- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eA-969-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00912-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Alytaus rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- G. V. Ž., A. J., E. B., V. S.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atsakovui Alytaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. V. Ž., A. J., E. B., V. S. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius (po reorganizavimo – Kauno skyrius) (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Alytaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos 8 481,71 Eur turtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Alytaus skyrius 2001 m. spalio 31 d. gavo G. V. Ž. prašymą skirti invalidumo pensiją. Kartu su prašymu buvo pateikti darbo stažo dokumentai (darbo knygelė) ir dvi pažymos apie pajamas. Viena iš jų – 2001 m. spalio 31 d. Alytaus rajono savivaldybės administracijos pažyma Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti (toliau – ir Pažyma). VSDFV Alytaus skyriaus vedėjo 2001 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 2869 nuo 2001 m. spalio 24 d. G. V. Ž. buvo paskirta invalidumo pensija, apskaičiuota įvertinant Pažymoje nurodytas pajamas ir stažo laikotarpius.
3. 2019 m. sausio 4 d. buvo patikrintas Alytaus rajono savivaldybės archyvo 2001 m. spalio 31 d. išduotos pažymos Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti teisingumas. Atlikus dokumentų apie darbą ir gautas pajamas Alytaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto atlyginimus, priskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius 1984–1990 metų laikotarpių patikrinimą ir jų duomenis sutikrinus su Alytaus rajono savivaldybės archyve saugomų 1984–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių duomenimis, nustatyta (2019 m. sausio 4 d. Stažo / draudžiamųjų pajamų pensijai skirti patikrinimo pažyma Nr. DV_V-55), kad Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 31 d. išduotoje pažymoje Nr. 04-38-1200 įrašai neatitinka įrašų G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose. Vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 punktu, VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. kovo 8 d. raštu įpareigojo Alytaus rajono savivaldybės administraciją pateikti naują pažymą apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas.
4. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2019 m. kovo 19 d. raštais atsiuntė G. V. Ž., dirbusios Alytaus rajono vykdomajame komitete instruktore, 1984–1987 metų asmens kortelių kopijas ir nurodė, kad tarp saugomų 1990 metų asmens kortelių asmens vardu ir pavarde G. V. P. Ž. nėra. Pagal patikrinimo metu pirminiuose G. V. Ž. darbo užmokesčio dokumentuose (sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymų žiniaraščiuose) nurodytas draudžiamąsias pajamas buvo perskaičiuota G. V. Ž. valstybinė socialinio draudimo invalidumo / netekto darbingumo pensija. Alytaus skyrius 2019 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 8 481,71 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensijos permoka.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjo teigimu, permoka susidarė dėl Alytaus rajono savivaldybės administracijos kaltės dėl klaidingai išduotos Pažymos, dėl to G. V. Ž. laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėta didesnė invalidumo / netekto darbingumo pensija nei priklausė, taigi pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 m. gegužės 21 d., Nr. I-1336) 21 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo atlyginti žalą.
6. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, galiojusio Pažymos išdavimo metu, 37 straipsnis taip pat numatė, kad dokumentus išdavęs juridinis ar fizinis asmuo atsako už jų teisingumą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atlygina valstybinio socialinio draudimo biudžetui materialinę žalą, padarytą dėl neteisingai išduotų dokumentų. Fondo administravimo įstaiga neturėjo pagrindo nepasitikėti oficialiu atsakovo išduotu dokumentu. Pareigą teikti teisingus duomenis pensijoms skirti turi buvę pensijų gavėjų darbdaviai (draudėjai), tačiau atsakovas jos tinkamai nevykdė, todėl privalo atlyginti valstybės biudžetui padarytą žalą, nes nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Buvo kreiptasi raštais į atsakovą dėl žalos atlyginimo geruoju, tačiau geranoriškai atsakovas žalos neatlygino.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Alytaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius, gavęs G. V. Ž. prašymą ir kitus su prašymu susijusius dokumentus, t. y. įrašus darbo knygelėje ir Alytaus rajono savivaldybės 2001 m. spalio 31 d. pažymą Nr. 04-38-1200, privalėjo imtis papildomų veiksmų patikrinti susidariusią situaciją, patikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, kaip numatė Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, gero administravimo principai.
9. VSDFV Alytaus skyrius visus dokumentus, reikalingus pensijos skyrimui, gavo dar 2001 metais, kai G. V. Ž. kreipėsi dėl invalidumo pensijos skyrimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus darbuotojas, kuris tuo metu priiminėjo dokumentus, privalėjo patikrinti akivaizdžiai neproporcingo dydžio atlyginimą, suabejoti jo dydžiu, nes Pažymoje nurodytas G. V. Ž. darbo užmokestis buvo dvigubai didesnis už vidutinį darbo užmokestį, tačiau to neatliko.
