Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį, pareikštą likviduotos uždarosios akcinės bendrovės ,,Enifas“ vardu, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kirkiliavas“ dėl bankroto panaikinimo, baudos priteisimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimo apeliacine tvarka stadijai, kaip ir kitoms civilinio proceso stadijoms, būdingos tam tikros taisyklės ir tvarka, kurioms esant šis procesas gali būti pradedamas bei vykdomas. Šio proceso pradžia siejama su procesinio dokumento – apeliacinio ir (arba) atskirojo skundo dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikimu.

10. Apeliacinio skundo pateikimo tvarka ir jo turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti CPK 305–307, 310–312 straipsniuose. Apeliaciniame ir (ar) atskirajame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas); kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas); apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atskirojo skundo padavimui ir jo turiniui taikomos tos pačios taisyklės (CPK 338 straipsnis).

11. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo, siekiantis teismo procesinio sprendimo instancine tvarka peržiūrėjimo, privalo aiškiai suformuoti apeliacinio ar atskirojo skundo pagrindą, įvardydamas skundžiamo teismo procesinio sprendimo argumentus, su kuriais jis nesutinka, nurodydamas savo nesutikimo su jais motyvus, taip pat turi aiškiai ir teisingai įvardyti skundo dalyką, nurodydamas tiek konkretų procesinį sprendimą, kurio peržiūros instancine tvarka yra siekiama, tiek ir skundo išnagrinėjimo rezultatą. Aukštesnės instancijos teismui adresuotame procesiniame dokumente nesant šių privalomų skundo elementų, apeliacinis procesas negali būti pradedamas.

12. Teismas, nustatęs, kad paduotas apeliacinis arba atskirasis skundas ar jų priedai neatitinka proceso įstatyme jo turiniui ir (ar) formai keliamų reikalavimų, priima nutartį ir nustato skundą padavusiam asmeniui terminą jo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu šis asmuo per nustatytą jam terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). CPK 315 straipsnio 2 dalyje išvardinti ir tokie atvejai, kai apeliacinis ir atskirasis skundas nepriimami bei grąžinami jį padavusiam asmeniui, vienas iš jų yra konstatuojamas tada, kai skundžiamas sprendimas ar nutartis, kurie pagal įstatymą iš viso negali būti apeliacinio skundo objektu (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kurį pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teisme 2025 m. lapkričio 5 d. buvo gautas apelianto atskirasis skundas, iš kurio turinio nebuvo įmanoma identifikuoti nei jo pagrindo, nei dalyko, juolab kad apeliantas jame buvo įvardijęs net ne nagrinėjamoje byloje, o anksčiau teismų išnagrinėtose bylose priimtas dvi teismo nutartis. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 10 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą šio atskirojo skundo trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti jo pagrindą ir dalyką. Tačiau apeliantas trūkumų nešalino, 2025 m. lapkričio 18 d. padavęs dar vieną atskirąjį skundą dėl įstatymų leidėjo valia neskundžiamos (t. y., pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas iš viso negalinčios būti apeliacinės peržiūros objektu) Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties, nenurodęs jokių nesutikimo ir su šia teismo nutartimi argumentų.

14. Kaip minėta pirmiau, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi išsprendė abiejų apelianto pateiktų atskirųjų skundų (DOK-38715 ir DOK-40439) priėmimo klausimą, 2025 m. lapkričio 5 d. atskirąjį skundą pripažinęs nepaduotu, nepašalinus nustatytų trūkumų, objektyviai kliudžiusių pradėti apeliacinį procesą, o 2025 m. lapkričio 18 d. atskirąjį skundą atsisakydamas priimti, nes jis yra paduotas dėl teismo nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu.

15. Viena vertus, atsižvelgiant į apelianto teiktų procesinių dokumentų chronologiją, skundžiama nutartimi pirmiausia turėjo būti išspręstas vėlesnio, t. y. 2025 m. lapkričio 18 d. atskirojo skundo dėl 2025 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo klausimas. Tik teismo nutarčiai dėl 2025 m. lapkričio 18 d. skundo (ne)priėmimo įsiteisėjus turėjo būti sprendžiamas 2025 m. lapkričio 5 d. atskirojo skundo priėmimo klausimas. Kita vertus, nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi tokia situacija, kai pats apeliantas aiškiai ignoruoja įstatymu nustatytą kreipimosi į teismą procesinę tvarką bei reikalavimus, keliamus visiems be išimtiems asmenims bei jų teismams paduodamiems procesiniams dokumentams. Pareiga laikytis bendrųjų reikalavimų ir jos nesilaikymo padariniai apeliantui ne kartą jau buvo išaiškinti abiejų instancijų teismų.

16. Šiam kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, be kita ko – taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas, turi būti atsižvelgiama į šias principines nuostatas, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis), užtikrinamas veiksmingas ir realus teisės į teisingą teismą įgyvendinimas abiem ginčo šalims, lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitus visuotinai pripažįstami demokratiniai principai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

17. Pagal CPK 42 straipsnį proceso šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnyje taip pat yra nustatyta asmenų pareiga elgtis sąžiningai, nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise ar įgyvendinti savo teises bei pareigas tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų pačiai subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.

18. Apelianto procesinis elgesys, sistemingai ignoruojant tiek šioje, tiek ir kitose jo nepagrįstai inicijuotose civilinėse bylose, kuriose jis teikė atskiruosius skundus dėl teismo nutarčių, kuriomis jo netiesioginius ieškinius atsisakoma priimti, pateiktus teismų išaiškinimus dėl atskirojo skundo turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-743-516/2025; 2025 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-1097/2025), vertintinas ne kaip nežinojimas ar suklydimas, o kaip sąmoningas veikimas, siekiant piktnaudžiauti teise. Apeliantas, kas kartą pateikdamas atskiruosius skundus, kuriuose nėra nurodyta visiškai jokių jo nesutikimo su ta konkrečia skundžiama teismo nutartimi argumentų, iš esmės siekiant tik dar kartą išsakyti savo subjektyvų vertinimą dėl anksčiau išnagrinėtų bylų procesinės baigties, nepalankios apeliantui, aiškiai piktnaudžiauja teise, be kita ko, ir teise į apeliaciją.

19. Apeliantui atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties nenurodžius visiškai jokių faktinių ir (ar) teisinių argumentų, pagal kuriuos būtų atlikta šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra (CPK 320, 338 straipsniai), skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.