- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-121-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27308-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. A.
- Skolininkas
- J. A.
- Kreditorius
- N. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys – skolininkas J. A., išieškotoja N. G., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. S. kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas pasekmes. Nurodė, kad ji vykdo N. G. pateiktą vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2762-294/2014, dėl įpareigojimo skolininkui J. A. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtos skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinių krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją. Pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 29 d. išieškotoja N. G. pateikė fotofiksacijas, kurios patvirtina, kad antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo skolininkas J. A. pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Pažymėjo, jog antstolė nurodė, kad jis turi pašalinti daiktus, minimus vykdomajame dokumente, t. y. metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą, tačiau teikdama informaciją teismui nurodo, jog prašoma patraukti visus skolininkui priklausančius daiktus. Nurodė, kad vykdomoji byla tęsiama nuo 2014 m., nors jis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs. Skolininkas nesutiko su antstolės pozicija, kad jis turi patraukti visus jam priklausančius daiktus, o tai pažeidžia skolininko teisę valdyti, naudoti ir disponuoti savo nuosavybę.
3. Suinteresuotas asmuo išieškotoja N. G. atsiliepimu su prašymu sutiko, papildomai prašė teismo skirti skolininkui 100 Eur baudą už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant išieškotojos naudai, taip pat prašė priteisti jai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi antstolės prašymą taikyti sprendime nurodytas pasekmes tenkino, N. G. prašymą dėl baudos skyrimo atmetė; taikė Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu 2014 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, nurodytas pasekmes – suteikė teisę N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta skaičiumi 0), visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko J. A.; priteisė iš J. A. N. G. naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas, atmesdamas suinteresuoto asmens N. G. prašymą dėl baudos skyrimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų atlikimas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už įpareigojimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės medinius krovinių padėklus nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Tuo labiau, jog teismo sprendimu buvo numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui skolininko sąskaita.
6. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2762-294/2014 išaiškino, jog visi daiktai (objektai), nurodyti 2014 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime turi būti šalintini, kol neliks J. A. jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad išieškotoja N. G. 2016 m. balandžio 22 d. pašalino J. A. daiktus iš teritorijos, tačiau, po kurio laiko (apytiksliai kitą savaitę) vėl į tą pačią vietą J. A. pridėjo kitų daiktų (dėžių, metalo laužo, statinių, atliekų). Taip pat teismas iš vykdomojoje byloje 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautų fotofiksacijų nustatė, kad skolininkas pakartotinai sudėjo medinius padėklus, metalą ir kitas šiukšles. Vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytus faktus, jog išieškotoja, teismui leidus, buvo pašalinusi J. A. priklausančius daiktus, o J. A. vėl sudėjo daiktus į tą pačią vietą, iš kurios jie buvo pašalinti, teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas tenkinti antstolės prašymą ir taikyti sprendimo neįvykdymo pasekmes.
7. Teismas taip pat nustatė, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai yra priešingi, todėl sprendė, kad tenkinus antstolės prašymą, o N. G. prašymą tenkinus iš dalies (atmetus prašymą skirti skolininkui baudą), yra pagrindas N. G. prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti N. G. iš J. A. 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo skolininkas J. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės A. S. prašymą dėl sprendime nurodytų pasekmių taikymo; pripažinti, jog antstolės A. S. prašymas pakeisti 2014 m. vasario 19 d. nutartį yra neteisėtas; nepriteisti N. G. bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas, kad skolininkas turi pašalinti visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų pažeidė CPK 284 straipsnį, t. y. be bylos šalių ar savo iniciatyvos, įvykdė antstolės prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, praplečiant nustatytas pareigas J. A., nurodant, jog jis turi patraukti visus, o ne tik sprendime nurodytus daiktus. 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodyti konkretūs daiktai, kurie turi būti patraukti, tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje nurodoma, kad turi būti patraukti visi J. A. priklausantys daiktai, nepriklausomai nuo jų sudėties, formos – taigi, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi praplėtus 2014 m. vasario 19 d. teismo sprendimą, nebeliko teisinio stabilumo ir aiškumo.
8.2. Teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, neteisingai priėmė sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo N. G.. Nors N. G. prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas, bet teismas vienoje nutarties dalyje nurodė, kad N. G. prašymas yra atmestinas, bet kitoje dalyje nurodė, kad bendras jos prašymas buvo tenkintas iš dalies, nors pats teismas neargumentavo ir nemotyvavo, kokia dalis prašymo buvo tenkinta iš dalies bei kodėl iš 500,00 Eur būtent 300,00 Eur buvo priteista.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja antstolė A. S. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.), tačiau skolininkas ir toliau piktybiškai ir tyčia piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkindamas vykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/02137, kryptingai siekdamas išvengti vykdymo pagal teisėtai išduotą ir galiojantį vykdomąjį dokumentą. J. A. sąmoningai veikia prieš įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Taip pažeidžiamos išieškotojos teisės bei teisėti interesai.
3. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
5. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria tenkintas antstolės prašymas dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumas visoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims. Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2762-294/2014, nusprendė ieškovės N. G. ieškinį tenkinti ir įpareigoti atsakovą J. A. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), (plane pažymėtas skaičiumi 0) metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą ir įpareigoti sutvarkyti bendrojo naudojimo teritoriją, nevykdžius teismo sprendimo leisti ieškovei tai padaryti atsakovo lėšomis. Šio teismo sprendimo pagrindu 2014 m. gruodžio 9 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2762-294/2014, kuris perduotas vykdyti antstolei A. S. Antstolė, nustačiusi, kad įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimas nėra įvykdytas, t. y. nėra pašalinti daiktai iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas skaičiumi 0), 2019 m. rugsėjo 12 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą bei kreipėsi į teismą, prašydama taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, esančios aplink gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta skaičiumi 0), visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko J. A. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad išieškotoja, teismui leidus, buvo pašalinusi J. A. priklausančius daiktus, o J. A. vėl sudėjo daiktus į tą pačią vietą, iš kurios jie buvo pašalinti, konstatavo, jog yra pagrindas taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas pasekmes (CPK 273 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.
8. Pažymėtina, jog skolininkas neginčija tiek antstolės prašyme, tiek pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kad skolininkas nėra pašalinęs visų jam priklausančių daiktų iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, tačiau savo nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas nutartyje pripažindamas, jog skolininkas turi pašalinti ne tik 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytus, bet visus jam priklausančius daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, pakeitė teismo sprendimo vykdymo tvarką, praplečiant nustatytas pareigas J. A. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka bei atmeta juos kaip nepagrįstus.
9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime aiškiai nurodyta, jog atsakovas J. A. pats asmeniškai, nesuderinęs veiksmų su kitais sklypo savininkais, neturi teisės bendroje teritorijoje kaupti savo daiktų, o norėdamas sandėliuoti jam priklausančius daiktus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, pagal CK 4.75 straipsnį turi tam gauti bendraturčių sutikimą. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 19 sprendimu įpareigojo atsakovą J. A. ne tik pašalinti konkrečius daiktus, t. y. metalinį garažą, metalo laužą, medinius krovinių padėklus, smėlio krūvą, iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, bet ir ją sutvarkyti. Šiuo atveju teismo nurodymas ne tik pašalinti 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytus daiktus iš bendros teritorijos, bet ir ją sutvarkyti, taip pat teismo sprendime nurodyti motyvai dėl CK 4.75 straipsnio nuostatos privalomumo, aiškiai leidžia suprasti, kad apeliantas, neturėdamas bendrasavininkų sutikimo, negali sandėliuoti jokių jam priklausančių daiktų visoje skolininkui ir kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje. Be to, Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad antstolei kreipusis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-2762-294/2014, išaiškino, kad visi daiktai (objektai), nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime, šalintini, kol neliks skolininkui jokių priklausančių daiktų minėtame sprendime nurodytoje teritorijoje. Ši nutartis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1359-565/201,8 palikta nepakeista, todėl yra įsiteisėjusi.
10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad 2014 m. vasario 19 d. teismo sprendimo įvykdymas sietinas ne tik su jame nurodytų skolininkui priklausančių daiktų, t. y. su metalinio garažo, metalo laužo, medinių krovinių padėklų, smėlio krūvos, kaip kad nurodo apeliantas, pašalinimu iš bendrojo naudojimo teritorijos, tačiau ir šios teritorijos sutvarkymu bei atlaisvinimu ir nuo visų kitų apeliantui priklausančių daiktų.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju esant nustatytai aplinkybei, jog skolininkas nėra pašalinęs visų jam priklausančių daiktų iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra teisinis pagrindas taikyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendime nurodytas pasekmes.
12. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį, nepagrįstai priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidas N. G. Pažymi, jog nors N. G. prašymas dėl baudos skyrimo buvo atmestas, bet teismas vienoje nutarties dalyje nurodė, kad N. G. prašymas yra atmestinas, bet kitoje dalyje nurodė, kad bendras jos prašymas buvo tenkintas iš dalies, nors pats teismas neargumentavo ir nemotyvavo, kokia dalis prašymo buvo tenkinta iš dalies, bei kodėl iš 500,00 Eur būtent 300,00 Eur buvo priteista. Šie atskirojo skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių, todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
14. Nagrinėjamu atveju antstolė, nustačiusi, kad skolininkas J. A. nėra įvykdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. sprendimo, kreipėsi į teismą su prašymu taikyti sprendime nurodytas pasekmes, t. y. suteikti teisę N. G. pašalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios teritorijos visus daiktus, nepriklausomai nuo to, kokie ir kokios sudėties, formos ir pan. jie bebūtų, kol bendrojoje teritorijoje neliks skolininkui priklausančių bet kokių daiktų, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko J. A.. Suinteresuotas asmuo N. G. atsiliepimu į antstolės prašymą su prašymu sutiko, be kita ko, papildomai prašė skirti skolininkui baudą už kiekvieną vykdomojo dokumento nevykdymo dieną. Šiuo atveju akivaizdu, kad šalių (išieškotojos N. G. ir skolininko J. A.) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, šalių interesai byloje yra priešingi.
15. Pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrindinis dėmesys skirtinas tokių išlaidų atsiradimo priežastims, t. y. bylinėjimosi išlaidų našta privalo tekti tam proceso dalyviui, kurio nenaudai išspręsta byla, kuris kaltas dėl tokių išlaidų atsiradimo (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byla iš esmės išspręsta skolininko J. A. nenaudai, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, dėl ko yra pagrindas taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Dėl išdėstyto konstatuotina, kad skolininkas laikytinas atsakingu už suinteresuoto asmens N. G. bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl jis turi pareigą jas atlyginti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš skolininko J. A. suinteresuoto asmens N. G. naudai dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
16. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl suinteresuoto asmens skolininko J. A. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.