10. Žalos atsiradimą lėmė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus nepakankamai atidus ir rūpestingas funkcijų atlikimas, kontrolės nebuvimas ir pan., dėl to naštos perkėlimas Alytaus rajono savivaldybės administracijai šioje situacijoje turi būti vertinamas kaip neatitinkantis socialinio teisingumo ir proporcingumo principų.
11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui yra taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, tačiau iš jo veiksmų matyti, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius nepagrįstai delsė imtis patikrinimo veiksmų, todėl atsirado žala VSDFV biudžetui.
12. Atsakovo nuomone, vėliausiai apie Pažymoje pateiktus neteisingus duomenis pareiškėjas privalėjo suprasti 2012 m. birželio mėnesį, kai G. V. Ž. kreipėsi dėl senatvės pensijos paskyrimo ir pareikalavus Skyriui nepateikė Pažymą pagrindžiančių duomenų.
13. Į Alytaus rajono savivaldybės administraciją dėl susidariusios situacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius kreipėsi praėjus 17 metų, į teismą – tik 2021 m., t. y. praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.
14. Tretieji suinteresuoti asmenys G. V. Ž., A. J., E. B., V. S. su prašymu nesutiko.
15. G. V. Ž. 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu teismui nurodė, jog prašymas nepagrįstas, senatvės pensija jai apskaičiuota teisingai.
Šalies argumentai
16. A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog Pažymos pasirašymo metu vykdė mero pavaduotojo pareigas, neturėjo pagrindo nepasitikėti vyriausiosios buhalterės pasirašyta pažyma.
17. V. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog Pažyma buvo surašyta, vadovaujantis Alytaus rajono savivaldybės archyvo, kuris buvo įsikūręs kitame pastate, išduota pažyma, pirminių duomenų nematė ir negalėjo patikrinti jų teisingumo.
Atsiliepimas
18. E. B. 2021 m. spalio 15 d. atsiliepime nurodė, jog nuo 2001 m. vasario 26 d. dirbo Savivaldybės archyvare ir pagal darbo funkcijas jai priklausė parengti pažymas apie darbuotojo darbo užmokestį pagal archyve saugomus dokumentus. Pažymos parengimo aplinkybių neprisimena. Prašė taikyti ieškinio senatį.
II.
19. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
20. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje buvo patikrintas Alytaus rajono savivaldybės archyvo 2001 m. spalio 31 d. išduotos pažymos Nr. 04-38-1200 apie G. V. Ž. (P.) draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti teisingumas. Atlikus dokumentų apie darbą ir gautas pajamas Alytaus rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto atlyginimus, priskaitymo ir mokėjimo žiniaraščius 1984–1990 metų laikotarpių patikrinimą ir jų duomenis sutikrinus su Alytaus rajono savivaldybės archyve saugomų 1984–1990 metų darbuotojų asmens sąskaitų kortelių duomenimis, VSDFV Alytaus skyriaus 2019 m. sausio 4 d. Stažo / draudžiamųjų pajamų pensijai skirti patikrinimo pažyma Nr. DV_V-55 konstatuota, jog Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2001 m. spalio 31 d. išduotoje pažymoje Nr. 04-38-1200 įrašai neatitinka įrašų G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose.
21. VSDFV Alytaus skyrius 2019 m. kovo 27 d. priimtu sprendimu Nr. VPE_SP5-256 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 8 481,71 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensijos permoka, kuri kaip žalos atlyginimas turi būti priteista iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos, nes dėl jos neteisėtų veiksmų (išduotos klaidingos Pažymos) buvo mokėta didesnė invalidumo / netekto darbingumo pensija negu pagal teisės aktus priklausė.
22. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnį, CK 6.271 straipsnį, 1.124 straipsnį, 1.127 straipsnio 1 dalį, 1.126 straipsnio 2 dalį, 1.131 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.
23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra viešojo administravimo subjektas, kurio funkcijas ir pareigas apibrėžia ir reglamentuoja specialūs teisės aktai. Valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – ir Pensijų įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 754 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas prašyme vadovavosi Nuostatų (galiojusių iki 2018 m. sausio 1 d.) 50 punktu.
24. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015), nurodė, kad tos pačios nuostatos turi būti taikomos ir kitiems subjektams, dėl kurių galimai neteisėtų veiksmų atsirado žala VSDF biudžetui.
