilioti gyvūnus, jų grupės prižiūrimame miške. Niekas nepraneša kur kiti medžiotojai vilioja, V. C. tame miške viliojo ir kitose vietose. Vilioti galima iki 100 kg pašarais, negali būti sąlytis su žeme, jeigu virš 100 kg tai jau šėrykla, prie šėryklos medžioti draudžiama. Jeigu S. G. būtų iš savo bokštelio sumedžiojęs žvėrį, aplinkos apsauga būtų atlikusi tyrimą, jis būtų nubaustas neteisėtai sumedžiojęs žvėrį. Nebuvo atliktas joks tyrimas, kokia medžiaga S. G. ir A. V. purškė. Jie informavo, kokiu purškalu purškė būrelio pirmininką, valdybą ir aplinkosaugininkus, siuntė nuotraukas, kad tai nekenksminga medžiaga aplinkai. Dėl V. C. pirmininkas pasakė, kad asmuo nubaustas ir nieko daryti nebereikia. Būrelio valdybos posėdyje V. C. elgesys nebuvo svarstomas. Antrame posėdyje pirmininkas pasiūlė sušvelninti ir S. G. ir A. V. nešalinti iš būrelio, o paskirti, kad neišduoti medžioklės lapų. Darbotvarkėje buvo paskelbta, kad svarstys protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Įstatuose nėra tokios bausmės, kokia buvo nubausti S. G. ir A. V.. Buvo pateikta klaidingai, kad asmenys nuodija žvėris, todėl prabalsavo, kad sutinka, kad tokie nariai būtų pašalinti iš būrelio. S. G. ir A. V. gali medžioti, bet asmeniškai neturi medžioklės lapo. Jeigu jie nori medžioti, turi derintis prie kito medžiotojo. Medžioklės lapus išduoda būrelio pirmininkas. Valdybos nariai yra būrelio grupių vadovai. S. G. bokštelis įrengtas pamiškėje. Viliojimo vieta prie bokštelio buvo iki tol, kol neužėjo maras. Įmanoma medžioti iš bokštelio, į tą pusę kur įrengta viliojimo vieta. Visuotiniame susirinkime pasisakė S. G., buvo sudėtinga, nes visi rėkavo.

Liudytojas V. C. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas ir nesenai išrinktas valdybos nariu. Prieš dešimtmetį buvo toks atvejis, kai jis atvyko į medžioklę, atsisėdęs laukė, atvyko S. G. ir A. V., matė, kad jis sėdi, trinktelėjo mašinos durimis ir nuėjo. Prieš dvejus metus jis medžiojo, buvo prietema, S. G. atvyko keturračiu ir specialiai pravažiavo, vėliau po mėnesio situacija kartojosi, S. G. važiavo pamiške, kad jam atbaidytų žvėris. Su miškininku P. S. derino vietą jam įsirengti viliojimo vietą, jis sutiko. Būrelis buvo suskirstytas į grupes dėl žvėrių šėrimo žiemos laikotarpiu, kada žvėrys nerasdavo maisto, tam kad visi nesuvežtų pašaro į vieną mišką. Jis turi pasidaręs ne vieną viliojimo vietą, skirtinguose miškuose. (duomenys neskelbtini) miške jis rengė viliojimo vietą, apie tai žinojo kiti medžiotojai, bei S. G. ir A. V.. Buvo pakabinęs kamerą stebėti žvėrims. Matė, kad ėjo žvėrys ir staiga nustojo eiti. Paėmė pusę kibiro grūdų, nunešė 30-40 m nuo savo jaukyklos ir užpylė ant kelmo. Atvykęs po 3 dienų ten grūdų neberado. Pasidarė šėryklą kitoje vietoje ir ta situacija kartojasi, žvėrys nebėjo. Prie jo šėryklos buvo vandens, vanduo