- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-13
- Bylos Nr.
- 1-68-1057/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-6-00010-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Civilinis ieškovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Benediktas Paulauskas
kaltinamajam A. A. ir jo gynėjams advokatams Benediktui Paulauskui, Remigijui Merkevičiui,
civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovams S. M., A. S., E. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) narys, paskutinį kartą teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta galutinė subendrinta bausmė - 10 MGL (380 eurų) bauda. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2015 m. birželio 5 d. nuosprendis. A. A. išteisintas pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (teistumas išnykęs);
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, tuo padarydamas didelės žalos bei, vykdydamas individualią veiklą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, pagal 2011-06-17 Lietuvos kaimo turizmo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turimo sodyboje“ paramos sutartį Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 (toliau – Paramos sutartis), pasirašytą su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra), įsipareigojęs įgyvendinti projektą Nr. 3KT-KV-10-1-004249-PR001 „A. sodybos įrengimas“ (toliau – Projektas) nepažeisdamas šios Sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų bei įsipareigojęs teikti (vykdyti) kaimo turizmo paslaugas visą projekto priežiūros laikotarpį, t. y. nuo 2010-12-21 iki 2016-06-17, ir 2014 m. pasiekti Projekto priežiūros rodiklius suteikiant paslaugas 1883 turistams (poilsiautojams kaime) bei pasiekti 34556 Lt (10008,11 Eur) grynąjį pelną, laikotarpiu nuo 2012-08-30 iki 2013-08-31 pagal 4 mokėjimo prašymus: Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP001, Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP002, Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP003 ir Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP004 iš viso gavęs 188 106,11 Eur paramos lėšų, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2014-12-28 M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. neteikė sodybos nuomos paslaugų, laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2015-03-05 Vilniaus apskrityje, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, naudodamas tyrimo metu nenustatytą kompiuterinę techniką, tyčia pagamino netikrus dokumentus – A. A., kodas (duomenys neskelbtini) kasos pajamų orderius, į kuriuos įrašė rankraštinius įrašus - žinomai melagingus duomenis apie neva suteiktas sodybos nuomos paslaugas, ir kuriuos 2015-03-05 panaudojo, elektroniniu paštu (2015-03-06 Agentūros reg. Nr. BR 5.1-5628) pateikdamas Agentūros Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Vilniaus paramos administravimo skyriui, (duomenys neskelbtini), tokiu būdu paleisdamas į teisinę apyvartą:
netikrą 2014-10-05 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 010, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš M. M. gavo 3 000 Lt ( 868,86 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą netikrą dokumentą savo vardu, ir nurodė pasirašyti už M. M. jo (A. A.) nusikalstamų sumanymų nežinančiai ir jam (A. A.) darbiniuose santykiuose pavaldžiai E. G. (nuo 2015-07-10 E. M.), kai realiai tokių paslaugų M. M. neteikė ir minėtų pinigų negavo;
netikrą 2014-10-12 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 011, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš D. S. gavo 2 500 Lt ( 724,05 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą dokumentą savo vardu ir nurodė jo nusikalstamų sumanymų nežinančiai ir jam darbiniuose santykiuose pavaldžiai S. D. perduoti minėtą dokumentą pasirašyti nusikalstamų sumanymų nežinančiam D. S., ką šie ir padarė, kai realiai tokių paslaugų D. S. neteikė ir minėtų pinigų negavo;
netikrą 2014-10-19 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 012, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš S. B. gavo 2 500 Lt ( 724,05 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą dokumentą savo vardu (asmuo, pasirašęs išgalvotu S. B. parašu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kai realiai tokių paslaugų S. B. neteikė ir minėtų pinigų negavo;
netikrą 2014-11-30 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 016, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš I. G. gavo 2 500 Lt ( 724,05 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą dokumentą savo vardu (asmuo, pasirašęs išgalvotu I. G. parašu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) kai realiai tokių paslaugų I. G. neteikė ir minėtų pinigų negavo;
netikrą 2014-12-14 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 017, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš R. G. gavo 2 500 Lt (724,05 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą dokumentą savo vardu (asmuo, pasirašęs išgalvotu R. G. parašu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), kai realiai tokių paslaugų R. G. neteikė ir minėtų pinigų negavo;
netikrą 2014-12-21 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 018, kuriame įrašė žinomai melagingus duomenis, kad neva iš T. S. gavo 2 500 Lt (724,05 Eur ) už patalpų nuomą, pasirašė minėtą dokumentą savo parašu ir nurodė jo nusikalstamų sumanymų nežinančiai ir jam darbiniuose santykiuose pavaldžiai V. L. perduoti minėtą dokumentą pasirašyti nusikalstamų sumanymų nežinančiam T. S., ką šie ir padarė, kai realiai tokių paslaugų T. S. neteikė ir minėtų pinigų negavo, o Agentūros darbuotojai, neturėdami duomenų apie šių dokumentų netikrumą, priėmė juos ir rėmėsi jais vertindami 2015-06-25 A. A. pateiktą metinę ataskaitą už 2014 m.
Tokiu būdu A. A., pateikdamas Agentūrai žinomai suklastotus kasos pajamų orderius, pažeidė Paramos sutarties bei teisės aktų reikalavimus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui didelę, 188 106,11 Eur dydžio, žalą.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Taip pat, A. A., žinodamas, kad pagal Paramos sutarties 17.8 punkto reikalavimus privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams;
taip pat, žinodamas, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį vykdydamas individualią veiklą į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17, vykdydamas individualią veiklą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti panaudodamas tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus: savo vardu nuo 2014-10-05 iki 2014-12-21 įformintus mokėjimo dokumentus (aukščiau minėtus kasos pajamų orderius Nr. 010 – 012 ir Nr. 016 – 018 išrašytus M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S.), šiuos dokumentus įtraukė į savo buhalterinę apskaitą ir apskaitė neįvykusias operacijas už 15 500 Lt (4 489,11 Eur), tokiu būdu iškreipdamas tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę;
taip pat, žinodamas, kad pagal Paramos sutarties 17.9 punkto reikalavimus privalo Lietuvos Respublikos ir EB teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau nei 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos, žinodamas, kad pagal gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), tvarkydamas buhalterinę apskaitą privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalą ir pagal šių Taisyklių 7 punktą privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose nustatytą laiką – ne mažiau kaip 10 metų;
nesilaikė Taisyklių 7 punkto reikalavimų bei nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Dokumentų ir archyvų įstatymas) nuostatomis” bei neišsaugojo minėto laikotarpio apskaitos dokumentų – apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už 2014-12-28 Apskaitos (pajamų) registre įrašytą ūkinę operaciją 5000 Lt (1448,10 Eur), kurie patvirtintų įrašus registre bei apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už 2015 m., kurie patvirtintų įrašus registre, ir dėl šių jo veiksmų, tyčia apgaulingai tvarkant individualios veiklos buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti A. A. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17.
Šiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. A. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, parodymus duos po liudytojų. Buvo nustebęs, kai atvyko dėl kratos. Dokumentai buvo vienoje krūvoje. Buvo nustebęs, kad tų dokumentų nėra. Dabar ieškodamas kitų dokumentų rado šituos dokumentus. Jis pagalvojo, kad dokumentus pateikė agentūrai. Gale metų sumokėdavo PVM ir nuo šitų sumų. Dokumentas dėl M. M. yra tikras. M. sako tiesą. Jis suteikė paslaugą, išrašė dokumentą. Kaip galėjo priversti P. pasirašyti. Jos prašė tris kartus, kad pasirašytų. Pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje, tai bandymas jį apkaltini, tuo ko nėra padaręs. Byla politizuota, užsakomoji, nes tai ne pirmas kartas. Jį bando apšmeižti, apjuodinti kaip konkurentą ir politinį oponentą, tai ne pirmas kartas su Ž. P.. Yra 5 kartus išrinktas į rajono tarybą, ne kartą yra kritikavęs Ž. P. darbus, jos veiksmus ir sprendimus, dėl to iš jos susilaukė veiksmų, persekiojimo. Ji teisėsaugos rankomis su juo susidoroja ir persekioja. Yra praktikuojantis katalikas, laikosi įžadų ir principų. Yra (duomenys neskelbtini) tautybės, gina tautinių mažumų interesus. Įvyko konfliktas, kai bandė uždaryti (duomenys neskelbtini) mokyklą, Ž. P. ketino ten įrengti verslo įmonę. Jis tam priešinosi, bet jėgos nelygios, todėl dabar ten verslo įmonė, kepami tortai, (duomenys neskelbtini) mokykla uždaryta. Kreipėsi į du advokatus, nes mato, kad jėgos nelygios, palyginus su prokuratūra, FNTT ir NMA. Ginti savo nekaltumą, tiesą, jam nelengva. Pareigūnai atliekantys kratą ir NMA darbuotojai yra šališki. Prokuratūros darbuotojai elgėsi šališkai. Su NMA pasirašė sutartį, gavo paramos 188 106,11 Eur. M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. buvo Ž. P. bendrapartiečiai. Paslaugas suteikė Ž. P. partijos užsakymu, jie kreipėsi kaip politinė organizacija, pinigus mokėjo Ž. P.. Jai buvo patogiau organizuoti pas jį. Jos paprašė pasirašyti kasos pajamų orderius, tai girdėjo jo žmona J. P.. Ji pasakė, kad jis nepasirašinės, mergos sutvarkys, ji neatsisakė, kad bus nesutvarkyti dokumentai. Renginys buvo politinės organizacijos. Jis jų neprašė pasirašyti. L. Z. pasakė, kad pasirašys E. M., pasakė vyro pavardę, ji nunešė ir davė pasirašyti E. M. ir parnešė. Taip buvo ir su L.. Paklausė kokią pavardę įrašyti, ji nunešė ir davė pasirašyti. Atėjo R. L., sakė, kad reikia sutvarkyti kasos pajamų orderius. Jis pasakė, kad A. A. vykdė kaimo turizmo paslaugas, grynais gaudavo pinigus ir reikia pateisinti dokumentus, sutvarkyti. D. B. sakė, kad juos į renginius kvietė ne P., o administratorė. Jie dalyvavo, tų asmenų nepažinojo, jų buvo daug, tai buvo organizacijos renginys. Jam nesvarbu kas dalyvavo. Jei norėtų suklastoti, tai surašytų iš galvos pavardes, nevažinėtų ir neieškotų, kad kažkas pasakytų pavardes ir pasirašytų. Pasirašė visi tie asmenys, kuriuos įdarbino P., komiteto nariai. Tuo metu draugavo su P.. Ji prašė tų žmonių, kurie yra politinės šeimos nariai. Jo tikslas buvo sutvarkyti buhalteriją ir sumokėti mokesčius. Surašė pavardes asmenų, kurie priklausė P. kompanijai. P. mokėjo pinigus ir nurodė ką įrašyti. Yra interesas jį apšmeižti. Negali sutikti su pažeidimu, nes negalėjo ir neketino jo padaryti. Ekspertė juk sakė, kad nereikia pavardės rašyti, užtenka datos ir parašo. Ji nepasakė, ką daryti jei nepasirašo. P. sakė, kad sutvarkys dokumentus. Surašė tuos žmones, kuriuos ji pasakė, jam svarbu buvo apiforminti dokumentus. Nuomojo organizacijai, bet tie asmenys yra susiję, mano jie patikimi žmonės. Nuo gautos sumos sumokėjo 30 procentų. Teikia paslaugą, todėl ir pildė dokumentus. P. buvo partijos atstovė, ji organizavo, mokėjo pinigus. Buvo 6 ar 8 renginiai. P. sprendė, kas pasirašys. Juos įrašė, nes jie yra tos organizacijos nariai. Tai buvo jo individuali veikla. Kodėl pasirašė M., reikia jos pasiklausti. 2009 metais buvo iškelta panaši bylą, kurią bandė inicijuoti P.. Gavo paramą, ketino vystyti verslą, tą ir darė, bet po to tai prarado patrauklumą. Pats į tai investavo. Ir šiandieną daro tą verslą. Yra sumokėjęs 12 000 Eur mokesčių, tai parodo, kad veikla vykdoma. Iš P. gavo tiek, kiek parašyta. Datas surašė jis, pagal tą įvykį. Sumas nustatė jis. Žmonės nenakvojo. Du kartus buvo iki paryčių pavėsinėje ir naudojosi namais. Kainos yra sutartinės, tai priklauso nuo žmonių skaičiaus ir nuo dienos. Mokėjo už namą ir sodybos nuomą. Buvo politinių partijų suėjimai, ir jis ten dalyvavo, gal penkiuose renginiuose. Jis nebuvo partijos narys. Nuostolių neturėjo, pinigus gavo, todėl ir nėra problemų. Ten dalyvavo (duomenys neskelbtini) rajono partijos nariai, jų šeimos nariai. Buvo kūrenta pirtis, bet jie nėjo. Tai buvo sodybos nuoma. Ten nieks nenakvojo. Jis ten visą laiką gyveno, nes šalai senas namas. Dabar deda skelbimus nuomai, bet išnuomoti sunku, nes didelis namas. Jis už ilgalaikę nuomą per mėnesį ketina gauti 2 000 eurų. Jei trumpalaikė, savaitgaliui, nuoma 1 000 eurų. G. nuomojosi, sumokėjo 9 000 Eurų. Buvo apsistojusi ne kartą. Kratos metu pasakė, kad užsakymai buvo Ž. P..
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti kaltinamojo A. A. 2019-11-19 ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis papildė parodymus : nuvyko į apklausą, paklausė kas tie klientai, bet jis nežino, kas tos pavardės. Jis paprašė, kad žmonės savo ranka pildytų duomenis. Kratos metu buvo paimti visis dokumentai. Po dviejų metų pradėjo ieškoti kitų dokumentų ir rado tų dokumentų originalus. Jis nei M. prašė, nei ji prie jo akių pasirašė. Jis įrašė pavardes, kurias nurodė L.. Jam svarbu gauti dokumentą, bet nesvarbu kada pasirašys. L. paėmė tuos dokumentus ir išsinešė. Kadangi tai buvo jų kompanija, jie užsakovai, P. sakė sutvarkys. P. laikraštis parašė, kad jis yra kaltinamas ir nebalsuokite už A., nes P. kandidatavo su juo į seimą. Į partiją įstojo tada, kai P. perbėgo. Pinigai buvo grynais. Jis vykdė įsipareigojimus, mokėjo mokesčius. P. sakė, kad pasirašys mergos, jis suprato, kad tai tie asmenys, kuriuos ji įdarbino ir kuriais ji pasitikėjo. Kitiems asmenims nedaug teko išnuomoti. Buvo sudėtinga su užsakymais. Konkurencija didelė. Neketino slėpti mokesčių. Nuomojo namą, pavėsinę, kūreno pirtį. Nuomą pradėjo 2013 metais, kai pabaigė projektą. Reklamas dėjo į ,,Skelbiu“, ,,Facebook“ ir buvo pasirašęs sutartį su keliomis firmomis. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Dėl lėšų grobstymo į jį kreipėsi savivaldybės darbuotojai. Jis raštu kreipėsi į STT, po to jį pakvietė į apklausą. Žmonės atsisako pasakyti savo pavardę, jis nereikalauja sakyti. Ir ekspertė pasakė, kad nebūtina nurodyti pavardės. Jis nuomojo tik patalpas. Išlaidų paskaičiavimų neteikia, nes to nieks nereikalavo. Sodyboje du namai, vienas didesnis, kitas mažesnis. Jis gyveno senajame name. Jis nė vieno parašo nepasirašė. Tik pasirašė kaip gavėjas. Pavardžių nesugalvojo, tai realios pavardės. Nebuvo asmenų nesusijusių su P.. G. norėjo išsinuomoti sodybą, ji buvo su draugais, rodos švedais, sumokėjo pinigus ir išsinuomojo, gavo paslaugą. Kuriam laikui jie nuomojosi, nepamena. M., S., B., G. ir S. parašu nepasirašė. Jis įrašė pavardes, kurias jam pasakė. Tuos dokumentus agentūrai pateikė, kad patvirtinti pajamas, mokėjo mokesčius, nes dokumentais turėjo būti užfiksuoti. Turėjo pateikti dokumentus, to metu turėjo dokumentus, buvo tikras, kad dokumentus atidavė NMA. Po to tik atsitiktinai rado dokumentus. Po kratos būtų ėmęs tuos dokumentus ir nuvežęs. Buvo bandyta sukurti bylą ir tempti 4 metus. P. su partiečiais dalyvavo ir atsiskaitė už paslaugas, tai veikla teisėta, mokesčiai sumokėti. Dokumentai išrašyti pagal faktą. Ž. P. juos įdarbino ir jie nuo jos priklausomi. Prokurorė ne šiaip išėjusi į koridorių šnabždėjosi. Prokurorė jį kaltina, pati darydama nusikaltimus. Išėjusi į koridorių šnabždėjosi su liudytojais. Ar tai ne nusikaltimas. Atėjo liudytojai tai patvirtino. P. atėjo su advokatu, matyt pasiruošusi gynybai. Dabartinis Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius dirbo GPK, jam išėjus jis įsidarbino. Sužinojo, jog darbuotojai atliko GPK veiklos analizę, informaciją M. perdavė privačiam UAB, jie laimėjo viešą pirkimą užsakymą, kad atliks analizę. GPK fiktyviai sumokėjo pinigus, už neatliktą darbą. Jis paprašė, kad UAB gražintų pinigus, buvo gražinta 26 000 ir M. buvo nepatenkintas. Jis siekia keršto ir priežastis gali būti tos bylos iniciavimas. Pinigai iš to UAB oficialiai buvo gražinta į sąskaitą, todėl nebuvo pagrindo kažkur kreiptis dėl jo veiklos. Tai dokumentais patvirtinti negali. Yra kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, kurių nėra padaręs. Tai pavyzdys kaip galima susidoroti įstaigų ar pareigūnų pagalba. 2011 metais pasirašė sutartį su Nacionalinės mokėjimo agentūra, kad gauti paramą turizmo veiklos vykdymui. Reikėjo pastatyti, įrengti pastatus. Patikros neturėjo pretenzijų, tinkamai įsisavino lėšas. Neteisinga sakyti, kad veikla nevykdoma. G. patvirtino, kad ji naudojosi paslaugomis. Ji minėjo, jog buvo gąsdinama, persekiojama, kad keistų savo parodymus. Jos tėvai ir uošviai apklausiami. G. patvirtino, kad buvo gąsdinamas. 2014 metais P. ne kartą naudojosi kaimo turizmo paslaugomis jo sodyboje. Ji atsisakė pasirašyti, tai girdėjo liudytoja P.. Ji pasakė ,,mergos sutvarkys“. Gal ji bandė jį išprovokuoti, kad netvarkytų dokumentų, pinigų davimo fakto. Jis pinigus gavo, pretenzijų neturi, ji gavo paslaugas, jam pretenzijų neturi. Jos bendražygės patvirtino, kad jos dėka buvo įdarbintos į „G. P. K.“ ir sutvarkė dokumentus taip, kaip nurodė P.. D. sakė, kad neprisimena kas prašė pasirašyti kasos pajamų orderį. Jo tikslas buvo sutvarkyti kasos pajamų orderius, jis mokesčius sumokėjo. Kaip galėjo padaryti žalą jis nesuprato. P. 2018 metais pasiūlė prisijungti prie jos komiteto, jos politinės jėgos. Jis atsisakė, ji girdint V., kad turi ryšį FNTT ir A. turės problemų su FNTT. Jis kreipėsi į FNTT direktorių A. M., jis pasakė, kad P. nepažįsta ir nenori pažinoti, bet FNTT tarnybinio veiksmo neatliko. Po kurio laiko prasidėjo FNTT patikrinamas statybų bendrovėje, kuri pas jį atliko statybos darbus. 2019 lapkričio 13 d. pas jį įsiveržė septyni FNTT pareigūnai, atliko sodyboje kratą. Ieškojo informacijos ir dokumentų, peržiūrėjo krūvas dokumentų. Jie dokumentus išsivežė. Po 2 savaičių iš FNTT gavo laišką, kad pateiktų dokumentus, susijusius su kaimo turizmu. Buvo tikras, kad pareigūnai per kratą visus dokumentus pasiėmė. Prajus daug laiko, 2021 metais rugpjūčio mėnesį, rado tuos dokumentus, juos pateikė teismui. Tikėtina, kad pareigūnai specialiai nepaėmė tų dokumentų. Jam sukėlė įtarimų dėl pareigūnų šališkumo. Pateikė tyrėjai M. straipsnį, kur buvo rašoma, kad pas P. kieme FNTT pareigūnas kepė šašlykus. Prokurorė po teismo posėdžio šnibždėjosi su liudytojomis, jos liudijo šališkai prieš jį. P. paskambindavo, klausdavo kada sodyba neužimta ir tardavosi dėl laiko. P. šį faktą neigė. Bet yra išlikusi žinutė. P. buvo pašalinta iš (duomenys neskelbtini) raj. savivaldybės direktoriaus pareigų. Buvo panaikinti savivaldos rinkimai, nes pirkti balsai, nuteisti du asmenys. Ji prarado seimo mandatą, tai rodo tiesioginį ryšį, ji buvo suinteresuota, kad dokumentai būtų sutvarkyti. Ekspertė pasakė, kad nebūtina įrašyti kas perdavė, bet būtina įrašyti sumą ir pasirašyti. Valstybei nepadaryta žala, visi punktai įvykdyti, veikla vykdoma. Akivaizdu, jog yra noras su juo susidoroti. Jis 4 metus iki dabar yra persekiojamas. Po kratos, kitą dieną, atvyko ,,Kakadu“ daryti reportažą. Ši byla yra tendencinga, bandoma susidoroti. Tai parodo pareigūnų šališkumą ir bandymą susidoroti. Jis nėra pasirašęs nė vien kasos pajamų orderio, neturėjo tokio tikslo. Nebuvo tikslo klastoti. Jo tikslas buvo suteikti paslaugą ir sumokėti mokesčius. Iš ko atsiranda nepagrįstas kaltinamas jam. Jie kaltina jį nebūtais dalykais. Suklastoti dokumentai nebuvo. Jį norima visapusiškai sunaikinti ir susidoroti. Prokuratūra ir FNTT dirbtinai prieš jį sukūrė bylą. Dabar 4 metus turi vaikščioti po tarnybas ir teismus. Prašo atmesti jam pareikštus visus kaltinimus ir jį išteisinti. Buvo nustebęs nauju kaltinimu, nesupranta kuom yra kaltinamas. Nori būti supažindintas su kaltinimu pagal BK 207 straipsnį. Jo atžvilgiu kaltinimas išsiplečia. Kaltės nepripažįsta. Paramą gavo dalimis, įrengė pastatus, vykdė veiklą. Dalyvavo politikoje, teisėsauga tapo įrankiu su juo susidoroti. Tikslinga būtų pakviesti paraiškų vertinimo komitetą, kuris priėmė sprendimą jam teikti paramą. Jie paaiškintų ar teisingai gavo paramą. Paraišką teikė 2011 metais. Nėra duomenų, kad paramą gavo apgaule. Veiklą vykdo ir dabar. M., G., S., B. ir G. yra Ž. P. partiečiai ar bendražygiai, dalyvavo veikloje. Juos įsidėmėjo kaip jie liudijo, bet sodyboje pasisėdėjimuose buvo daug žmonių. Kai baigė statybas reikėjo fiksuoti veiklą. Paramą gaudavo ir iš ūkinės veiklos, tam irgi vedė buhalteriją. 2011 metais birželio 17 dieną su Nacionaline mokėjimo agentūra pasirašė paramos sutartį pagal paramos priemonę kaimo turizmo veiklos skatinimas. Priežiūros laikotarpis turėjo pasibaigti 2016 metais birželio 17 dieną, iki pabaigos laikotarpio ir po to ir iki šiandien jis vykdo kaimo turizmo veiklą. Pareigūnai, kurie nagrinėja šitą bylą ir šitoj vietoj abejonių nekyla taip pat per visą tą priežiūros laikotarpį ir iki šiandien jis valstybei mokėjo ir moka mokesčius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos galima daryti išvadą, kad P. yra suinteresuota byla. Yra pakankamai įrodymų, kad P. yra suinteresuota. P. 2014 metais ne kartą lankėsi sodyboje, tai liudija Z., M., S., B., V., V., G. ir kiti. Kai paprašė P. pasirašyti ant kasos pajamų orderių už suteiktas paslaugas ir su sumokėtus pinigus, ji tai daryti kategoriškai atsisakė ir pasakė, kad kasos pajamų orderius sutvarkys jos bendrapartietės. Pokalbį girdėjo J. P. ir apie tai liudijo ikiteisminiame tyrime ir teismo posėdžio metu. FNNT teigia, kad nuo 2014-10-05 iki 2014-12-28 paslaugos buvo neteikiamos, nes kasos pajamų orderiai išrašyti P. pateiktiems žmonėms. 2018 metais lapkričio mėnesį. Ž. P. jį pasikvietė į pas save į kabinetą, ji tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), ten buvo dar 10 tarybos narių, buvo pasiūlyta ateiti į partiją, į sąrašą, kadangi artėja rinkimai ir kandidatuoti savivaldos rinkimuose. Jis atsisakė šito pasiūlymo ir po to jis žinojo, kad pasakė, kad A. pasigailės, kadangi ryšių turi. Tuos žodžius girdėjo I. V., ji yra pavaldi P., ji jos darbdavė ir vadovė. Todėl ji atsisakė paliudyti šituos žodžius dėl savo interesų. Jis po kratos ir po pareikštų kaltinimų, netyčia aptiko, kad pareigūnai paliko dokumentus dėl kurių jį kaltina dėl neišsaugojimo. Mano kad tai buvo toksai sąmoningas pareigūnų veiksmas, kad tuos dokumentus ir palikti ir paskui pareikšti jam kaltinimus. Dėl jų nori priminti, kad prokurorė Abromaitienė priešinosi trūkstamų dokumentų pridėjimui prie bylos, bet toks jos elgesys parodo, kad klastojo dokumentus pateikė pateisinti kaimo turizmo veiklą, mano, kad prokurorė rašydama kaltinamąjį aktą turėtų pateikti informaciją. Jis suteikęs paslaugą įformino pinigų gavimo faktą, tai pinigus, kuriuos gavo iš Ž. P., jis buvo priverstas surašyti kasos pajamų orderius, kai paprašė, kad juos pasirašyti kasos pajamų orderius, ji pasakė, kad sutvarkys juos bendražygės, bendrapartietės ir jis jų nei vienos neprašė, kad juos jam tai ar pasirašytų ar surašytų ar sutvarkytų. Jos pačios kai kuriuos duomenis padiktavo arba ant lapuko surašė pavardes, jis įrašė tas pavardes, pateikė jiems kasos pajamų orderius. P. galimai nenorėjo pasirašyti tų dokumentų dėl to kad būtent šitie ir yra pinigai juodosios buhalterijos ir mokėdama tais pinigais atsiskaitydama su tais pinigais už šitą renginį. Yra įrodymų, kad ji pavyzdžiui restorane sumokėdavo grynais už šventę, už organizuota vakarėlį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos aukščiausiasis teismas byloje Nr. 2K-26-1073/2023 pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. G., B. jam žmonės nepažįstami, jis šitų žmonių nėra gyvenime sutikęs, nematęs jų parašų, tačiau jų parašai labai panašūs į tuos, kurie padirbti, bet kažkodėl atspėjo, kaip jie pasirašo ir šitoj vietoj nieks neatlieka tyrimo, niekam neįdomu, niekam nesvarbu, svarbu, kad jis kaltas, kaip jis galėjo pasirašyti. Prašo atmesti visus jam pareikštus kaltinimus, o bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. A. parodė, kad kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažįsta. 