25. Teismas pažymėjo, kad nuo 2008 m. vasario 28 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-100 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. V-115 „Dėl Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ pagrindu buvo pakeistas Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punktas. Pagal minėtą teisės aktą VSDFV vyresniesiems specialistams buvo numatyta ne tik teisė, bet ir pareiga Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punkto pagrindu atlikti pateiktų dokumentų pensijos skyrimui tikrinimą.
26. Byloje nėra duomenų, kad pagal valstybinio socialinio draudimo pensijai apskaičiuoti pateiktą pažymą apskaičiuotas G. V. Ž. atitinkamų metų iki 1994 m. sausio 1 d. draudžiamųjų pajamų koeficientas būtų buvęs didesnis negu 3, tačiau už 1990 m. laikotarpį (vėliau patikrinimo metu saugomų asmens kortelių už šį laikotarpį nerasta) draudžiamųjų pajamų koeficientas buvo žymiai didesnis, t. y. 3,6509. Tai patvirtina asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo lentelė, esanti VSDFV Alytaus skyriaus Pensijos byloje Nr. 10.1, iš kurios matyti, jog 2001 m. lapkričio mėn. sprendimo dėl G. V. Ž. skiriamos valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos priėmimo metu apskaičiavus pagal Pažymą draudžiamųjų pajamų koeficientą, pastarasis buvo žymiai didesnis už kitų metų nustatytus koeficientus. Be to, ir kitų metų draudžiamųjų pajamų koeficientai Pažymoje nurodytu laikotarpiu buvo nurodyti pernelyg aukšti, palyginti su vėlesniais metais nurodytais koeficientais. Tai patvirtina Pensijos bylos duomenys. Byloje nėra ginčo, jog Pažymoje nurodytas darbo užmokestis pagal G. V. Ž. laikotarpiu nuo 1984 m. iki 1990 m. vykdytas Alytaus rajono vykdomojo komiteto instruktorės pareigas buvo akivaizdžiai neproporcingas jos atliekamoms pareigoms.
27. Teismo nuomone, esant akivaizdiems atitinkamų metų draudžiamųjų pajamų koeficientų netolygumams, buvo pagrįstas pagrindas suabejoti Pažymos objektyvumu ir joje pateiktų duomenų patikimumu ir Skyriaus specialistams imtis veiksmų minėtus duomenis patikrinti invalidumo pensijos skyrimo metu, juolab, kad nuo 2008 m. vasario 28 d. tokią pareigą nustatė Pensijų ir kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 17 punktas.
28. Teismo vertinimu, vėliausiai Pažymos duomenimis Skyriuje turėjo būti suabejota ir imtasi aktyvių veiksmų ją patikrinti, kai 2012 m. birželio 12 d. G. V. Ž. kreipėsi į Skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo ir Skyriaus specialistams paprašius pateikti pirminius darbo užmokesčio duomenis, užfiksuotus Pažymoje, to neatliko ir senatvės pensijos skyrimo atsisakė. Tai patvirtina į bylą pateiktas su Pensijos byla Skyriaus specialistų įrašas, kurio pareiškėjas neginčija.
29. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius apie teisės pažeidimus, lėmusius G. V. Ž. invalidumo pensijos permoką, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo sužinoti ir pagal teisės aktus imtis veiksmų tam užkirsti vėliausiai 2012 m. birželio 12 d., tačiau to neatliko ir praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, kurio atnaujinti nėra pagrindo. Atsakovui reikalaujant, ieškinio senaties termino pabaiga sudaro pagrindą atmesti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
30. Vertindamas pareiškėjo prašyme nurodyto galimo teisės pažeidimo pobūdį, teismas nurodė, kad pareiškėjas visą nurodytą ginčo laikotarpį, atsižvelgęs iš gero viešojo administravimo principo kylančio reikalavimo veikti operatyviai aspektu, tai, kad atlikdamas valstybės pavestas funkcijas privalėjo būti atidus ir rūpestingas, turėjo pareigą užtikrinti valstybės lėšų disponavimo teisinį režimą, kontrolės mechanizmą, patikrinti Pažymos duomenų pagrįstumą per protingą laikotarpį nuo valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensijos G. V. Ž. paskyrimo (nuo 2001 m.), tačiau patikrinimą dėl Pažymos teisingumo atliko tik 2019 m., t. y. praėjus 19 metų nuo jos paskyrimo. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas nepateisinamai ilgai nesiėmė veiksmų siekdamas nustatyti pažeidimus apie galimai valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui daromą ar padarytą žalą, todėl, remdamasis išdėstytais argumentais, vadovaudamasis gero administravimo, teisingumo ir protingumo principais, teismas pareiškėjo reikalavimus atmetė.
III.
