- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- eI2-6073-422/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00912-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- G. V. Ž., A. J., E. B., V. S.
dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei A. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atsakovei Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. V. Ž., A. J., E. B., V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (po reorganizavimo – Kauno skyrius) (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Skyrius) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos 8 481,71 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašyme ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog VSDFV Alytaus skyrius 2001 m. spalio 31 d. gavo G. V. Ž. prašymą skirti invalidumo pensiją. Kartu su prašymu buvo pateikti darbo stažo dokumentai (darbo knygelė) ir dvi pažymos apie pajamas. Viena iš jų – 2001 m. spalio 31 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti (toliau – ir Pažyma). VSDFV Alytaus skyriaus vedėjo 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2869 nuo 2001 m. spalio 24 d. G. V. Ž. buvo paskirta invalidumo pensija, apskaičiuota įvertinant Pažymoje nurodytas pajamas ir stažo laikotarpius.
Nurodė, jog 2019 m. sausio 4 d. buvo patikrintas Alytaus rajono savivaldybės archyvo 2001 m. spalio 31 d. išduotos pažymos Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti teisingumas. Atlikus dokumentų apie darbą ir gautas pajamas Alytaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto atlyginimus, priskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius 1984–1990 metų laikotarpių patikrinimą ir jų duomenis sutikrinus su Alytaus rajono savivaldybės archyve saugomų 1984–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių duomenimis, nustatyta (2019 m. sausio 4 d. Stažo / draudžiamųjų pajamų pensijai skirti patikrinimo pažyma Nr. DV_V-55), kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 31 d. išduotoje pažymoje Nr. 04-38-1200 įrašai neatitinka įrašų G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose. Vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 punktu Alytaus skyrius 2019 m. kovo 8 d. raštu Nr. (10.1E) DV_S-5231 „Dėl pažymos išdavimo“ įpareigojo Alytaus rajono savivaldybės administraciją pateikti naują pažymą apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas.
Pažymėjo, jog Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 27 d. raštu atsiuntė G. V. Ž., dirbusios Alytaus rajono vykdomajame komitete instruktore, 1984–1987 metų asmens kortelių kopijas ir nurodė, kad tarp saugomų 1990 metų asmens kortelių asmens vardu ir pavarde G. V. P. Ž. nėra. Pagal patikrinimo metu pirminiuose G. V. Ž. darbo užmokesčio dokumentuose (sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymų žiniaraščiuose) nurodytas draudžiamąsias pajamas buvo perskaičiuota G. V. Ž. valstybinė socialinio draudimo invalidumo / netekto darbingumo pensija. Alytaus skyrius 2019 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu Nr. VPE_SP5-256 „Dėl G. V. Ž. valstybinės invalidumo / netekto darbingumo pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 8 481,71 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensijos permoka.
Tvirtino, jog permoka susidarė dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos kaltės dėl klaidingai išduotos Pažymos, dėl to G. V. Ž. laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėta didesnė invalidumo / netekto darbingumo pensija nei priklausė, taigi pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336) 21 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo atlyginti žalą.
Pažymėjo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduotos pažymos apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti galiojimo laikotarpiu, 37 straipsnis taip pat numatė, kad dokumentus išdavęs juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina valstybinio socialinio draudimo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų dokumentų. Fondo administravimo įstaiga neturėjo pagrindo nepasitikėti oficialiu atsakovės išduotu dokumentu. Pareigą teikti teisingus duomenis pensijoms skirti turi buvę pensijų gavėjų darbdaviai (draudėjai), tačiau atsakovė jos tinkamai nevykdė, todėl privalo atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nes nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Buvo kreiptasi raštais į atsakovę dėl žalos atlyginimo geruoju, tačiau geranoriškai atsakovė žalos neatlygino. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Alytaus rajono savivaldybės administracija su prašymu nesutiko. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu jos atstovas nurodė, jog prašymas nepagrįstas.