2010 metų pabaigoje pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo Agentūrai, jog gautų finansavimą kaimo turizmo sodybai įrengti. Po paraiškos vertinimo buvo pasirašyta paramos sutartis, tikslių datų neprisimena, bet tai galima pasižiūrėti dokumentuose. Įrengus sodybą, pasibaigus statybos darbams, pradėjo vykdyti numatytą veiklą - teikti kaimo turizmo paslaugas. Kada tiksliai pradėjo vykdyti šią veiklą, tikslių datų neprisimena. Galimų klientų ieškojo per pažįstamus, taip pat per skelbimus įvairiuose skelbimų portaluose, socialinio tinklo Facebook skelbimų lentose. Veiklą vykdo iki šiol, tik 2017 ar 2018 metais vienu momentu norėjo nutraukti individualią veiklą ir nebeteikti kaimo turizmo paslaugų, tačiau jo prašymas nutraukti individualią veiklą nebuvo patenkintas, taigi ir toliau teikė minėtas paslaugas. 2019-05-05 net pasirašė nuomos paslaugų sutartį Nr. PKE-VM-2019/23 su UAB „C. E.“, kad ši įmonė padėtų ieškoti klientų, tačiau norimo tikslo nepasiekė iki šiol, klientų minėta įmonė A. A. nesurado ir jis jiems jokių pinigų už paslaugas, kurios nebuvo suteiktos, nemokėjo. Jis ir anksčiau bandė ieškoti klientų pasirašydamas sutartis su įmonėmis ieškančiomis galimų klientų, bet neprisimena šių įmonių pavadinimų ir nėra tikras, kad išsaugojo senas sutartis. Teikdamas sodybos nuomos paslaugas, jis neveda jokio svečių registro, žurnalo ar svečių knygos taip pat neturi, to nedarė niekada. Tiesiog kol Nacionalinė mokėjimo agentūra vykdė jo įgyvendinto projekto priežiūrą ir jis turėjo pildyti kasmetines projekto vykdymo ataskaitas (2014-2016 metais), jis sau į juodraštį užsirašydavo, kiek maždaug žmonių dalyvauja ir kiek lieka nakvoti. Tai darydavo dėl to, kad į Nacionalinei mokėjimo agentūrai teikiamas ataskaitas turėjo įrašyti apgyvendintų žmonių skaičių. Šių juodraščių neišsaugojo, nes nemanė, kad jie gali būti svarbūs. Asmenų, pasinaudojusių apgyvendinimo paslaugomis, nefiksuodavo oficialiai nenorėdamas pažeisti jų privatumo, nes tai labai atbaido klientus. Tiek 2014 - 2016 metais, tiek vėlesniais metais jis neprašė asmenų pateikti jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taipogi saugodamas jų privatumą. Nepamena, ar 2014-2016 metais su klientais pasirašydavo kokias nors paslaugų tiekimo sutartis ar ne, nuo 2018 metų pradėjo tai daryti, tačiau, sutartyse taip pat neatsispindi, kiek žmonių klientas įsileis į sodybą. 2014 metais pradėjęs veiklą jis duodavo žmonėms pasirašyti kasos pajamų orderius, kuriuose atsispindėjo jų sumokėti pinigai už paslaugas ir registruodavo gautas pajamas gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale. Šiuo metu grynais už sodybos nuomos paslaugas iš klientų gautas lėšas fiksuoja pinigų priėmimo kvituose bei pajamas gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnale. Su kaimo turizmo veikla susijusių lėšų apskaitą tvarkė pats asmeniškai, jokios buhalterės paslaugomis nesinaudojo. Turi buhalterę, kuri vykdo jo kaip ūkininko veiklos apskaitą, tačiau už kaimo turizmo sritį yra atsakingas pats. Jokių išlaidų - patalynei, valymo, higienos priemonėms, elektrai, šildymui ir pan., patiriamų teikiant kaimo turizmo paslaugas jis nefiksuoja, kadangi pasikonsultavus su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais paaiškėjo, jog būtų sunku įrodyti, kad vienos ar kitos išlaidos buvo patirtos būtent kaimo turizmo veiklai, o ne kitoms jo vykdomoms veikloms. Visą veiklos laikotarpį klientų ieško įvairiais jam pasiekiamais būdais, nuomos kaina kiekvieną kartą derinama su klientu ir priklauso nuo nuomos laikotarpio. Tiek veiklos pradžioje, tiek ir dabar pasitaiko, kad klientas užsisako sodybą keliems kartams ir vienu kartu sumoka už visą nuomos laikotarpį, tiesiog tomis dienomis, kai klientas ketina nuomotis sodybą, ji jam būna rezervuota, o sumokama už paslaugas iš anksto. Jokių kitų paslaugų, išskyrus patalpų nuomą įtariamasis klientams niekada nesuteikė, nors tokia galimybė būtų, yra kalbėjęs su gretimų ūkių savininkais, dėl jodinėjimo, edukacinių programų, tačiau niekas iš klientų jokių kitų paslaugų, išskyrus sodybos nuomos, nepageidavo. Kai išnuomojama sodyba, jokia ypatinga priežiūra nėra vykdoma, klientai gali viskuo naudotis, būna atvejų, kai įtariamasis su šeima būna sodyboje, būna, kad palieka klientus vienus. Po to kai klientai išvažiuodavo, jie patys su šeimos nariais susitvarkydavo sodybą, jokių valymo paslaugas teikiančių įmonių paslaugų nepirkdavo. Apklausos metu įtariamasis patikslino, kad 2019-11-13 kratos sodyboje metu FNTT pareigūnai pasiėmė visus jo turimus dokumentus, susijusius su kaimo turizmo veiklos vykdymų, jokių kitų dokumentų įtariamasis neturi. Į klausimą, kur yra 2014 metų kasos pajamų orderiai ir gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnalas, paaiškino, kad šių dokumentų jis neturi, jie turėtų būti nebent Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, nes jis jų neturi. Ne vieną kartą buvo atliekamos patikros vietoje, prašomi dokumentai, visus turimus dokumentus jis Agentūros darbuotojams pateikdavo ir matyt jie jų negrąžino. 2019-11-13 pranešime apie įtarimą nurodyti kasos pajamų orderiai išrašyti M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. yra tikri, juos surašė jis, o kaip pinigus sumokėję asmenys pasirašė klientai. Ar jų vardai ir pavardės tikri, jis nežino, nes netikrindavo ir šiuo metu netikrina klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o vardus ir pavardes įrašo pagal klientų žodžius. Šių asmenų jis nepažįsta, jokių santykių su jais nepalaiko, jie tiesiog buvo jo klientai. Jų neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Šių dokumentų jis neklastojo. Apie kitus 2014 metais jo išrašytus ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktus kasos pajamų orderius paaiškino, kad A. J. ( 20..-09-28 kasos pajamų orderis AA Nr. 009), A. V. (2014-09-21 kasos pajamų orderis AA Nr. 008), jam yra nežinomi, jie nėra jo draugai, tiesiog buvo klientai ir prisistatė būtent šiais asmenimis, D. G. yra jo pažįstama. A. A. duomenimis D. G. gyvena kažkur užsienyje, kur tiksliai įtariamasis nežino, o atvykusi pasisvečiuoti į Lietuvą dažnai nuomojasi jo sodybą ilgam laikui, taip buvo ir 2014 metais. Apie apklausos metu kasos pajamų orderių 2014-11-09 AA Nr. 013, 2014-11-16 AA Nr. 014 ir 20...-11-23 AA Nr. 025 surašymo aplinkybes paaiškino, kad šiuos orderius surašė jis, visi rankraštiniai įrašai juose yra padaryti jo ranka, grafose „Priimta iš...“ nėra pavardžių, o parašas yra jo, taip yra dėl to, kad klientai nesutiko atskleisti savo anketinių duomenų. Jis pasitiki savo klientais, pabendravus su jais matosi, kokie tai žmonės ir kiekvieną kartą sprendžia, ar galima jais pasitikėti ir išnuomoti sodybą. Dažnai pasitaiko, kad klientai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori būti identifikuoti, nori nuslėpti sodybos nuomos faktą nuo šeimos, ar labai saugo savo privatumą ir nenurodo nei savo vardo, nei pavardės, atsisako pasirašyti ant apmokėjimo už paslaugas dokumentų, jis gerbdamas klientų privatumą to ir nereikalauja, jei klientas jam kelia pasitikėjimą ir nekyla abejonių, kad bus tvarkingai naudojamasi jo sodyba. Šiuo metu jis su šeima gyvena sodyboje, tačiau tai nėra kliūtis teikti nuomos paslaugas. Jei atsirastų klientas norintis išsinuomoti visą sodybą, jam su šeima prireiktų pusdienio sodybai atlaisvinti. Dažnai klientai nuomojasi tik dalį sodybos, tada jis su šeima jiems netrukdo ir atlaisvina tik tas patalpas, kurios klientui reikalingos, dažniausiai klientai pageidauja pavėsinės ir pirties, kur ir vyksta visas švenčių veiksmas, o kitose patalpose dažniausiai yra tik nakvojama. Dažniausiai visi klientai atsiskaito grynais, yra buvę atvejis kai avansą sumokėjo pavedimu, kada tiksliai tai buvo, nepamena. Bet dažniausiai žmonės atvyksta į vietą, apsižiūri sodybą, jei viskas tinka sumoka avansą grynais. Nuo visų gaunamų pajamų už patalpų nuomą jis sumokėjo mokesčius, kaip ir įstatymas reikalauja mokesčius pagal individualią veiklą moka kartą per metus iki kitų metų gegužės 1 d. (t. 7, b. l. 73-76).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas A. A. parodė, kad šis ikiteisminis tyrimas yra politizuotas. Kaimo turizmo veiklą jis vykdė tiek 2014 metais, tiek ją vykdo ir šiuo metu. Vos įkūrus kaimo turizmo sodybą (duomenys neskelbtini), klientų nebuvo daug, kadangi reikėjo įsukti veiklą, sulaukti teigiamų atsiliepimų apie teikiamas paslaugas, todėl jam ir nepavyko pasiekti paramos sutartyje ir paraiškoje numatytų rodiklių. 2014 metais viena iš pagrindinių klienčių buvo Ž. P.. Ji nuomojosi įtariamojo sodybą įvairiems partiniam susitikimams, suvažiavimams, kuriuose dalyvavo ir kiti žinomi politikai, tai buvo ir (duomenys neskelbtini) partijos lyderiai, (duomenys neskelbtini) partijos lyderiai, (duomenys neskelbtini) partijos lyderiai ir kiti asmenys. Ž. P. jo sodybą nuomojosi ne vieną kartą, o daugiau nei 7 kartus, tikslaus sodybos nuomos Ž. P. kartų jis negali įvardyti, nes neprisimena. Kadangi jis veiklą tiek tuo metu, tiek dabar vykdo skaidriai, fiksuoja visas pajamas ir moka mokesčius, visuomet suteikęs sodybos nuomos paslaugas surašo atitinkamus apmokėjimo už paslaugas dokumentus. Ž. P. nenorėjo pasirašyti jokių pinigų sumokėjimo dokumentų, siekė išvengti viešumo ir visuomet sakydavo, kad jai nereikia jokių popierių. Į tai jis atsakydavo, kad užtat jam reikia, kad buhalterijoje viskas būtų tvarkinga ir pinigų sumokėjimo dokumentai yra būtini. Tuomet Ž. P. pasakė, kad ji nurodys, kas pasirašys ant pinigų sumokėjimo dokumentų. Šio pokalbio su Ž. P. metu dalyvavo ir jo žmona J. P., kuri gali patvirtinti jo žodžius. Kadangi jis tuo metu dirbo UAB „G. P. K.“ direktoriumi, jam yra žinomos V. L., E. G. ir S. D., kuriuos taip pat dirbo minėtoje įmonėje. Jos į UAB „G. P. K.“ buvo įdarbintos Ž. P. dėka. Tuo metu Ž. P. buvo (duomenys neskelbtini), o UAB „G. P. K.“ buvo pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Taigi būtent Ž. P. ir nurodė minėtoms darbuotojoms pasirašyti kasos pajamų orderiuose kaip paslaugas gavusiems ir pinigus įmokėjusiems asmenims, nors realiai paslaugų gavėja ir pinigų mokėtoja buvo Ž. P.. Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad kasos pajamų orderiai buvo išrašyti M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. vardu, į šiuos vardus ir pavardes dėmesį jis atkreipė tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Minėtų asmenų vardai ir pavardės jam nieko nesako, tai yra pagal vardus ir pavardes šių asmenų jis nepažįsta. Šių dokumentų surašymo metu, jis nesureikšmino įrašomų asmenų vardų ir pavardžių. Ž. P. jam buvo nurodžiusi, kad už jai suteiktas paslaugas kasos pajamų orderiuose pasirašys S. D., E. G. ir V. L., kadangi jas su Ž. P. siejo artimi ryšiai. Kiek prisimena, šios merginos nurodė kitų asmenų pavardes, kurias reikia įrašyti į kasos pajamų orderius. Jis nepamena tikslių kasos pajamų orderių pasirašymo aplinkybių, ar jie buvo pasirašyti įtariamojo akivaizdoje, ar jam buvo pateikti jau pasirašyti. Kasos pajamų orderius galimai pildė jis, tiksliai to neprisimena, tačiau už kitus asmenis jis jokiuose dokumentuose tikrai nepasirašinėjo. Jokio tikslo kažką apgauti neturėjo, siekė, kad būtų surašyti dokumentai už realiai suteiktas paslaugas, jie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą ir būtų sumokėti mokesčiai, tiesiog neteikė reikšmės tam, kad dokumentuose įrašyti ne tie asmenys, kurie paslaugas užsakė ir už jas sumokėjo. Įtariamasis pakartojo, kad visa tai yra politika, šis ikiteisminis tyrimas yra užsakytas politikų, jau praėjus nemažai laiko po visų įvykių viskas pradėta nagrinėti, analizuoti, tai kodėl visa tai nebuvo daroma 2014 metais, kai viskas vyko. Tuo labiau net žiniasklaidoje yra straipsnių apie tai, kaip FNTT pareigūnai neformalioje aplinkoje bendrauja su Ž. P., kartu leidžia laisvalaikį. Teikdamas paraišką paramai gauti ir įrengdamas kaimo turizmo sodybą jis realiai ketino užsiimti šia veikla, ją įkūręs sodybą ir vykdė tiek 2014 metais, tiek vis dar vykdo iki šiol. Suteikdamas sodybos nuomos paslaugas, jis visuomet užpildo visus reikiamus dokumentus, sumoka visus mokesčius. Ne visuomet klientai jam pateikia savo asmens dokumentus, todėl neretai tenka dokumentus pildyti iš klientų žodžių, kokius vardus pavardes jie nurodo, tokius jis į dokumentus ir įrašo, patikrinti šių duomenų teisingumo, jis neturi galimybių. Projekto priežiūros laikotarpis baigėsi 2016 metų viduryje. Per visą priežiūros laikotarpį buvo atliktos 6 patikros ir jokių pretenzijų Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos jam neturėjo. Ir tik praėjus 4 metams po priežiūros pabaigos prasidėjo jo veiklos ir pinigų įsisavinimo analizė. Atlikęs statistinių duomenų analizę bei įvertinęs visas projekto įgyvendinimo aplinkybes, jis įsitikino, kad vykdant paraminius projektus statybos darbai realiai pabrangsta 40-50 procentų, tai asmuo realiai naudos iš paramos lėšų negauna, nes permoka rangovams. Šiai dienai, įvertinęs visas aplinkybes, jis net neteiktų paraiškos paramai gauti, o visa tai, kas padaryta sodyboje būtų padaręs iš nuosavų lėšų, nes išvengus to 40-50 procentų pabrangimo, kuris atsiranda dėl pirkimų konkursų, jam būtų pakakę nuosavų lėšų. Jis įtariamas dokumentų klastojimu, tačiau šie dokumentai buvo surašyti siekiant sumokėti mokesčius, o ne jų išvengti. Mokesčiai buvo sumokėti (t. 7, b. l. 96-103).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas A. A. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jokios nusikalstamos veikos jis nepadarė. Kaip yra ne kartą minėjęs, tai yra politinė bylą nukreipta prieš jį kaip politiką, šios bylos vienintelis tikslas yra su juo susidoroti. Į tai, jo manymu, yra įsivėlę tiek aukšti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai, tiek ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti ir jam vadovaujanti prokurorė. Yra daromas spaudimas ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, nes jo žiniomis, NMA yra daugybė bylų, kur yra nepateikti visi reikiami projektų dokumentai, nėra pateiktos reikiamos ataskaitos, tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir prokuratūra tų projektų neanalizuoja ir netiria, o dėl kažkokių priežasčių yra analizuojamas būtent jo įgyvendintas projektas, nors visi dokumentai, visos ataskaitos pateiktos, buvo atlikta daugybė patikrų ir visą priežiūros laikotarpį nebuvo jokių priekaištų dėl jo projekto įgyvendinimo. Dabar praėjus jau 5 metams po priežiūros laikotarpio, viskas yra analizuojama ir jis yra kaltinamas padaręs nusikaltimą. Tai dar kartą įrodo, kad ši byla yra tikslinė ir tikslas yra susidoroti su juo, kaip su politiku. Visą projekto priežiūros laikotarpį jis vykdė projektą, teikė paslaugas, mokėjo mokesčius. O šiuo metu yra žlugdomas jo verslas, valstybė praranda pajamas mokesčių pavidalu, jo buvę klientai persekiojami, kviečiami į apklausas ir šiuo metu jie nebenori nuomotis jo sodybos. Yra nepagrįstai pateiktas ieškinys tariamai 188 106,11 Eur žalai, kai tariamai neįvykusių operacijų suma nurodyta 2021-03-23 jam įteiktame pranešime apie įtarimą yra 4 489,11 Eur. Dėl tariamai suklastotų dokumentų jis yra davęs parodymus, kad paslaugos pagal tariamai netikrus dokumentus yra suteiktos, asmenys paslaugas yra gavę, už šias paslaugas yra apmokėta ir sumokėti mokesčiai valstybei. Būtent todėl nėra pagrindo tuos dokumentus vadinti netikrais. O asmenis, kurie pateikė neteisingus asmens duomenis buvo suinteresuoti nuslėpti savo tapatybę ir melagingai apkaltinti jį (t. 7, b. l. 111-112).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. Z. nurodė, kad su A. kartu dirbo, kolegiškai bendravo. Tai buvo (duomenys neskelbtini), jis buvo jos vadovu. Buvo pačio A. parama, jis gavo paramą. Jos klausė ar girdėjo apie paramą, ji nepasirašinėjo ant kvitų. Jos asmeniškai neprašė pasirašyti. Dalis kolegų greičiausiai pasirašė, ar jų pažįstami. Ji nematė kai pasirašinėjo. Sodyboje yra buvus, užsuko paimti direktorių, tai buvo (duomenys neskelbtini) rajone. Girdėjo, kad vyko nuoma, kaina buvo apie 100 eurų. Matė, kad buvo viešai skelbiama nuoma. Nežino ar iš darbuotojų kažkas nuomotųsi. Tiek metų dirbant su A. buvo visko, ir konfliktai buvo. M. ir M. kolegos, L. - kolegė, S. D. – kolegė, su jais kažkiek bendrauja. Ž. P. pažįsta. Buvo kolegos, buvo žinoma apie kaimo turizmą. Jokių popierių nematė. Ji ant dokumentų nepasirašinėjo. Prie jos akių nieks nepasirašinėjo. Kolegos kalbėjo apie tas aplinkybes, kad buvo prašyta pasirašyti. Detalių nepasakojo, tik kad buvo pasirašę dokumentus. Žinojo, kad yra sodyba, vykdo veiklą. Direktoriaus pavardė A.. Su Ž. P. pažįstami seniai, anksčiau siejo partinė linija, dabar santykių neturi. Kalbėjo darbinėje aplinkoje. Tuometinis direktorius prašė darbuotojų pasirašyti dėl nuomos. Ji tada kabinete nebuvo, tai pasakojo darbuotojai. Jos pasirašyti neprašė. Su L. pažįstama senokai, su M. susipažino darbe. Iki to dirbo (duomenys neskelbtini). Nežino ar Ž. P. lankėsi jų sodyboje. Apie bylą kalbėjo su kolegomis, jie su jomis susirašė, sakė, kad jos kviečiamos į teismo posėdį, o ji buvo išvykusi. Po posėdžio apie tai su niekuo nekalbėjo. Ją iškvietė, kad dirbo toje pačioje darbovietėje. Be jos dirbo 4 asmenys, D. P., tai 5 asmenys. Negali atsakyti, kodėl nekvietė apklausai kitų darbuotojų. Nė vienam darbuotojui neteikė pasirašyti. Nė vieno darbuotojo neteikė pasirašyti ir neprašė pasirašyti. P. nedirbo, ji ją pažinojo. Ž. P. - (duomenys neskelbtini). Ž. P. buvo (duomenys neskelbtini), jie dirbo ministerijos pavaldžioj įstaigoje, bet tuo metu gal ir nebuvo (duomenys neskelbtini). Nei Ž. P., nei A. A. jos nieko neprašė. S. buvusios kolegės S. D. vaikinas, S. B. girdėtas, jų neprašė pasirašyti, I. G. ir R. G. nežino. Sodyboje yra lankiusi, bet vakarėlyje, pobūviuose nebuvo. Buvo užsukusi paimti direktorių. Nėra tikra, ar tuo metu buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ nare. Keitėsi partijos pavadinimai, ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,(duomenys neskelbtini)“ tapo. ,,(duomenys neskelbtini)“ nare matomai buvo, bet nėra tikra. Kažkiek dalyvavo veikloje, nes jos tėtis buvo narys. Su P. partinių ryšių neturėjo. Vienu metu buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ etikos komisijos nare, nes yra teisininkė. Pačiuose organuose nebuvo. P. nedavė jokių pavedimų surinkti parašus buhalterinių dokumentų tvarkymui, kas susiję su A. sodyba. To nebuvo ir iš kitų partijos narių. Iš partinių, tai L. buvo ,,(duomenys neskelbtini)“ nare. Iš (duomenys neskelbtini) buvo keletas darbuotojų, juos prisitraukė A. A. darbo metu. Nežino kiek buvo (duomenys neskelbtini), tai M. P., S. D.. M. siuntė CV ir A. pamatė, kad pažįstamas, pasikvietė į pokalbį. Taip pat buvo G. C., J.. A. prisitraukė tuos darbuotojus. Kalbų apie dokumentų tvarkymą nebuvo. Apgyvendinimo paslaugų negavo, apsigyventi neteko. Iki įsidarbinimo į UAB „G. P. K.“ dirbo BĮ ,,(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimas buvo UAB „G. P. K.“ daugiau, nes perėjo į vadovaujančią poziciją. Bet nebuvo didelis skirtumas. Įsidarbinti jos nieks nepakvietė, tiesiog dalyvavo konkurse ir jį laimėjo. Ji niekam nepadėjo įsidarbinti, neturėjo tokių įgaliojimų, tokios sprendimo teisės. Tokius sprendimus priima įmonės vadovas. Veiksmų, kurie viršija jos įgaliojimus, neatliko. Su vadovu kalbėjo dėl visų, kurie ateidavo įsidarbinti. Kartu dalyvaudavome pokalbiuose. Su A. karu dalyvavo pokalbiuose jo kabinete. L. iki tol nepažinojo, ją pirmą kartą pamatė pas A. kabinete. Su G. susipažino darbovietėje, rodos tą pačią dieną pradėjo kartu dirbti, iki to jos nepažinojo. D. atėjo darbintis, kai A. buvo direktorius. Dėl D. su P. nekalbėjo. L. rekomendavo A. kaip referentę. Jis ją priėmė į darbą. Ji nebuvo susijusi su partija. Yra buvus sodyboje, du kartus. Vieną kartą, kai su kolegomis vyko į komandiruotę. Pakeliui paėmė A., užėjo į namus atsigerti kavos. Ir dar kartą buvo užsukusi neoficialiai, pakeliui važiuojant pakvietė kavos. Nežino ar buvo sodyboje renkamasi politiniais klausimais, apie tai negirdėjo. Jos nieks nekvietė ir nieko nederino. L. rekomendavo kaip specialistę, nes žinojo, kad geri atsiliepimai, gera darbuotoja. P. L. nepažinojo, todėl įtakos neturėjo. L. pažinojo iš studijų laikų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. Z. parodė, kad A. A. nėra nei jos giminaitis, nei artimas draugas. Juos siejo tik darbiniai santykiai dirbant toje pačioje įmonėje - UAB „G. P. K.“. Šioje bendrovėje ji dirbo nuo 2014 metų vasario mėnesio iki 2019 metų rugsėjo mėnesio. Pradžioje buvo Bendrųjų reikalų skyriaus vadovė, vėliau Teisės ir personalo skyriaus vadovė. Tuo metu, kai pradėjo dirbti UAB „G. P. K.“ bendrovei vadovavo laikinas direktorius, o greitu laiku, kada tiksliai tai buvo, neprisimena, į bendrovės direktoriaus pareigas buvo paskirtas A. A.. Jai buvo žinoma, kad direktorius turi sodybą (duomenys neskelbtini) rajone, yra kažkada net buvusi toje sodyboje. Sodyboje lankėsi tuomet, kai dar su keliomis kolegėmis, su kuriomis būtent jau neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, važiuojant į komandiruotę, kur tiksliai vyko, neprisimena, užsuko paimti ir direktoriaus, nes jo namai buvo pakeliui. Tuomet direktorius jas buvo pasikvietęs užeiti į naująjį namą pastatytą sodyboje, pavaišino kava, arbata ir su direktoriumi toliau buvo vykstama į komandiruotę. Kaip ji suprato, tuo metu A. A. su šeima dar negyveno naujajame name, o gyveno toje pačioje sodyboje esančiame sename name. Kai klausdavo direktoriaus, kodėl jis nesikrausto į naująjį namą, jis nuo tiesaus atsakymo išsisukdavo, tuo metu taip ir nesuprato, kodėl nesikrausto į naujus namus. Apie tai, kad naujojo namo statybai yra gauta ES parama, tuo metu ji nežinojo. Kiek prisimena, jai lankantis šioje sodyboje naujasis namas, bent tose patalpose, kur gėrė kavą jau buvo įrengtas, po visą namą nevaikščiojo. Iš namo aplinkos neatrodė, kad jame kas nors gyventų. Vėliau, kada tiksliai tai buvo neprisimena, pasklido kalbos darbe, kad A. A. sodybos statyboms gavo ES paramą, kad turi kažkokių problemų, kad vykdomos patikros, tačiau pats A. A. jai nieko nepasakojo ir to fakto neafišavo. Lyg ir buvo kažkoks pranešimas apie A. A. sodybą ir iš Žemės ūkio ministerijos, bet kas tai konkrečiai buvo, neprisimena. Taip pat sklandė kalbos, kad A. A. prašė darbuotojų pasirašyti kažkokius dokumentus, susijusius su sodybos nuoma, tačiau ji neprisimena, kas, ką ir kada apie tai pasakojo. Neprisimena, kad jos pačios A. A. prašytų pasirašyti kokius nors dokumentus, nesusijusius su darbu, tuo labiau nepamena, kad būtų prašęs perduoti ką nors pasirašyti liudytojos draugams ar artimiesiems. Jei ji ką ir pasirašė, nors tokio atvejo neprisimena, tai galėjo pasirašyti nebent savo vardu. Iš A. A. pati asmeniškai sodybos nesinuomojo, iš jos draugų ir artimųjų šios sodybos, kiek jai žinoma, taip pat niekas nesinuomojo (t. 5, b. l. 17-18).