31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tiek Kauno skyrius, tiek Alytaus rajono savivaldybės administracija – abi įstaigos yra viešojo administravimo subjektai. Todėl joms turi būti taikomi vienodi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo standartai bei gero viešojo administravimo principas.
33. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nuostatų 50 punktas nurodė, kad teritoriniai skyriai turi teisę (bet ne pareigą) tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Be to, aiškinant Nuostatų 50 punkto normą akcentuotina, kad teisės suteikimas vienai šaliai (teritoriniams skyriams teisės suteikimas tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai), nepanaikina kitos šalies (šiuo atveju Alytaus rajono savivaldybės administracijos) pareigos teikti teisingus dokumentus.
34. Tai, jog pareigą teikti teisingus duomenis pensijoms skirti turi buvę pensijų gavėjų darbdaviai, buvo nustatyta tiek 2001 metais, tiek šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose. Būtent Alytaus rajono savivaldybės administracija neįvykdė teisės aktais nustatytos pareigos teikti teisingus dokumentus tuo metu veikiančiam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
35. Pareiškėjo nuomone, gero administravimo principas jokiu būdu negali būti aiškinamas taip, kad jis suponuoja privalomą draudėjo (jo išduotų dokumentų) patikrinimą visais atvejais, net nesant tam objektyvių prielaidų (padidintos rizikos faktorių), nes toks aiškinimas prieštarautų kitiems valstybės siekiamiems ir saugomiems viešojo administravimo tikslams ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems principams – proporcingumo, efektyvumo, minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, rizikos vertinimo.
Atsiliepimas
36. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
37. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.
38. Atsakovas visiškai sutinka su teismo sprendimo dalimi, susijusia su ieškinio senaties taikymu.
39. Atsakovas pastebi, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nieko nepasisako dėl ieškinio senaties termino, nereiškia prašymo dėl senaties termino atnaujinimo, nenurodo svarbių priežasčių ir motyvų, dėl kurių yra praleistas ieškinio senaties terminas
Atsiliepimas
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. V. S. atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, susidarė dėl atsakovo netinkamai vykdytos pareigos teikti teisingus duomenis pensijoms skirti, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
42. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikęs prašymą dėl žalos atlyginimo, praleido ieškinio senaties terminą, prašymą atmetė.
43. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teritoriniai skyriai turi teisę (bet ne pareigą) tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai. Be to, teisės suteikimas vienai šaliai (teritoriniams skyriams teisės suteikimas tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai) nepanaikina kitos šalies (šiuo atveju Alytaus rajono savivaldybės administracijos) pareigos teikti teisingus dokumentus.
44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Alytaus skyrius 2021 m. balandžio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Alytaus rajono savivaldybės administracijos išduotoje 2001 m. spalio 31 d. Pažymoje apie G. V. Ž. draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti nurodyta informacija buvo neteisinga. Pareiškėjas, patikrinęs 2019 m. sausio 4 d. Pažymoje esančios informacijos teisingumą, nustatė, jog Pažymoje įrašai neatitinka įrašų, esančių G. V. Ž. (P.) asmens sąskaitų kortelėse ir atlyginimų priskaitymo žiniaraščiuose. Dėl atsakovo netinkamai vykdytos pareigos laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 24 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. susidarė 8 481,71 Eur invalidumo / netekto darbingumo pensijos permoka. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad G. V. Ž. 2012 m. birželio 12 d. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti skundą laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).
46. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
47. CK 6.271 straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 1.125 straipsnio 9 dalis (iki 2022 m. sausio 1 d. buvo CK 1.125 straipsnio 8 dalis) nustato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus ir patirtą neturtinę žalą turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-834-1062/2017; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-575/2015 ir kt.).
48. CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1920-502/2017; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015).
49. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad vėliausiai Pažymos duomenimis VSDFV Alytaus skyriuje turėjo būti suabejota ir imtasi aktyvių veiksmų ją patikrinti, kai 2012 m. birželio 12 d. G. V. Ž. kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl senatvės pensijos skyrimo ir VSDFV Alytaus skyriaus specialistai paprašė pateikti pirminius darbo užmokesčio duomenis, užfiksuotus Pažymoje. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas į teismą su prašymu dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik 2021 m. balandžio 29 d., teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senaties terminą.
50. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.
51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.
52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti daroma išvada, kad pareiškėjas ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl praleisto ieškinio senaties termino.
53. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl institucijoms taikomų rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo standartų bei gero viešojo administravimo principo, taip pat dėl teisės (bet ne pareigos) tikrinti, ar dokumentai išduoti pagrįstai, nėra reikšmingi ir nekeičia padarytos teisinės išvados, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, praleidęs ieškinio senaties terminą.
54. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti.
Nutartis neskundžiama.