Tvirtino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, gavęs G. V. Ž. prašymą ir kitus su prašymu susijusius dokumentus, t. y. įrašus darbo knygelėje ir Alytaus rajono savivaldybės 2001 m. spalio 31 d. pažymą Nr. 04-38-1200, privalėjo imtis papildomų veiksmų patikrinti susidariusią situaciją, patikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, kaip numatė Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, gero administravimo principai.
Pažymėjo, jog VSDFV Alytaus skyrius visus dokumentus, reikalingus pensijos skyrimui, gavo dar 2001 metais, kai G. V. Ž. kreipėsi dėl invalidumo pensijos skyrimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus darbuotojas, kuris tuo metu priiminėjo dokumentus, privalėjo patikrinti akivaizdžiai neproporcingo dydžio atlyginimą, suabejoti jo dydžiu, nes Pažymoje nurodytas G. V. Ž. darbo užmokestis buvo dvigubai didesnis už vidutinį darbo užmokestį, tačiau to neatliko.
Atsakovės nuomone, žalos atsiradimą lėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl to naštos perkėlimas Alytaus rajono savivaldybės administracijai šioje situacijoje turi būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo ir proporcingumo principų.
Tvirtino, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui yra taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, tačiau iš jo veiksmų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nepagrįstai delsė imtis patikrinimo veiksmų, todėl atsirado žala VSDFV biudžetui.
Atsakovo atstovo nuomone, vėliausiai apie Pažymoje pateiktus neteisingus duomenis pareiškėjas privalėjo suprasti 2012 m. birželio mėnesį, kai G. V. Ž. kreipėsi dėl senatvės pensijos paskyrimo ir pareikalavus Skyriui nepateikė Pažymą pagrindžiančių duomenų.
Į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl susidariusios situacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreipėsi praėjus 17 metų, į teismą – tik 2021 m., t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį ir prašymą dėl žalos atlyginimo atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. V. Ž., A. J., E. B., V. S. su prašymu nesutiko.
G. V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu teismui nurodė, jog prašymas nepagrįstas, senatvės pensija jai apskaičiuota teisingai.
Šalies argumentai
A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog Pažymos pasirašymo metu vykdė mero pavaduotojo pareigas, neturėjo pagrindo nepasitikėti vyriausiosios buhalterės pasirašyta pažyma.
V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog Pažyma buvo surašyta vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės archyvo, kuris buvo įsikūręs kitame pastate, išduota pažyma, pirminių duomenų nematė ir negalėjo patikrinti jų teisingumo.
Atsiliepimas
E. B. 2021 m. spalio 15 d. atsiliepime nurodė, jog nuo 2001 m. vasario 26 d. dirbo Savivaldybės archyvare ir pagal darbo funkcijas jai priklausė parengti pažymas apie darbuotojo darbo užmokestį pagal archyve saugomus dokumentus. Pažymos parengimo aplinkybių neprisimena. Prašė taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovės Alytaus rajono savivaldybės administracijos reikalauja atlyginimo turtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais 2001 m. spalio 31 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijai išduodant pažymą Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti, kurios duomenų pagrindu Alytaus skyriaus vedėjo 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2869 nuo 2001 m. spalio 24 d. G. V. Ž. buvo paskirta invalidumo pensija, kuri apskaičiuota atsižvelgus į Pažymoje nurodytas jos pajamas ir stažo laikotarpius.
Bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje buvo patikrintas Alytaus rajono savivaldybės archyvo 2001 m. spalio 31 d. išduotos pažymos Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti teisingumas. Atlikus dokumentų apie darbą ir gautas pajamas Alytaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto atlyginimus, priskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius 1984–1990 metų laikotarpių patikrinimą ir jų duomenis sutikrinus su Alytaus rajono savivaldybės archyve saugomų 1984–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių duomenimis, VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 4 d. Stažo / draudžiamųjų pajamų pensijai skirti patikrinimo pažyma Nr. DV_V-55 konstatuota, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 31 d. išduotoje pažymoje Nr. 04-38-1200 įrašai neatitinka įrašų G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose.