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta E. M. nurodė, kad A. buvo jos direktorius. Pasirašė ant, kad nuomojosi sodybą. Tuo metu jis prašė pasirašyti. Sodybos nesinuomavo. Pasirašė, nes buvo direktorius. Namo atnešė pasirašyti vyrui, jis pasirašė. M. tikrai nesinuomavo sodybos. Jis išsikvietė ir paprašė pasirašyti kitą. Tuo metu nepagalvojo nieko blogo. Nepamena ar jis ką aiškino. Jis jiems tikrai negrasino. Prašė pasirašyti kabinete. Kabinete jis buvo vienas. Jis ir vyras supildė savo duomenis. Kolegės irgi rašėsi, ar kažkas nuomojosi, nežino. P. buvo viceministrė. Tuo metu jos mama ir P. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narė. Bendravo tik darbiniais santykiais. Nepamena, kad buvo atvykusi į darbovietę, ar ji nuomojosi sodybą, nežino. Nežino ar P. nuomojosi. Jie nebuvo partijos nariais. Pas A. sodyboje nebuvo. Z. jos ant pajamų orderio pasirašyti neprašė. Jis buvo direktorius, saugodama darbo vietą, bijai prieštarauti, tiesiog pasirašai, nieko blogo negalvodamas. Prieš 5 metus išvažiavo į (duomenys neskelbtini), nuo tada nutruko bendravimas su kolegėm. Žino, kad praeitas posėdis neįvyko. Su L. kartais susiskambina, su L. ne. Jis jos prašė pasirašyti. Tai buvo pas juos kabinete, jie pas juos nesinuomavo. Nepamena ar kvietė, ar paskambino užeiti į kabinetą. M. pasirašyti davė direktorius. Tuo metu M. buvo jos sugyventinis. A. žinojo, kad turi draugą. Ta vienintelis atvejis, kai prašė pasirašyti, tikrai negalvojo, kad daro kažką blogo. Su P. nepalaiko jokių ryšių, kabėjo gal su mama. Orderius gavo iš jų. Kvitą pasirašė, nesinuomavo. Nepamena ar ten buvo įrašytos jų pavardės. Gal kalbėjo su kolegėmis, nes sėdi vienam kabinete: Z., G. ir atskirtas kabinetas L. Z.. Nepamena ar bendravo prieš pasirašant. Prieš pasirašant su Z. bendravo darbo reikalais. Nepamena ar kvietė ateiti pasirašyti, ar skambino, ar atnešė prie stalo pasirašyti. Ten vyko darbas, daug kartų eidavo pas direktorių. Nematė, kad kiti pasirašytų ant kasos orderių.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji patvirtina parodymus, tai jos parašas. Intrigos darbe buvo, bet dabar neprisimena. Kai su vyru kalbėjo, tai rodos parnešė vyrui pasirašyti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta E. M. parodė, kad UAB „G. P. K.“ dirba apie penkis metus laiko, tai yra nuo 2014 metų vasario mėnesio. Jai įsidarbinus į šią įmonę, laikinai direktoriaus pareigas ėjo J. K., jai dirbant šioje įmonėje direktoriaus pareigas pradėjo eiti A. A., kurio iki jam pradedant vadovauti šiai įmonei liudytoja nepažinojo, jo nebuvo mačiusi. Ją ir A. A. siejo tik darbiniai santykiai, jų nesieja draugystės ar giminystės santykiai. Liudytoja įsidarbino padalinyje Vilniaus mieste, tačiau nuo 2016 metų liepos mėn. perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) padalinį, įmonės direktorius tuo metu išliko A. A., tačiau tiesiogine vadove nuo momento kai išėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) tapo D. U., tačiau abi atsakingos buvo A. A.. A. A. jau nebevadovauja bendrovei apie du metus, todėl liudytoja dirbdama šioje įmonėje nebėra jam pavaldi ir jų nebesieja net darbiniai santykiai. Nuo įsidarbinimo iki 2016 metų liepos mėnesio ji dirbo vyriausiojo specialisto pareigose, jos funkcijos buvo personalo administravimo darbai, tai yra darbo sutarčių parengimas ar darbo sutarčių nutraukimas, įsakymų rengimas, paruošimas, įmonės dokumentų valdymas, tai yra gautų dokumentų registravimas ir nukreipimas į padalinius ar gavėjui, dokumentų archyvavimas, dokumentacijos plano rengimas, elektroninių laiškų atsakinėjimas ar užklausimas, bendravimas su kitų miestų tos pačios įmonės padalinių darbuotojais. Kartais Sodrai pateikdavo reikalingus duomenis, tačiau nebuvo įmonės buhalterė. Ji žino, kad tuo metu dar jos sugyventinis, šiuo metu vyras M. M. nesinuomojo iš A. A. patalpų ir paslaugų. Kadangi M. M. nepalaikė jokių ryšių su A. A., apie visus ketinimus ir planus jie tardavosi ir viskas buvo žinoma, bendri planai ir ketinimai užsiimti kokia nors veikla ar veiklų planavimas. Todėl tikrai žino, kad M. M. iš A. A. tikrai nesinuomojo patalpų ir už jas neapmokėjo, ji tai žinotų. Matydama kasos pajamų orderį Serija AA, Nr. 010, kuris apmokėtas M. M. vardu, suma 3 000 Lt, apmokėjimo data 2014-10-05, ji gali pasakyti, jog jai yra žinoma, kad šis kasos pajamų orderis nėra tikras, realiai ši paslauga nebuvo pirkta ir ja nebuvo naudotasi, už šią paslaugą pinigai nebuvo sumokėti. Jai tai yra žinoma, kadangi tikslaus laiko, kada tai vyko ji neprisimena, tuometinis UAB „G. P. K.“ direktorius, kuriam ji buvo pavaldi, pasikvietė ją į kabinetą, kur tuo metu buvo tik dviese. A. A. paprašė jos pasirašyti kasos pajamų orderį dėl jo patalpų nuomos, nes jam reikalinga pagrįsti kelis dokumentus, dėl namo. Ji į kabinetą buvo pasikviesta tik dėl šio kasos pajamų orderio pasirašymo, tuo metu nebuvo sprendžiami jokie kiti reikalai susiję su darbu, o asmeninių reikalų ar interesų jie neturėjo. A. A. prašė, kad šį dokumentą pasirašytų jos draugas, tačiau ji paaiškino, kad jos draugas to padaryti negali, kadangi jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mieste ir jo tiesiog nėra Vilniuje. Kiek pamena, dokumentas, kurį buvo prašoma pasirašyti, buvo dalinai užpildytas, tai yra buvo įrašyta dokumento data, numeris, pasirašęs paslaugą teikiantis A. A. vardą pavardę ir parašą, buvo įrašyta patalpų nuoma. Tačiau ji nepamena, ar buvo įrašyta M. M. vardas ir pavardė, pamena, kad tikrai M. M. vardo ir pavardės neįrašė. Kadangi jos tiesioginis vadovas A. A. prašė tokios paslaugos - pasirašyti už nesuteiktą paslaugą M. M. vardu, o ji žinodama, kad pas M. M. pasirašyti negalės, pati ant kasos pajamų orderio serija AA Nr. 010 savo ranka pasirašė parašą bandydama atkartoti panašų į tuo metu sugyventinio parašą. Ji už vadovo A. A. įvykdytą prašymą jokios naudos negavo, jai nebuvo sumokėta, nebuvo niekas pažadėta, neišsakyti jokie ketinimai į ateitį ateityje galėję duoti jai naudos. Minėtą dokumentą, kaip jau ir sakė, vadovo prašymu, būnant jo kabinete, sėdint prie vadovo stalo pasirašė vadovo akivaizdoje, jam matant, E. M. pasirašius šį kasos pajamų orderį, A. A. jį pasiėmė. Po šio dokumento pasirašymo ji savo sugyventiniui, dabartiniam sutuoktiniui M. M. nieko nesakė, nemanė, kad tai yra reikšminga. Po dokumento pasirašymo, kolektyve, su kartu dirbančiomis darbuotojomis kalbantis sužinojo, kad ir kitos darbuotojos tokį pat dokumentą pasirašė, nesinaudodamos paslaugomis už kurias pasirašo. Jos žiniomis tokį pat kasos pajamų orderį pasirašė V. L., apie 30 metų amžiaus šiuo metu, tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vis dar dirba UAB „G. P. K.“, kokiai sumai už realiai nepirktą paslaugą V. L. pasirašė, ji nežino. Liudytojos žiniomis galėjo pasirašyti tokį pat dokumentą ir S. D., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus šiuo metu, tikriausiai nebedirbanti UAB „G. P. K.“, jos kontaktinių duomenų neturi. Apie kitus darbuotojus, galimai pasirašiusius kasos pajamų orderius už nesuteiktas paslaugas, duomenų neturi. Apie minėtas merginas ir jų pasirašymo atvejus žino, kadangi su jomis glaudžiausiai bendraudavo, kaip su bendradarbėmis. A. A. eidamas direktoriaus pareigas UAB „G. P. K.“, buvo valdingas direktorius, jis darbuotojas nuolat kontroliuodavo, tai yra jos turėdavo atsiskaityti už atliktus darbus ir nurodyti planus dėl ketinamų atlikti darbų, kai yra įgyvendinami planai, E. M. kol buvo pavaldi A. A. jausdavo darbe įtampą. Ji A. A. prašymu pasirašydama kasos pajamų orderį suvokė, kad A. A. siekdamas sau naudos, kokios - ji nežino, pateikė jai netikrą dokumentą, siekdamas pateikti netikrus duomenis kur jam tai yra reikalinga, tačiau jai nebuvo žinoma kam šis dokumentas skirtas, ji sutiko, nes to prašė jos tiesioginis vadovas, suvokė, kad taip elgtis buvo neteisinga, ji pasirašė už nenupirktą, jai ir M. M. nesuteiktą paslaugą. Apie A. A. statomą kaimo turizmo sodybą nelabai ką žinojo dirbdama jo vadovaujamoje įmonėje ir tuo nesidomėjo, po minėto dokumento pasirašymo, kai su minėtomis bendradarbėmis išsikalbėjo apie pasirašytus dokumentus dėl A. A. atsiskaitymo kažkam, iš nuogirdų sužinojo, kad A. A. užsiima kaimo turizmo plėtra, įgyvendina projektą naudodamas Europos paramos fondo lėšas. Tačiau liudytoja nėra buvusi jo sodyboje. Įmonėje buvo organizuojami kolektyvo, bendradarbių vakarėliai, iš kurių kiek liudytoja pamena yra buvusi tik viename, tai buvo Kalėdinis vakarėlis, kuris vyko (duomenys neskelbtini), netoli miesto centro, kavinės patalpose, rūsyje, tačiau ši kavinė nepriklausė A. A., už kavinę susimokėjo kolektyvo surinktomis lėšomis, kas organizavo šį užsakymą ir už jį atsiskaitė liudytoja nepamena. (t. 4, b. l. 88-91).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad jo su A. A. nesieja jokie santykiai. Žmona dirbo UAB „G. P. K.“ Vilniuje, po to persikėlė į (duomenys neskelbtini). Atėjus į namus ji prašė pasirašyti, tai buvo prieš 7 metus, tiksliai aplinkybių nepamena. Žino, kad A. A. yra buvęs vadovas, dėl sodybos nežino. Nėra nuomojasis sodybos. Kokia buvo įrašyta suma, nepamena. Prieš tai buvo atleista bendradarbė. Žmona sakė, kad santykiai su bendradarbiais geri. Iš spaudos žino kas yra P.. V. L., S. D., L. Z. bendradarbės. Nežino ar po praeito posėdžio žmona bendravo su Z.. Žmona sakė, kad direktorius prašė pasirašyti. Nekalbėjo, kad P. nuomojosi sodybą. Kai iškvietė į apklausą sužinojo, kad yra pasirašyta. Apklausa buvo prieš 3 ar 4 metus.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis patvirtina parodymus, tai jo parašas. Apie direktorių ne auksinė nuomonė, žmona nėra gyrusi direktoriaus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. M. parodė, kad A. A. žino tik tiek, kad jis yra buvęs jo žmonos E. M. direktorius, kol liudytojo žmona dirbo UAB „G. P. K.“ įmonėje. Žmona dirbo, kiek pamena, vyriausiojo specialisto pareigose. Darbo vieta ir įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) mieste. Liudytojas atvykdamas po darbo pasiimti savo žmoną E. M., matydavo jos direktorių A. A., žinojo jos vadovo vardą ir pavardę, tačiau su juo nebendravo, neturėjo bendrų reikalų ar interesų. Jo su A. A. nesieja nei draugystės nei giminystės ryšiai, nėra turėję jokių bendrų reikalų, jų nesiejo jokie santykiai. Liudytojo žmona dar dirba toje pačioje įmonėje, kur dirbti pradėjo apie 2013 metus, E. M. nuo 2018 m. lapkričio ar gruodžio mėnesio yra vaiko auginimo atostogose, tačiau realiai darbo sutartis tarp liudytojo žmonos ir UAB „G. P. K.“ nėra nutraukta. A. A. jau nebevadovauja šioje įmonėje, po A. A. buvo dar keli vadovai einantys direktoriaus pareigas. Kadangi nėra šios įmonės darbuotojas, nėra suinteresuotas ir nežino įmonės vidinių pokyčių, sužino tik tiek, kiek jam papasakoja žmona. Į klausimą, ar yra nuomojęsis kokias nors patalpas, ar gavęs paslaugas iš A. A. liudytojas atsakė, kad niekada nėra nuomojęsis iš A. A. jokių patalpų, niekada neužsisakinėjo jokių paslaugų. Iš kasos pajamų orderio mato, kad ši paslauga, tai yra patalpų nuoma, yra pirkta 2014-10-05, tačiau liudytojas tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini) mieste UAB „I.“, komercijos direktoriaus pareigose, įmonės vykdoma veikla buvo pramoninis siuvimas. Jis įmonės vardu nerengdavo verslo susitikimų ar įmonės vakarėlių kaimo turizmo sodybose, matydamas paslaugos užsakymo datą paliudijo, kad neturėjo jokių švenčių ar progų, kurioms būtų galėjęs užsakyti tokio tipo paslaugas, neorganizavo jokios šventės, jis tai tikrai atsimintų. Kaip minėjo anksčiau, su A. A. nėra turėjęs jokių bendrų santykių bei pirkęs iš jo paslaugų, todėl gali patvirtinti, kad jam pateiktas Kasos pajamų orderis serija AA, Nr. 010, kur už paslaugą yra sumokėta 3000 Lt, nėra jo užsakymas, jis niekada tokios paslaugos nepirko, tokio kasos pajamų orderio nepasirašė. Jis žino, kad A. A. vadovavo įmonei UAB „G. P. K.“, taip pat iš žmonos žinojo, kad A. A. buvo (duomenys neskelbtini) miesto tarybos narys, apie kokias kitas vykdomas veiklas ar kokių projektų įgyvendinimą, ar teikiamas paslaugas tikrai nežinojo. Jis niekada nėra buvęs adresu (duomenys neskelbtini). Įvairiomis progomis esant jis vyksta į sodybas, kur vyksta šventės (ne daugiau keturių kartų per metus), tačiau beveik visais atvejais jis vyksta kviečiamas kaip svečias ir nevykdo jokių sodybos užsakymų, nepasirašo jokių sutarčių ar apmokėjimo kasos pajamų orderių. Liudytojo žmona dirbdama UAB „G. P. K.“ vykdavo į įmonės vakarėlius, jis šiuose vakarėliuose nedalyvaudavo ir negali atsakyti kur jie vykdavo, kas organizuodavo. Ar žmona galėjo įvykdyti užsakymą jo vardu ir pasirašyti kasos pajamų orderį serija AA Nr. 010, tai padarydama 2014-10-05, jis nežino. Jei ji taip būtu pasielgusi, mano būtų jį informavusi, nes jie apie viską kalbasi ir informuoja vienas kitą apie įvairius sprendimus. Nepamena, kad apie tokį sandorį būtų informavusi (t. 4, b. l. 83-85).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. L. nurodė, kad atėjo į darbą, jo nepažino. Pirmą jį kartą pamatė atėjus į pokalbį, po to buvo normalūs kolegos, po to nenormalūs, pradėjo rašyti skundus. Atėjo 2014 m. rugsėjo, rugpjūtį. Buvo jo pavaduotoja. Važinėjo į komandiruotes po skyrius. Santykiai buvo normalūs iki tada kai atleido. Po metų darbo pradžios prasidėjo kaltinimai, kad kažkas nori jo kėdės. Ji tikrai ant jo nepyksta. Po to pradėjo į ministeriją rašyti anoniminius skundus. Bet tai jo nuomonė. UAB „G. P. K.“ nesusijusi su kaimo turizmu. Jie teikia paslaugą, daro tyrimus. Karves tikrina. Žinojo, kad A. turėjo kaimo turizmą. Manė, kad tai jo namai, (duomenys neskelbtini). Važiavo į komandiruotę, jis ryte nevažiuodavo į darbą, užvažiuodavo pas jį, išgerdavo kavos ir išvažiuodavo. Direktorius pasisakė, kad pirtį statėsi, bet pirties nematė. Apie jokią nuomą kalbos nebuvo. Jos neprašė pasirašyti. Kalba buvo, kad nesumokėti mokesčiai. Pati nepasirašinėjo ir jokių dokumentų nenešė. Pasakė, kad R. G. galėtų pas jį atostogauti, nes pas jį atvyksta baltarusiai. Kalba buvo kad kaimo sodyboje reikia įrodymų, jog kažkas atostogauja, bet moka grynais. Reikia įrodymų, kad ten buvo žmonės. Per pirmą apklausą FNTT suprato, kur jie įsivėlė, kad ten aferoje dalyvavo visas jų darbas. Mirė jos mama, A. atvažiavo su buhalterėm, S. ten irgi buvo. Tai ten galėjo jį matyti. Neįsivaizduoja kaip įpainiojo seserį ir S. B., gal nieko net nesakė. R. G. pateikė duomenis, sakė, kad gali atostogauti. Apie S. B. tikrai nepamena. Gal labai jam norėjo padėti. Po to su jais nieko neprašė. Tik po to suprato, į kokią aferą įsipainiojo. Neatsižada, pasakė pavardes, bet kokiam kontekste nepamena. Sodyboje kavą darė, buvo katinukas. Jie buvo pirmajame kambaryje. Važiuojant į komandiruotes jį iš ten paimdavo kaip iš gyvenamosios vietos. Nežino, kad kažkas nuomotųsi. Dabar žino apie tuos dokumentus. Greičiausiai pirmiausia buvo prašymai legalizuoti mokėjimus. Po to gavo skundą, kur parašyta, kad iš Europos lėšų sodyba, kurios nenuomoja. Iš darbo nieks tos sodybos nesureikšmino. Direktorius mėgo gąsdinti atleidimais. Jai tas darbas tiko ir patiko. Norėjo jam padėti ir dėl to, kad yra kolegos. Iš kitų darbuotojų žino, kad nuotaikos buvo kitokios. Nustebo, kad čia atvyko visas darbas. Jai nebuvo pavaldi Z.. Kai ,,(duomenys neskelbtini)“ nutarė jungtis su ,,(duomenys neskelbtini)“, tapo ,,(duomenys neskelbtini)“ nare Vilniaus skyriaus. Su P. susitikdavo susirinkimuose, organizuodavo sąskrydžius. Su P. koridoriuose, bet kartu ,,nebaliavojo“. P. jai padėjo įsidarbinti, pasakė, kad nueitų į UAB „G. P. K.“, ten yra vieta. Nuėjo pas direktorių ir jį priėmė. Jis orderių nepasirašė. Su direktoriumi A. A. sėdėjo kabinete, buvo kalba, kad reikia žmonių, kurie galės atostogauti sodyboje. Surašė žmonių pavardes ant lapuko. L. darydavo kavą, gal jai lapuką perdavė. Kokios detalės, nepamena. Pobūviuose sodyboje pas A. A. nebuvo. A. A. prašė, P. negalėjo prašyti. A. A. ir P. buvo geriausi draugai, ji atvažiuodavo pas jį gerti kavą. Su P. nebuvo tiek artimos, kad galėtų kalbėti apie čekius. Kabinete pas direktorių gerdavo kavą, kavą darydavo L.. Neturėjo asmeninių reikalų, aptardavo tik darbinius reikalus. Jis suprato, kad tuo metu sodyboje kažkas atostogavo, bet pinigus ėmė grynais, o VMĮ reikėjo įrodymų. Manė, kad sodyboje kažkas vyksta. Dėl antro skundo jie turėjo motyvą, nes išėjo iš darbo. Kad rašė P. nežino, jie buvot draugais. Ž. kartą davė velnių, kad nepagarbiai elgiasi su direktoriumi. Nežino ar P. dalyvavo sodyboje pobūviuose. L. Z. pirmą kartą pamatė kaip ėjo darbintis, santykių jokių nebuvo. Kai A. išėjo iš darbo, jie su ja vadovavo įmonei. Ji buvo laikinai einanti direktoriaus pareigas, o ji savo srities darbuotoja. Asmeninių santykių jokių. Su P. bendravo senokai. Su ja diskutavo kai ji buvo išrinkta ,,(duomenys neskelbtini)“ pirmininke. jie su P. išėjo iš partijos ir tada su P. aršiai diskutavo, kokiomis sąlygomis liktų, gal įkurtų kokią frakciją. Tik politiniais klausimais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. L. parodė, kad A. A. nėra nei jos giminaitis, nei draugas. 2014 metais, kažkur rugpjūčio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, sužinojo, kad UAB „G. P. K.“ ieško direktoriaus pavaduotojos. Kadangi tuo metu buvo bedarbė, siuntė savo gyvenimo aprašymą (CV) ir buvo pakviesta į darbo pokalbį. Tiksliai nepamena kada įvyko darbo pokalbis, tai turėjo būti 2014 metų rugpjūčio viduryje. Minėto darbo pokalbio metu pirmą kartą pamatė A. A., kuris buvo UAB „G. P. K.“ direktorius. Po darbo pokalbio ji po kokios savaitės buvo priimta dirbti UAB „G. P. K.“ direktoriaus pavaduotoja. Direktorius A. A. buvo griežtas ir reiklus. 2014 metų rudenį, kada tiksliai neprisimena, direktorius A. A. dalyvaujant ir kitoms darbuotojoms garsiai svarstė, kad turi sodybą, kad buvo poilsiautojų, jie mokėjo grynais už sodybos nuomą, bet dokumentų nepasirašė, tai jis negali net mokesčių sumokėti. Taip pat skundėsi, kad tuo metu nelabai turėjo poilsiautojų, sodyba stovi tuščia ir visam tame kontekste paprašė jos ir kitų pavaldžių darbuotojų, kad parašytų savo pažįstamų vardus ir pavardes, kurie gal norėtų nuomotis sodybą. Norėdama pagelbėti direktoriui ir brangindama savo darbo vietą, ji A. A. parašė ant lapelio savo sesers I. G., draugų S. B. ir R. G. vardus ir pavardes. Kadangi jos draugai yra veiklūs žmonės, ji manė, kad galbūt jiems reikės išsinuomoti sodybą, kokiems darbo susitikimams. Nei su seserimi, nei su minėtais draugais ji apie sodybos nuomą nieko nekalbėjo, A. A. jos ir neprašė su jais šiuo klausimų kalbėti. Ji manė, kad jis pats susiras šiuos žmones ir pateiks pasiūlymus jiems nuomotis sodybą. Jokių kasos pajamų orderių A. A. jai nepateikė, į juos ji asmeniškai jokių duomenų neįrašinėjo ir šių dokumentų nepasirašinėjo. Kiek jai žinoma, jos nurodyti asmenys, sodybos pas A. A. nesinuomojo ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. Jos sesuo I. G. A. A. nepažįsta, jo sodyboje niekada nebuvo ir jokių dokumentų nepasirašinėjo. I. G. nieko apie tai, kad sesuo A. A. pasakė jos vardą ir pavardę nežino. A. A. sodyboje liudytoja yra buvus, kadangi UAB „G. P. K.“ ofisas buvo Vilniuje, o direktorius gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, buvo atvejis, kai reikėjo važiuoti darbo reikalais į Šiaulius ir pakeliui paimti direktorių iš namų. A. A. gyveno mažame namuke, esančiame greta sodybos. Kai atvyko jo pasiimti, jis bendradarbius įleido į sodybos fojė ir jo žmona pavaišino kava, tuo metu jai pasirodė keista, kad kėdės sodybos fojė buvo aptrauktos celofanu. Kada tiksliai visa tai vyko, ji neprisimena, bet tai buvo 2014 metų rudenį. Nei vienas UAB „G. P. K.“ darbuotojų renginys nevyko A. A. sodyboje. Sodybos adreso ji pasakyti negali, nes nežino. Tiesiog žino, kur ji yra, nes pats direktorius A. važiuojant pro šalį ją parodė. Sodyba yra prie (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad sodybos įrengimui A. A. naudojosi Europos Sąjungos lėšomis pateikdama savo sesers ir draugų duomenis liudytoja nieko nežinojo. Apie Europos Sąjungos lėšas ji sužinojo tik 2014 metų pabaigoje prieš Naujus metus, kada tiksliai neprisimena. Tuo metu Žemės ūkio ministerija persiuntė anoniminį skundą, gautą iš Prezidentūros dėl A. A. veiksmų, kad jis pasinaudojo UAB „G. P. K.“ banko kortele savo reikmėm. Tame pačiame skunde buvo minima ir sodyba bei Europos Sąjungos lėšos. Duodama savo sesers ir draugų vardus ir pavardes, ji net minčių neturėjo, kad A. A. šiuos duomenis gali panaudoti nusikalstamais tikslais - įrašys į buhalterinius dokumentus. Ji manė, kad A. A. pateiks pasiūlymus dėl sodybos nuomos, nes jos draugas S. B. su bendradarbiais būna organizuoja kolektyvo susibūrimus, R. G. bendradarbiauja su baltarusiais, tai ji manė, kad jie galėtų išsinuomot A. A. sodybą, jei ji jiems patiktų ir tiktų kaina. Kiek jai žinoma, minėtiems asmenis A. A. jokių pasiūlymų neteikė, su jais nebendravo ir sodybos nerodė (t. 4, b. l. 53-54).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta V. L. nurodė, kad dirbo UAB „G. P. K.“, direktorius - A.. Apie kaimo turizmą sužinojo, kai atėjo anoniminis raštas. Ten ji neatostogavo. A. prašė įvardinti žmogų kuris galėtų lankytis sodyboje. Buvo kažkoks kvitas. Ji įvardijo pusbrolį. Manė, kad jis buvo kaip tinkamas variantas. Tai buvo pas direktorių kabinete. Pusbrolis T. S.. Tai buvo pinigų kvitas. Nepamena nei datų, nei sumų. Spaudimo nebuvo, bet tai direktorius. Pasirašymo aplinkybių nepamena. Jis buvo jos tiesioginis vadovas. Ji buvo administratore. Apie viską sužinojo gal po mėnesio, kai atėjo anoniminis laiškas. Neatsimena, kur buvo siūloma pasirašyti. Šia byla nėra suinteresuota. Ar suinteresuoti draugai, nežino. Po posėdžio kalbėjo, kad vyksta laiko gaišinimas, turi išeidinėti iš darbo, yra pasipiktinę. Jie bendrauja su darbuotojomis. Nepamena apie ką bendravo po posėdžio. Ji yra pasipiktinus, kad reikia vaikščioti po posėdžius. Klausimo prokurorei nepamena, klausė ar normalu, kad taip vyksta posėdžiai. Su P. jokių santykių. Ji jam nepadėjo įsidarbinti. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Nepamena ką prašė pasirašyti. Jos prašė pasirašyti ne save, todėl nurodė pusbrolį. Nepamena, ar buvo žurnalas. Su Z. pažįstama gal 10 metų. P. pamatė po įsidarbinimo UAB „G. P. K.“. L. į darbą atvykdavo gal nuo 9 val., kad eidavo sportuoti nepamena, gal sename ofise. Jie ją pakvietė į kabinetą ir paprašė rašyti ne save. Z. jai nepateikė. Pasirašė jos pusbrolis, jis gyveno pas ja, buvo atvykęs atostogų. Renginiuose yra dalyvavus, ir jis dalyvavo. Tik vėliau sužinojo, kad tai buvo dėl kažkokios paramos. Administracijoje dirbo iki 20 žmonių, jie tada dar artimai nebendravo. P. iki įsidarbinimo UAB „G. P. K.