buvo vaivorykštės spalvomis, todėl įtarė, kad buvo kažko pilta. Aplinkosauga jam liepė išsivežti pašarus, nes buvo per daug, dėl to gavo įspėjimą. Pašarus sukasė į didmaišius ir išvežė į atliekų aikštelę. Galvoja, kad į pašarus buvo pripilta ne tik repelentų, bet kažko ir daugiau. Neišsiaiškino, kokia buvo naudojama medžiaga žvėrims atbaidyti. Domėjosi dėl tokio tyrimo, bet sakė, kad Lietuvoje tokio tyrimo neatlieka. Aplinkosaugos įspėtas buvo, nes per daug pašarų buvo ir jie buvo ant žemės. Aplinkosauga pasakė, kad nieko nebūtų rašę, jeigu ne skundas, būtų liepę susitvarkyti. Kada nebuvo sutvarkytas bokštelis, į jį nebuvo galima atsisėsti, nes buvo apaugę. Ieškovai prie šio miško prisistatė bokštelių, kad kiti būrelio nariai nepasistatytų. Anksčiau pildavo pašarus ant žemės, dabar reikalavimas, kad pašarai turi būtų dėžėje ir ne daugiau nei 100 kg. S. G. ir A. V. per valdybos posėdį ir visuotinį susirinkimą pasakė, kad tai šešta V. C. jaukinimo vieta, jie žinojo visas jo jaukinimo vietas. Jis pasidarydavo jaukinimo vietą ir netrukus ta vieta kažkuo būdavo užpilta, turėdavo keisti vietas. Jokiuose jų būrelio miškuose tokių problemų nėra, tik šitame miške. Kada jis įrenginėjo viliojimo vietą, nebuvo požymių, kad iš to bokštelio medžiojama, nes buvo labai apžėlę, nebuvo galima jame sėdėti, tik šiuo metu sutvarkyta, bokštelis nudažytas, medžiai nugenėti. Mano, kad pilant repelentus medžiotojų įrengtoje viliojimo vietoje yra pats didžiausias medžiotojo vardo pažeminimas. Pašarus atvežė prieš du mėnesius, iki to laiko, kada aplinkosaugininkai liepė išsivežti. Kamerą yra įsirengęs tam, kad matytų, ar ateina žvėrys prie viliojimo vietos. Būrelio nariai bendrauja vieni su kitais, jei randa viliojimo vietą, klausia vienas kito ar pirmininko, kieno tai vieta, tačiau nesavivaliauja ir nepila žvėris atbaidančių priemonių. Ieškovams visuotinis susirinkimas pritaikė juokingą nuobaudą, jie gali medžioti, tiek, kad negauna medžioklės lapo. Jis pasidarė šėryklą ir viskas, (duomenys neskelbtini) miške tokia pati situacija, šeria žvėris, šėrykla padaryta, prieš varominę medžioklę pasikalba, sako – „S., yra vat šernų, ruoškimės bus šernų, bus graži medžioklė“, ten bokštelio nėra ir bokštelio nebus. Jis turi vieną bokštelį, taip pat medžioja (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje, ten turi šėryklą. Jo nuomone, jie pavydi, kad jis sumedžios šerną, o ne jie. Jis ne akcentavo ar tai viliojimo vieta, ar tai šėrykla, jis tiesiog papylė pašarų. Pašarų buvo pripylęs per daug, nes jų nepasversi, juos išvežė į atliekų aikštelę, padarė dėžę, įpylė gal 30 kg pašarų. Šiai dienai šią šėryklą patraukė giliau dar 100 m į mišką, nes ten niekas neina. Pašarai papilti už 115 m, kas kitą krūvelę papylė nežino, ten yra obelis, šernai žiemą ateina obuoliukus parenka, ateina usūriniai šunys, stirnos.

Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas. Jam 2023 m. lapkričio 20 d. paskambino S. G., prašydamas padėti atmatuoti atstumą, jis sutiko. Jį pasiėmė S. G., kartu buvo būrelio pirmininkas S. G., nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) miško. Žingsniais pamatavo atstumus nuo bokštelio iki išpiltų pašarų, buvo dvi vietos kuriose pripilta pašarų, vienoje vietoje buvo jau seniau išpilti žirniai, atstumas nuo bokštelio buvo apie 70 žingsnių. Iki antros krūvos buvo apie 105 m. Matavo, nes pašarai buvo išpilti arti bokštelio. Šią informaciją sužinojo iš S. G., apie tai nebuvo girdėjęs. Grįžę prie mašinos, S. G. pasakė, kad nufotografavo ir nusiuntė vadovui flakonėlį, su kuriuo purškė, tačiau atsakymo negavo. Būrelio vadovas pasidėjęs ant kapoto fotografavo tą flakonėlį. Kada buvo 2023 m. lapkričio 20 d., iš bokštelio buvo galima medžioti į žvėris prie pripiltų pašarų. Bokštelis jau stovėjo (duomenys neskelbtini) m., supuvus buvo atstatomas nauju, dabar 3 metai stovi metalinis. Iš bokštelio yra medžiojama, ir jis yra sėdėjęs bokštelyje. Metalinį bokštelį padarė S. G., juo naudojasi visi draugiškai. Pirma pašarų krūva buvo 2 x 2,5 m dydžio. Arti antros pašarų krūvos jis nebuvo priėjęs, ten kiekis buvo didesnis, kažkur apie 500 kg. S. G. sakė, kad flakonėlyje buvo repelentas, kurį naudoja miškininkai. Jie konkrečiai nesakė, kieno tai pašarai. Anksčiau būrelis buvo suskirstytas į grupes, dabar grupes perskirstė, kada prasidėjo bylinėjimas. Grupės buvo padarytos dėl žvėrių šėrimo, žiūrėti dėl brakonieriavimo, dėl medžioklės saugumo. Jis priklausė (duomenys neskelbtini) grupei. Grupėms vadovaudavo asmenys išrinkti į valdybą. Jų grupė prižiūrėjo ir (duomenys neskelbtini) mišką. Kartu medžiodavo su S. G. ir A. V., susitardavo, kur kas medžioja, kad nenusišautų. Anksčiau prie bokštelio buvo viliojimo vieta, iki tol, kol nebuvo maro. Pernai medžiojo iš bokštelio vieną kartą vasaros laiku, užpernai kelis kartus. Bokštelį sunkus, vienas jo nepaneši.

Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas. Jis priklausė būrelio valdybai, kada kvietė S. G. ir A. V.. Kviečiamas į valdybos posėdį atvyko S. G., jo klausė, kodėl purškė nuodus. S. G. atsakė, kad nenuodijo, o pylė iš „(duomenys neskelbtini)“ nupirktą repelentą, valdybos posėdyje rodė etiketę, kad pirko. Jį gali nusipirkti bet kas. Kada vadovas juos sukvietė, paklausė „ką, vyrai, darytumėte jeigu vieni šeria kiti nuodija?“, padavė lapą ir prašė parašyti, ką su tokiais būrelio, nariais daryti, ar juos šalinti ar nešalinti iš būrelio? Visi vienbalsiai pasirašė, kad šalinti, turėdami mintyje, kad nuodijimas. S. G. ir A. V. galėjo paklausti vadovo, kieno supilti pašarai. Jie pildami repelentus nederamai pasielgė. S. G. pripažino, kad negerai pasielgė, o A. V. nepripažino. Būrelis yra suskirstytas į grupes, kad vadovui būtų paprasčiau bendrauti. Jis dalyvavo abiejuose posėdžiuose ir visuotiniame susirinkime. Vienas dalykas, kad V. C. papasakojo, kad buvo uždengta kamera, girdėjosi kaip sakoma „pilt“, o ne „purkšt“. Kitas dalykas, kad S. G. papasakojo, ką purškė ir pripažino, kad pylė. Aplinkosaugininkai surašė V. C. pažeidimą, kad neteisingai papylė pašarus, kad buvo ne dėžėje. Šį mišką prižiūri visas būrelis.