Pagal bylos duomenis, VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu Nr. VPE_SP5-256 „Dėl G. V. Ž. valstybinės invalidumo / netekto darbingumo pensijos permokos nustatymo“ nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 8 481,71 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensijos permoka, kuri kaip žalos atlyginimas turi būti priteista iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos, nes dėl jos neteisėtų veiksmų (išduotos klaidingos Pažymos) buvo mokėta didesnė invalidumo / netekto darbingumo pensija negu pagal teisės aktus priklausė.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio, reglamentuojančio atsakomybę už Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą žalą, 1 dalies nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad žalos atlyginimui taikytinos bendrosios CK įtvirtintos civilinės atsakomybės taisyklės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
Atsakovė byloje iš esmės neginčija, jog Alytaus rajono savivaldybės archyvo 2001 m. spalio 31 d. išduotoje pažymoje Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti nurodyti duomenys neatitiko įrašų G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose. Tačiau teigė, jog pareiškėjas turėjo pareigą ir galimybę nustatyti minėtų duomenų neteisingumą žymiai anksčiau. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senatį, kurią prašė taikyti.
CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).
Teismas pažymi, jog pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, kurio funkcijas ir pareigas apibrėžia ir reglamentuoja specialūs teisės aktai. Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).
Pareiškėjas prašyme vadovavosi Nuostatų (galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d.) 50 punkte įtvirtinta nuostata, jog dokumentus išdavęs juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina valstybinio socialinio draudimo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų dokumentų (4 dalis). Tačiau teismas pažymi, jog Nuostatų tame pačiame 50 punkte numatyta, jog socialinio draudimo skyriai turi teisę ne tik reikalauti iš draudėjų, pavienių asmenų ir valstybinių archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų dokumentų, kurių reikia pensijai skirti ir mokėti, bet taip pat tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 išaiškino, kad vertinant Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos galimybę priimti sprendimą dėl socialinio draudimo išmokų permokos išieškojimo iš jų gavėjo, turi būti atidžiai įvertinta ir tai, ar ši institucija, kuriai įstatymais pavesta inter alia (be kita ko) užtikrinti teisingą socialinio draudimo išmokų paskyrimą ir mokėjimą gavėjams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 28 str., 30 str.), tinkamai atliko jai priskirtas funkcijas, ar spręsdama klausimą dėl atitinkamos išmokos (taip pat ir socialinio draudimo pensijos) skyrimo, atidžiai ir rūpestingai įvertino pateiktus dokumentus, ar konkrečiu atveju nebuvo pagrindo suabejoti dėl pateiktų duomenų / informacijos teisingumo ir išsamumo, kas duotų pagrindą išvadai, jog turėjo būti pasinaudota teisės aktais suteikta teise tikrinti duomenis, kurių pagrindu skiriamos socialinio draudimo išmokos (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 1 d.), pareikalauti papildomos informacijos ir pan. Teismo nuomone, tos pačios nuostatos turi būti taikomos ir kitiems subjektams, dėl kurių galimai neteisėtų veiksmų atsirado žala VSDF biudžetui.
Pažymėtina, kad nuo 2008 m. vasario 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-100 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-115 „Dėl Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pagrindu buvo pakeistas Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punktas, kuriame įtvirtinta nuostata: jeigu įvedus duomenis paaiškėja, kad pagal pensijai apskaičiuoti pateiktą pažymą apskaičiuotas asmens atitinkamų metų iki 1994 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas yra didesnis negu 3, arba akivaizdūs atitinkamų metų ar mėnesių draudžiamųjų pajamų koeficientų netolygumai, vyresnysis specialistas pažymą perduoda direktoriui ar įgaliotam tarnautojui, kuris nustato dokumentų tikrinimo būtinumą ir nurodo vykdytojus. Taigi pagal minėtą teisės aktą, VSDFV vyresniesiems specialistams (pensijoms) buvo numatyta ne tik teisė, bet ir pareiga Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punkto pagrindu atlikti pateiktų dokumentų pensijos skyrimui tikrinimą.