“ nepažinojo. Kodėl jos paprašė pasirašyti, nežino. FNTT apklausta buvo du kartus, adreso nepamena, gal (duomenys neskelbtini). Apklausė vieną kartą vyras, kitą kartą moteris. Z. kreipėsi į ja ar ji nenorėjo užimti tas pareigas, nes kažkas atsisakė. Pareigybė atsirado, nes direktoriui reikėjo sekretorės. Buvo darbo pokalbis. Apie kitą kandidatę žino iš L.. Pas direktorių lankydavosi dažnai, su dokumentai su kava, tada paprašė padėti. Nesigilino dėl ko čia reikia. Paprašė, kad gal pažįsta ką gali įrašyti. Sakė apie sodybą, ką nepamena. Jos paprašė žmogų, kurį galima įrašyti. Matyt jai kas pirmas šovė į galvą pusbrolis. Nepamena kas pildė. Paėmė tą popierių ir nunešė pusbroliui. Namuose pusbrolis pasirašė, nieko neklausė. Suprato, kad tas dokumentas jam, kad kažkas lankėsi sodyboje. Tuo metu negalvojo ką pasirašė. Padėjo susirinkti lankytojų skaičių. Sodyboje nesilankė. Politinėje veikloje nedalyvauja, tada padėdavo renginiuose. Tai (duomenys neskelbtini) veikla. Joje buvo P.. Dalyvavo sąskrydžiuose. Buvo ir A.. D. pažįsta. Po posėdžio klausė kas vyko. P. vaidmuo nepraskambėjo. Po posėdžio kalbėjo apie posėdį. L. Z. teisinio skyriaus vadovė. Nepamena, ar direktorius pakvietė, ar kažką atnešė. Kokia Z. užkulisinė veikla, nežino. Ar ji (duomenys neskelbtini) partijos narė, nežino. Kokie santykiai Z. su P., nežino. Sodyboje buvo tik vieną kartą, kai užsuko iš komandiruotės, aprodė namą ir gėrė arbatą.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojos V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji patvirtina parodymus, tai jos parašas. Įtampa ir baimė tvyrojo vadovaujant A.. Jis griežtas. Pyko kai vyko partijos suvažiavimas ir ne visi apsilankė. Juos tikrino valstybės kontrolė. Darbo rezultatai buvo geri. Kontroliuoja karves, ėmė mėginius. Kas tuo buvo Žemės ūkio ministras, nepamena. Gal ir buvo P. (duomenys neskelbtini). Ją pasikvietė FNTT ir liepė ranka rašyti parodymus. Tą raštą paliko. Po to išsikvietė antrą kartą. Pusbrolis daug metų nežaidžia krepšinio. Su P. sūnumi nebendrauja, jis žymiai vyresnis. Ji nebuvo partijos nare, todėl nebijojo nukentėti. Ji bijojo A., su P. neturėjo tiesioginių ryšių, tik veikloje. P. neprašė pasirašyti A. naudai. Neteikė dokumentų, kad padėtų jam ant stalo. Jam į namus, pasirašytus pusbrolio dokumentus, nesiuntė. Pusbrolio dokumentų į sodybą nevežė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta V. L. parodė, kad 2014 metais gegužės mėnesį pradėjo dirbti UAB „G. P. K.“. Jai dirbant UAB „G. P. K.“, tuometinis direktorius A. A. 2014 metais, kada tiksliai neprisimena, bet tai buvo rudenį ar žiemą, pasikvietė ją į savo kabinetą ir paprašė užpildyti kasos pajamų orderius ne savo vardu. Kam jam to reikia, jis neaiškino. Dabar nepamena, ar tie orderiai buvo tušti, ar jau užpildyti, taip pat kiek pamena buvo registracijos žurnalas, ten paprašė nurodyti pažįstamą draugą ar giminaitį, tuomet davė pasirašyti namo vieną kasos pajamų orderį. V. L. davė savo pusbroliui T. S. pasirašyti ant kasos pajamų orderio, bet paslaugomis, nurodytomis 2014-12-21 kasos pajamų orderyje serija AA Nr. 018 V. L. pusbrolis tikrai nesinaudojo, pinigų nemokėjo, A. A. nėra nei matęs, nei su juo bendravęs. Savo pusbroliui ji nieko neaiškino apie šį pajamų orderį, kadangi ir pati nežinojo, kam jis yra reikalingas direktoriui A. A.. V. L. pusbrolis į tai nesigilino, tiesiog jos prašymu pasirašė, pats Lietuvoje jis negyvena, kadangi yra (duomenys neskelbtini), gyvena JAV ir tik kartais atvyksta į Lietuvą. Apklausos metu V. L. patikslino, kad nei ji, nei jos pusbrolis T. S. gimęs (duomenys neskelbtini) jokių rankraštinių įrašų minėtame kasos orderyje nedarė, tiesiog pusbrolis jį pasirašė. Orderyje padaryti rankraštiniai įrašai panašūs į A. A., matosi jo rašysena. Taip pasielgdama nepagalvojo, kad tai susiję su neteisėtais veiksmais, A. A. nepaaiškino, kam to reikalauja, būdama jam pavaldi bijojo, kad nepaklusus jo nurodymams gali atleisti iš darbo ar imtis kitų veiksmų, kadangi jam vadovaujant darbe tvyrojo įtampa ir baimė. Kiek V. L. žinoma, ir kiti darbuotojai buvo spaudžiami pasirašyti tokius kasos pajamų orderius, ar nurodyti draugų arba giminaičių asmens duomenis. Ji žinojo, kad direktorius A. A. turi sodybą, kažkada 2014 metų vasarą, kada tiksliau tai buvo neprisimena, važiuojant iš komandiruotės pro jo namus, jis buvo pasikvietęs arbatos, aprodė naujai pastatytą namą. Tuo metu V. L. buvo keista, kad namas pasirodė negyvenamas, visi baldai supakuoti į plėvelę. To apsilankymo metu ji paklausė direktoriaus, kodėl jis su šeima nesikrausto į naują namą, o gyvena greta esančiame sename name. Į šį jos klausimą A. A. atsakė, kad dar vis neprisiruošia persikraustyti. Nei to apsilankymo metu, nei gavusi iš A. A. pasirašymui 2014-12-21 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 018 V. L. nežinojo, iš kokių pinigų yra pastatyta jo sodyba, taip pat nežinojo, kad sodyba turėjo būti skirta kaimo turizmo veiklai. Apie tai, kad sodybos statybai skirta ES parama ir kad joje turėtų būti vykdomas kaimo turizmas sužinojo tik vėliau, kada tiksliai neprisimena, tiesiog UAB „G. P. K.“ buvo gavusi iš Žemės ūkio ministerijos Prezidentei adresuotą anoniminį skundą, kuriame ir buvo minima A. A. sodyba pastatyta Europos Sąjungos lėšomis. Pati sodybos iš A. A. niekada nesinuomojo (t. 4, b. l. 65-66).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta S. D. nurodė, kad su A. dirbo vienoje įmonėje, ji teisės ir personalo skyriuje, A. buvo įmonės direktorius. Pradėjo dirbti 2014 m., jis jau buvo direktoriumi. Darbo pokalbyje dalyvavo ir direktorius. UAB „G. P. K.“ buvo atsakinga už (duomenys neskelbtini) tyrimus. Teikdavo paslaugas ūkininkams, kurie pateikdavo pieno mėginius. Įmonė surinkdavo mėginius ir tirdavo produktyvumą. Duomenys atiduodami kitai įmonei, ji atlikdavo tyrimus. Pagal tai ūkininkai galėjo gauti valstybės išmokas. 100 procentų akcijų priklausė Žemės ūkio ministerijai. Įmonėje dirbo neseniai, įvykiai buvo rudenį, direktorius padavė lapelį ir sakė pasirašyti. Ji nežinojo tvarkos, sutriko, išgirdo esminę frazę, kuria direktorius mėgo kartoti, jog ,,turime vieni kitiems padėti“. Po ta fraze sekdavo, kad nepamiršk, jog į jos vietą laukia 100 kitų. Buvo aišku, jei nepasirašyti bus pasekmės ar nepasitenkinimas. Ji suprato, kad dėl sodybos nuomos, pasirašė. Tai buvo darbovietėje, darbo metu, kokiam kabinete, nepamena. Buvo dviese. Dėjo parašą, ar buvo lapelis užpildytas, nepamena. Sodyboje buvo tik vieną kartą, kieme, dalyvavo parodoje. Su tėvais, jie gyvena (duomenys neskelbtini), gamino parodai atributą. Direktoriui nuvežė, kad jis vežtų į parodą. Kai jai buvo 16 metų veikė (duomenys neskelbtini) būrelis, bet tai nebuvo partijos, buvo savanorystė. P. nėra mačiusi. Su kitais darbuotojai konfliktų nebuvo. Girdėjo, kad jis turi sodybą, nes rajonas mažas, visi visus pažįsta. Sodyba yra palei kelią. Apie pasirašymą su kolegomis nekalbėjo, nes buvo tik atėjusi. Kabinete sėdėjo su M. P., jis IT specialistas. Įmonė buvo vienintelė, kuri teikia šią paslaugą, ūkių daug. Per visą Lietuvą buvo arti 300 darbuotojų. FNTT sužinojo kas čia vyksta. Su D. yra pora, tuo metu jis buvo užėjęs į darbą, buvo jo paprašyta pasirašyti. Jis apie jos pasirašymą žinojo, grįžus namo papasakojo, sakė apie spaudimą. Apie jo pasirašymą jis papasakojo. Kiek pamena D. atėjo pas ją ir A. ją pasikvietė, paprašė, kad paimtų parašą iš D.. Apie nuomą matė ,,Facebook“, tai buvo gal prieš 3 metus. Iki to nėra mačiusi. Dirbo teisės skyriuje. Pasirašinėjo L., S., E. M., M., R. L.. D. ne darbuotojas. Įsidarbinant, siuntė darbo CV, buvo pakviesta į darbo pokalbį. Darbo pokalbyje dalyvavo A. ir teisės ir personalo skyriaus vadovė. Po to gavo skambutį, kad kviečia aptarti sąlygas. Skambino teisės ir personalo skyriaus vadovė Z.. Yra aptarinėję su bendradarbiais, kad yra kviečiama į FNTT. Ką liudys nekalbėjo. Ji nėra suinteresuota byla. Po posėdžio spalio 28 d. ėjo link rūbinės, buvo pasipiktinusi, kad vėl nebuvo apklausta. Pasipiktinusi, nes turėjo atsiprašyti iš darbo, nes vis vien tą darbą turi atidirbti. Su L. ir Z. nieko konkretaus nekalbėjo. Su P. nebendrauja. Jos jokio vaidmens įsidarbinant. Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Neteko dalyvauti jos organizuojamose šventėse. Žino, kad yra jiems priklausanti sodyba. Pergyveno dėl savo darbo vietos, todėl niekur nesikreipė. Nepamena ar jie pasikvietė šį kabinetą, ar pati atėjo. Rodos kalbėjo tiesiogiai su juo (A. A.). Nežino, dėl ko kitų neprašė pasirašyti. Jos mama dirba UAB „G. P. K.“, ji nėra partijos narė. Jo mama organizuoja šventes, toje veikloje dalyvauja seniai. Mama žinojo, kad ieškosi darbo, kalbėjo. Skelbimą dėl darbo UAB „G. P. K.“ matė internete. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Nepamena ar lapelis buvo užpildytas. Jis buvo plonesnio popieriau, kas ten parašyta nepamena. Tai buvo dokumentas, ne paprastas, tuščias lapas. Jai davė lapą ir pasakė, kad reikia pasirašyti. Ką kalbėjo nepamena. Suprato, kad dėl sodybos nuomos, detalių nepamena. Iš jos veido, matėsi, kad nenori pasirašinėti, bet pasirašė. S. buvo užėjęs į darbą. Detalių nepamena. Gal buvo pasikviesta ir paprašyta pasirašyti. Jis buvo įveltas per ja. Jos prašė A., o D., negali pasakyti. Po A. vadovu buvo L.. Jos mamos ir Z. santykių jokių. Abejoja, kad bendravo asmeniškai. Nežino, kas įmonėje tvarkė partinius reikalus. Apie tai nekalbėjo. Kai ieškojo darbo, tuo metu svarstė, kad pereiti į kitas pareigas įmonėje, kurioje tuo metu dirbo. Kad A. turi sodybą žinojo iš to, kad vadino kaimo turizmo sodyba.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojos S. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ji patvirtina parodymus, tai jos parašas. Kai gavo iš FNTT skambutį, kalbėjo su D., V.. Kalbėjo apie bendrą situaciją. V. sakė, kad irgi gavo kvietimą į FNTT. Pasidalino, kad yra kviečiama. Iš FNTT pasakė, kad susiję su A.. Apie tai žinojo iš anksčiau, nes D. jau buvo gavęs raštą. Labai nustebo, kai gavo skambutį, D. gavo aiškinamąjį raštą, kad reiks atvykti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. D. parodė, kad A. A. nėra nei jos giminaitis, nei draugas. 2014 metais rugpjūčio mėnesio 18 dieną ji pradėjo dirbti UAB „G. P. K.“ Teisės ir personalo skyriuje. Tuo metu minėtos bendrovės direktorius buvo A. A.. Kai bendrovei vadovavo A. A. liudytoja darbe nuolat jausdavo įtampą, nes kiekvienu atveju, jei tik darbuotojo nuomonė nesutapdavo su direktoriaus A. A., nuolat būdavo primenama, kad į darbuotojų darbo vietą yra tūkstančiai norinčių ateiti dirbti, leisdavo suprasti, kad jis yra įtakingas ir yra naudinga su juo draugauti, jo klausyti galvojant apie ateitį. Kažkuriuo laiku, dar jos darbo pradžioje, kada tiksliai neprisimena tai buvo, bet jau buvo šaltasis metų laikas, tai galėjo būti 2014 metų pabaiga - 2015 metų pradžia, A. A. ėmė reikalauti jų skyriaus darbuotojų: liudytojos, V. L. ir E. G. (šiuo metu jau E. M.) pasirašyti ant kasos pajamų orderių, neva patvirtinančių, kad jos iš A. A. pirko nuomos paslaugas. Tuo laikotarpiu skyriuje dar dirbo M. P., tačiau jo A. A. privengdavo, ji nežino, ar A. A. prašė ir jo pasirašyti, L. V. (šiuo metu jau Z.) vadovavo jų skyriui ir jos darbo vieta buvo kitame kabinete, taigi, ar A. A. reikalavo, kad ir ji pasirašytų, liudytoja nežino. O jos, V. L. ir E. M. prašė pasirašyti minėtus kasos pajamų orderius tiek pačioms, tiek paprašyti tai padaryti savo giminaičių, draugų, pažįstamų. Kam to reikia, A. A. neaiškino, tiesiog pabrėždavo, kad joms visoms naudinga jo klausyti, jei nori išsaugoti savo darbo vietas, galvoja apie ateitį, nes jis turi daug pažįstamų ir yra įtakingas. Tuo metu buvo vieša paslaptis, kad jis turi sodybą, kurią turėtų nuomoti, tačiau kaip liudytoja suprato, to nedarydavo. Minėtu laikotarpiu važiuodama namo iš darbo liudytoja pravažiuodavau A. A. sodybą. Sodyba stovi arti kelio ir ji prie sodybos naujojo namo matydavo tik A. A. automobilį, jokių klientų automobilių kieme nebūdavo. Taip pat prie įvažiavimo į sodybą nebuvo jokių iškabų, kad čia yra kokia nors nuomojama sodyba. Facebook pardavimų grupėse tik visai neseniai atsirado skelbimai, kad A. A. nuomoja pirtį ir sodybą (duomenys neskelbtini), 2014-2015 metais ji tokių skelbimų nematydavo. Nieko nenorėdama suklaidinti, bet siekdama išsaugoti savo darbo vietą, nes darbe buvo dar visai naujokė ir bijojo, kad neįvykdžius A. A. reikalavimų bus dėl kokių nors išgalvotų priežasčių atleista iš darbo, paprašė savo draugo D. S. pasirašyti ant A. A. pateikto kasos pajamų orderio. Pradžioje jis nesutiko, sakydamas, kad tai kažkokia nesąmonė. Tačiau A. A. spaudžiama atnešti jam pasirašytą kasos pajamų orderį, liudytoja įkalbėjo savo draugą D. S. pasirašyti. Kasos pajamų orderio nei liudytoja, nei D. S. nepildė ir jokių rankraštinių įrašų nedarė. Liudytojai orderį A. A. pateikė jau surašytą ir D. S. jį tik pasirašė. Nei ji, nei jos draugas D. S. pačioje sodyboje nėra buvę ir jokių paslaugų iš A. A. nepirko. Po kurio laiko, kada tiksliai tai buvo neprisimena, A. A. reikalavo, kad visi atneštų savo giminaičių draugų pasirašytus kasos pajamų orderius, bet patys darbuotojai jų nepasirašinėtų, nors pradžioje reikalavo, kad ir darbuotojos pačios savo vardu pasirašytų. Kasos pajamų orderį jis liudytojai davė tik vieną, kai ji jam įvardijo, kieno galėtų paprašyti pasirašyti. Kiek liudytojai žinoma, D. S. nėra su A. A. bendravęs ir jokių bendrų reikalų neturi. Tiesiog D. S. liudytojos įkalbėtas pasirašė A. A. pateiktą kasos pajamų orderį, kurio nei datos, nei numerio neprisimena. Liudytoja nežino, kam A. A. buvo reikalingi šie orderiai ir kam jis juos pateikė. A. A. elgesys buvo keistas, jis čia su užsidegimu reikalavo kuo skubiau atnešti jam pasirašytus orderius, pradžioje aiškino, kad ir darbuotojos turės juos pasirašyti ir taip pat staiga, gavęs iš jų kelis orderius nurimo, net pasakė, kad darbuotojams nereiks pasirašyti orderių ir daugiau apie tai niekada neužsiminė. Liudytoja pabrėžė, kad įkalbėdama savo draugą D. S. pasirašyti ant vieno A. A. pateikto orderio nieko suklaidinti ar apgauti nesiekė, taip pasielgė, nes buvo darbe naujokė ir bijojo prarasti savo darbo vietą nepaklusdama direktoriaus nurodymams (t. 4, b. l. 74-75).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. B. nurodė, kad parodymus davė FNTT. 2018 m. paskambino tyrėjas, paklausė ar neatostogavo (duomenys neskelbtini), kad yra jo parašas po pajamų orderiu. Tyrėjas parodė pajamų orderio kopiją, parašas buvo panašus. Nusprendė su tyrėju, kad tai galimai jo asmens duomenys. Jis nepasirašinėjo, paslaugų nepirko. Jo paklausė, kas tai galėjo būti. Yra R. L. gyvenimo draugas. Pagalvojo, kad kažkas kažkam pasakė. Pajamų orderio kopija buvo su abiem šaknelėmis. Tai buvo (duomenys neskelbtini) partija, jis jai nepriklausė. Į sąskrydžius kartais nuvažiuodavo, nes yra R. L. gyvenimo draugas. A. pažinojo iš televizijos, kai Amerikoj vyko veiksmai. Žinojo, kad jis R. direktorius. Kas tai padarė nežino. Kas pasirašė nežino, jokių paslaugų nepirko. L. po to papasakojo. Jos paklausė ar ji pasirašinėjo, ji atsakė, kad ne. Pinigų nemokėjo. Sodyboje nėra buvęs. Parašas šiek tiek panašus. Rodos paskutinį kartą sąskrydyje buvo (duomenys neskelbtini). Kur anksčiau buvo, nepamena. Nežino, kokie santykiai L. su P., buvo partiniai. Sąskrydžiuose bendravo, ką ten darydavo nežino. Sodyboje nėra buvęs. L. pasakė, kad neatsimena, bet gal jo duomenis pasakė, gal A. ar kažkam kitam. Orderio pasirašymo aplinkybių nepasakojo. Suprato, kad ta veikla buvo. Ji yra jo gyvenimo draugė. Kai išėjo A., L. tapo direktore. Mano, kad įmonei turi įtakos partijos. Ji pasigyrė, kad gavo darbą, jį brangina, džiaugiasi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas S. B. parodė, kad A. A. nepažįsta, su juo jokių reikalų neturi ir neturėjo. Šis asmuo jam žinomas kaip politikas iš viešosios erdvės, taip pat jis, kiek S. B. žinoma, yra buvęs jo gyvenimo draugės - R. L. bendrapartietis, tai yra jie abu priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. Asmeniškai su A. A. nėra nei bendravęs, nei susitikęs. Apklausos metu liudytojui S. B. pateikiama susipažinti 2014-10-19 kasos pajamų orderio serija AA Nr. 012 kopija, po ko liudytojas parodė: apklausos metu jam pateiktą 2014-10-19 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 012 pirmą kartą pamatė 2019-03-07, kai teikė paaiškinimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybai ir bendravo su tyrėju P. P.. Šio kasos pajamų orderio jis nepasirašė, šalia jo vardo ir pavardės esantis parašas yra ne jo, parašas net nepanašus į jo parašą. Kas užpildė šį kasos pajamų orderį ir pasirašė jo vardu jis nežino. Iš A. A. jokios sodybos ar kitų patalpų nesinuomojo, jokių pinigų jam nemokėjo ir jokių kasos pajamų orderių nepasirašinėjo. Iš kur A. A. gavo jo duomenis, nežino, pats jam šių duomenų neteikė. Liudytojo vardas ir pavardė dažnai būna komerciniuose pasiūlymuose, sutartyse, taip pat kaip minėjo, jo gyvenimo draugė R. L. priklausė tai pačiai (duomenys neskelbtini) partijai, kaip ir A. A.. Jis net nežino, kur yra A. A. sodyba ir nėra joje buvęs (t. 4, b. l. 57-58).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. G. nurodė, kad A. nepažįsta. Buvo apklausta FNTT, kad yra kažkur dalyvavusi ir pasirašiusi. Ten nebuvo ir nieko nežino. Kiek žino, jos duomenys galėjo atsirasti iš jos sesers L.. Pas R. paklausė kodėl taip yra. Ji pasakė, kad jai darbas svarbus, nenorėjo jo prarasti. Apie kokią sodybą kalba, nežino. Žino, kad ji buvo darbu patenkinta. Žino, kad sesuo buvo vienoje partijoje su P.. Apie partiją nieko nežino.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. G. parodė, kad A. A. ji nepažįsta ir jokių santykių su juo nepalaiko ir nepalaikė. Jokios sodybos iš minėto asmens ji niekada nesinuomojo. Apklausos metu liudytoja pateikta 2014-11-30 kasos pajamų orderio serija AA Nr. 016 kopija. Liudytoja parodė, kad šį dokumentą ji mato pirmą kartą. Kas jį surašė ir pasirašė jos vardu ji nežino, šiame dokumente esantis parašas ties liudytojos vardu ir pavarde yra ne jos. Orderyje nurodyta suma už patalpų nuomą 2 500 Lt yra didelė, tokios sumos už patalpų nuomą ji niekam nemokėjo. Kaip minėjo jokio A. A. ji nepažįsta, jokioje jo sodyboje nėra buvusi ir net nežino kur ši sodyba yra. Iš kur A. A. sužinojo jos asmens duomenis ir kodėl būtent jos vardą ir pavardę nurodė šiame kasos pajamų orderyje, liudytoja nežino (t. 5, b. l. 10-12).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. G. nurodė, kad neturi supratimo dėl ko kviestas, tik, kad jo sūnus V. G. lankėsi sodyboje. A. pažįsta iš matymo, gyvena viename rajone. Sūnus kalbėjo su žmona, važiavo į sodybas ilsėtis, į (duomenys neskelbtini), kada ir kur nežino. Jis niekur nebuvo ilsėtis ir žmona niekur nėra buvusi. Apie sodybą nieko nežino, su kuo jie buvo nežino. Sūnus užsienyje dirba statybose. D. G. augina vaikus. Žmona ligonis, gydosi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiuo metu namuose. J. G. (duomenys neskelbtini) klinikose. Atvažiavo, grasina, žmona vos juda. Įsibrovė į namus. Žmonai paūmėjo liga. Jie priverčia kažką išgalvoti, sakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. G. parodė, kad A. A. nėra nei jo giminaitis, nei draugas. Šis asmuo jam žinomas kaip (duomenys neskelbtini) narys. Liudytojo sūnus V. G. su žmona D. G. ir abiem dukrytėmis šiuo metu gyvena kažkur (duomenys neskelbtini), kur tiksliai, nežino. Iš Lietuvos jie išvyko prieš 6 metus. Sūnus yra registruotas pas juos (duomenys neskelbtini), tačiau nuo tada, kai sukūrė šeimą, čia negyvena. Kol gyveno Lietuvoje, nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavo būsto Lietuvoje neturėjo ir šiuo metu neturi, tik (duomenys neskelbtini) kaime statosi namą, tačiau pastatytos tik sienos, stogas ir langai, namas dar nepritaikytas gyventi. Sūnus į Lietuvą aplankyti tėvų ir pailsėti atvyksta kartą per metus vasarą, kai vaikams mokykloje būna atostogos. Paprastai atvažiuoja liepos – rugpjūčio mėnesiais. Kalėdoms neatvažiuoja. Atvažiavę į Lietuvą dažniausiai apsistoja pas juos arba pas marčios tėvus, aišku važiuoja pailsėti į (duomenys neskelbtini), ar kokią kaimo sodybą išsinuomoja trumpam pailsėti. Su sūnumi bendrauja telefonu arba susitikus gyvai, kompiuterinėmis technologijomis nesinaudoja. Yra buvę, kad sūnus ir anūkės gyrėsi, jog buvo pas A. A. ir kad jiems ten patiko. Ypač patiko anūkėms, nes A. A. taip pat turi du vaikus. Kada tiksliai tai buvo, neprisimena. Pats asmeniškai A. A. sodyboje niekada nebuvo. Kuriam laikui sūnus buvo išsinuomojęs A. A. sodybą ir kiek už ją mokėjo ir ar iš viso mokėjo, nežino. Kokie sūnaus šeimos santykiai su A. A., nežino (t. 4, b. l. 97-99).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. G. nurodė, kad du kartus buvo STT. Rodė kasos paėmimo orderius, klausė ar tai jo parašas, sakė ne. UAB „G. P. K.“ nedirbo, A. nepažinojo, sodyboje nesilankė. L. buvo jo kolegė. Ji neprašė jo pasirašyti. Ant orderio ne jo parašas, jis niekur nepasirašinėjo. Sodybos nesinuomojo. Pinigų nemokėjo. Su L. dirbo, ji dalyvavo partijos veikloje, važiavo į (duomenys neskelbtini), kai buvo rinkimai. Jis renginiuose nedalyvavo. Tuo metu buvo partijos narys. Nepamena darbo pavadinimo, kuriame dirbo su L.. Statė skydinius namus, ji buvo jo darbuotoja. Kodėl ji išėjo iš to darbo, nežino. Bendravimas nutruko, jie su ja susipyko. Jų nuomonės skyrėsi, parašė nuomonę dėl lėktuvo avarijos, jų nuomonės išsiskyrė. P. (duomenys neskelbtini) merė. Sodyboje nėra buvęs.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsinti liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Jis patvirtina parodymus, tai jo parašas. Tuo metu A. nepažinojo. Jam jo pavardę ir vardą pasakė tie, kas apklausinėjo. Apklausinėjo dėl A. A., o ne dėl L.. L. sakė, kad duomenis davė A.. Jis nepasirašinėjo. Apie ką kalbėjo su L., nepamena. Rugpjūtį - rugsėjį buvo ligoninėje su encefalitu, jam pablogėjo atmintis. Tyrėja pasakė to asmens pavardę, iki to R. buvo pasakiusi pavardę. Pavardės nepamena. Šiuo metu nėra politinėje veikloje. L. pasakė, kad kažkam davė jo pavardę. Po to pasitvirtino, kad yra ne jo parašas. R. nesakė, kas pasirašinėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad A. A. nepažįsta, nėra nieko apie jį negirdėjęs, su juo jokių reikalų neturėjo. Gali patvirtinti, kad jam apklausos metu pateiktame 2014-12-14 kasos pajamų orderyje serija AA Nr. 017, kuriame nurodyta, kad jis įgijo patalpų nuomos paslaugas, jis nepasirašė, jokių pinigų nemokėjo. Sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir priklausančioje A. A., nėra buvęs. Iš A. A. jokių patalpų niekada nesinuomojo. 2019-03-21 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje rašė paaiškinimą dėl patalpų pagal 2014-12-14 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 017 nuomos, kuriame ir nurodė, kad jokių patalpų pagal šį orderį nesinuomojo, orderyje nepasirašinėjo. Prieš tai buvo pakviestas atvykti į minėtą Tarnybą tyrėjo P. P., kuris jam paaiškino, kad yra kviečiamas duoti paaiškinimus dėl patalpų nuomos (duomenys neskelbtini). Kadangi pats niekada nėra buvęs (duomenys neskelbtini) ir jokių patalpų ten niekada nesinuomojo, pradėjo galvoti, kokiu būdu jo duomenys galėjo atsirasti kasos pajamų orderyje serija AA Nr. 017. Prisiminė, kad jo buvusi kolegė - R. L., su kuria pastaruosius 2 metus visai nebendravo, lyg ir turėjo reikalų (duomenys neskelbtini). Su R. L. kažkada, tikslaus laikotarpio jau nepamena, dirbo kartu (duomenys neskelbtini). R. G. jai paskambino prieš eidamas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, kada tiksliai tai buvo neprisimena, ir vos paskambinus R. L. iš karto jau žinojo dėl kokių priežasčių jis jai skambina bei prisipažino, kad dirbo su A. A. ir jo prašymu davė jam R. G. duomenis, tai yra nurodė vardą ir pavardę. Taip pat R. L. R. G. pasakė, kad ji jau Finansinių nusikaltimų tarnybai viską paaiškino ir prisipažino, kad būtent ji nurodė jo duomenis A. A.. Kaip minėjo, A. A. jis nepažįsta, nei prieš 2019-03-21 paaiškinimo surašymą, nei po to A. A. su R. G. nebandė susisiekti. Apklausos metu jam pateiktame 2014-12-14 kasos pajamų orderyje serija AA Nr. 017 yra ne jo parašas, jokių rankraštinių įrašų jame R. G. nedarė, kas surašė šį dokumentą ir pasirašė jo vardu, jis nežino (t. 4, b. l. 61-62).