Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universitetui dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto Jokūbausko įmonė „Jonas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Teismas nurodė, kad pateiktas identiškas atskirasis skundas, kurio priėmimo klausimas išspręstas teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi, todėl tapatų dokumentą atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.

7. Ieškovo atskirasis skundas dėl 2025 m. birželio 11 d. nutarties pateiktas praleidus nustatytą terminą. Be to, byloje priimta 2025 m. birželio 11 d. nutartis neskundžiama ir ieškovo įvykdyta 2025 m. birželio 17 d. pateikiant patikslintą atskirąjį skundą. 2025 m. birželio 2 d. nutartis apskųsta ir atskirasis skundas išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas J. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas išnagrinėti bylą iš esmės, vadovaujantis byloje pateiktais dokumentais ir pripažinti, kad: 1) VšĮ Vilniaus universitetas patyrė 533 793,58 Eur nuostolių ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės, bet dėl užsakovės darbuotojų ir techninio prižiūrėtojo kaltės, siekiant pasisavinti valstybės lėšas; 2) VšĮ Vilniaus universitetas nutraukė 2014 m. lapkričio 23 d. rangos sutartį ne dėl įmonės „Jonas“ kaltės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad byla nenagrinėta pagal pateiktus dokumentus. Nutartyje nurodyti CPK 73 straipsnis, 137 straipsnis 2 dalies 5 punktas, 315 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai, 335 straipsnio 1 dalis nesusiję su byla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

10. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą, kaip tapatų anksčiau paduotam ir apeliacine tvarka išnagrinėtam skundui.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad yra teismo žinioje byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (dalies reikalavimų).

12. Ieškovui pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartis dėl atsisakymo priimti ieškovo netiesioginį ieškinį yra įsiteisėjusi. Ieškovas 2025 m. gruodžio 3 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 11 d. nutarties. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Visgi kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, teisė pateikti apeliacinį skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos. Teismo procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą, turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, kuo greitesnį bylos šalių taikos atkūrimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti, be kita ko, ir atskirajam skundui paduoti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliantas atskiruoju skundu nekvestionavo pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2025 m. gruodžio 3 d. skundą padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, taip pat nekėlė klausimo dėl skundo tapatumo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl atsisakymo priimti ieškovo netiesioginį ieškinį. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas reiškia naują netapatų ieškinį ankstesniems teisme nagrinėtiems ir šiuo metu nagrinėjamiems ieškiniams ir teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo netiesioginį ieškinį.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios apeliacinių skundų nagrinėjimo procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje „Atskirieji skundai“ numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliantas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuri yra įsiteisėjusi ir kuri nebegali būti atskirojo skundo objektu, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą.

15. Pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, be kita ko – taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas, turi būti atsižvelgiama į šias principines nuostatas, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), užtikrinamas veiksmingas ir realus teisės į teisingą teismą įgyvendinimas abiem ginčo šalims, lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitus visuotinai pripažįstami demokratiniai principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

16. Pagal CPK 42 straipsnį proceso šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnyje taip pat yra nustatyta asmenų pareiga elgtis sąžiningai, nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise ar įgyvendinti savo teises bei pareigas tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų pačiai subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

17. Apelianto procesinis elgesys, sistemingai ignoruojant tiek šioje, tiek ir kitose jo nepagrįstai inicijuotose civilinėse bylose, kuriose jis teikė atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis jo ieškinius atsisakoma priimti, pateiktus teismų išaiškinimus dėl atskirojo skundo turiniui keliamų reikalavimų, vertintinas kaip sąmoningas veikimas, siekiant piktnaudžiauti teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-516/2025; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-1097/2025, 2026 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-47-464/2026). Apeliantas, kas kartą pateikdamas atskiruosius skundus, kuriuose nėra nurodytų nesutikimo su konkrečia skundžiama teismo nutartimi argumentų, iš esmės siekia tik dar kartą išsakyti savo poziciją-protestą dėl jam nepalankios anksčiau išnagrinėtų bylų procesinės baigties. Tai traktuotina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise į apeliaciją. Toks apelianto procesinis elgesys yra nepateisinamas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad procesinis elgesys, kai apeliantas piktnaudžiauja procesine teise, nuolat reikšdamas tą patį nenagrinėtiną teisme ieškinį ir tais pačiais argumentais grindžiamą atskirąjį skundą, dėl kurių teismai jau pasisakė įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, yra netoleruotinas. Nustačius, kad apeliantas nesąžiningai pateikė atskirąjį skundą, yra pagrindas skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

18. Spręsdamas dėl baudos dydžio, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad apeliantas yra fizinis asmuo. Jis žinojo ir suprato, kad pareiškė nenagrinėtiną teisme ieškinį ir nepagrįstą atskirąjį skundą, neatsižvelgė į daugkartinius teismų įspėjimus dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skiria apeliantui 200 Eur baudą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Paskirti ieškovui J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Išaiškinti ieškovui J. J., kad paskirta bauda turi būti sumokėta valstybei, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitą, įmokos kodas – 6800.

Išaiškinti ieškovui J. J., kad jis per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti Lietuvos apeliacinį teismą panaikinti ar sumažinti jam paskirtą baudą.