Ieškovų atstovas advokatas D. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškovų poziciją išdėstytą ieškinyje ir dublike, prašė ieškinį ir tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nei per valdybos posėdžius, nei visuotiniame susirinkime nebuvo aišku, kuo ieškovai S. G. ir A. V. buvo kaltinami, kokius teisės aktus pažeidė. Procesiniuose dokumentuose minima apie nuodų pylimą, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje išaiškėja, kad tai buvo repelentai. Kalbama apie kito medžiotojo vietos sugadinimą, tačiau ir šiuo metu neaišku, ar tai žvėrių viliojimo vieta ar šėrykla. Apklaustas V. C. parodė, kad tai šėrykla, procesiniuose dokumentuose, kad tai viliojimo vieta. V. C. parodė, kad toje vietoje neplanuoja statyti bokštelio, tai suprantama, kad šėrykla. Liudytojai Ž. V. ir V. K. nurodė, kad toje vietoje buvo pripilta apie 500 kg pašarų. Būrelio vadovas S. G. nustatė tvarką, kad yra 6 grupės, toms grupėms yra nustatyta prižiūrėti tam tikrus miškus. (duomenys neskelbtini) miškas buvo priskirtas (duomenys neskelbtini) grupei. Tos grupės vadovas tuo metu buvo Ž. V., kuris buvo ir būrelio valdybos narys. Jam ir kitiems grupės nariams nežinant, dviejose vietose atstumais 65 m ir virš 100 m buvo pripilta pašarų. Būrelis turi daugiau nei (duomenys neskelbtini) ha medžiojamo ploto, tačiau būrelio narys rengia šėryklą arčiau nei 100 m atstumu nuo bokštelio, kuris stovi daugiau nei 20 metų. Jeigu būtų atlikęs medžiotojas šūvį iš bokštelio, jis taptų pažeidėju, nes negalima medžioti arčiau nei 100 m atstumu nuo šėryklos. Anksčiau toje vietoje ieškovai buvo radę subrakonieriautą elnią, šerną, todėl įtarė, kad tai brakonierių darbas. Siekdami išsiaiškinti, kas tie brakonieriai, repelentais pirktais „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, kad atbaidyti žvėris, užpurškė ant pašarų. Apie tai, kad šėrykla padaryta jų būrelio nario, ieškovai nežinojo, todėl kaltinti ieškovus etikos pažeidimais visiškai nepagrįsta. Į įvykio vietą buvo iškviesti aplinkos apsaugos pareigūnai. Pareigūnai turėdami pareigą, išsiaiškinti visas aplinkybes ir kaltus asmenis nubausti įstatymų nustatyta tvarka, priėmė nutarimą nubausti V. C., ieškovai nebuvo nubausti. Šiai dienai V. C. nebuvo nubaustas dėl padaryto pažeidimo, nei būrelio valdybos, nei visuotinio susirinkimo. O teisėtai pasielgę S. G. ir A. V., kuriuos pagyrė aplinkosaugininkai, buvo iš pradžių būrelio valdybos šalinti, vėliau jiems atimta teisė turėti medžioklės lapus, o pažeidėjas toliau medžioja, turėdamas medžioklės lapą. Ieškovai medžioja vienas (duomenys neskelbtini) m., kitas (duomenys neskelbtini) m., nėra bausti nei būrelyje, nei aplinkos apsaugos pareigūnų. Ieškovams buvo paskirta visuomeninio poveikio priemonė, kuri nenumatyta būrelio įstatuose. Susirinkimo darbotvarkė viešai niekada nebuvo skelbta, buvo parašyta valdybos posėdžio, įvykusio 2023 m. lapkričio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimo svarstymas. Vėliau paaiškėjo, kad nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalinimas iš būrelio, jeigu nepašalina – jokios kitos nuobaudos. 2024 m. sausio 19 d. atsirado nauja darbotvarkė, tai kad buvo nuspręsta taikyti kitokią nuobaudą, apie tai skelbime nebuvo skelbta. Darbotvarkė buvo nauja visiems atvykusiems nariams, tame tarpe ir ieškovams. Procedūriniai pažeidimai rodo, kad netinkamai elgėsi atsakovas. Valdybos posėdžio protokolą ieškovai gavo tik bylos nagrinėjimo eigoje, 2024 m. lapkričio 5 d. buvo gautas valdybos posėdžio protokolo antras lapas. Kiekvienas būrelio narys turi teisę susipažinti su būrelio informacija, t. y. su valdybos, visuotinio susirinkimo protokolais. Ieškovai nei vieno protokolo negavo, ta teisė numatyta asociacijų įstatyme, būrelio įstatuose, taip buvo pažeistos ieškovų teisės. Poveikio priemonės ieškovams skirtos pažeidžiant nustatytą tvarką, būrelio įstatus. Bokštelis buvo nudažytas prieš keletą metų. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pozicija, priešingai nei nurodo atsakovo atstovas, yra šališka pozicija, nes (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis yra pavaldus Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriui. Apklaustas teisme V. C. pasakė, kad pasidarė šėryklą, neplanavo statyti bokštelio. Pažeidimą padarė V. C., prie savo būrelio narių bokštelio darydamas šėryklą. Pažeidėjas V. C. turi teisę medžioti, net į valdybą renkamas, o jo pažeidimo nustatytojai praranda teisę gauti medžioklės lapą.