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. S. nurodė, kad kalbėjo su drauge S. D., ji buvo iškviesta. Pasakojo, kad buvo iškviesta dėl sodybos, A. vykdomos veiklos. Buvo įtrauktas į tą situaciją 6-7 metai atgal. S. buvo tik ką įsidarbinusi „G. P. K.“, jos buvo paprašyta ar pareikalauta, darant spaudimą padėti savo pavardę ir parašą, kad lankėsi sodyboje. Ji prašė savo artimų žmonių. Ji to nenorėjo, bet tada paprašė jo. Tuo metu gyveno kartu. Pamena, kad buvo prašymas palikti savo vardą, pavardę ir parašą. Sodyboje nebuvo, pravažiuoja pro tą vietą, nes netoli kelio, bet joje nesilankė. Kam priklauso sodyba, nežino, tik žino, kad suinteresuotas A.. Dokumentų turinio nežino. Buvo labai nemaloni situacija. S. D. ir jis nebuvo partijos nariai. A. A. buvo politiku, jis yra buvęs ne vienos partijos nariu. Kad partijos nariai pykstasi, keršija, nežino. A. A. nieko negirdėjo. Buvo prašymas iš A. pusės. Pinigų jam nemokėjo. Kaip draugė įsidarbino „G. P. K.“. Ji dirbo turizmo sektoriuje, nebuvo labai patenkinta ir aktyviai pradėjo ieškoti kitos pozicijos, siuntė gyvenimo aprašymą, tuo metu matė, kad čia yra perspektyvų realizuotis. Jai buvo įdomu. Mano, kad politika tam įtakos neturėjo. Mama nėra politikos narė. Vėliau jos mama dirbo UAB „G. P. K.“. Ten ieškojo specialisčių ilgą laiką, bet įmonė nerado. Jos mama turėjo visas kvalifikacijas, gerai žinojo visą procesą, turėjo gyvulių, bendrauja su žmonėmis, kandidatavo ir įsidarbino. P. nepažįsta, S. ko gero jos nepažįsta. Ar jos mama bendravo, nėra girdėjęs. Detaliai po posėdžio nekabėjo. Jis atvyko į biurą ant (duomenys neskelbtini), gal tam, kad papietauti. Žino, kad buvo išreikštas prašymas, kad pasirašytų. Jam tai nepatiko, kaip tai išvengti. Atvykęs užlipo, pasirašė, gal pas ją darbo vietoje. Negali garantuoti, kad S. pateikė pasirašyti. Tai buvo jos darbo vietoje. Pasirašė ofise, nepamena ar pas ją, pateikė dokumentą, nepamena ar jis buvo užpildytas. Turėjo pasirašyti, kad ten lankėsi. Pasirašė, kad lankėsi ir mokėjo, suprato, kad tai neteisinga, kad nusižengimas. Žinojo, kad j draugė jautrioje pozicijoje. Tai grėsė jos karjerai. Suprato, kad tai neatitinkančių tikrovės dokumentų pateikimas. Tuo metu nežinojo, kaip jam to išvengti. Iš A. nėra girdėjęs, kad kažko prašė. Kiek kartų S. prašė pasirašyti, nepamena. Namuose tikrai apie tai kalbėjo. S. į tai jį įtraukė. S. sakė, kad tai iš A. kylantis prašymas, jis yra suinteresuotas. Žino, kad tai buvo neteisinga, blogai jaučiasi. S. išreiškė savo neigiamą poziciją. Dokumentą pasirašė biure. Negali atsakyti ar biure dar kažkas buvo. Kur tai vyko, kokioj patalpoj, negali pasakyti. Buvo komplikuota situacija. Kiek laiko praėjo nuo jo atvykimo iki pasirašymo, nepamena. Tai buvo ant (duomenys neskelbtini). Po dešine buvo pastatai. Aplinkybių, kaip vyko pasirašymas, nepamena. Žino, kad tarp jų buvo konfliktas, nes suprato situaciją. S. sakė, kad ji pasirašė. Su S. jau 10 metų, tuo metu gyveno kartu. Aptarinėjo prieš pasirašymą, po pasirašymo. Nežino, kodėl davė pasirašyti ofise.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. S. parodė, kad A. A. jis nepažįsta, su juo jokie giminystės ryšiai nesieja. Šis asmuo jam girdėtas tik kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojas, visuomenės veikėjas. Su A. A. nėra bendravęs, jo sodyboje niekada nesilankė, iš kokių lėšų ši sodyba pastatyta nežino. Kad tokia sodyba yra, jis žino, yra tekę važiuoti pro šalį, jam tai labiau panašu į gyvenamąjį namą, nei kaimo turizmo sodybą. 2014 -2015 metais yra pasirašęs ant kažkokio dokumento, skirto A. A., kas tai tiksliai buvo, nepamena. Apklausos metu jam pateiktame 2014-10-12 kasos pajamų orderyje Nr. 011 (pastaba - liudytojui pateikiama kasos pajamų orderio kopija) yra jo parašas. Kada tiksliai pasirašė šiame dokumente, tiksliai nepamena, tai buvo 2014 ar 2015 metais. Šiame dokumente pasirašė savo draugės S. D. prašymu. Jo draugė S. tuo metu dirbo UAB „G. P. K.“, o bendrovės direktorius buvo A. A.. Draugė jos ne kartą prašė pasirašyti ant šio dokumento, nes jos to prašė direktorius A. A.. A. A. kaip direktorius nuolat kalbėdavo savo darbuotojoms, kad jei jos nevykdys jo nurodymų, tai bus atleistos, nes pilna norinčių užimti jų vietą ir pan. Dėl šios priežasties D. S. draugė, brangindama savo darbo vietą, ir įkalbėjo jį pasirašyti šiame dokumente, nes direktorius primygtinai jos prašė surasti žmogų, kuris tai galėtų padaryti. Kiek D. S. žinoma, A. A. ne vien jo draugės S. D. prašė rasti žmogų, kuris pasirašytų ant dokumentų, to prašė ir kitų darbuotojų, savo pažįstamų. Kam tiksliai A. A. reikėjo šio dokumento, D. S. niekas neaiškino, tik užsiminė, kad lyg to reikia, kad pagrįsti nuomos paslaugų teikimą. Jis ilgai nesutiko pasirašyti, tačiau po draugės įkalbinėjimų pasirašė, kad ši neturėtų nemalonumų su direktoriumi A. A.. Vienas iš įkalbinėjimo argumentų ir buvo, kad jau kitų darbuotojų pažįstami yra pasirašę, tai ir D. S. draugei labai reikėjo greičiau rasti, kas tai padarytų, kad nebūtų nemalonumų su direktoriumi A. A.. Liudytojas nepamena, ar pasirašė jau užpildytą dokumentą, ar tuščią blanką, bet pats tikrai jokių įrašų, išskyrus parašą, šiame dokumente nepadarė. Jokių pinigų A. A. nemokėjo ir jokių paslaugų iš jo negavo. Pasirašydamas 2014-10-12 kasos pajamų orderyje Nr. 011 D. S. nieko suklaidinti nesiekė, tiesiog norėjo apsaugoti savo draugę nuo nemalonumų darbe (t. 4, b. l. 70-71).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. G. nurodė, kad su A. A. niekas nesieja, buvo apsistoję jo sodyboje, yra persekiojami. Pradėjo skambinėti įvairios institucijos, grasinama. Pagalvojo, kad kažkas ne taip vyksta. Buvo kviečiama liudyti. 2014 metais vasarą nuomojosi sodybą. Tai buvo liepos rugpjūčio mėnesį. Buvo atvažiavę draugai, kitą laiką buvo su šeima. Nežino kodėl jos apsistojimas ypatingas. Žinojo, kad nuomojama sodyba, ten buvo pirtis, išsinuomojo. Tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Visi žinojo, kad ten nuomojama sodyba. Atsiskaitė grynais. A. aprodė sodybą, jis priėmė pinigus. Nekreipė dėmesio dėl atsiskaitymo, davė pasirašyti ir pasirašė. Namas yra didelis, dviejų aukštų, kitas medinis mažesnis, yra pirtis. Nežino ar A. ten gyvena, jį ten matė. Kiek sumokėjo nepamena, tuo metu buvo litai. Mokėjo su draugais. Gal apie 2 500 Lt. Šia sodyba pasirinko, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) pasirinkimo nebuvo. Kiek orderių pasirašė, nepamena. Tuo metu buvo su šeima išvažiavę į pajūrį. Galėjo būti, kad sumokėjo 30 000 litų. Jie mokėjo su draugais iš (duomenys neskelbtini). Nuomojosi, pirtį, didelį namą. 500 litų per parą dviem šeimoms kaina normali. Draugai ne lietuviai, jis susitarė dėl to ir mokėjo. Neskaitė ką pasirašė. Labai dažnai lankosi viešbučiuose. Kokias sumas moka už viešbučius, neprisimena, nefiksuoja, kiek reikia tiek ir sumoka. Ji mokėjo tiek, kiek buvo sutarta. Buvo apklausta ne vieną kartą. Buvo paskambinta pasakyta, kad reikia pasikalbėti. Pasikalbėjo, buvo paprašyta užrašyti savo žodžius ir atsiųsti el. paštu. Praėjo kažkiek laiko vėl skambina, pasakė, kad taip netinka, tokia apklausa, jog turi atvykti. Pasakė, kad gyvena užsienyje, atvykti negali. Pasakė, kad el. paštu išsiųstų paso kopiją. Išsiuntė į Lietuvą paštu paso kopiją. Praėjo gal du mėnesiai, nesulaukus žinių, pati pasiteiravo, jai pasakė, kad laiško negavo. Pasakė, kad padarytų įrašą kažkokia programa. Susitarė, padarė įrašą, atsisveikino. Vėl, ta pati moteris pasakė, kad įrašas neįsirašė. Ir ar ji gali atvykti, nes jos rašytiniai parodymai jai netinka. Po to pasakė, kad jos rašytiniai parodymai tinka. Jai tai atrodo kaip spaudimas ar persekiojimas, bet jai sakė apie tai nekalbėti. Visi kiti pasakė, kad tai suklastoti dokumentai. Jiems sakė, kad taip sakytų, kad jie nebuvo ten apsistoję. Prie ko yra jos uošviai. Ji nepageidaus daugiau apsistoti šioje sodyboje. Jie buvo šešiese. Dabar negalėtų pasakyti, kokie pareigūnai grasino. Jie turi savo verslą, kurjerių įmonę. 2014 metais turėjo smulkų verslą, perpardavinėjimas. Pajamų tuo metu nepasakys.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su A. A. jos nesieja jokie ryšiai ir jis nėra jos šeimos narys. Nuomojosi gal 2014 m. ar 2015 m. liepą ir rugpjūtį sodybą iš A. A.. Apie sodybą sužinojo iš pažįstamų, kažkas buvo matęs skelbimą. Nuomojosi mūrinį namą, pirtį, pavėsinę. Nuomojosi su draugais, su kuriais šiuo metu nepavyksta susiekti ir gauti tikslius gyvenamos vietos duomenis. Praėjo daug laiko, galbūt pasikeitė telefono numeris. Ar pats A. A. gyveno tuo metu sodyboje, nežino, reikėtų klausti jo, bet sodyboje jis būdavo. Atsiskaitoma buvo grynais. Tiksliai nepamena, bet jai atrodo, kad mokėjo už visą laikotarpį. Į Lietuvą atvyksta automobiliu. Neveža tokios sumos grynų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti muitinėje. Liudytoja nurodė, kad tai, jog su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), nebūtinai reiškia, kad tuo metu mokėjo už nuomą iš (duomenys neskelbtini) uždirbtų pinigų. Lietuvoje pragyventa ir pradirbta daug daugiau metų ir užgyventos tam tikros santaupos. Kiek mokėjo už nuomą, nepamena, kadangi praėjo daug laiko ir mokėjo ne vieni, kartu su draugais. Gyveno toje sodyboje nuo 6 iki 8 savaičių, tiksliai nepamena. Tai nebuvo vienintelis kartas, kada lankėsi toje sodyboje. Bet mano, kad daugiau niekada ten nesilankys, nes tai baigėsi jos šeimos persekiojimu. Gaudama paslaugą neperžengia privatumo ir padorumo ribų, todėl neužduoda nereikalingų klausimų ir jai visai neįdomu, kas iš kokių lėšų ką pasistatė ar įsirengė. Paklausus liudytojos, ar atvykus į sodybą matė stendą, lentelę, ar kokiu nors kitu būdu viešinamą informaciją, kad sodybos įrengimui buvo gauta ES parama. Liudytoja atsakė, kad neatkreipė dėmesio, ar buvo kokia nors viešinimo informacija apie tai, kad sodybos įrengimui buvo gauta Europos Sąjungos parama. To neįsidėmėjo, praėjo daug laiko. Paklausus liudytojos, ar A. A. teikė dar kokias nors papildomas paslaugas be sodybos nuomos, t. y. ar buvo tiekiamas maistas, organizuojamos edukacinės programos, liudytoja parodė, kad kažkokiai šventei buvo užsakomas maistas iš kavinės, o iš A. A. jokių papildomų paslaugų neužsakinėjo. Paklausus liudytojos, ar jai žinoma J. P., kokie santykiai jas sieja, liudytoja parodė, kad J. P. jai žinoma kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventoja, jokie santykiai, giminystės ryšiai jų nesieja. Jai žinoma, kad J. P. yra A. A. žmona. Paklausus liudytojos, ar galėtų įvardyti asmenis, su kuriais nuomojosi A. A. sodybą, nurodyti jų skaičių, liudytoja parodė, kad tai buvo pora, draugas R. su drauge ar žmona I.. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), adreso nepatikslino. Paprašius liudytojos apibūdinti, kaip atrodė sodyba, kaip ji buvo įrengta: kiek kambarių buvo, kaip jie buvo įrengti, liudytoja paaiškino, kad sodyboje buvo du namai, pirtis, pavėsinė ir ūkinis pastatas. Nuomojantis sodybą G. šeimai pakako mūrinio namo, pavėsinės ir pirties, antrojo namo ir ūkinio pastato neprireikė. Paklausus liudytojos, kelių aukštų buvo nuomojamas namas, kiek jame kambarių, liudytoja paaiškino, kad pirmame aukšte buvo svetainė, virtuvė, dušas, garažas ir darbo kambarys. Antrajame aukšte buvo trys miegamieji ir dar vienas kambarys. Paprašius patikslinti, kaip buvo apstatyti kambariai, kokie buvo juose baldai, liudytoja parodė, kad kambariuose buvo spintos ir lovos. Paprašius patikslinti, ar kambariuose buvo A. A., jo šeimos narių asmeninių daiktų, rūbų, liudytoja parodė, kad kiek prisimena, spintos buvo tuščios, kad būtų kažkokių asmeninių savininkų daiktų, neprisimenanti. Paklausus liudytojos, kokie dokumentai buvo pildomi nuomojantis sodybą iš A. A., ar išsaugojo kasos pajamų orderių šakneles? Liudytoja parodė, kad kažkokie dokumentai buvo pildomi, susiję su pinigų sumokėjimu, bet juos surašė ne D. G., ji juos tik pasirašė. Paprašius patikslinti, ar buvo pasirašoma sodybos nuomos sutartis, D. G. parodė, kad kiek ji prisimena, sutartis nebuvo pasirašoma. Paprašius patikslinti, ar sodybos nuomos metu pateikė savo duomenis, paso kopiją A. A., liudytoja parodė, kad nieko nepateikinėjo, neprisimena, kad būtų kažką tokio pateikusi. Paklausus liudytojos, kaip buvo atsiskaitoma už sodybos nuomą, per kelis kartus atsiskaityta, ar už sodybos nuomą buvo mokama vieną kartą, ar per kelis kartus? Ar buvo pildomi pinigų mokėjimo – gavimo dokumentai, kokie tai buvo dokumentai? Liudytoja parodė, kad už sodybos nuomą buvo atsiskaitoma mokant grynais per vieną ar du kartus. Kažkokie dokumentai apie pinigų sumokėjimą buvo pildomi, bet kokie būtent tai buvo dokumentai neįvardijo. Paprašius liudytojos patikslinti, ar išsaugojo dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą A. A. už sodybos nuomą šakneles, liudytoja parodė, kad jokių dokumentų neišsaugojo, nes viskas vyko seniai. Liudytoja parodė, kad sumos, mokėtos už sodybos nuomą, neprisimena. Paminėjo, kad už nuomą buvo mokama kartu su draugais. Draugai mokėjo daugiau, jie mažiau. Draugas R. jautiesi skolingas D. G. vyrui (dėl kokių priežasčių buvo skolingas, liudytoja nepatikslino) ir pradžioje norėjo sumokėti pats vienas už visą sodybą, tačiau mokėjo kartu. Didžiąją dalį sumokėjo draugai, kurie sodyboje gyveno trumpiau (kiek trumpiau, liudytoja negalėjo patikslinti, nes neprisiminė) nei D. G. šeima, ir dalį susimokėjo patys G.. Liudytoja patikslino, kad nepamena tikslios mokėjimo sumos. Apklausos metu nurodė, kad kviečiama į apklausą bandė su vyru prisiminti, kokia tai galėjo būti suma, tačiau tikslios sumos prisiminti neįstengė, tai galėjo būti apie 2500 svarų. Kiek mokėjo kartu gyvenę draugai, ji nežinanti. Paprašius liudytojos patikslinti, kokios daugmaž buvo jos pajamos 2014 metais, liudytoja parodė, kad nepamenanti, svarstė, kad galbūt tuo metu dar gaudavo pajamų iš Lietuvos, o gal jau ir ne, taigi atsakyti į klausimą negalėjo. Paklausus, koks buvo jos apsilankymo Lietuvoje tikslas, tuomet, kai nuomojosi A. A. sodybą: poilsis, statybos ir kt., liudytoja patikslino, kad tuo metu į Lietuvą atvyko tik atostogauti. Taip pat patikslino, kad be minimo atvejo yra dar kažkada nuomojusis sodybą iš A. A., tai turėjo būti po kokių 3 metų nuo pirmojo karto, tai turėjo būti panašus vasaros laikas, tačiau patikslinti kada konkrečiau tai buvo, negalėjo, neprisiminė. Kiek tuomet mokėjo už nuomą, taip pat neprisiminė. Paprašius patikslinti, kada visgi pirmą kartą nuomojosi sodybą iš A. A., ar 2014 metais, ar 2015 metais, liudytoja patikslinti negalėjo, nes neprisiminė ir nesusiejo nuomos su jokiais kitais gyvenimo įvykiais (t. 4, b. l. 134-136, 140-141).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai D. G. papildomai suformulavus klausimus, ji pasinaudojo teise atsakyti į klausimus raštu ir 2020-08-28 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsiuntė savo surašytus atsakymus į klausimus. Paprašius patikslinti, su kokiais būtent draugais, nurodant jų pavardes 2014 ar 2015 metais ji nuomojosi A. A. kaimo turizmo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), liudytoja parodė, jog tai buvo I. ir R. H.. Į klausimą - dėl kokių priežasčių visus kasos pajamų orderius kaip pinigus mokėjęs asmuo pasirašė D. G., nors 2020-05-07 apklausos metu teigė, kad didžiąją pinigų sumą už nuomą sumokėjo draugai, su kuriais bendrai nuomojosi sodybą, liudytoja parodė, kad draugai išvažiavo anksčiau, o atsiskaitymas buvo prieš išvažiuojant. Į klausimą - ar kasos pajamų orderiuose: 2014-07-06 serija AA Nr. 001, 2014-07-13 serija AA Nr. 002, 2014-08-17 serija AA Nr. 003, 2014-07-20 serija AA Nr. 004, 2014-07-27 serija AA Nr. 005, 2014-08-10 serija AA Nr. 006, 2014-08-24 serija AA Nr. 007 grafoje „priimta iš D. G.“ yra liudytojos parašai, kokiomis aplinkybėmis pasirašė šiuos dokumentus, liudytoja parodė, kad minėtuose dokumentuose yra jos parašai. Klausimas, kokiomis aplinkybėmis pasirašė, liudytojai yra nesuprantamas. Pasirašė sodyboje ir tiek. Paprašius patikslinti, ar sodyboje gyveno nepertraukiamai visą nuomos laikotarpį, o jei gyveno ir kitoje vietoje paprašyta nurodyti kada ir kokiu adresu, liudytoja parodė, kad nuomojantis sodybą buvo išvykę į pajūrį, bet datų ir adresų neprisimena. Į klausimą - dėl kokių priežasčių buvo surašyti ir jos pasirašyti net 7 kasos pajamų orderiai, jei mokėjo už nuomą vieną kartą ir gyveno sodyboje 6 ar 8 savaites, liudytoja parodė, kad nežino dėl kokių priežasčių buvo išrašyti 7 orderiai, to reikėtų klausti A. A.. Jai davė pasirašyti, ji ir pasirašė per daug nesigilindama (t. 4, b. l. 150-153).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. nurodė, kad vykdyta veikla. Paraiška pateikta 2010 m. ar 2011 m., baigtos statybos. Pastatyta kaimo turizmo sodyba apsistoti 12 asmenų. Pradėjo vykdyti veiklą. Jos darbas pasirūpinti indais švara, patalyne. 2012 m., 2013 m., 2014 m. ji vykdoma iki šiol, viešinama, nuomojama. Viešina vyras, jis gali daugiau pasakyti. Greičiausiai viešinama internete. Jis dirbo „G. P. K.“. Jis nekonfliktuojantis žmogus, pavyzdys šeimai, vaikams. Partijos reikaluose žino tiek, kiek vyras dalyvavo. Buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys ir pirmininkas. Vėliau jis iš veiklos pasitraukė. Dabar (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininkas. Sodyboje periodiškai buvo suėjimai, buvo virš 10, virš 20 žmonių, su antromis pusėmis, be antrų pusių. Ten buvo politikai. P. pažinojo. Ji buvo viena iš užsakovių. Ji lankėsi sodyboje. Buvo jos darbdavė. Per ją niekas neužsakinėjo sodybos. Atvažiuodavo iš užsienio, būdavo net visą vasarą. Vienas iš jų D. G.. (duomenys neskelbtini). Ji buvo su šeima ir dar keletą žmonių. Kitais kartais su šeima. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). Ten yra du gyvenamieji namai. Jie parinkti nuomai. 2014 -2015 metais buvo išnuomota visą vasarą. Periodiškai nuomodavosi, jie buvo ne vienkartiniai. Buvo: R. Z., B., V., S., R., M., M., P., B., B., B., P.. Kartais būdavo jų žmonos vyrai. Visada pajamos buvo deklaruojamos. Pati procese nedalyvavo, užsakymuose nedalyvavo. Sodyboje nebuvo nemokamų paslaugų. Kokios sodybos metinės pajamos, nežino. Būdavo nuomininkai gadindavo turtą, buvo stiklų, nuorūkų, tualeto dangčiai, grindys pažeistos nuo lagamino. P. atvykdavo ir derindavo laiką. Nežino ar ji derino telefonu. Nuomą apmokėdavo P., matė kaip mokėjo, tik sumos nežino. P. sutarties nepasirašydavo. Yra girdėjusi, kad ji sakė, jog yra kam pasirašyti. Jos vyro, sūnaus, dukros sodyboje nematė. Nežino ar buvo partijos susitikimai ar asmeniškai. Kompanijose būdavo virš 20 žmonių, jie būdavo iš P. kompanijos. Negali pasakyti, kas mokėdavo kai užsakydavo P.. Matė ją mokant, derantis. Dirba (duomenys neskelbtini), kai prasidėjo skambučiai, krata, nesuprato kas vyksta. Jai buvo keista matyti, kad šeima atsidūrė susidorojime. Luošinama visa šeima, tai panašu į susidorojimą. Akivaizdžiai buvo matoma, jog vykdoma veikla. Vyras mini, kad yra jo buvusių darbuotojų liudijimai. Kažkas keršija. Tarybos posėdyje visam rajone sakoma, kad čia kalbėjo teistas A. A.. Vaikai visą tai girdi. Daromas psichologinis spaudimas. Buvo visiškai tikra, kad pas juos viskas tvarkinga, pinigai deklaruojami. D., L. nepažįsta. L. ten dirbo, žino kaip atrodo, lankėsi sodyboje. Nežino kokie vyro santykiai buvo su P.. Juokaujant, tai ypatingi santykiai. Taryboj vyras buvo opozicijoje, P. buvo irgi opozicijoje. Nežino, nuo ko prasidėjo bendravimas, kodėl ji lankėsi pas juos sodyboje. Nėra nė vieno posėdžio, kai duodama replika, pasakydavo, jog čia kalbėjo teistas A. A.. Mano, kad ji nori sugadinti reputaciją, tarybos posėdžiai vieši, juos klauso suinteresuoti asmenys. Jai vyro buvo pasakyta, kad ją kvies liudytoja į FNTT. P. nenorėdavo pasirašyti dokumentų ir nepasirašydavo. Dėl ko ji nuomodavo sodybą, negali atsakyti. Taip susiklostė, kad buvo politiniai susibūrimai, gal ne jos pinigai, gal partijos pinigai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. P. parodė, kad A. A. yra jos vaikų tėvas, jie jau daug metų gyvena kartu, veda bendrą ūkį, tačiau nėra oficialiai įregistravę santuokos. A. A. yra gavęs Europos sąjungos paramą kaimo turizmo sodybos įrengimui, kaimo turizmo veiklos vykdymui. Visa pradžia buvo seniai ir ji negali įvardinti konkrečių datų, kada kas vyko, kada buvo teikiama paraiška paramai gauti, pasirašoma paramos sutartis, kadangi to neprisimena. Su A. A. jie ilgą laiką gyveno bute (duomenys neskelbtini) miestelyje, augino vaikus. Kažkuriuo laiku A. kilo mintis statytis namą, kraustytis į kaimą, galbūt tai buvo kažkiek ir jo tėvų įtaka, jiems norėjosi, kad sūnus gyventų name. Prasidėjus statyboms ilgą laiką ji su šeima dar gyveno bute, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Įrenginėjamoje sodyboje jau buvo senas medinis namas ir buvo pradėtos statybos naujojo. Tačiau kažkuriuo laiku jie gavo dovanų šuniuką, kurį laikė sodyboje, taigi teko kasdien važiuoti jo pamaitinti, be to kadangi sodyba yra vienkiemyje, pradėjo dingti statybinės medžiagos, pasitarę, pasvarstę jie nusprendė kraustytis gyventi į sodybą, į senąją trobą. Tuo metu naujojo namo statybos dar tik buvo prasidėjusios. Ji negali įvardyti, kada konkrečiai jie persikraustė į (duomenys neskelbtini), nes neprisimena. Kažkuriuo laiku gimė mintis ne statytis namą sau, o įsirengti kaimo turizmo sodybą, užsiimti kaimo turizmo veikla. Matyt kažkas iš vyro pažįstamų patarė jam, kad įsirengiant kaimo turizmo sodybą galima gauti ir ES paramos lėšas. Apsvarsčius visas galimybes, bei tai, kad sodybos įsirengimui jų turimų lėšų neužteks, buvo parengtas projektas ir kreiptasi Europos Sąjungos paramos. Nuo pat pradžių jų tikslas buvo įsirengti sodybą ir iš tiesų vykdyti kaimo turizmo veiklą. Visais reikalais, susijusiais su kaimo turizmo veikla, labiau rūpinosi A. A.. Ji labiau buvau susikoncentravusi į vaikus, tuo labiau, kad tuo laikotarpiu buvo bėdų su vaiko sveikata ir jos visa veikla labiau buvo koncentruota į tą sritį. Įsirengus sodybą buvo pradėta kaimo turizmo veikla, pradžioje tikrai klientų nebuvo daug, tačiau stengėsi, ieškojo nuomininkų. Dabar, kai įvertina viską kitomis akimis, ji tikriausiai labiau įsitrauktų į tą veiklą, padėtų A. A.. Dėl patirties kaimo turizmo veiklos srityje trūkumo galbūt jie ir per mažai reklamavo savo veiklą, per mažai skelbėsi, tačiau tame nėra jokio piktybiškumo, taip pasielgė dėl patirties trūkumo. Jau pradėję veiklą, matė, kad nepavyks pasiekti verslo plane numatytų rodiklių, kadangi veiklos pradžia buvo sunki, nebuvo lengva pačioje pradžioje surasti tiek daug klientų. Tačiau visą laiką stengėsi, taip, kaip mokėjo. Nors naujas namas ir buvo pastatytas, tačiau visą laiką veiklos pradžioje gyveno sename name, o naująjį stengėsi išnuomoti. Jos vaidmuo kaimo turizmo veikloje buvo labiau kaip pagalbininkės: sutvarkyti namus, aplinką, pakeisti patalynę, skalbti, lyginti, jei