- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-11
- Bylos Nr.
- 1S-140-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-6-00010-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. birželio 24 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.
2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės 2021 m. kovo 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, 6 mėnesiams buvo laikinai apribota kaltinamojo A. A. nuosavybės teisė į turtą:
1. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
2. Pastatą – pagalbinį ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);
3. Pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini);
4. Pastatą – daržinę, esančią (duomenys neskelbtini);
5. Pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini);
6. Pastatą – pirtį, esančią (duomenys neskelbtini);
7. Pastatą – ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini);
8. Kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini);
9. Kitus inžinierinius statinius – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini);
10. Kitus inžinierinius statinius – šulinį, esantį (duomenys neskelbtini);
11. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pritaikant dalinį nuosavybės teisių apribojimo mastą, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą valdyti, juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis.
3. Paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymas aukščiau aptarta apimtimi ne kartą buvo tęsiamas. Paskutinį kartą skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2022 m. birželio 24 d., paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu kaltinamasis A. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį.
4.1. Skunde nurodoma, kad taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas užkerta galimybes vystyti žemės ūkio ir kaimo turizmo veiklą, kadangi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos taisyklėse numatyta būtina sąlyga, kad turtas, kuriame vykdoma veikla, negali turėti apribojimų ar suvaržymų, dėl ko taikoma procesinės prievartos priemonė sukelia nuostolius – kaltinamojo vykdoma veikla prarado konkurencingumą, šeima prarado pragyvenimo pajamas, o valstybė negavo pajamų mokesčių forma.
4.2. Pažymima, jog kaltinamojo įgyvendinto Europos Sąjungos lėšomis 2007-2013 metų programos priemonės „(duomenys neskelbtini)“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros laikotarpis baigėsi 2016 m. birželio 17 d., o įtarimai kaltinamajam buvo pareikšti 2019 m. lapkričio 13 d., kas, pareiškėjo vertinimu, rodo tai, kad niekas nevaržė galimybės jam perleisti turtą, tačiau tokio tikslo kaltinamasis neturi.
4.3. Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartis priimta neįvertinus bylos aplinkybes, o taikoma procesinė prievartos priemonė yra perteklinė, nepagrįsta, žalinga jo vykdomai veiklai bei valstybės biudžetui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. A. skundą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatų, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamos nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų procesinių prievartos priemonių rūšių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Laikino nuosavybės teisės apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės, taikymo pagrindai ir sąlygos nustatyti BPK 151 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš alternatyvių pagrindų: kai reikalinga užtikrinti civilinį ieškinį arba kai reikalinga užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Pagal BPK 151 straipsnio 6 dalies nuostatas, ši priemonė gali būti taikoma tam tikrą laiką, tačiau BPK šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą, įvertinus taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumą.
8. Nagrinėjamoje byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas bei pratęstas jo taikymo terminas, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareikštą civilinį ieškinį, tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti kaltinamajam priklausantį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims, tokiu būdu užtikrinant BPK 116 straipsnyje įtvirtintą pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Šiuo aspektu svarbu tai, jog procesinė prievartos priemonė taikoma paaiškėjus jos būtinumui – šiuo atveju nustačius galimus nusikalstamos veikos požymius, be kita ko, susijusius su didelės turtinės žalos padarymu, o jos taikymo būtinumas vertinamas perspektyviai, t. y. vertinant asmens galimus veiksmus, pastarajam suvokus jo atžvilgiu taikytinus suvaržymus, todėl nėra pagrindo teigti, jog procesinės prievartos priemonės taikymas yra netikslingas.
9. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuri dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pareiškė 188 106,11 Eur dydžio civilinį ieškinį. A. A. nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kaltinamas tuo, kad pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos žinomai suklastotus kasos pajamų orderius, pažeidė paramos sutarties bei teisės aktų reikalavimus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui didelę – 188 106,11 Eur dydžio, žalą. Taigi, nustačius tai, kad A. A. inkriminuojamas nusikaltimas pasireiškia didelės žalos padarymu, dėl ko byloje yra pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant įgyvendinti pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, pratęstas pagrįstai, esant BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam alternatyviam pagrindui.
10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio ir (arba) dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui. Taigi, taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais šiuo atveju BPK nustatytais tikslais – siekiu užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, o skunde deklaruojami nuostoliai savaime nepaneigia viešojo intereso į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo užtikrinimą, nustačius, jog taikant procesinę prievartos priemonę buvo laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
11. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, kaltinamajam procesinė prievartos priemonė taikoma pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. kovo 22 d., tačiau nuosavybės teisės apribojimas taikomas paskyrus tik dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. leidžiant naudotis nutartyje išvardintu nekilnojamuoju turtu, turto saugotoju paskiriant kaltinamąjį. Taigi taikomi suvaržymai savaime neužkerta galimybės vykdyti pareiškėjo skunde nurodomą veiklą, kartu tenkinti būtiniausius socialinius ir ekonominius kaltinamojo poreikius, o skunde pabrėžiami suvaržymai, susiję su apribota ūkinės veiklos plėtra, nesuteikia pagrindo spręsti, kad procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamojo teises labiau nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Todėl, įvertinus patiriamų suvaržymų laikotarpį, taikomo apribojimo masto kontekste, konstatuotina, jog taikoma procesinės prievartos priemonė nesuvaržo pareiškėjo teisių akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti, o skunde nurodomi argumentai nelaikytini pakankamu pagrindu naikinti šią procesinę prievartos priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti kaltinamojo A. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.