Atsakovo atstovė advokato padėjėja D. M. teismo posėdžio metu prašė vadovautis atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais ir ieškinį atmesti. Visuotinis neeilinis susirinkimas 2024 m. sausio mėn., buvo protokoluojamas, jame užfiksuota, kad ieškovai buvo paprašyti valdybos parašyti arba duoti žodžiu paaiškinimus, tačiau tai atsisakė padaryti. Liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Asmeninių medžioklės lapų neišdavimas ieškovams buvo diferencijuoti, paskirti skirtingi laikotarpiai, kuriais neišduodami medžioklės lapai, atsižvelgiant į ieškovų elgesį. S. G. jau turi galimybę medžioti su asmeniniu medžioklės lapu. Dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“, kaip nurodyta įstatuose, buvo paskelbta darbotvarkė, joje buvo suformuluotas valdybos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) svarstymas. Taip buvo suformuluota siekiant apsaugoti ieškovus nuo asmens duomenų viešinimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas), šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais. Asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje, įstatuose turi būti, be kita ko, nurodyta: asociacijos narių teisės ir pareigos; naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos; visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, jeigu nesudaromas kitas organas, turintis visas visuotinio narių susirinkimo teises (įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalis ).

Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas ar kitas organas, turintis visas ar dalį visuotinio narių susirinkimo teisių. Įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. Byloje aptariamų susirinkimų dieną galiojo įregistruoti Būrelio įstatai, remiantis kuriais aukščiausias (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio organas yra visuotinis narių susirinkimas, kurio sušaukimo tvarka reglamentuojama Būrelio įstatais. Be to, Būrelis turi valdybą, revizijos komisiją ir vienasmenį valdymo organą – Būrelio pirmininką.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas 2024 m. sausio 19 d. Būrelio visuotinio narių susirinkime priimtų sprendimų neišduoti ieškovams S. G. ir A. V. asmeninių medžioklės lapų atitinkamiems laikotarpiams teisėtumo klausimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 1 dalimi juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Pagal minėto straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Taigi, vykdant Būrelio susirinkimą būtina laikytis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Įstatuose imperatyviai nustatytos tvarkos. Jos nesilaikymas vertintinas kaip imperatyvių įstatymo normų ir juridinio asmens steigimo dokumente (Įstatuose) įtvirtintų normų pažeidimas, kas leidžia pripažinti neteisėtu susirinkimo vedimą ir pripažinti negaliojančiais jame priimtus sprendimus.

(duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio įstatų, priimtų 2006 m. birželio 9 d. visuotiniame susirinkime, 4.7. punktu nurodyta, kad Būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą, taikomos visuomeninio poveikio priemonės: 4.7.1. svarstymas būrelio valdyboje; 4.7.2. narystės būrelyje sustabdymas; 4.7.3. pašalinimas iš būrelio. 4.8. punkte numatyta, kad nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui.