klientai pageidauja, rasti, užsakyti jiems maistą. Visais dokumentais, susijusius su nuoma, apmokėjimu už paslaugas, buhalterijos tvarkymu rūpinosi A. A.. Kartais jis tardavosi su ja dėl nuomos kainų, tačiau tikrai ne visada. Ji neprisimena, kokia tuo metu buvo sodybos nuomos kaina, tokio kaip kainyno iškabinto sodyboje nebuvo, kiekvienu kartu buvo derinama kaina su klientu. A. A. yra skrupulingas žmogus ir tikrai nebuvo taip, kad sodyba būtų buvus išnuomota, o lėšos neapskaitytos ar nesumokėti mokesčiai. Kiek jai žinoma, A. A. visada surašydavo pinigų gavimo dokumentus ir juos apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje, sumokėdavo visus reikiamus mokesčius. Ji jokių dokumentų, susijusių su kaimo turizmo veikla, nerengė ir nepasirašinėjo, taip pat nerengė jokių Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikiamų dokumentų, visu tuo rūpinosi A. A.. Ji buvo labiau atsakinga už vaikų priežiūrą ir sodybos tvarkymą. Kas, kada konkrečiai nuomojosi sodybą, negali pasakyti, nes neprisimena. Kiekvienu kartu labai džiaugdavosi, kai pasitaikydavo ilgalaikė nuoma, tuomet būna mažiau rūpesčių. Viena iš jų ilgalaikių klienčių (duomenys neskelbtini) buvo D. G. su šeima. Jie gyveno užsienyje, bet kai atvykdavo vasarą į Lietuvą, nuomodavosi jų sodybą visai vasarai. D. G. sodybą nuomojosi kelis kartus, gal kokius tris kartu, tačiau konkrečių laikotarpių ji nepamena. Kokią sumą D. G. sumokėjo už sodybos nuomą ji taip pat nežino. Daugiau klientų negali įvardyti, nes tai dažniausiai būdavo asmenys atvykę iš kitų miestų, ne vietiniai gyventojai. Veiklos pradžioje buvo surašomi tik pinigų sumokėjimo dokumentai, vėliau, kiek matė, A. su sodybos nuomininkais jau pasirašydavo ir nuomos sutartis, nes padaugėjo sodybos niokojimo atvejų: sugadinami baldai, apdaila ir pan., ir po to sunku iš kaltininkų išsiieškoti žalos atlyginimą. Dabar pasirašomos ir nuomos sutartys. A. A. be to, kad yra ūkininkas, dar yra ir politikas. Ilgą laiką ji politika per daug nesidomėjo, tačiau gyvendama su A. A. pradėjo politiką kažkiek perprasti ir ja domėtis. Ne paslaptis, kad A. A. turi reikalų ir su kitais politikais, tame tarpe su dabartine (duomenys neskelbtini) rajono mere Ž. P.. Su šia politike A. neretai konfrontuoja, ji siekia juos apšmeižti, dėl ko kenčia net jos vaikai. Matyt visa tai vyksta dėl politinių interesų, tokia kova dėl valdžios. Kažkuriuo laikotarpiu A. A. su Ž. P. net buvo bendrapartiečiais. Ž. P. yra ne kartą buvusi jų sodyboje (duomenys neskelbtini). Ji lankėsi sodyboje, tiek asmeninių pasitarimų su A. A. politikos klausimais metu, tiek yra organizavusi platesnio pobūdžio politinius susitikimus jų sodyboje. Tuose susitikimuose dalyvaudavo daug žmonių, kiek ji suprato, jie būdavo iš skirtingų partijų. Kiek tokiais atvejais Ž. P. mokėdavo už sodybos nuomą, nežino, nes visus piniginius reikalus tvarkydavo A. A.. Ji tik žinojo, kad Ž. P. būdama politikė nemėgo pasirašyti nuomos ir panašių dokumentų, matyt jos pragyvenimo lygis nelabai atitiko jos pajamas. Kiek liudytojai žinoma, A. A. visais atvejais pildydavo pinigų gavimo už sodybos nuomą dokumentus, kaip jis išspręsdavo tai, kad Ž. P. nenorėjo pasirašinėti dokumentų, nežino. Partiniuose pasitarimuose ji nedalyvaudavo, gal kokiam vienam A. A. partijos sąskrydyje dalyvavo, bet pačiuose pasitarimuose, kai sprendžiami partijai aktualūs klausimai, ji nedalyvaudavo. Tais atvejais, kai Ž. P. užsakymu jų sodyboje vykdavo partijų susibūrimai, ji viską suorganizuodavo, paruošdavo, kas reikalinga, užsakydavo maisto ir esant reikalui, patarnaudavo prie stalo, tvarkė indus, nes atskiro personalo tokiems darbams sodyboje nesamdė, viską tvarkė savo jėgomis. Konkrečių datų kada sodyboje (duomenys neskelbtini) ir kokie renginiai vyko Ž. P. užsakymu, ji neprisimena. Kiek pamena, tai vyko 2014-2016 metų laikotarpiu. Prisimena tik tiek, kad tai nebuvo pavienis atvejis, o net keli kartai. Šiuo metu A. A. su Ž. P. nėra bendrapartiečiai, jų santykių nepavadinsi draugiškais, ši įtakinga moteris stengiasi juos su A. A. apšmeižti, skelbdama, kad už ES lėšas jie pasistatė sau namą. Tačiau tai yra netiesa, niekada neturėjo tokio tikslo, siekis buvo vykdyti kaimo turizmo veiklą. Ir šiuo metu labai džiaugtųsi, jei atsirastų klientas ir išsinuomotų sodybą ilgam laikui, tuomet jie mielai kraustytųsi gyventi arčiau (duomenys neskelbtini) miestelio, nes gyvendami vienkiemyje jų vaikai jaučiasi įkalinti, izoliuoti nuo draugų. Ji patikslino, kad ilgą laiką naujajame name jie negyveno, o laikė jį tik nuomai. Gyveno senajame name, ji tuo metu nedirbo ir rūpinosi tik vaikais, namais. Kažkuriuo laiku, kada tiksliai tai buvo, neprimena, bet tai buvo laikotarpis, kai abu su A. A. dirbo, buvo žiema ir jie jau negalėjo palikti vienų vaikų senoje troboje, kadangi ten šildymas buvo kūrenant koklines krosnis, o jas reikėjo kūrenti du kartus per dieną, patys vaikai to negalėjo padaryti. Po truputį, po truputį jie pradėjo pradžioje kartas nuo karto nakvoti naujame name, o po to ir persikraustė ten gyventi. Tačiau šis namas netapo jų šeimos namais, nes visuomet gyvena tokiam laukime, kad ateis nuomininkai, atitinkamai riboja vaikų veiklą: neleidžia kabinti nuotraukų ant sienų, išpuošti sienų piešiniais, nes tai gali nepatikti potencialiems nuomininkams. Nors gyvena naujajame name, tačiau stengiasi jį išlaikyti tokį, koks patiktų galimiems nuomininkams. Į šią sodybą jie investavo savo santaupas, savo laiką, kol ją įrengė, tačiau iki šiol jų tikslas, kad sodyba būtų naudojama kaimo turizmo veiklai ir tai neštų šeimai pajamas, o ne kad tai taptų jų šeimos namais. Vien jų šeimos poreikiams ši sodyba yra per didelė, jų tikslas ją naudoti turizmo veiklai (t. 5, b. l. 20-22).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. B. nurodė, kad apklaustas nebuvo. Gyvena nedideliame miestelyje. A. A. yra žinomas, yra pažįstami. Ėjo techninio specialisto pareigas „G. P. K.“. Jis ten buvo direktorius. Jis dirbo (duomenys neskelbtini). Pats yra iš (duomenys neskelbtini). Dirbo 3 metus, gal 2014-2017 ar 2013-2016 metais. Pasakė, kad paliudytų apie darbinius interesus, bendravimą. Darbas buvo normalus, kai dirbo buvo normali situacija. Nepastebėjo, kad su kitais buvo konfliktai. Direktorius dalykiškas, buvo kalbama dėl ko ta priežastis, kaip išspręsti. Gimtadienį nebuvo skirtumo ar specialistas ar pavaduotojas, ar viršininkas. Visi pasveikinti gimtadienio proga. Pasisėdėdavo pietų metu darbe. Jis nuomojo sodybą, turėjo pirtį. Yra ten buvęs. P. dėka buvo organizuojami susibūrimai. P. (duomenys neskelbtini) pirmininkė. Buvo vykdomos agitacijos, buvo partinis. Susibūrimai būdavo pas A. A. sodyboje. Kas buvo užsakovas nežino, gal Ž.. Ž. ėjo viceministrės pareigas ministerijoje. Įmonė buvo ministerijos pavaldume. Jis dirbo pas P. mamą M. G. servise vadybininku. Gavo pasiūlymą pereiti į (duomenys neskelbtini). Jis buvo techninis specialistas. Kiekvienas darė savo darbą, teikė ataskaitą, važinėjo po Lietuvą, ūkininkams teikė paslaugas. Kada įkurta įmonė „G. P. K.“, nežino. Jis važinėjo po Lietuvos ūkius, kurie iš Europinių pinigų buvo pasiėmę techniką ir pasirašę įsipareigojimą dėl produktyvumo kontrolės. Tikrino kaip ta technika eksploatuojama. Europiniai pinigai gaunami iš ministerijos. Nurodymus gaudavo iš savo tiesioginio viršininko, laboratorijos vadovo. P. buvo viceministrė. Kol ji turėjo įtakos atsirado labai daug veidų. Buvo visi savi. Dirbo tie, kurie turėjo ten dirbti. Savi, tai siejo partiniai interesai, jie yra ne (duomenys neskelbtini), rinkimų metu lankydavosi (duomenys neskelbtini), važiuodavo per rajonus, dėjo Pastangas, kad būtų išrinkta, jie už tai sulaukdavo darbe malonės, priedų prie algų. D. iš jų rajono, jos mama dirbo P. seniūnijoj. L. laikinai ėjo direktoriaus pareigas, pasitraukus A.. Ji jį pasikvietė į kabinetą ir pasakė, kad matyt supranta, sulaukė skambučių iš (duomenys neskelbtini), turi nuspręsti ką su juo daryti. Jis jos paprašė užbaigti mėnesį, kad pateikti duomenis ir išeiti iš darbo. Pasiūlė išeiti nes nebuvo naudingas. Nevykdė Ž. užgaidų. Jį į sodybą kviesdavo sekretorė D. P., skambindavo ar rašydavo žinutes, kad yra kviečiamas partiniais reikalais. Yra buvus L. V., L.. Kas dirbo jų darbe po agitacijų. Yra matęs stovinčias mašinas. L. ir L., D. sakė, kad kokia graži direktoriaus sodyba. Išvažiuodamos iš (duomenys neskelbtini) užvažiuodavo pas direktorių atsigerti kavos. P. organizuodavo susirinkimus sodyboje pavedant sekretoriai. Kartą buvo sodyboje dalyvaujant P.. Su L., Z., L. su A. santykiai buvo normalūs. Direktorius išsikviesdavo teikti ataskaitas, L. pasiūlydavo kavos, pasivaišinti saldainiais. Visi dirbo po Ž. sparneliu. Dėl ko nepritapo A., nesigilino, gal išsiskyrė A. ir Ž. politiniai požiūriai. Po direktoriaus išėjimo jis padirbo dvi savaites. Yra (duomenys neskelbtini) žinoma persona, nori, kad žmogus agituotų už kitą žmogų. Merė pasakė, kad dirbs su juo, turės viską, jei palaikys direktorių liks prie senos geldos. Jis pasakė, kad juos (duomenys neskelbtini) ir taip lipdo kaip meilužius. Jam buvo pasiūlytos merės vairuotojo pareigos. Mano, kad buvo paprašyta jį įdarbinti ir išdarbinti. Santykiai tarp A. ir Ž. ne kokie, jam jie nepasipasakoja. Tarybos posėdžiai transliuojama viešai, vyksta patyčios, diktatūra. Užsitrauks nemalonę, jei išsakys savo nuomonę nenaudingą jai, pabandys pastovėti visą laiką būs, jei ne tiesiogiai jos, bet jo pavaldume asmenų. Susirinkime sakydavo, kad paskambins ir bus tvarka, sukompromituos, o jie agituos. Jei agitacijos metu, pas kitos partijos, atvažiuoja policija. Su P. vieną kartą buvo sodyboje pas A.. Susitikime pas M. buvo sutikęs Ž. P. 10 kartų. Tarybos narys R. S., buvusi S. žmona. Buvo aktyvus sporte, bendravo su A. sporto klausimais. Buvo pas jį sodyboje, kai dalinama agitacinė medžiaga, lankstinukai, tušinukai, pirkti Ž.. Iš kieno sąskaitos apmokama renginiai, nežino. Kai būdavo kviestiniai žmonės, 20-30 žmonių, tai mano apmokėdavo. Yra du namai, viename jis gyveno, kitą nuomojo. Nurodytos merginos apkalbėjo A., gal buvo paprašytos. Daroma, kas yra prašoma. Jos ir šiandien užima postus susijusius su politine veikla, kuriuos kuruoja Ž.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. P. nurodė, kad A. pakvietė į darbo pokalbį. Įsidarbino gal prieš 6 metus. Pasikalbėjo su V., po to buvo pakviestas į A. kabinetą, įvyko pokalbis. Jį pažinojo kaip kraštietį. Buvo IT vyriausias specialistas. Tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). „G. P. K.“ alga didesnė. Išeidinėjo iš darbo, tuo metu buvo priimtas į kitą vietą. Bet jam pasakė, kad pirmadienį atvyktų. Atvyko, pasikalbėjo su L., pasakė, kad reikia pasikalbėti su A.. Pasikalbėjo su A.. L. nepažinojo, dėl darbo CV padavė internete. Žinojo, kad jo tėvai jį pažįsta, žino, kad jis yra kažkoks veikėjas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Gavo kabinetą, pradėjo dirbti. Tiesioginio ryšio su A. A. neturėjo. Jis yra žmogus, kuris sukasi pletkų reikale. Pradžioje suprato, kad priėmimas į darbą nėra paprastas dalykas. Suprato, kad reikia kažką paveikti politiniai naudai. Lengvo spaudimo neturėjo, nežino ko iš jo buvo tikimasi. A. sakė, kad jo šeima žinoma, ką tai reiškia negali atsakyti. Neteikė jokių pažadų, praslydo ir dirbo toliau. Ką kalbėjo kolektyvas, tai tik nuogirdos. Sodyboje nebuvo. Kiek žino pastatyta už Europos sąjungos lėšas, neteisėta veikla, tai kalbėjo visas kolektyvas. Merginos buvo prašomos pasirašyti nakvojimo dokumentus. Tai tik girdėjo. Gerdavo kavą ir kalbėjo girdėjo. P. pažįsta, žino kokios pareigos savivaldybėje, kokie sieja ryšiai. P. ir A. buvo vienos partijos nariai. Jo nieks nieko neprašė. Bendradarbės sakė, kad jų prašė pasirašyti, L., S., G. ir E., L.. Kalbos buvo tarp jų. Akivaizdu buvo kad yra problemos, jog namas pastatytas su Europos sąjungos parama, norint vykdyti kaimo turizmo verslą, reikėjo ištraukti to verslo vykdymo dokumentus. Tą ir bandoma daryti. Atvykstant į FNTT ir į teismą su niekuo nebendravo. Skambučių laiškų su nurodytais asmenimis neturėjo. Su Ž. jokio pokalbio neturėjo dėl įdarbinimo. Jo tėvai ūkininkai, ne politiniai veikėjai. Yra IT specialistas, dėl įdarbinimo buvo portale. D. B. mergaičių pasėdėjime nebuvo. Buvo sakoma, kad prašo A. A., daugiau nieks negalėjo prašyti. Nebuvo sakoma, kad prašo Ž.. Jis turėjo atskirą kabinetą, pas jį į kabinetą ėjo daryti pasitarimų įvairiais klausimais, apie darbinius reikalus, apie partijos reikalus, apie A. reikalus. Buvo pokalbiai jam girdint. Šnekėjo, jis tai girdėjo. Su P. reikalų neturėjo. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, su P. nieko bendra neturi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad nuo 2014 metų vidurio apie tris metus dirbo UAB „G. P. K.“ vyriausiuoju Teisės ir personalo skyriaus specialistu. Kai pradėjo dirbti bendrovėje bendrovės direktoriumi buvo A. A.. A. A. nėra nei jo giminaitis, nei draugas. Iki įsidarbinant į UAB „G. P. K.“ A. A. buvo žinomas kaip politikas. Jis yra kilęs iš (duomenys neskelbtini), kaip ir A. A., taigi apie jį buvo girdėjęs, nes šis aktyviai reiškiasi (duomenys neskelbtini) rajone. Kai įsidarbino į bendrovę, direktorius A. A. iš pradžių buvo lipšnus, stengėsi liudytoją pakalbinti, įkalbėti įsilieti į politinį gyvenimą. Liudytojo tėvai ūkininkauja, yra žinomi (duomenys neskelbtini), todėl ir A. A. bandė jį įtraukti į politiką, kad jis ir jo artimieji agituotų už jo partiją, tačiau M. P. nepriklausė jokiai partijai ir neturėjo tokių planų, taigi į A. A. pasiūlymus tiesiog nereaguodavo, jam tai nebuvo įdomu. Nors dirbo Teisės ir personalo skyriaus vyriausiuoju specialistu, tačiau realiai darbas buvo kaip IT specialisto, šią sritį jis išmano, taigi nebijojo atleidimo iš darbo, nesutikdamas bendradarbiauti su A. A. politikos srityje. Pamatęs, kad jo nepaveiks ir neįkalbės įsitraukti į partinę veiklą, A. A. nustojo siekti artimesnio bendravimo su juo, bendravimas tapo grynai oficialus, darbinis, savo darbą jis išmanė ir dirbo gerai, taigi A. A. neturėjo priežasčių reikšti jam priekaištų. Kadangi M. P. iš pat pradžių atsisakė su A. A. bendradarbiauti partiniais klausimais, daugiau jokių pasiūlymų, nesusijusių su darbu jis iš A. A. negaudavo. Kai pradėjo dirbti bendrovėje, iš kolektyvo kalbų sužinojo, kad A. A. yra pasistatęs sodybą, tam yra gavęs ES paramą, kad joje negyvena, nes turi išlaukti, kol sueis veiklos vykdymo terminai, numatyti pagal paramos gavimo reikalavimus. Kažkuriuo metu, kada tiksliai tai buvo, nepamena, kolektyve pasklido kalbos, kad A. A. turi bėdų dėl sodybos, matyt buvo vykdomos projekto patikros ir kad jam reikia dokumentų, patvirtinančių, kad buvo teikiamos sodybos nuomos paslaugos. Iš kitų kolegių: S. D., V. L., L. V., E. ir G., kurių pavardžių neprisiminė, girdėjo, kad jos A. A. reikalavimu turėjo pasirašyti kažkokius dokumentus, patvirtinančius, kad neva buvo teikiamos sodybos nuomos paslaugos, nors tokių paslaugų jos negavo. Kas, ką konkrečiai ir kada apie tai kalbėjo, neprisimena. Tai buvo tokie kolektyviniai pokalbiai, kadangi kolektyvas mažas, visi artimai bendraudavo, tai merginos ir pasakodavo apie tai. Taip pat buvo kalbama ir apie tai, kad A. A. prie jų priekabiauja. Kadangi kolegės buvo jaunos, tik pradėjusios dirbti, jos bijojo A. A., o jis tai žinodamas ir bandė daryti joms įtaką, kad šios paklustų jo valiai. Matyt todėl, kad jis jau nesutiko su A. A. bendradarbiauti politikos srityje, tai jo pasirašyti ar ką nors kitą įkalbėti pasirašyti ant dokumentų apie neva suteiktas sodybos nuomos paslaugas, neprašė, o apie tokius direktoriaus A. A. veiksmus jis girdėjo tik iš jaunų kolegių. Su direktoriaus pavaduotoja R. L. liudytojas artimai nebendravo ir nežino, ar A. A. prašė jos pasirašyti kokius nors su sodybos nuoma susijusius dokumentus, ar neprašė. Pats iš A. A. jokios sodybos nesinuomojo, joje niekada nebuvo. Gandai apie tai, kad A. A. reikėjo žmonių, kad pasirašytų, jog buvo suteiktos sodybos nuomos paslaugos, nors jokių paslaugų nebuvo gavę, sklido ne vien UAB „G. P. K.“ ribose, tokios kalbos sklido plačiau, apie tai sklido kalbos ir (duomenys neskelbtini), ir iš kitų bendrų pažįstamų, kurių įvardint jis apklausos metu negalėjo, nes jau neprisiminė, kas jam apie tai buvo minėjęs, tačiau tai buvo gana plačiai pasklidusios kalbos apie tokius A. A. veiksmus. (t. 5, b. l. 14-15).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta N. G. nurodė, kad žino, dėl ko yra pakviesta liudyti. 2013-2014 metais yra padėjusi ponui A. sustatyti PVM deklaraciją, kas pusmetį ir padėjo užpildyti gyventojų pajamų deklaracijas. Ji nebuvo jo jokia darbuotoja, tiesiog per vyrą buvo su juo susipažinę. Ji dirbo seniūnijoje, o jis gyveno toje seniūnijoje. Deklaracijas užpildydavo jam. Kartais pasiskambindavo jis jai, pasikonsultuodavo, kadangi ji dirba su apskaita. Kai pradėjo verslą su kaimo turizmu, tai klausė, ar geriau verslo liudijimą imti, ar individualią veiklą registruoti. Ji sakė, kad kadangi jis yra PVM mokėtojas, tai geriau įregistruoti šitą veiklą, o po to prašydavo užpildyti deklaracijas, tai ji tai ir padarydavo. Ji dirba buhaltere keliose įmonėse ir draugiškai jam padėdavo, kaip labai geram pažįstamam. Tas kaimo turizmas buvo jau nuo 2013 ar 2014 metų. Jis klausė, ar pagal verslo liudijimą, ar pagal individualią veiklą. Ji sakė, kad atsiklausti VMI reiktų dar, jo buvo pasiūlymas individualią veiklą registruoti. Jis jos net neprašė dėl balanso, dėl buhalterinių veiksmų. Kadangi jis ūkininkas, tai jis jai atveždavo į vokelį sudėjęs išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, ji pajamas, išlaidas sudėdavo į tą deklaraciją ir turbūt pati ir išsiųsdavo, o jokios daugiau apskaitos ji neatlikinėjo. 2014 - 2015 metais sąskaitų būdavo 10-12 kažkur. Ji ir dabar jam užpildo kas pusmetį. Gal 2013 metų antrą pusmetį jie pradėjo bendrauti. (duomenys neskelbtini) miestas mažas, malasi, tankiai susitinka ir ateina tas periodas, paskambina, paklausia, ar galėtų sudėlioti, atveža tas sąskaitas. Nebuvo tų santykių nutrūkusių, kadangi jis netoli gyvena. Kiek ten buvo tų sąskaitų ir pirkimų kažkokių, tai tas įtraukdavo. Apskaitos žiniaraščių ji jokių nevesdavo, ji tiesiog susideda į vieną eilutę, užbalansuoja. Ji jokių jo dokumentų nesaugojo, neturėjo ir nepasilikdavo, nebent savaitei. Žmogus išsilavinęs, tokiuose darbuose dirbo, jos neprašydavo buhalterinės apskaitos atlikti. Ji net neapsiimdavo, jeigu reikia tą apskaitą vesti, nes turi sudaryti sutartį. Jai atrodo, kad ir dabar tie skelbimai eina dėl tos sodybos nuomos, ten paros kaina matė skelbimuose 100 eurų. Kai pildai deklaraciją, tai pridedi dar plius 9 procentus valstybei. Tos sodybos nuomai niekada nematė ji nei sutarčių, nei išrašytų sąskaitų, tiesiog iš žmogaus gauti pinigai, būdavo kvitai, juos sudėdavo, parodydavo, kiek PVM valstybei atiduoti ir kiek likdavo jam. Pas ja patekdavo pats faktas, užfiksuotas, kad jis gavo pinigus. Būdavo pinigų gavimo kvitai, sąskaitų nebūdavo. A. A. gyvena toje pačioje seniūnijoje. Įrašus deklaracijose darė pirkimų, pardavimų sąskaitų ir gautų pinigų kvitų pagrindu. Iš sąskaitų PVM išrenka ir tada daro atskaitą. Pirminių dokumentų pagrindu darė įrašus į deklaracijas. Kai jisai statėsi tą sodybą, tai rajonas mažas, daug šnekėjo, iš kur pas A. A. pinigai, bet niekas neišdrįso paklausti. Praėjus dešimčiai metų, kai A. jau opozicijoje, tai kažkam jis turbūt yra neparankus. Jam niekas nieko nepasakė, kad kažkas iškėlė bylą, kažkas kažkur padėjo dokumentus, tyčia nufotografavo. Valstybė nenukentėjo, jis mokesčius valstybei atidavė. Visi mokesčiai nuo tų pinigėlių buvo pas jį sumokėti. Deklaracijos buvo teisingai užpildytos. Ne, nieko jis neprirašė, ten net norėdamas neprirašysi. Tie kas gauna iš jo sąskaitas, jie kryžminiu būdu yra tikrinami. Tie žmonės iš kitos pusės suveda, tie kurie iš jo gavo paslaugas. Jis viską surašė pagal tuos dokumentus, kokius jis jam atveždavo. Iš to ką jis pirko PVM sumą surašė, o jo pajamas padaugino ir 9 procentų, ką jis turi valstybei atiduoti. Yra kvitas išrašytas už pirties ar už patalpų nuomą. Išlaidų dokumentuose, jis kaip ūkininkas gali ir kurą nusipirkti, tuose kvitukuose gali būti PVM, rankšluosčius ar ką, ir visa tai matėsi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. G. parodė, kad A. A. nėra jos giminaitis. A. A. ji pažįsta, nes jis yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, pažįsta jo tėvus bei jį patį nuo tų laikų, kai jis dar buvo vaikas. Su A. A. daugiau bendraudavo liudytojos miręs vyras V. G.. Kadangi ji jau keturiasdešimt septynis metu užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu, ją daug kas pažįsta ir kreipiasi, kai reikia pagalbos šioje srityje. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir žmonėms atgavus savo tėvų, senelių žemes, jie pradėjo ūkininkauti, ne išimtis buvo ir A. A.. Tuo metu, kai A. A. pradėjo ūkininkauti, liudytojos vyras turėjo (duomenys neskelbtini) servisą – remontuodavo ūkininkų techniką ir bendraudavo su A. A.. Kartą vyras jai pasakojo, kada tiksliai tai buvo, ji neprisimena, kad A. A. tapo PVM mokėtoju ir jam nesisekė pildyti deklaracijų teikiamų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji sutiko pagelbėti, pakonsultuoti. A. A. yra žinomas (duomenys neskelbtini) rajone, kažkurią kadenciją jis net buvo mero pavaduotojas. A. A. nebuvo vienintelis (duomenys neskelbtini), kuriam ji neatlygintinai patarė, kaip pildyti deklaracijas. A. A. turi daug žemės, augina grūdines kultūras, gauna iš Nacionalinės mokėjimo agentūros tiesiogines išmokas. Kažkuriuo metu iš vieno (duomenys neskelbtini) gyventojo jis perpirko seną sodybą, kada tiksliai tai buvo, nepamena, tada su vyru ji dar kalbėjo, kam A. A. tas senas pastatas reikalingas. Po kurio laiko paaiškėjo, kad A. A. ketina įsirengti sodybą, šalia senosios sodybos pastato, jis pastatė dar naują namą. Kadangi su A. A. buvo pažįstami, ji pagelbėdavo jam pildant Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas, vieną rudens vakarą, neprisimena kada tai buvo, susitiko A. A. prie parduotuvės ir jis užkalbinęs liudytoją pasakė, kad ketina užsiimti kaimo turizmo veikla ir teiravosi, kaip jam geriau šia veikla užsiimti: ar su verslo liudijimu, ar su individualios veiklos pažyma. Kadangi A. A. jau kaip ūkininkas užsiėmė individualia veikla, ji patarė ir kaimo turizmo veiklą vykdyti kaip individualią veiklą, tuo pačiu patarė susisiekti su Valstybine mokesčiu inspekcija ir pasižiūrėti, ką jie rekomenduos. Po kurio laiko, kada tiksliai tai buvo, neprisimena, A. A. jai paskambino ir pasakė, kad VMI jam patarė kaimo turizmo veiklą vykdyti pagal individualios veiklos pažymą. Taigi vėliau, kai reikėjo teikti Gyventojų pajamų mokesčių deklaracijas, A. A. kartais taip pat prašydavo jos pagalbos užpildant deklaracijas. Jos pagalba pasireikšdavo tuo, kad A. A. pas ją atvažiuodavo, prisijungdavo prie jo VMI per jo elektroninę bankininkystę ir pateikdavo deklaracijas. Jokių pirminių dokumentų A. A. jai nepateikdavo, pirminės buhalterinės apskaitos jam netvarkė, jis tik nurodydavo kokias pajamas iš veiklos gavo, kokius nuostolius patyrė. Už visų duomenų teisingumą atsako pats A. A., ji jam tik padėdavo techniškai viską supildyti kažkuriuo laiku. Kad A. A. nereikėtų važinėti pas ją, jis buvo suteikęs ir jai teises pateikti deklaracijas už jį, taigi gali būti, kad kai kurias deklaracijas už A. A. pateikė ji. Konkrečių atvejų, kai ji už A. A. pateikė elektronines deklaracijas neprisimena, tačiau visais atvejais visi dokumentai buvo pildomi pagal A. A. pateiktus duomenis. Pati iš A. A. jokių kaimo turizmo paslaugų nepirko, iš jos artimųjų A. A. sodybos taip pat niekas nesinuomojo. Liudytoja tik socialiniame tinkle Facebook yra mačiusi skelbimą, kad A. A. nuomoja pirtį už 100 eurų. Socialiniu tinklu Facebook ji pradėjo naudotis 2016 ar 2017 metais, tai kažkuriuo laiku ir matė šį skelbimą. Apie tai, kad A. A. sodybos įsirengimui gavo Europos Sąjungos paramą, ji girdėjo, apie tai kalbėjo visos (duomenys neskelbtini). Kiek A. A. gavo paramos ir kokiomis sąlygomis, ji nežino, tuo nesidomėjo. Jokių dokumentų, pateikiamų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji A. A. nerengė ir nepadėjo nei parengti, nei pateikti (t. 5, b. l. 7-8).