Byloje nėra duomenų, kad pagal valstybinio socialinio draudimo pensijai apskaičiuoti pateiktą pažymą apskaičiuotas G. V. Ž. atitinkamų metų iki 1994 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas būtų buvęs didesnis negu 3, tačiau už 1990 m. laikotarpį (vėliau patikrinimo metu saugomų asmens kortelių už šį laikotarpį nerasta) draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo žymiai didesnis, t. y. 3,6509. Tai patvirtina asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo lentelė Pensijos byloje Nr. 10.1, iš kurios matyti, jog 2001 m. lapkričio mėn. sprendimo dėl G. V. Ž. skiriamos valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos priėmimo metu apskaičiavus pagal Pažymą draudžiamųjų pajamų koeficientą, pastarasis buvo žymiai didesnis už kitų metų nustatytus koeficientus. Be to, ir kitų metų draudžiamųjų pajamų koeficientai Pažymoje nurodytu laikotarpiu buvo nurodyti pernelyg aukšti, palyginti su vėlesniais metais nurodytais koeficientais. Tai patvirtina Pensijos bylos duomenys. Byloje nėra ginčo, jog Pažymoje nurodytas darbo užmokestis pagal G. V. Ž. laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1990 m. vykdytas Alytaus rajono vykdomojo komiteto instruktorės pareigas buvo akivaizdžiai neproporcingas jos atliekamoms pareigoms.
Taigi esant akivaizdiems atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų koeficientų netolygumams, buvo pagrįstas pagrindas suabejoti Pažymos objektyvumu ir joje pateiktų duomenų patikimumu ir Skyriaus specialistams imtis veiksmų minėtus duomenis patikrinti invalidumo pensijos skyrimo metu, juolab kad nuo 2008 m. vasario 28 d. tokią pareigą nustatė Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punktas.
Teismo vertinimu, vėliausiai Pažymos duomenimis Skyriuje turėjo būti suabejota ir imtasi aktyvių veiksmų ją patikrinti, kai 2012 m. birželio 12 d. G. V. Ž. kreipėsi į Skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo ir Skyriaus specialistams paprašius pateikti pirminius darbo užmokesčio duomenis, užfiksuotus Pažymoje, to neatliko ir senatvės pensijos skyrimo atsisakė. Tai patvirtina į bylą pateiktas su Pensijos byla Skyriaus specialistų įrašas, kurio pareiškėjas neginčija.
Pagal byloje nustatytus duomenis darytina išvada, jog pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius apie teisės pažeidimus, lėmusius G. V. Ž. invalidumo pensijos permoką, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo sužinoti ir pagal teisės aktus imtis veiksmų tam užkirsti vėliausiai 2012 m. birželio 12 d., tačiau to neatliko ir praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinti nėra pagrindo. Atsakovei reikalaujant, ieškinio senaties termino pabaiga sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 konstatavo, kad <...> vertinant nurodyto pobūdžio ginčus proporcingumo aspektu, būtina įvertinti ir įgaliotos institucijos veiksmus iš gero administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, todėl tais atvejais, kai tam tikrų sumų permokėjimas nustatomas praėjus itin reikšmingam laiko tarpui nuo šių išmokų paskyrimo ir išmokėjimo, turi būti išsamiai įvertinta, ar to nelėmė įgaliotos institucijos nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan. <...>.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus darytina išvada, jog, vertinant pareiškėjo prašyme nurodyto galimo teisės pažeidimo pobūdį, pareiškėjas visą nurodytą ginčo laikotarpį, atsižvelgus iš gero viešojo administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, tai, kad atlikdamas valstybės pavestas funkcijas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą užtikrinti valstybės lėšų disponavimo teisinį režimą, kontrolės mechanizmą, patikrinti Pažymos duomenų pagrįstumą per protingą laikotarpį nuo valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos G. V. Ž. paskyrimo (nuo 2001 m.), tačiau patikrinimą dėl Pažymos teisingumo atliko tik 2019 m., t. y. praėjus 19 metų nuo jos paskyrimo. Darytina išvada, jog pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesiėmė veiksmų siekdamas nustatyti pažeidimus apie galimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui daromą ar padarytą žalą, todėl, remiantis išdėstytais argumentais, vadovaujantis gero administravimo, teisingumo ir protingumo principais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2019 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-893-662/2019).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.