Iš teismui pateikto 2023 m. lapkričio 19 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyto būrelio pirmininko (posėdžio pirmininko) S. G. ir valdybos nario (posėdžio sekretoriaus) E. Z., matyti, kad posėdžio metu buvo svarstomas V. C. prašymas. Nutarta šaukti visuotinį narių susirinkimą ir spręsti dėl nuobaudos skyrimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojams A. V. ir S. G., valdyba siūlė juos šalinti iš Būrelio narių. Protokolu taip pat nurodoma, kad apie vykstantį posėdį ir sprendžiamą klausimą telefonu buvo informuoti ir pakviesti atvykti į posėdį pasiaiškinti A. V. ir S. G.. A. V. į posėdį atvykti negalėjo dėl asmeninių priežasčių, telefoninio pokalbio metu kaltės neneigė. S. G. į posėdį atvyko, kaltės neneigė, paaiškinti savo poelgio motyvų nesugebėjo. Nutarta apie neeilinio susirinkimo datą paskelbti artimiausiame laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje. Šio valdybos sprendimo ieškovas neskundžia, todėl teismas jo teisėtumo klausimo nesprendžia. Pažymėtina, kad būrelio valdyba iš esmės nepriėmė sprendimo dėl ieškovų pašalinimo iš būrelio narių kaip numatyta būrelio Įstatų 4.13 punkte, o tik nutarė šaukti visuotinį susirinkimą, spręsti dėl nuobaudų taikymo ir pasiūlė juos pašalinti iš Būrelio narių. Akivaizdu, kad tai yra būrelio Įstatų pažeidimas, nes būtent valdyba turėjo priimti konkretų sprendimą dėl būrelio nario pašalinimo, o būrelio visuotinis narių susirinkimas turėjo priimti sprendimą pritarti ar nepritarti tokiam valdybos sprendimui. Šiuo atveju valdyba iš viso nepriėmė sprendimo.

Nors apie planuojamus susirinkimus buvo paskelbta iš esmės pagal nustatytą tvarką, teismo vertinimu, toks visuotinio susirinkimo darbotvarkės formulavimas, atsižvelgiant ir į anksčiau nurodytas aplinkybes apie tai, kad 2023 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio metu nutarimai dėl būrelio narių pašalinimo iš esmės nebuvo priimti, yra ydingas ir nesudarė galimybės ieškovams iš anksto žinoti apie jų pašalinimo iš būrelio klausimo nagrinėjimą. Apie valdybos ketinimą pakeisti siūlymą visuotiniam susirinkimui dėl poveikio priemonių taikymo ieškovai atskirai nebuvo informuoti, o tiek pirmajame (2023 m. lapkričio 25 d.), tiek antrajame (2024 m. sausio 5 d.) pranešimuose spaudoje apie būsimų Būrelio narių visuotinio susirinkimų darbotvarkę buvo pranešama identišku tekstu, kas taip pat nesudarė galimybės suvokti apie nagrinėjamų klausimų turinį. Priešingai teigti pagrindo nesudaro ir Atsakovo pateikti duomenys apie Būrelio pirmininko pokalbius su atsakovais telefonu, kadangi jų turinys nėra žinomas. Šio ydingumo nepašalina ir tai, jog S. G. dalyvavo valdybos posėdyje, kadangi, kaip anksčiau minėta, jo metu konkretus sprendimas ieškovų atžvilgiu priimtas nebuvo, o iki planuotų (neįvykusio ir vėliau, 2024 m. sausio 19 d. įvykusio) visuotinių būrelio narių susirinkimo jam teikti pasiūlymai dar ir keitėsi. Būtent apie neegzistuojančią tvirtą valdybos poziciją, konkrečių sprendimų nebuvimą, patvirtina ir valdybos visuotiniam susirinkimui svarstyti ketintų pateikti siūlymų nestabilumas, jų kaita.