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo, tikrintoju buvo. Daug ką tikrino. Kai dirbo, tai būdavo, kad buvo kviečiamas į apklausas. Jis treti metai jau pensijoje, o iki to bemaž 15 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Tikrino pagal nustatytas užduotis įvairius objektus. Važiuodavo į objektus, šimtai objektų. Su kaimo turizmu irgi ne vieną dešimtį tikrino. Buvo gavęs užduotį atlikti priežiūros patikrą, tai reiškia pagal patvirtintas procedūras po kiekviena priemone, kur aiškiai surašyti papunkčiui visi klausimai, tikrino A. A. kaimo turizmo sodybos panaudojimą pagal sudarytas sutartis su NMA, buvo gavęs užduotį patikrinti, ar pareiškėjas vykdo numatytą veiklą. Atvažiavo, sodyboje, nei teritorijoje, nei pastatuose nieko nebuvo, tik pareiškėjas. Išvakarėse skambino pareiškėjui, paaiškino, kas reikalinga. Šiuo atveju buvo reikalingi dokumentiniai įrodymai, kad sodyboje vykdoma kaimo turizmo veikla. Tai buhalteriniai dokumentai, registracijos žurnalai, kažkokios kortelės. Pareiškėjas, kai kalbėjosi telefonu, priėmė normaliai, kai atvyko į sodybą, apėjo valdas, padarė nuotraukas, dokumentinių įrodymų nepateikė, jis tą ir užfiksavo, tai pažymėjo ataskaitoje. Nė vieno dokumento nepateikė, nė vieno popierėlio, jis taip ir parašė. Nieko neaiškino, kodėl neteikia tų dokumentų. Kaip pats A. A. elgėsi patikrinimo metu, negali paaiškinti, daug metų praėjo. Normaliai sodyba įrengta. Jokių požymių, kad būtų naudojama, kaip kaimo turizmo sodyba, jis nematė. Ataskaita būtinai rašo įvykio vietoje, popierinė. A. A. nepasirašė tos ataskaitos. Pagal galiojančias procedūras nebūtinas pasirašymas, pareiškėjas pasirašo tik už tai, kad jis susipažino su ta ataskaita, bet jis atsisakė pasirašyti. Sodyba jau buvo įrengta, kai buvo atliekamas patikrinimas. Pravažiuoja dabar, pamena, kad tikrino, bet pavardžių neatsimena. Yra pagal galiojančias procedūras pasirašytas, ten aiškiai parašyta, kad nebūtinas dalykas pasirašymas. Apie šį kartą, apie kurį kalbama, jis vienas buvo. Pagal nustatytą tvarką jis vienas galėjo vykti. Pagrindinis pastatas - namas sodyboje buvo, pavėsinė stiklintais šonais ir pirtis prie tvenkinio, ten tolumoje mamos ar giminaičio namas. Pareiškėjas aiškino, kad ten mama gyvena tam kitam name. Ar yra žmogus bent vienas, ar yra kažkur užfiksuotas, užregistruotas. Čia fiziškai turi įsitikinti. Turi paprašyti leidimo, ar gali atidaryti šaldytuvą, ar spintą, kad įsitikinti, ar yra svetimų žmonių drabužių, maisto. Jis šito neprašė, nes buvo akivaizdu, kad ten tuščia visiškai. Žiemą nuvažiavus į bent kokią sodybą nebent pirty surasi. Matosi vidury vasaros, kai geras oras, kad žmonių yra. Jis labai gerai atsimena vieną pareiškėjo posakį, jis paprašė pateikti dokumentinius įrodymus, kad čia nuomojama, jis pasakė „kokių tau įrodymų reikia, kad kampai būtų apvemti ?“. Yra procedūros, patvirtintos NMA direktoriaus. Yra sutartis tarp pareiškėjo ir NMA. Pareiškėjas pagal sutartį įsipareigoja netrukdyti, priimti NMA tikrintojus. Vienas buvo nuvykęs į sodybą tikrinti. Sodyboje yra buvęs du kartus. Koks intervalas tarp tų kartų buvo, negali pasakyti, bet tie paskyrimai yra kompiuterinėje sistemoje. Ten sistemoje yra apsauga, kad jis du kartus iš eilės negali vykti į tą patį objektą. Buvo patikra grynai dėl statybų vykdymo, o antroje buvo viskas baigta. Dėl veiklos tik vieną kartą buvo. Niekaip negali pasirinkti, ne nuo jo priklauso, ką tikrinti. Pas jį procedūroje yra surašyti klausimai, turi fiziškai įsitikinti, ar yra požymiai buvimo svetimų žmonių. Šaldytuvas stovi ne A. A. kambaryje. Jis nei jį pažinojo, nei turėjo kažkokį šališkumą. Nieko nerado ir dokumentinių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Iš vakaro skambini žmogui, paaiškini savo patikros tikslus, sakai, kad reikalingi buhalteriniai dokumentai – grynųjų pinigų pavedimai, žurnalai, kortelės. Labai oficialus bendravimas su A. A., jis jį antrą kartą buvo matęs. Neskundė A. A. jo veiksmų, tikrai tokių skundų nežino. Jis įžeisti jo niekaip negalėjo. Nežino, ar buvo atliekamas jo veiksmų patikrinimas. Pagal jį sodyba buvo tinkama priimti poilsiautojus. Yra nuotraukos, iš jų matosi. Viename iš kambarių, kuris labiau į kabinetą panašėjo, buvo visas tarybinės enciklopedijos rinkinys. Nepamena kiek kambarių buvo. Absoliučiai naujas pastatas. Naujausi, gražiausi baldai, nei dulkelės, nei kokio įbrėžimo. Viskas šviežiai buvo, nuotraukose matosi. Matėsi, kad absoliučia buvo niekas nenaudota. Įrodymų dokumentinių nepateikta patikros metu. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje nepamena, ar yra duomenų, nuo kada jisai pradėjo veiklą, turi būti duomenys. Atvažiuoja, stovi lova ir čiužinys celofane neišpakuotas, jokio rankšluosčio. Jis fiksuoja tik tuo momentu. Jo užduotis yra nuvažiuoti ir apsižiūrėti. Dar dokumentais įsitikino. Jis pats negali nieko spręsti, tik tai ką jam paveda. Daugiausia tikrina techniką, įrenginius žemės ūkio, o kai priežiūra atliekama, tai tada visi važiuoja į tas kaimo turizmo sodybas. Netgi šeimininkas negali naudotis, jeigu jis plane nepatvirtina kabineto ar kambario, jis negali ten gyventi. Jeigu plane nurodyta, suderinta su NMA. Nepamenu, ar buvo šildomos patalpos. Skaitikliai, tai ne įrodymas, kad naudojosi lankytojai, poilsiautojai. Turi parodyti, kad viskas, kas buvo pastatyta, išsaugota. Buvo įsipareigojęs, kad nekeis veiklos, neperleis turto be NMA leidimo, nerekonstruos, neperstatys, todėl ir fiksuoji, kas buvo ir ar išsaugota. Tikrinimo intervalai ne nuo jo priklauso. Per vidinį kompiuterinį tinklą ateina patikrų kiekis, skyrius, kuris atsakingas priskiria, kad jie turi patikrinti tuos objektus. Skyriaus vedėjas priskiria. Čia jau ne jo kompetencija, juo labiau, kai jis dabar yra privatus asmuo. Yra procedūros, tai yra tam tikros taisyklės, nustatytos direktoriaus. 2014-2015 metais tikrino. Nebuvo politiškai angažuotas tuo metu. Todėl, kad atsimena labai gerai, kad buvo tarybinė enciklopedija. Toks įspūdis, kad šeimininkas labiau naudojosi šituo kabinetu, o ne pritaikyta tai poilsiautojams. Jis jiems aiškina, ką jis atsimena, ką matė. Jam pakako, kad patikra būtų neigiama vieno punkto – dokumentų nepateikimo pagrindu. Procedūros yra surašomos ir patvirtinamos direktoriaus kiekvienam NMA padaliniui. Čia ne jų ūkis dažnumas patikrų, čia kitos skyriaus darbas. Tikrai neprisimins, ar buvo šilta, ar buvo nusirengęs patikrinimo metu. Negali pasakyti, ar visi tikrintojai visus objektus patikrindavo. Buvo tikrinama, kiekvieną etapą važiuoji tikrinti. Kiekvieną statybą jie patikrindavo. Čia buvo objekto panaudojimo tikrinimas, tikrindavo panaudojimą. Jis ką gaudavo, tą padarydavo. 2014-2015 m. Žemės ūkio viceministrė kas buvo, jis negali pasakyti – nežino. Gal ir buvo tikrinama pagal skundus. Šitie būdavo planiniai tikrinimai. Šis turbūt planinis tikrinimas buvo. Tuo metu ir dabar nepriklauso jokiai politinei partijai.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas T. L. parodė, kad A. A. nėra nei jo giminaitis, nei draugas, jokie ryšiai jų nesieja. Laikotarpiu nuo 2005-03-01 iki 2019-12-02 jis dirbo (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiuoju specialistu. Liudytojo darbo funkcija buvo atlikti paramos gavėjų mokėjimo prašymų, paraiškų patikras vietoje. Patikros būna planinės (po mokėjimo prašymo pateikimo) ir užsakomosios. Bet kokiu atveju patikra vietoje atliekama kitų NMA padalinių užsakymu, bet ne skyriaus, kuriame dirbo liudytojas, iniciatyva. Gaudavo užduotis atlikti patikras vietoje. Koks konkrečiai darbuotojas atliks patikrą, spręsdavo patikrų vietoje skyriaus vedėjas arba pavaduotojas. Būdavo laikomasi nuostatos, kad tas pats darbuotojas netikrina dviejų iš eilės to paties paramos gavėjo mokėjimo prašymų. Tačiau nebuvo praktikos, kad atlikęs planinę patikrą tas pats asmuo negali daryti užsakomosios patikros. Patikros būdavo atliekamos vadovaujantis 2007-2013 m. investicinių ir kompensacinių priemonių procedūrų aprašu. 2015 metais jam teko atlikinėti patikras ūkininko A. A. kaimo turizmo sodyboje. Pirmu atveju 2015-01-16 buvo atliekama užsakomoji patikra vietoje. Šios patikros metu jam buvo pavesta atsakyti į du klausimus: 1) ar už paramos lėšas įsigytas turtas naudojamas kaimo turizmo veiklai vykdyti ir 2) patikrinti, ar nebuvo paramos lėšos panaudotos individualaus namo statybai. Antru atveju - 2015-01-21/23 buvo atliekama planinė patikra vietoje. Tiek prieš vieną patikrą vietoje, tiek prieš antrąją patikrą vietoje paramos gavėjas yra įspėjamas, kada atvažiuos specialistai ir bus atliekama patikra vietoje. Kiek prisimena, prieš vykstant į užsakomąją patikrą vietoje 2015-01-16 buvo paskambinta A. A., jam pranešta, kad bus atliekama patikra vietoje ir paprašyta parengti visus su projektu susijusius dokumentus. 2015-01-16 atvykus į sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikti patikros, ūkininkas A. A. buvo piktas, arogantiškas, nepateikė jokių prašomų dokumentų, pagrindžiančių kaimo turizmo veiklos vykdymą. Paprašius pateikti įrodymus, kad projekte numatyta veikla vykdoma, dokumentų nepateikė: nebuvo pateikti nei pinigų gavimo kvitai ar kasos pajamų orderiai, nei svečių knyga, nei svečio kortelės, kurios paprastai yra pildomos, nieko, ką paprastai ūkininkai vykdantys kaimo turimo veiklą turi ir pateikia. Tik buvo grubiai atsakyta, ko tikrintojai nori, kad parodytų apvemtus kampus ar kokių kitų įrodymų. Patikros vietoje metu buvo fotografuojama. Apžiūros metu nustatyta, kad sodyba yra įrengta gana prabangiai, kas nėra būdinga kaimo turimo sodyboms: pakabinti prabangūs sietynai, kambariai apstatyti brangiais baldais. Lovos kambariuose buvo tik su čiužiniais, be jokių patalų, ar net iš viso tik surinkti rėmai, net be čiužinių, viskas fiksuota prie patikros pridėtose nuotraukose. Požymių, kad sodyboje būtų vykdoma kaimo turizmo veikla, nebuvo, tuo pačiu neatrodė, jog sodyboje yra gyvenama - nebuvo jokių buityje naudojamų daiktų, asmeninių daiktų. Surašius patikros vietoje ataskaitą A. A. ją perskaitė, tačiau atsisakė ją pasirašyti. Visos patikros metu paramos gavėjas elgėsi arogantiškai, kaip liudytojas suprato, dėl to, kad jautėsi (duomenys neskelbtini) elitu, nes yra politikas. 2015-01-22 - 2015-01-23 buvo atliekama planinė A. A. įgyvendinamo projekto patikra vietoje, kurios metu buvo standartiškai buvo tikrinama, ar projekte numatytos investicijos yra atliktos. Visos nustatomos aplinkybės buvo fiksuojamos fotografuojant. Buvo tikrinama, ar mokėjimo prašyme nurodytos investicijos yra atliktos. Kiek prisimena, buvo nustatyti tam tikri neatitikimai su projektu, vėliau paramos gavėjas teikė dėl to paaiškinimus. Šios patikros metu nebuvo sprendžiamas veiklos vykdymo ar nevykdymo klausimas, kadangi šios patikros tikslas buvo sužiūrėti mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tikrumą. Šios patikros vietoje ataskaitą A. A. perskaitė ir pasirašė (t. 5, b. l. 2-3).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad A. A. prašė paliudyti dėl darbo santykių. Nesakė ką sakyti. Dirbo G. P. K. laboratorijoje, įsidarbino 2014 metais. A. A. buvo „G. P. K.“ direktorius. Dėl darbo santykių, tai santykiai buvo normalūs, nepasakytų, kad kas buvo blogai. Sakė, kad dėl sodybos byla A. A. iškelta. Dėl sodybos jis neturi nieko pakomentuoti. Darbo santykius apibūdintų, kaip gerus. Buvo tokia naujovė pirmadieniais daryti pasitarimus, kurių metu aptardavo visus darbus. Konfliktų, piktumų nesakytų, kad būdavo. Nebuvo grasinimų, grubaus elgesio su darbuotojais. Jo mama kartu su Ž. P. dalyvavo savivaldybės rinkimuose. Jis kartais stebi posėdžius internetu, A. A. ir Ž. P. santykiai įtempti sakytų. A. yra tiesus žmogus, jis pasako teisiai – šviesiai, o Ž. P. tai ne labai patinka. Dirba ir dabar nuo 2014 metų (duomenys neskelbtini). Kad darbuotojai į tą įmonę būtų priimami politiniu pagrindu, negali pasakyti, neturi tokios informacijos. Dirba laboratorijoj, su administracijos darbuotojais palaikė ryšį, nes turėjo visokių reikalų. Kavos gėrimas būdavo tik, kai pasveikina kažką su gimtadieniu. Žino, kokie darbuotojai dirbo administracijoje 2014-2015 metais. Buhalterijoje N. S., V. P., S. buvo, administratorė V. L., teisininkė L., S., pavardžių nepamena. Buvo laboratorijos vyresnysis specialistas, atlikdavo kalibravimus įrangos, su kaimo turizmu nieko bendro neturėjo. A. A. nesiūlė išnuomoti sodybą, dokumentų neprašė pasirašyti, nesusijusių su darbu.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. nurodė, kad su A. A. yra tarybos nariai opozicijoje. Susiję pagal darbą. Yra buvęs A. sodyboje. Buvo prieš 7-8 metus. Buvo politinis susitikimas. Buvo pakviestas. Kas pakvietė nepamena. Pakvietė su opozicijos nariais. Ten sėdėjo šiandien esantys liudytojai, P., administracijos direktorė, A.. Buvo siūlomi postai, kad eitų dirbti rajono žmonėms. Po kiek laiko buvo pakviestas po rinkimų išgerti arbatos. Buvo politinis susitikimas. Ten pastatas pavėsinė, užėjo, pasisveikino. Ten yra keletą pastatų, vienas naujesnis, pagalbinės patalpos. Kiek žino, jis ten gyvena ir užsiima kaimo turizmu. Susitikimus organizuoja P., R. S., R. B.. Taryboje vyksta nepagarba vienas kitam. P. buvo su A., po to nesutapo, vyksta P. puolimas, galimai dėl politinių įsitikinimų. Po rinkimų buvo šventinis renginukas. Santykiai tarp P. ir Č. B., per gyvenimą keliauja kartu visur. Tai daugiau nei darbiniai reikalai. Č. P. pavaldinė. Po metų, tarybos susirinkimuose prasidėjo pasižodžiavimai, po to nuėjo į viešą erdvę. Tai buvo apie 2015 metais. Pirmą kartą atvažiavo tuščiomis, antras susitikimas buvo suneštinis. Buvo nemažai žmonių automobilių. Atvažiavo su vaišėmis. Pirmą kartą Buvo 10 -11 žmonių. Buvo pusvalandį, valandą. Antrą kartą panašiai. Buvo politinis puolimas prieš A.. Vėlia žiniasklaida. Sodybos nuoma 90-100 eurų, tai mato viešoje erdvėje. Laikraštis priklauso P. dukrai.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta M. G. nurodė, kad A. pažįsta kaip tarybos narį. Santykiai neutralūs. Buvo A. sodyboje. Tai buvo seniai, gal 5-6 metai. Ten gražu, kvietė A., kalbėjo apie viską. Buvo gal 10-12 žmonių, vyko pasikalbėjimas. Nesakytų, kad tai susiję su politiką, tai pažįstamų ratas. P. jos dukra. Vieną ar du kartus buvo pavėsinėje. Jis ten nebuvo neilgai, gal dvi tris valandas. Ten naujas, gražus namas, jis gyvenamas, baldai, užuolaidos. Tuo metu galvojo, kad tai A. namas, po to sužinojo, kad tai svečių namai. Jis niekam nemokėjo. Pagal jį ten nebuvo nuomota. Name buvo vieną kartą ir vieną kartą ar du kartus pavėsinėje. Kepė šašlyką.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. S. nurodė, kad su A. buvo (duomenys neskelbtini) partijoje. Jis kvietė į savo partiją. Jie nei susipykę nei draugauja. Buvo A. sodyboje. Ten du kartus šventė gimtadienį, siūlė susimokėti, bet jis neėmė. Vieną kartą buvo name, kitą kartą pavėsinėje. Ten buvo jų partiniai žmonės, merė P., M. A. aprodė sodybą. Buvo gal prieš 6 metus. Kas pakvietė į sodybą, nepamena, gavo žinutę. Vienu momentu žinutes siuntė A. žmona. Per pobūvius nereikėjo mokėti, kas ką turėjo atsinešdavo. Dar dalyvavo I. V.. Jie ir galvojo, kad tai jo gyvenamasis namas. (duomenys neskelbtini) yra visi pažįstami, todėl ir šventė ten gimtadienį. Jo žmonos nebūdavo, tik ateidavo. Jis visur veda renginius, pas A. neteko vesti renginių. Jis buvo mažesniam name, ten 4 pastatai, yra pirtis. Jis ateidavo, paklausdavo ar nieko netrūksta ir išeidavo. Tada rodos buvo (duomenys neskelbtini). Su P. buvo (duomenys neskelbtini). A. buvo ir naujasniame namuke ir senesniame. Ten didelis namas, jį vadino dvaru. Senas namas yra pats pirmas. Ten, rodos, gyveno tėvai. Ten gyvenamas namas. Senam name nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. nurodė, kad A. A. pažįsta. Dirba (duomenys neskelbtini), tarybos nariai. Tik žino, kad yra šeimos sodybą. Iki to žinojo, kad ten gyvena. Sužinojo, tai kad rašo, šneka. Buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys. Sodyboje buvo porą kartų, tada buvo kartu (duomenys neskelbtini) partijoje. Ten buvo su tuometiniais tarybos nariais. G., M., M., P., P., Z.. Jis niekam nemokėjo. Kalbėjo apie gyvenimą apie politiką. A. priklausė jų partijoje. Tai buvo prieš 5-6 metus. P. ir A. buvo normalūs santykiai. Dabar kaip opozicijos ir opozicionieriaus. Susitikimai buvo keletą valandų, užkandžiavo. Kieno buvo maistas, nežino, jis nieko nesivežė. Ten buvo senas namas, naujas ir pavėsinė. Jis tarybos narys nuo 2008 metų. Partijos pirmininkė P.. P. buhalterė. Kas serviravo stalą nežino. Pirmą kartą kai pakliuvo į sodybą pamanė, kad reikia tiek pinigų. Po to sužinojo, kad tai kaimo turizmas. Ten niekada nesinuomojo. Nežino, kad nuomotųsi partija. Žinučių negaudavo, kad renkasi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. Z. nurodė, kad su kaltinamuoju nėra susijęs giminystės ryšiais. Jis yra svainis. Yra jo dukters lietuvių kalbos mokytojas. Nežino kuo A. verčiasi, žino kur yra jo namai. Yra ten buvęs. Negali įvardinti kokia proga buvo sodyboje, gal po rinkimų. Susitikimas buvo pavėsinėje, buvo gal valandą ar dvi. Greičiausiai buvo politinis susitikimas. Gal 2015 metais. Greičiausiai kompaniją kvietė A.. Buvo vaišės, sumuštiniai. Jokiai partijai nepriklauso ir nepriklausė. Jokių postų nesiekė. Ten pateko su P. (duomenys neskelbtini). Su R. kalbėjo telefonu, kad sodyboje buvo du kartus. Savaitgalį pasakė kas čia per bylą. Sodyboje didelis, gražus pastatas, pravažiuoja pro šalį. Žino, kad ten gyvena A. A.. Nežino, kad sodyba nuomojama. R. pavardė S.. Sužinojo kas per byla, daugiau nieko neaptarinėjo.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. V. nurodė, kad A. A. pažįsta, gyvena (duomenys neskelbtini). Buvo Tarybos nariai, apie bylą detalių nežino. Buvo Tarybos nariai (duomenys neskelbtini). Santykių tarp A. ir P. nežino. Apie kompromatus neprisimena, dabar yra ne politikoje. Kur A. sodyba, žino. Pažinojo jo žmoną. Sustikdavo kompanija sodyboje. Buvo D. P., D. V., A. R. M., P.. Buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atvažiuodavo su savo maistu. Ji nėra mokėjusi už sodybą ir nėra girdėjus, kad kažkas mokėtų. Ten buvo lauko pavėsinė. A. nuomojo sodybą, matė skelbimą. Ten nemažai ploto. Senas namas, naujas namas ir pirtelė. Tai buvo gal prieš 2015 metus. Dabar yra P. komitetas, (duomenys neskelbtini) yra vienas (duomenys neskelbtini). Ji partijoje nedalyvauja. Ją pašalino iš partijos. Su P. santykiai tolimi. Kažkur nuomonės sutapdavo, kažkur ne. P. neprašė duoti parodymų. Susitikimuose P. buvo. Susitikimuose buvo eilinis pasisėdėjimas. Būdavom gal valandą ar dvi. Jie jai parodė, kaip atrodė namas. Tada nebuvo daug žmonių, kiek kartų ten buvo, nepamena. G. R. vieną kartą buvo, D. S. buvo, S. neprisimena. Z. kažkada buvo, B. buvo pavėsinėje. D. P. buvo. P., neprisimena. V. buvo ir V. nepamena. I. Č. ir Č., nepamena. D. P. būdavo, V. M. buvo. M. G. buvo. Tarp jos ir P. jokių santykių nėra. Kas vyko pastate, nežino. Su jo žmona gėrė kavą. Namas buvo įrengtas. Kas gyvena name, su jo žmona nekalbėjo. Stendų nematė, matė tik skelbimus. Nežino, kas naudojosi patalpomis. Gal internete matė skelbimus.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. V. nurodė, kad su A. mokėsi vienoje įstaigoje. Visada gyveno (duomenys neskelbtini). Žino, kad problemos dėl namo, su mokėjimo agentūra, detalių nežino, nuogirdos. 2015 metais politinėje partijoje buvo, (duomenys neskelbtini), buvo tarybos nariu nuo 2015 m. iki 2019 m. V. buvo tarybos narė. Dalyvavo komiteto veikloje, tarybos posėdžiuose. Dalyvavo tarybos narių veikloje, tokie ir buvo santykiai tarp P. ir A.. Apsižodžiavimai buvo tarp opozicijos ir pozicijos, bet politikų toks darbas, įrodyti savo poziciją. Apie apsižodžiavimus nieko nežino. Sodyboje buvo 2015 metais, koalicijos susitikime. Bendrame susirinkime būdavo pasakyta, kur vyks susirinkimas. A., asmeniškai, į sodybą jo nekvietė. Su jo žmona jokių santykių nepalaikė. Kas mokėjo nuomą už sodybą informacijos neturi. Atsiveždavo maistą, kas kokį nori. Papildomų mokėjimų nebuvo, pinigų nieks nerinko. Koalicijai vadovavo P.. V. buvo partijos narys. A. įėjo į koaliciją. Dabar nėra partijos narys dėl asmeninių priežasčių. Buvimas koalicijoje su P., tam įtakos neturėjo. Ten buvo įstiklinta lauko pavėsinė, ten vykdavo susitikimai. Buvo pastatyta pagal projektą, kurį finansavo Nacionalinės mokėjimo agentūra. Reklamos apie namo nuomą ar kokią veiklą nematė. Kas gyveno name informacijos nežino. Iš pažįstamų negirdėjo, kad kažkas išsinuomotų namą. Žinojo, kad nuomojama pavėsinė ir pirtis. Nežino, kad kažkas būtų išsinuomojęs. Kas gyvena (duomenys neskelbtini) viešbutyje, nežino. (duomenys neskelbtini) miestelis mažas, todėl informacija žinoma iš draugų ir artimų. (duomenys neskelbtini) nuomojamų namų nedaug. Jie su A. draugavo jaunystėje ir dabar draugauja. Yra tarybos narys. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), dalyvavo politikoje, jį įkalbino. Jis buvo P. partijoje, nepamena kaip ji vadinosi. Pas A. yra buvęs namuose daug kartų, draugavo šeimomis, susitikdavo savaitgaliais. Kelis kartus buvo su koalicija. Buvo koalicijos susirinkimai palapinėje. Buvo P.. Ją matė kelis kartus. Tarp jų dalykiški santykiai. Įtaria, kad tarp jų santykiai dabar nelabai. Jis dirbo (duomenys neskelbtini), kažkur įmonėje su ūkininkai. Nežino ar nuomojo sodybą. Nežino, kas buvo naujame name, jis stovėjo ir stovėjo. Matė skelbimus dėl pirties nuomos. Girdėjo, kad vaikai šventė gimtadienį pas A. pirtyje. Jis būdamas pas A. nemokėjo, atsiveždavo butelį, šašlykų. Kad kažkas mokėtų už pirties nuomą nėra girdėjęs. Jis dalyvavo tik pavėsinėje. Pavėsinėje būdavo gal 15 žmonių. Nepamena Č., Z. buvo su žmona. Ar buvo Č., nepamena. Jam rodos, koaliciją kūrė pavėsinėje, skirstė postus. Rinkosi pas jį (A. A.), nes jis turėjo didžiausią pavėsinę. Pavėsinė buvo su židiniu, pavasarį šalta joje nebuvo. Ten pavėsinė namas.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. M. nurodė, kad A. pažįsta jau seniai. Jie (duomenys neskelbtini). Jis dirbo (duomenys neskelbtini), nuo tada pažįsta. Pas jį namuose buvo ne kartą, adresu (duomenys neskelbtini). Ten naujas namas, senas namas, pavėsinė. Ten buvo su kolegomis, tarybos nariais. Buvo lauko pavėsinėje, gal 10 asmenų. Buvo pas A. sodyboje, nes mano, kad ten daug vietos. Ten buvo tarybos susirinkimai. P. buvo. Kas kvietė į sodybą nepamena. Kiekvienas atsinešdavo kažkokio maisto. Kas organizuodavo susirinkimą nežino, gal V.. Būdavo apie 10 žmonių, gal ir daugiau. Jis yra tarybos narys, sodyboje pas A. dabar susirinkimai nevyksta. Gal nėra tam būtinybės, buvo pandemija. Jis yra pozicijoje. Yra girdėjęs, kad sodyba nuomojama. Kas name gyvena, nežino. Kažkur girdėjo, kad sodyba buvo finansuojama Nacionalinės mokėjimo agentūros, bet negali tvirtinti.
