Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo A. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. A. turtui, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės 2021 m. kovo 22 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, 6 mėnesiams buvo laikinai apribota kaltinamojo A. A. nuosavybės teisė į turtą:

1. Žemės sklypą, (duomenys neskelbtini);

2. Pastatą – Pagalbinis ūkio pastatas, esantį (duomenys neskelbtini);

3. Pastatą – Sandėlis, esantį (duomenys neskelbtini);

4. Pastatą – Daržinė, esančią (duomenys neskelbtini);

5. Pastatą – Gyvenamasis namas, esantį (duomenys neskelbtini);

6. Pastatą – Pirtis, esantį (duomenys neskelbtini);

7. Pastatą – Ūkio pastatas, esantį (duomenys neskelbtini);

8. Kitus inžinierinius statinius– Kiemo statiniai, esančius (duomenys neskelbtini);

9. Kitus inžinierinius statinius – Stoginė, esančią (duomenys neskelbtini);

10. Kitus inžinierinius statinius – Šulinys, esantį (duomenys neskelbtini);

11. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paskirtas pritaikant dalinį nuosavybės teisių apribojimo mastą, uždraudžiant nekilnojamąjį turtą valdyti, juo disponuoti, tačiau leidžiant juo naudotis.

3. Paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymas aukščiau aptarta apimtimi skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d., paliekant prokuroro nutarimu nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo A. A. skundą, skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvus ir skundo nagrinėjimui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog taikomos procesinės prievartos priemonės sąlygos ir pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytam turtui pratęstas pagrįstai, o skunde pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo ją naikinti ar keisti.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu, o, kai byla perduota į teismą, teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi, įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vadinasi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas siekiant procesinių tikslų, t. y. kai reikalinga užtikrinti: 1) civilinį ieškinį; 2) galimą turto konfiskavimą; 3) išplėstinį turto konfiskavimą. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiems pagrindams konstatuoti.

8. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas buvo paskirtas bei pratęstas jo taikymo terminas, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, tokiu būdu panaikinant galimybę išeikvoti, paslėpti kaltinamajam priklausantį turtą ar teisę į jį perleisti kitiems asmenims. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o pareiga imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti atsiranda nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas civilinis ieškinys (BPK 116 straipsnis). Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, šioje byloje civiliniu ieškovu pripažinta Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pareiškė 188 106,11 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 6, b. l. 115-134). A. A. nagrinėjamoje byloje, be kita ko, kaltinamas tuo, kad pateikdamas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos žinomai suklastotus kasos pajamų orderius, pažeidė paramos sutarties bei teisės aktų reikalavimus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui didelę – 188 106,11 Eur dydžio, žalą. Taigi, nustačius tai, kad A. A. inkriminuojamas nusikaltimas pasireiškia didelės žalos padarymu, dėl ko byloje yra pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas, siekiant įgyvendinti pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti (BPK 116 straipsnis), pratęstas pagrįstai.

9. Pastebėtina tai, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti taikomas esant bent vienam iš BPK 151 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių pagrindų, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus alternatyvų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą – pareigą imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti, nėra teisinio pagrindo teigti, jog šiuo atveju nenustatyti teisinis ir faktinis pagrindai taikyti procesinę prievartos priemonę. Svarbu ir tai, jog procesinė prievartos priemonė taikoma paaiškėjus jos būtinumui – šiuo atveju nustačius galimus nusikalstamos veikos požymius, be kita ko, susijusius su didelės turtinės žalos padarymu, o jos taikymo būtinumas vertinamas perspektyviai, t. y. vertinant asmens galimus veiksmus, pastarajam suvokus jo atžvilgiu taikytinus suvaržymus, todėl skunde ginčijamas taikomos procesinės prievartos priemonės tikslingumas šiuo atveju nepagrįstas ir nepaneigia taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumo.

10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti ir tai, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas. Teismas pastebi, jog taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, todėl skunde pabrėžiami suvaržymai yra neatsiejama procesinės prievartos priemonės dalis. Kita vertus, nėra ir pagrindo teigti, jog procesinė prievartos priemonė suvaržo kaltinamojo teises labiau nei to reikia taikomos procesinės prievartos priemonės tikslams pasiekti. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamajam procesinė prievartos priemonė taikoma nuo 2021 m. kovo 22 d., nuosavybės teisės apribojimas taikomas paskyrus dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. leidžiant kaltintajam naudotis nutartyje išvardintu nekilnojamuoju turtu, o skunde pabrėžiami suvaržymai yra siejami tik su apribota ūkinės veiklos plėtra, taigi taikomi suvaržymai savaime neužkerta galimybės vykdyti nurodoma veikla, kartu tenkinti būtiniausius socialinius ir ekonominius kaltinamojo poreikius. Taigi, pabrėžiami suvaržymai nenusveria viešojo intereso užtikrinti procesine prievartos priemone siekiamų tikslų. Teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo patiriamų suvaržymų laikotarpį, jų mastą ir apimtį, procesine prievartos priemone siekiamus tikslus, skundžiamas taikomos procesinės prievartos priemonės proporcingumas, pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, pažeistas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.