Nors kasacinio teismo praktikoje griežti narių informavimo apie ketinamus nagrinėti klausimus reikalavimai taikytini dažniausiai sprendžiant klausimus dėl asociacijos nario pašalinimo, tačiau spręstina, kad nagrinėjamu atveju informavimas neatitiko ir mažiau griežtų, būtiniausių ir esminių reikalavimų. Visuotinio narių susirinkimo darbotvarkė buvo formuluojama itin abstrakčiai, abiem atvejais nurodant tą patį valdybos nutarimą (jo numerį), kuris, kaip anksčiau konstatuota, iš esmės net nebuvo priimtas. Su valdybos posėdžio protokolais nebuvo sudaryta galimybės susipažinti, tam 2023 m. gruodžio 1 d. valdybos posėdžio metu iškelta sąlyga ieškovams pateikti rašytinius paaiškinimus. Iki įvykusio visuotinio susirinkimo valdybos pozicija dėl galimai taikytinų ieškovų atžvilgiu poveikio priemonių keitėsi, tačiau pranešimų apie susirinkimą turinys išliko tas pats. Toks sprendimus turinčio priimti Būrelio organo pozicijos nestabilumas tik sudaro prielaidą abejoti, ar jo pozicija negali ir vėl keistis, galimai šį kartą ieškovų nenaudai. Juolab, kad 2024 m. sausio 19 d. vykusio visuotinio susirinkimo protokolu (surašytu 2024 m. sausio 22 d.) užfiksuota jau kitokia, nei pranešimuose spaudoje skelbta, darbotvarkė, joje nurodomas jau dviejų valdybos posėdžių protokolų svarstymas. Iš taip nekonkrečiai suformuluotų susirinkimo darbotvarkės klausimų ieškovams negalima buvo iš anksto žinoti, koks konkretus klausimas susirinkimo metu bus nagrinėjamas (dėl kokių poveikio priemonių galimai bus sprendžiama), taigi, ir tinkamai pasiruošti susirinkimui ir teikti paaiškinimus. Iš turimos informacijos, galimai teiktos telefonu, pokalbių, ieškovai galėjo tik numanyti, kokie klausimai bus nagrinėjami. O klausimas dėl poveikio priemonės – medžioklės lapo neišdavimo – iš esmės be išankstinio informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime. Šiuo aspektu taip pat vertintina, jog ir dėl sprendimo balsuojantiems kitiems Atsakovo nariams nebuvo sudarytos pakankamos galimybės tinkamai apsispręsti. Tiek ieškovams, tiek susirinkime dalyvavusiems atsakovo nariams užkirstas kelias svarstyti apie kitas galimas poveikio priemonių rūšis. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad poveikio priemonių taikymo ieškovams klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus, tokia procedūra, kokia buvo taikyta Ieškovų atžvilgiu, nėra tinkama.

Iš 2024 m. sausio 22 d. Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Būrelio narių visuotiniam susirinkimui pasiūlyta balsuoti dėl poveikio priemonių taikymo ieškovams, tokį pasiūlymą motyvuojant tuo, kad: „valdyba pagal medžiotojo V. C. prašymą išanalizavusi prie žvėrių šėryklos įrengtos kameros užfiksuotą vaizdo/garso įrašą, sprendė, jog S. G. ir A. V. galimai iš savanaudiškų paskatų atliko veikas nesuderinamas su medžiotojo veiklos etika/morale, todėl nutarė, šalinti medžiotojus/būrelio narius iš būrelio narių; taip pat darė prielaidą, kad minėti būrelio nariai galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 patvirtintų?Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių IX skyriaus p. 58.3.3; p. 58.28; p. 58.35 reikalavimus (žiūr. 2023-02-15 galiojančią suvestinę redakciją); nesulaukus išsamių raštiškų/žodinių paaiškinimų bei nesant pakankamai įrodymų galimai vykdant neteisėtas veikas, būrelio valdyba nutarė nesikreipti į Aplinkos apsaugos departamento (duomenys neskelbtini) gyvosios gamtos apsaugos skyrių. Vėliau būrelio valdyba atsižvelgdama į tai, kad aukščiau įvardinti būrelio nariai yra seni medžiotojai prisidėję gerinant būrelio veiklą bei iš dalies žodžiu valdybos nariams posėdžio metu pripažino klydę atlikdami neapgalvotą veiksmą ir tikėdama tuo, kad toliau nebus kurstoma nesantaika tarp būrelio narių, o emocijomis paremtas nesusipratimas bus baigtas taikos sutartimi, pakeitė savo sprendimą ir priėmė adekvatų nutarimą iš dalies suspenduoti medžiotojų veiklą“.

Priklausymas medžiotojų būreliui ir dalyvavimas jo veikloje yra laisvalaikio praleidimo forma, atsipalaidavimas, poilsis ir pomėgis, tačiau jis neabejotinai yra ir pavojingas, todėl itin svarbu, kad būrelio narius sietų tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir paklusimas taisyklėms. Byloje nepateikta dokumento, kuriuo būtų nustatytos Būrelio veiklos taisyklės (ar kito pavadinimo Būrelio vidinę veiklą reglamentuojantis dokumentas). Apie Būrelyje nusistovėjusią tvarką bylos nagrinėjimo metu spręsta iš šalių ir liudytojų paaiškinimų.