Gyventojo ūkinės veiklos rodikliai (pajamos, išlaidos) nustatomi tik iš gyventojo tvarkomos apskaitos, t. y. duomenys nustatomi iš gyventojo tvarkomų apskaitos dokumentų ir registrų.
Tyrimo atlikimui negauti jokie A. A. individualios veiklos buhalterinės apskaitos dokumentai (plačiau aprašyta 1 klausime), išskyrus A. A. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktų 18 (aštuoniolikos) kasos pajamų orderių kopijos (3 priedas).
Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje metinėje pajamų deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) priede (duomenys neskelbtini) „Individualios veiklos pajamos“) 2014 m. A. A. deklaravo (veiklos rūšies kodas 55 – apgyvendinimo veikla) 57 797 Lt (16 739,17 Eur) pajamų, 67 091,99 Lt (19 431,18 Eur) leidžiamų atskaitymų, veiklos rezultatą – nuostolį 9 294,99 Lt (2 692,02 Eur) (4 priedas). Deklaracijose nurodytas taikomas apskaitos principas – kaupimo, tai yra, pajamos pripažįstamos (GPMĮ 8 str. 5 d.) tuo momentu, kai pajamos uždirbamos, neatsižvelgiant į apmokėjimo laiką.
Motyvuojamoji dalis
A. A. apskaitos dokumentai (pinigų priėmimo kvitai) patvirtinantys įrašus registre tyrimui negauti, todėl nustatyti ar registre įrašyti duomenys pagrįsti dokumentais ir kiek pajamų už patalpų nuomos paslaugas A. A. gavo 2015 metais, tyrimo metu nėra galimybės.
Kadangi nepateikti jokie A. A. individualios veiklos gautas pajamas ir patirtas išlaidas patvirtinantys apskaitos dokumentai, nepateiktas 2016 m. A. A. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalas, todėl nustatyti deklaracijoje įrašytų pajamų pagrįstumą negalima.
Dėl A. A. atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 3 dalį
Kaltinamasis A. A. teigė, jog duodamas pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus įmonės, kuriai vadovavo darbuotojoms (E. M., R. L., S. D., V. L.) buvo įsitikinęs, kad taip daro teisėtai, nes paslaugas pirkusi politinės partijos atstovė Ž. P. pati neketino įforminti atsiskaitymo už suteiktas paslaugas A. A. kaimo turizmo sodyboje ir pavedė tai padaryti kitoms minėtoms partijos narėms, įdarbintoms UAB „G. P. K.“. Kaltinamojo teigimu, „M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. buvo Ž. P. bendrapartiečiai. Paslaugas suteikė Ž. P. partijos užsakymu, jie kreipėsi kaip politinė organizacija, pinigus mokėjo Ž. P.. Jai buvo patogiau organizuoti pas jį. Jos paprašė pasirašyti kasos pajamų orderius, tai girdėjo jo žmona J. P.. Ji pasakė, kad jis nepasirašinės, mergos sutvarkys, ji neatsisakė, kad bus nesutvarkyti dokumentai.“. Tačiau liudytojų M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. parodymai tai paneigia. Visi apklausti liudytojai nepatvirtino, jog pasirašė ant A. A. paduotų dokumentų Ž. P. nurodymu, priešingai, jie paliudijo, jog pasirašė siekdami padėti artimiesiems, kurių darbo vadovas buvo A. A..
Apklausta liudytoja Ž. P. parodė, jog jokių kaimo turizmo paslaugų iš A. A. nepirko, nesinuomavo jo kaimo turizmo sodybos, tačiau jo sodyboje, kurią vertina kaip jo gyvenamąją vietą, buvo paties A. A. kvietimu, ten organizuojant įvairių politikos veikėjų pasisėdėjimą. Ji važiavo į svečius pas A. A., bet nesinuomavo A. A. sodybos nei kaip fizinis asmuo, nei kaip politinės partijos atstovė, pasirašyti buhalterinės atskaitomybės dokumentų už A. A. sodybos nuomą niekam nepavedė.
Pažymėtina ir tai, jog kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-19 jis nurodė, kad kasos pajamų orderiai išrašyti M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. yra tikri, juos surašė jis, o kaip pinigus sumokėję asmenys pasirašė klientai. Ar jų vardai ir pavardės tikri, jis nežino, nes netikrindavo ir šiuo metu netikrina klientų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, o vardus ir pavardes įrašo pagal klientų žodžius. Šių asmenų jis nepažįsta, jokių santykių su jais nepalaiko, jie tiesiog buvo jo klientai. Jų neįsidėmėjo ir apibūdinti negali. Šių dokumentų jis neklastojo (t. 7, b. l. 73-76). Vėliau, 2021-01-11 dar kartą apklaustas A. A. jau nurodė, jog paslaugas suteikė Ž. P. partijos užsakymu, pinigus mokėjo Ž. P., o pasirašė jos bendrapartietės (t. 7, b. l. 96-103).
Taigi, įvertinęs aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. L., S. B., I. G., V. L., R. G., D. S., S. D., M. M., E. M., L. Z. parodymais.
Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad A. A. veika nedarė jokios įtakos teisiniams santykiams, priešingai, pateikus tikrovės neatitinkančius duomenis, NMA neturėjo pagrindo manyti, kad Projektas netinkamai įgyvendinamas.
Šalintinos iš kaltinimo aplinkybės, kad A. A. netikrą 2014-10-19 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 012, pasirašė taip pat ir išgalvotu S. B. parašu, netikrą 2014-11-30 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 016, pasirašė taip pat ir išgalvotu I. G. parašu, bei netikrą 2014-12-14 kasos pajamų orderį serija AA Nr. 017 pasirašė taip pat ir išgalvotu R. G. parašu, nes kaltinamasis A. A. neigė, jog pasirašė už kitus asmenis, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta priešingai, todėl nurodytina, kad ikiteisminio tyrimo metu asmuo pasirašęs išgalvotu S. B. parašu, išgalvotu I. G. parašu, išgalvotu R. G. parašu, nenustatytas.
Nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar teisingai A. A. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, reikalinga nustatyti didelės žalos požymį, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp asmens veikos bei minėtų pasekmių bei turi būti nustatyta, jog asmuo suvokė, kad dėl jo veiksmų gali kilti didelė žala, bei to siekė ar sąmoningai leido šioms pasekmėms kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. 2K-23-1073/2020, 21 punktas).
Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, t. y. įvertinant atsiradusią turtinę ar neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Padaryta turtinė ar neturtinė žala (arba jos grėsmė) nustatoma pačiai dokumentų valdymo tvarkai ir nebūtinai siejama su asmenine žala juridiniam ar fiziniam asmeniui. Turtinės žalos dydis paprastai yra siejamas su konkrečiu piniginiu nominalu ir laikytinas objektyvaus turinio kriterijumi; kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis) (nuo 2023-06-01 kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis viršija 400 MGL), tai laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015).
Teismo vertinimu, A. A., pateikdamas Agentūrai žinomai suklastotus kasos pajamų orderius, pažeidė Paramos sutarties bei teisės aktų reikalavimus, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos biudžetui didelę, 188 106,11 Eur dydžio, žalą, kadangi šios lėšos galėjo būti panaudotos kitam asmeniui, pateikusiam, paraišką, remti, ir kuris galimai visą projekto laikotarpį būtų realiai vykdęs veiklą, deklaruotą projekte. Ši suma atitinka BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodyta didelės žalos piniginės išraiškos dydį, todėl žala vertintina kaip didelė (pagal nuo 2023-06-01 įsigaliojusius BK 190 straipsnio 1 dalies pakeitimus (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925) didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o nedidelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) vertės.) (BK 3 straipsnio 1-3 dalys).
Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. A. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje.
Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas dalyvavo procese, todėl turėtų spręsti kaltinamojo gynybos iškeltą klausimą dėl kitų asmenų, pasirašiusių ant netikrų mokėjimo dokumentų, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.
Dėl A. A. atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi apgaulingos apskaitos tvarkymas reiškiasi alternatyviais veikos požymiais. Šiame straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, taip pat ir valstybės finansiniai interesai. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyta nusikalstama yra materiali, todėl laikoma baigta tik nustačius šio straipsnio dispozicijoje išvardytų padarinių buvimą, t. y. negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, Nr. 2K-422-303/2015, Nr. 2K-508-976/2015).
Pagal Paramos sutarties 17.8 punkto reikalavimus A. A. privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, A. A. vykdydamas individualią veiklą į apskaitą privalėjo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, laikotarpiu nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17.
Pagal Paramos sutarties 17.9 punkto reikalavimus A. A. privalėjo Lietuvos Respublikos ir EB teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau nei 10 metų nuo sutarties pasirašymo dienos.
Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisykles, patvirtintas 2003-02-17 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1K-208 redakcija) 7 punkte nustatyta, kad gyventojas privalo saugoti apskaitos dokumentus, kuriais pagrindžiamos pajamos ir išlaidos, apskaitos registrus – pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus – teisės aktuose, reglamentuojančiuose dokumentų saugojimą, nustatytą laiką, tačiau trumpiausias saugojimo terminas neturi būti trumpesnis negu 10 metų.
Kaltinamojo A. A. duomenų apie neįvykusias ūkines operacijas panaudojimas atitinkamų bendrovių buhalterinėje apskaitoje sukėlė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes – iškreipė tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę. Institucija, suteikusi Paramos lėšas, galėjo ir turėjo būti informuota apie negalėjimą įvykdyti Projektą ir to priežastis, tai patvirtino Institucijos atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu; tuomet Institucija privalėtų spręsti dėl tolesnio Projekto įgyvendinimo, dėl Projekto įgyvendinimo tinkamumo ir pan., tačiau kaltinamasis A. A. to nepadarė ir pateikė Institucijai tikrovės neatitinkančius, buhalterinę apskaitą iškreipiančius anksčiau aptartus dokumentus.
Tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad A. A. neišsaugojo laikotarpio nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17 apskaitos dokumentų – registrų, nes jis pateikė teisminio nagrinėjimo metu du Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus (9 t., b.l.1), paaiškindamas, jog manė, kad šiuos dokumentus paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai kratos jo name metu ir tik vėliau juos atrasdamas. Teismas sprendžia, jog nėra duomenų, nei paneigiančių, nei patvirtinančių tokius jo teiginius, tačiau kadangi Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo kopija buvo pateikta ir Nacionalinės mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (3 t., b.l.6), todėl visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) ir ši aplinkybė šalintina.
Dėl 2016 m. kasos pajamų orderių pateikimo teisminio nagrinėjimo metu pažymėtina, jog atskirai kaltinime šie kvitai nepaminėti, jie nurodyti tik Specialisto išvadoje, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl 2021-10-21 Prarastų dokumentų akto Nr. 001 (9 t., b.l. 6), kuriame nurodyta, kad prarasti 2014 m. kasos pajamų orderiai, teismas pažymi, jog nors šis aktas surašytas jau nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, ir tokį aktą prašė vertinti kritiškai valstybės kaltintoja bei civilinio ieškovo atstovas, nes jis nepatvirtina dokumentų originalų buvimą, vienok, teismas pažymi, kad vien jau tai, kad baudžiamoji byla nagrinėjama dėl dalies minėtų kasos pajamų orderių pagaminimo kaip netikrų, bei įvertinus liudytojų parodymus, matyti, kad 2016 m. kasos pajamų orderiai, nurodyti akte buvo pasirašomi, tačiau kadangi atskirai kaltinime šie kvitai nepaminėti, jie nurodyti tik Specialisto išvadoje, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Tačiau ištyrus visas faktines aplinkybes, reikšmingas šiai bylai, tikslintinas kaltinimas, sukonkretinant, kad kokius dokumentus neišsaugojo A. A.. Taigi, netikrų dokumentų įtraukimas į A. A., besiverčiančio kaimo turizmu buhalterinę apskaitą, kartu tinkamai kvalifikuotas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, nes dėl to, kad į buhalterinę apskaitą buvo įtraukti netikri dokumentai, kilo būtinos šiai veikai inkriminuoti pasekmės, t. y. dėl buhalterinės apskaitos registruose įrašytų duomenų apie pirmiau nurodytas realiai neįvykusias ūkines operacijas, t.y., laikotarpiu nuo 2014-10-05 iki 2014-12-28 neva M. M., D. S., S. B., I. G., R. G. ir T. S. suteiktas sodybos nuomos paslaugas – negalima iš dalies nustatyti A. A. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17, neišsaugojus apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už 2014-12-28 Apskaitos (pajamų) registre įrašytą ūkinę operaciją 5000 Lt (1448,10 Eur), kurie patvirtintų įrašus registre, negalima iš dalies nustatyti A. A. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17; neišsaugojus apskaitos dokumentų (pinigų priėmimo kvitų) už 2015 m., kurie patvirtintų įrašus registre, negalima nustatyti A. A. ūkinės veiklos rodiklių dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-08-22 iki 2016-06-17.
Atskirai pasisakytina, kad teismas svarstė dėl galimo veikos perkvalifikavimo pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, ir spręsti ar padarytos veikos neturėtų būti kvalifikuotos pagal BK 207 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sutaptį, nes nustatyta, kad A. A. ne tik panaudojo suklastotus dokumentus, bet juos pats ir suklastojo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-976/2020). Teismo vertinimu, A. A. veiksmai – į apskaitą įtraukti realiai neįvykusias ūkines operacijas, neišsaugoti registruose užfiksuotus ūkinius įvykius patvirtinančių buhalterinių dokumentų galėtų pateikti į BK 207 straipsnio 1 dalies dispoziciją (redakcija, galiojusi iki 2019-07-26) , nes pagal BK 207 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule gavo kreditą, paskolą, tikslinę paramą, subsidiją, dotaciją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus.
Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas apgaule gauna kreditą, paskolą, subsidiją, laidavimo ar banko garantijos raštus arba kitus kreditinius įsipareigojimus, o gaunamas, pvz., lėšas siekia panaudoti ūkinėje, komercinėje ar kitoje (priklausomai nuo sandorio turinio) veikloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66/2014). Apgaulė pagal šį straipsnį dažniausiai pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų, taip pat ir dėl kredito gavėjo turtinės padėties, pateikimu. Tačiau tikrovės neatitinkantys duomenys pripažintini apgaule tik tuo atveju, kai jie turi lemiamą reikšmę suklaidinant kreditorių ar kreditoriaus sprendimui suteikti kreditą, paskolą ir pan. BK 207 straipsnio objektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas, apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį, gauna kreditą, paskolą ir kt. BK 207 straipsnio sudėtis yra formalioji – baudžiamąją atsakomybę užtraukia pats neteisėtas paskolos gavimo faktas nepriklausomai nuo jos panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2013, 2K-6-677/2016, 2K-375-693/2016).
Kaltinamojo veiksmai įvertinti BK 207 straipsnio pakeitimo aspektu, kuomet 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2334 buvo įtvirtintos dvi naujos normos, kriminalizuojančios didelę žalą sukėlusias veikas, susijusias su tikslinės paramos, subsidijos ar dotacijos netiksliniu panaudojimu (BK 206 straipsnio 3 dalis) ir apgaulingu gavimu (BK 207 straipsnio 2 dalis), nes minėtais BK pakeitimais buvo įtvirtinta speciali Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės finansinių interesų, susijusių su tikslinės paramos skirstymo ir naudojimo procesais, baudžiamoji teisinė apsauga. Šiuo metu galioja 2023-06-01 straipsnio redakcija.
Kita vertus, išnagrinėjus baudžiamąją bylą, buvo nustatyta, kad tik dalis dokumentų yra netikri ir nėra nustatytas nusikalstamas sumanymas gauti paramą pagal Projektą iki lėšų išmokėjimo, todėl teismas neperkvalifikavo A. A. veiksmų pagal BK 207 straipsnio 1 dalį.
Nuo 2023-06-01 įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai (2023-04-27 įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kuriuos didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, o labai didelės vertės turtu laikomas turtas, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą (45 000 Eur) (BK 190 straipsnio 1 dalis). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad A. A. kaltinamas apgaulingai tvarkęs buhalteriją, o žala, įvertinus kaltinimus dėl BK 300 str. 3 dalies, yra 188 106,11 Eur dydžio, jo veiksmai pagal 2023-06-01 įsigaliojusią BK redakciją turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuo 2023-06-01 įsigalioję BK 222 straipsnio pakeitimai griežtintų kaltinamojo A. A. padėtį, nes už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir organizavimą, kai padaroma labai didelė turtinė žalą valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui (daugiau nei 900 MGL), baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, t. y. ši veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, kad kvalifikuojant A. A. veiksmus pagal BK 222 straipsnio 2 dalį (BK redakcija nuo 2023-06-01) jo atsakomybė sunkėtų, todėl A. A. veiksmai turi būti kvalifikuoti ir atsakomybė taikoma pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (kurios BK redakcija iki 2023-06-01).
Dėl skirtinos bausmės
Už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 300 straipsnio 3 dalies pakeitimų nuo 2023-06-01 nebuvo.
Už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (redakcija, galiojanti iki 2023-06-01).
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryti du apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – dirbantis, praeityje teistas, teistumas išnykęs (t. 1 t. proceso dalyvių asmens duomenys, b. l. 26-27), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (t. 10, b. l. 28-32). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2023-06-01) sankcijoje numatytą 200 MGL dydžio baudą.
Už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, baudos bausmė sankcijoje nenumatyta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šis nusikaltimas yra apysunkis ir už jį šiuo atveju numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė, o tai būtų neproporcinga ir nelogiška, todėl, atsižvelgiant į A. A. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą (teistumas išnykęs), o įstatymas (BK 55 str.) numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, darytina išvada, kad kaltinamajam A. A. gali būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata ir paskirta švelnesnė bausmė – bauda, nes BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-06-10 nutarimu, kuriame nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos ir adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad pritaikius A. A. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teisingumo ir bausmės proporcingumo principai nebus pažeisti paskyrus kaltinamajam A. A. už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudos bausmę, kurios dydis – 350 MGL.
Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį bus proporcinga ir tinkama šiuo konkrečiu atveju, juo labiau, kad paskyrus baudą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2023-06-01), baudos bausmė būtų vykdoma atskirai (BK 65 straipsnio 2 dalis). Be to, turtinė žala turi būti atlyginta, todėl tik dirbdamas kaltinamasis gali tiek atlyginti žalą, tiek sumokėti baudą.
Pažymėtina, jog A. A. pagalino netikrus dokumentus ir įtraukė juos į buhalterinę apskaitą siekdamas to paties tikslo – pateikti NMA duomenis, kurie patvirtintų, kad jis tinkamai įgyvendina projektą, pagal kurį jam buvo apskirta parama. Nesant netikrų pinigų priėmimo orderių, jie negalėtų būti įtraukti į apskaitą ir negalėtų būti šie duomenys pateikti NMA. Atsižvelgiant į tai, kad A. A. nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį padarytos idealioje nusikaltimų sutaptyje (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), paskirtos jam bausmės bendrintinos apėmimo, t. y. griežčiausia bausme už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje padarymą apimant bausmę, paskirtą už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Civilinis ieškovas Agentūra pareiškė civilinį ieškinį 188 106,11 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 6, b. l. 115-134).
Civilinis ieškovas 2022-12-22 pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 185 848,84 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad turtinę žalą sudaro:
1) pagal 2012-08-30 mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP001 išmokėta paramos suma – 7 849,48 Eur;
2) pagal 2012-11-30 mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP002 išmokėta paramos suma – 65 409,83 Eur;
3) pagal 2013-01-29 mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP003 išmokėta paramos suma – 45 687,84 Eur;
4) pagal 2013-08-23 mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KV-10-1-004249-MP004 išmokėta paramos suma – 69 158,96 Eur.
Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2022-12-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-685-463/2022, atmetė A. A. apeliacinį skundą dėl Agentūros sprendimo taikyti 1 881,06 Eur dydžio sankciją ir Agentūros Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus 2021-04-29 sprendimą Nr. SKP-12 paliko galioti, ši suma išminusuojama, prašoma priteisti 185 848,84 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškovas nurodė, jog NMA ir A. A. sudarė sutartį, taigi, NMA ir A. A. siejo sutartiniai teisiniai santykiai, vienok, civilinio ieškovo atstovas nurodė, jog visgi A. A. atsakomybė kyla iš delikto – jo neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Grįsdamas civilinį ieškinį, civilinis ieškovas nurodė, jog NMA yra atsakinga už tinkamą valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę. NMA atsako ne tik Žemės ūkio ministerijai, bet ir ES Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei kitą su paramos administravimu susijusią informaciją. NMA privalo užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto bei ES lėšų panaudojimą. Sutarties dėl ES veikimo (2012/C 326/01) 325 str. įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose yra pasisakiusi, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos patirtą žalą paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja ir gali būti įgyvendintas baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų patirtos žalos išieškojimo procedūrų pradėjimas, antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyviausiais valstybės ir jos teisių bei teisėtų interesų gynimo būdas.
Civilinio ieškovo atstovas civiliniame ieškinyje taip pat nurodė ir sutartinių santykių su A. A. raidą. Taigi, nors kaltinamojo gynėjas nurodė, jog negali būti baudžiamojoje byloje nagrinėjamas ieškinys dėl sutartinių civilinių santykių, tačiau teismo vertinimu visgi civilinis ieškovas nurodė, jog turtinę žalą kildina iš kaltinamojo A. A. neteisėtų veiksmų. Sutartinių civilinių santykių dėl Paramos suteikimo raidos išdėstymą teismas vertina kaip civilinio ieškovo pagrindimą savo teisės reikalauti žalos atlyginimo, kilusios iš delikto.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio buvimas: A. A. pagamino netikrus buhalterinius dokumentus, kuriuos įtraukė į buhalterinę apskaitą bei neišsaugojo dalies dokumentų, būtinų A. A. ūkinės veiklos rodiklių ir struktūros nustatymui, tai sukėlė žalą civiliniam ieškovui NMA , kaip ES paramos fondų ir valstybės paramos fondų administratoriui, nes parama galėjo būti paskirta kitam sąžiningam paramos gavėjui, kuris būtų vykdęs finansuojamą Projektą tinkamai.
Kaltinamasis taip pat ginčijo prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nurodydamas, kad visgi veiklą jis vykdė, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad esant tokiai situacijai, kada parama buvo skirta visam projektui ir nustačius kaltinamojo kaip paramos gavėjo nusikalstamus veiksmus, susijusius būtent su paramos skyrimo tikslu ir projekto priežiūros laikotarpiu, sutiktina, kad civilinis ieškovas pagrįstai siekia susigrąžinti visą paskirtos paramos sumą, motyvuodamas tuo, kad parama nedaloma ir galėjo būti paskirta kitam sąžiningam paramos gavėjui, kuris būtų vykdęs finansuojamą Projektą tinkamai, bet ne A. A..
Atsižvelgiant į tai, jog šiame nuosprendyje, pasisakant dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir didelės žalos, konstatuota, jog Parama galėjo būti paskirta kitam sąžiningam paramos gavėjui, todėl žala atsirado dėl neteisėtų A. A. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš A. A. priteisiamas civiliniam ieškovui NMA 185 848,84 Eur turtinės žalos atlyginimas (CK 6.263 str.).
A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė Nr. 1, kurioje yra:
1) 2019-11-28 Lydraščiu Nr. BRK-7226 Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti dokumentai:
- segtuvas Nr. 1 – Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini) Pirkimų dokumentai, mokėjimo prašymai MP001, MP002, MP003 ir MP004. Segtuve yra 278 lapai;
- segtuvas Nr. 2 – Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini). Segtuve yra 338 lapai;
- segtuvas Nr. 3 - Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini) , Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini). Segtuve yra 253 lapai;
2) 2019-11-13 kratos A. A. gyvenamojoje vietoje - sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimti dokumentai:
- segtuvas Nr. 2 – segtuve susegti 70 lapų A. A. savanoriškai pateiktų dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111018;
- segtuvas Nr. 3 – segtuve susegti 7 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111022;
- segtuvas Nr. 4 – segtuve susegti 58 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111015;
- segtuvas Nr. 5 – segtuve susegti 294 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111012;
- segtuvas Nr. 6 – segtuve susegti 161 lapas kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111011;
- gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnalas – „A. A. (duomenys neskelbtini) 2015 m. - 24 lapai. Žurnalas užplombuotas plomba FNTT užplombuota Nr. ST111019;
- gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas – (duomenys neskelbtini) A. A. 010 Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas EVRK 55.20“- 36 lapai. Žurnalas užplombuotas plomba FNTT užplombuota Nr. ST111020. Žurnalas neužpildytas;
nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti iki 2023-06-01) ir skirti jam 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą
A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam 350 MGL ( 17 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. A. paskirti subendrintą bausmę 350 MGL ( 17 500 Eur) baudą.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. A. priteisti 185 848,84 Eur turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę Nr. 1, kurioje yra:
1) 2019-11-28 Lydraščiu Nr. BRK-7226 Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti dokumentai:
- segtuvas Nr. 1 – Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini) Pirkimų dokumentai, mokėjimo prašymai MP001, MP002, MP003 ir MP004. Segtuve yra 278 lapai;
- segtuvas Nr. 2 – Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini). Segtuve yra 338 lapai;
- segtuvas Nr. 3 - Pareiškėjo ID: (duomenys neskelbtini) , Pareiškėjas: A. A. (duomenys neskelbtini). Segtuve yra 253 lapai;
2) 2019-11-13 kratos A. A. gyvenamojoje vietoje - sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), metu paimti dokumentai:
- segtuvas Nr. 2 – segtuve susegti 70 lapų A. A. savanoriškai pateiktų dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111018;
- segtuvas Nr. 3 – segtuve susegti 7 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111022;
- segtuvas Nr. 4 – segtuve susegti 58 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111015;
- segtuvas Nr. 5 – segtuve susegti 294 lapai kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111012;
- segtuvas Nr. 6 – segtuve susegti 161 lapas kratos metu rastų ir paimtų A. A. dokumentų. Segtuvas užplombuotas plomba – FNTT užplombuota Nr. ST111011;
- gyventojo individualios veiklos pajamų - išlaidų apskaitos žurnalas – „A. A. (duomenys neskelbtini) 2015 m. - 24 lapai. Žurnalas užplombuotas plomba FNTT užplombuota Nr. ST111019;
- gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalas – (duomenys neskelbtini) A. A. 010 Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas EVRK 55.20“- 36 lapai. Žurnalas užplombuotas plomba FNTT užplombuota Nr. ST111020. Žurnalas neužpildytas;
nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.